2019-11-20 Nr. AB-21851-3-62-3-00501-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-863-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00501-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. Panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. ASR-2/2017 dalį: „Komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, bendru sutarimu nusprendė netenkinti apelianto A. K. prašymo ir palikti galioti 2016 m. birželio 22 d. VšĮ Ekoagros nutarimu Nr. NUT-K-16-00397 priimtą sprendimą, kuriuo ūkiui buvo pritaikyta poveikio priemonė: I lygio neatitiktis – dėl augalų atsėliavimo ir laukas Nr. 1 2016 m. sertifikuotas kaip „neatitinkantis sėjomainos reikalavimų“;

1.2. Panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 dalį: nutarimo skyriaus „taikomos poveikio priemonės“ lentelės pirmoje eilutėje nurodytą poveikio priemonę, kuri lentelėje apibūdinta tokiais duomenimis (įrašais):

1.2.1. lentelės 1 skiltis/vertinimo kriterijai: 22. Tokios pat rūšies javai tame pat lauke yra auginami ilgiau kaip 2 metus iš eilės (EŽŪT 35; 36; R5 str. f; R 12 str. 1 g);

1.2.2. lentelės 2 skiltis/neatitiktis: „Žieminių kvietrugių lauke Nr. 1 (43,00 ha) kvietrugiai auginami trečius metus iš eilės“;

1.2.3. lentelės 3 skiltis/poveikio priemonė: I lygio neatitiktis – įspėjimas;

1.2.4. lentelės 4 skiltis/korekciniai /prevenciniai veiksmai: šiais metais laukas Nr. 1. (43,00 ha, KŽS Nr.136533-3541) sertifikuojamas kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“. Neauginti tos pačios rūšies javų (išskyrus dvimečius ir daugiamečius augalus) daugiau kaip du metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus;

1.2.5. lentelės 5 skiltis/ korekcinių veiksmų atlikimo terminas: įrašo nėra.

1.3. Pakeisti VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 dalį:

1.3.1. skyriaus „sertifikuojamų laukų aprašymas“ lentelės dvyliktos eilutės skiltyje „augalai“ esantį įrašą “neatitinka sėjomainos reikalavimų“ pakeisti įrašu „žieminiai kvietrugiai“;

1.3.2. skyriaus „nutarta“ (sertifikuoti pareiškėjo nurodytus plotus ir suteikti ūkio daliai 159,30 ha šiuos statusus) lentelės pirmoje eilutėje skiltyje „sertifikuojamas E“ esantį įrašą 62,68 pakeisti įrašu 105,68;

1.3.3. skyriaus „nutarta“ (sertifikuoti pareiškėjo nurodytus plotus ir suteikti ūkio daliai 159,30 ha šiuos statusus) lentelės trečios eilutės skiltyje „sertifikuojamas E“ panaikinti įrašą 43,00.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. gegužės 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška). VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. gegužės 25 d. surašė Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-16-00152 (toliau – ir Patikrinimo protokolas), kuriame nebuvo užfiksuota jokių ekologinės gamybos pažeidimų. VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. NUT-K-16-00397 ir skyrė nutarimo 2 lape esančios lentelės pirmoje eilutėje nurodytą poveikio priemonę, kuri lentelėje apibūdinta tokiais duomenimis (įrašais): 1. lentelės 1 skiltis/vertinimo kriterijai: 22. Tokios pat rūšies javai tame pat lauke yra auginami ilgiau kaip 2 metus iš eilės (EŽŪT 35;36;R5 str. f; R 12 str. 1g); 2. lentelės 2 skiltis/neatitiktis: „Žieminių kvietrugių lauke Nr. 1 (43,00 ha) kvietrugiai auginami trečius metus iš eilės“; 3. lentelės 3 skiltis/poveikio priemonė: I lygio neatitiktis – įspėjimas; 4. lentelės 4 skiltis/korekciniai /prevenciniai veiksmai: šiais metais laukas Nr. 1. (43,00 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) sertifikuojamas kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“. Neauginti tos pačios rūšies javų (išskyrus dvimečius ir daugiamečius augalus) daugiau du metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus (toliau – ir skundžiama nutarimo dalis). Pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. pateikė prašymą (toliau – ir 2016 m. liepos 11 d. Apeliacinis prašymas) VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai pakeisti 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. NUT-K-16-00397 ir Lauką Nr. 1 sertifikuoti kaip atitinkantį sėjomainos reikalavimus. VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinė komisija 2017 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą netenkinti apelianto A. K. prašymo ir palikti galioti VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimu priimtą sprendimą. Taip pat rekomenduota VšĮ „Ekoagros“ už neatitikčių vertinimo procedūros pakeitimus atsakingus darbuotojus, esant būtinybei, papildyti Neatitikčių vertinimo procedūrą, aiškiai apibrėžiant, kad vasariniai ir žieminiai javai laikomi ta pačia augalo rūšimi (toliau – ir 2017 m. vasario 23 d. Apeliacinės komisijos sprendimas).

3. Pareiškėjo nuomone, skundžiama 2016 m. birželio 22 d. nutarimo dalis ir 2017 m. vasario 23 d. Apeliacinės komisijos sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiems administraciniams aktams.

4. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai įpareigoja ekologiniu ūkininkavimu užsiimantį asmenį laikytis sėjomainos reikalavimų ir dvejus metus iš eilės tame pat lauke neauginti tokios pat rūšies javų. Pareiškėjo pateiktos Paraiškos už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. patvirtina, kad Lauke Nr. 1 2014 m. buvo auginami žieminiai kvietrugiai, 2015 metais – vasariniai kvietrugiai, ir 2016 m. – žieminiai kvietrugiai. Pareiškėjas nesutinka su VšĮ „Ekoagros“ padaryta išvada, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Ekologinio ūkio taisyklės) 35 punkte ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 22 eilutėje nustatyto reikalavimo sėjomainai. Pareiškėjo vertinimu, VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimo skundžiama dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytų bendrųjų reikalavimų taikytinų individualiam administraciniam aktui, nes yra priimta vadovaujantis neaiškiomis ir dviprasmiškomis teisės normomis – Ekologinio ūkio taisyklių 35 punktu ir Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 22 eilute „tokios pat rūšies javai tame pat lauke auginami ilgiau kaip 2 metus iš eilės“ (toliau – ir Neatitikčių procedūros 22 Eilutė).

Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių vertinimo procedūros 22 eilutėje suformuluota teisės norma yra neaiški ir dviprasmiška, nes nėra aiški formuluotė „tos pačios rūšies javai“, kadangi Neatitikčių vertinimo procedūros skirsnyje „Naudojami terminai ir sąvokos“ ar kitose Neatitikčių vertinimo procedūros dalyse nėra atskleistas sąvokų „tos pačios rūšies javai“ ar „javų rūšis“ turinys ir tikroji prasmė. Iš Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte pateiktos informacijos ir Neatitikčių vertinimo procedūroje pateiktų duomenų yra visiškai neaišku kaip ir kokiais kriterijais vadovaujasi VšĮ „Ekoagros“ skirstydama javus (augalus) į rūšis ir koks yra sąvokų „augalų rūšis“, „tos pačios rūšies javai“ ar „javų rūšis“ turinys ir todėl Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių procedūros 22 Eilutėje įrašyta formuluotė „tokios pat rūšies javai“ negali būti laikoma aiškia ir nedviprasmiška, atitinkančia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo subjektas negalėjo vadovautis šiomis normomis spręsdamas, ar Lauke Nr. 1 du metus iš eilės buvo auginami „tos pačios rūšies“ augalai. Aplinkybę, kad Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių procedūros 22 Eilutėje įrašyta formuluotė „tokios pat rūšies javai“ negali būti laikoma aiškia ir nedviprasmiška, patvirtina ir pati VšĮ „Ekoagros“, nes 2017 m. vasario 23 d. Apeliacinės komisijos sprendime VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija nusprendė rekomenduoti VšĮ „Ekoagros“ už neatitikčių vertinimo procedūros pakeitimus atsakingus darbuotojus, esant būtinybei, papildyti Neatitikčių vertinimo procedūrą, aiškiai apibrėžiant, kad vasariniai ir žieminiai javai laikomi ta pačia augalo rūšimi.

Taigi, atsakovas įvertinęs ginčo su pareiškėju aplinkybes pripažino, kad minimos teisės normos yra tikslintinos ir tik jas patikslinus bus atskleista tikroji teisės normų prasmė ir turinys.

5. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai (Ekologinio ūkio taisyklių 35 punktas ir Neatitikčių procedūros 22 Eilutė), kuriais vadovavosi VšĮ „Ekoagros“, spręsdama dėl reikalavimo sėjomainai, buvo pradėti taikyti tik nuo 2016 metų vertinimo procedūros, o iki 2016 metų vertinimo procedūros ekologiniai ūkiai dėl atitikimo reikalavimo sėjomainai apskritai nebuvo vertinami. Pareiškėjo nuomone, VšĮ „Ekoagros“, vykdydama ekologinio ūkio vertinimą, neturėjo pagrindo įtraukti į vertinimo procesą pareiškėjo atliktus veiksmus 2014 ir 2015 metais, dėl ko atsakovo atlikta 2016 metų pareiškėjo ūkio vertinimo procedūra ir įvertinimo pagrindu priimti skundžiami administraciniai aktai (jų dalys) neatitinka teisėtų lūkesčių principo, kad administracinio tyrimo objektu nebus pareiškėjo praeityje (2014 ir 2015 metais) atlikti teisėti veiksmai, todėl yra pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM) ir NMA viešai pateikus vienodą nuomonę (išaiškinimus, atsakymus į klausimus), jog žieminiai kvietrugiai ir vasariniai kvietrugiai yra skirtingos „javų rūšys“, VšĮ Ekoagros taip pat turėjo laikytis bendros pozicijos ir vasarinių veislių javus (vasariniai kvietrugiai) ir žieminių veislių javus (žieminiai kvietrugiai) laikyti skirtingomis javų rūšimis. Tuo atveju, jeigu „Ekoagros“ sąvokai „javų rūšis“ suteikia kitokią prasmę ir turinį nei ŽŪM ir NMA, tai atsakovas Neatitikčių vertinimo procedūroje turėtų aiškiai nurodyti, kad žieminių veislių javai (žieminiai kvietrugiai) ir vasarinių veislių javai (vasariniai kvietrugiai) yra laikomi ta pačia „javų rūšimi“ ir per protingą terminą viešai apie pakeitimą informuoti pareiškėją bei kitus suinteresuotus asmenis. Atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjo, kad 2016 m. bus įvestos naujos taisyklės vertinant sėjomainą, o žieminės ir vasarinės javų rūšys nebus laikomi skirtingomis javų rūšimis. Pažymėjo, kad palikus galioti skundžiamus sprendimus, pareiškėjas nepagrįstai praras teisę į 9 374 Eur dydžio paramą, kuri pareiškėjui priklauso už Lauke Nr. 1, laikantis ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, užaugintus žieminius kvietrugius.

7. Atsakovas viešoji įstaiga „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, jog atsakovas yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. VšĮ „Ekoagros” nustačius neatitiktis pareiškėjo vykdomos ekologinės gamybos ūkyje, vadovaujantis Ekologinio ūkio taisyklių 35 punktu, kuriame nurodyta, kad tokios pačios rūšies javai (išskyrus dvimečius, daugiamečius augalus) tame pat sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip du metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus, pritaikė poveikio priemonę – 1 lygio neatitiktį. Vadovaujantis Ekologinio ūkio taisyklių 36 punktu, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, kai šių taisyklių 35 punkte įsipareigojimai ūkio subjekto nevykdomi ir tai nustatoma sertifikavimo įstaigos patikros metu, laukai arba plotai sertifikuojant įvardijami kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų”.

8. Atsakovas paaiškino, kad mokslinėje klasifikacijoje nustatyta, jog kvietrugis (lot. triticum x secale) yra miglinių šeimos hibridinis augalas, kurio gentis yra kvietys, o rūšis – kvietrugis. Skirtingos augalo rūšys šiuo atveju yra kvietrugis ir kvietys, o žieminiai kviečiai ir vasariniai kviečiai laikytini tos pačios rūšies. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo ekologinės gamybos tikrinimo protokolo Nr. PAG-K-16-00152 2.8. punkto skiltyje „pastabos” nurodyta, jog „realizuota neišskiriant sąskaitose kvietrugius į žieminius ir vasarinius”. To paties dokumento 2.9. punkte nurodyta, kad “kvietrugių pardavimo dokumentuose nurodyta, kad parduoti bendriniu pavadinimu “kvietrugiai”, neišskirta į žieminius ir vasarinius. Tai leidžia pagrįstai teigti ir pripažinti, jog ir pačiam pareiškėjui yra suprantama, jog vasariniai ir žieminiai kvietrugiai yra tos pat rūšies. Be to, faktą, jog vasariniai ir žieminiai kvietrugiai laikytini ta pačia kultūra, patvirtina ne tik mokslinės išvados, tačiau ir galiojantis teisinis reglamentavimas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimai sėjomainai tokie, kokie jie yra ir šiuo metu, buvo taikomi jau nuo 2015 m. balandžio 21 d., o ne nuo 2016 metų, kaip teigia pareiškėjas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl to, jog VšĮ „Ekoagros“ į 2016 metais vykdytą pareiškėjo ūkio patikrą įtraukdamas 2014 ir 2015 metais pareiškėjo atliktus veiksmus pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, nes pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad VšĮ “Ekoagros” administracinio tyrimo objektu nebus ginčo lauke (Lauke Nr. 1) 2014–2015 m. atlikti veiksmai, yra nepagrįsti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neteisingai vertina ginčo teisinį reguliavimą, nes teisės norma aiškiai nustato terminą – daugiau nei dvejus metus iš eilės, o tai reiškia, jog auginti dvejus metus tos pačios rūšies javus leidžiama, tačiau draudžiama trečiaisiais, kas ir buvo nustatyta.

10. Atsakovo nuomone, skundžiami sprendimai (jų dalys) yra motyvuoti, nurodant teisės aktus, kuriais vadovaujantis jie yra priimti, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-01647 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“, pagal kurią pareiškėjas (sutartyje – Užsakovas) užsakė, kad atsakovas (sutartyje – Vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus.

Pareiškėjas minėta sutartimi įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2. punktas) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarant tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus (įskaitant ir įprastinės gamybos), pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su Užsakovo darbuotojais bei subrangovais (2.1.2.1. punktas). Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką.

VšĮ „Ekoagros“ atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir 2016 m. gegužės 25 d. surašė Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-16-00152. Vadovaujantis Patikrinimo protokolu, 2016 m. birželio 22 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397. Nutarimo dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397 dalies „Taikomos poveikio priemonės“ 22 punkte yra nurodyta, jog „tokios pat rūšies javai tame pat lauke auginami ilgiau kaip dvejus metus iš eilės. Žieminių kvietrugių lauke Nr. 1 (43,00 ha) kvietrugiai auginami trečius metus iš eilės”.

Taikoma poveikio priemonė – I lygio neatitiktis – įspėjimas. Laukas Nr. 1 (43,00 ha, KŽS (kontrolinio žemės sklypo) Nr. (duomenys neskelbtini)) sertifikuojamas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, kuriuo buvo pritaikytos poveikio priemonės, 2016 m. liepos 11 d. pateikė atsakovo Apeliacinei komisijai prašymą peržiūrėti sprendimą. Pareiškėjas prašė pakeisti nutarimą ir 43,00 ha žieminių kvietrugių lauką sertifikuoti be neatitikčių. Rėmėsi tuo, kad 43,00 ha lauke laikomasi sėjomainos, nes 2016 m. lauke auginami žieminiai kvietrugiai, 2015 m. buvo auginami vasariniai kvietrugiai, o 2014 m. auginami žieminiai kvietrugiai.

Šiems skirtingų rūšių javams auginti yra taikoma skirtinga auginimo technologija, sėjama skirtinga sėkla, derlius yra nuimamas skirtingu metu. Deklaruojant žemės ūkio naudmenų plotus paraiškoje šie skirtingos rūšies javai taip pat yra įrašomi skirtingu kodu. Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale, 3 lentelėje „Ekologinės gamybos ūkio augalų kaitos ir tręšimo planas“, t. y. sėjomainos plane, yra nurodyta laukų kaita kiekvienais metais. 2014 m. nurodyta, kad šiame lauke auginti žieminiai kvietrugiai. 2015 m. nurodyta, kad šiame lauke auginti vasariniai kvietrugiai, 2016 m. nurodyta, kad šiame lauke auginami žieminiai kvietrugiai.

NMA išleistuose Kompleksinės paramos reikalavimuose yra nurodyta, kad „Žemės ūkio veiklos subjektai privalo laikytis sėjomainos reikalavimų. Avižos, grikiai, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rugiai, rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminių ir vasarinių grūdinių, rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augalų rūšimis“. Be to, Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje, į dažnai užduodamą klausimą „ar vasarinės ir žieminės kultūros yra laikomos skirtingomis kultūromis“ atsakyta „taip, laikomos skirtingomis“.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2016 m. birželio 22 d. atsakovui priėmus nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397, kuriame laukas Nr. 1 (43,00 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) sertifikuojamas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų, pareiškėjas netenka teisės gauti išmokos pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Todėl 2016 m. liepos 11 d. pateikdamas Apeliacinei komisijai prašymą peržiūrėti sprendimą, t. y. prašydamas pakeisti nutarimą ir 43,00 ha žieminių kvietrugių lauką sertifikuoti be neatitikčių, pareiškėjas siekė gauti išmoką pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Pareiškėjas ginčija 2016 m. birželio 22 d. atsakovo priimto nutarimo (jo dalies) dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397 ir 2017 m. vasario 23 d. VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas pripažįsta ir dėl to ginčo nėra, kad teisės aktai įpareigoja ekologiniu ūkininkavimu užsiimantį asmenį laikytis sėjomainos reikalavimų ir ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės tame pat lauke neauginti tokios pat rūšies javų. Tačiau pareiškėjas iš esmės nesutinka su VšĮ „Ekoagros“ padaryta išvada, kad lauke Nr. 1 2014 m. auginus žieminius kvietrugius, 2015 metais auginus vasarinius kvietrugius bei 2016 metais auginus žieminius kvietrugius, nebuvo laikomasi Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 22 eilutėje nustatyto reikalavimo sėjomainai.

14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 29 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 3D-280 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Ekologinio ūkio taisyklių 35 punktas jį išdėstant taip: „Tokios pat rūšies javai (išskyrus dvimečius, daugiamečius augalus) tame pat sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus. Žieminiai ir vasariniai javai laikytini ta pačia rūšimi“. Vadinasi, ginčo, ar žieminiai ir vasariniai kviečiai laikytini ta pačia ar skirtinga javų rūšimi, neliko ir šis klausimas nekvestionuotinas. Teismo teigimu, pagrindinis pareiškėjo nesutikimo motyvas yra tas, kad skundžiamų sprendimų priėmimo metu Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių vertinimo procedūros 22 eilutėje suformuluota teisės norma buvo neaiški ir dviprasmiška, nes nebuvo aiškus formuluotės „tos pačios rūšies javai“ turinys ir tikroji prasmė, dėl ko atsakovas, pareiškėjo nuomone, negalėjo vadovautis šiomis normomis spręsdamas, ar lauke Nr. 1 ilgiau kaip du metus iš eilės buvo auginami „tos pačios rūšies“ augalai.

15. Teismas akcentavo, kad Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkto pakeitimas papildant paaiškinančiu reikalavimą tekstu („Žieminiai ir vasariniai javai laikomi ta pačia rūšimi“) nepakeitė iki tol ekologinės gamybos ūkio subjektams sertifikavimo proceso metu taikyto reikalavimo kontrolės, taip pat nepakito nei Taisyklių 35 punkto esmė, nei tikslas – užtikrinti tinkamą sėjomainos taikymą. Kaip nurodė Žemės ūkio ministerija savo rašte, adresuotame teismui (teisme gautas 2017 m. spalio 13 d.), minėtas pakeitimas buvo atliktas atsižvelgiant į susitikimų su ekologinės gamybos srityje veikiančiais socialiniais partneriais metu jų išsakytas pastabas, gautus telefoninius skambučius, kuriuose ekologinės gamybos ūkio subjektai prašė teisės aktų leidėjo paaiškinti šio taisyklių punkto reikalavimo taikymą. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad skundžiamų sprendimų priėmimo metu reikalavimai sėjomainai buvo tokie patys, kokie jie yra ir šiuo metu, t. y. asmenims, užsiimantiems ekologiniu ūkininkavimu, buvo privaloma laikytis sėjomainos reikalavimų ir ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės tame pat lauke neauginti tokios pat rūšies javų.

16. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas lauke Nr. 1 augino: 2014 m. žieminius kvietrugius, 2015 metais – vasarinius kvietrugius, bei 2016 metais – žieminius kvietrugius, ir pripažinęs, kad žieminiai ir vasariniai kvietrugiai yra ta pati javų rūšis, tik skirtinga jų forma, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas daugiau nei dvejus metus iš eilės augindamas tos pačios rūšies javus nesilaikė Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių vertinimo procedūra A priedo 22 eilutėje nustatyto reikalavimo sėjomainai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad VšĮ „Ekoagros“ priimti skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, taikytinų individualiam administraciniam aktui, nes yra priimti vadovaujantis neaiškiomis ir dviprasmiškomis teisės normomis – Ekologinio ūkio taisyklių 35 punktu ir Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 22 eilute „tokios pat rūšies javai tame pat lauke auginami ilgiau kaip 2 metus iš eilės“, yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, su atsakovu sudarydamas sutartį Nr. SUT-K-14-01647 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“, įsipareigojo ekologinį ūkininkavimą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, o ne vadovautis internetinėse NMA ir ŽŪM svetainėse talpinama informacija. Todėl pareiškėjas būdamas ūkininku privalėjo atsakingai ir apdairiai vykdyti savo veiklą, o kilus klausimams, neaiškumams, jis turėjo galimybes juos išsiaiškinti, kad nebūtų padaryti pažeidimai ir taip išvengti pritaikytų sankcijų pasekmių. Nagrinėjamu atveju, jei pareiškėjui kilo abejonių ir neaiškumų, dėl to ar žieminiai ir vasariniai kvietrugiai yra ta pati javų rūšis ar skirtinga, jis galėjo kreiptis į VšĮ „Ekoagros“ ar kitą kompetentingą instituciją dėl jį dominančios informacijos (paaiškinimų) suteikimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą (ar kitą kompetentingą instituciją) prieš sėją, norėdamas pasitikslinti dėl šio klausimo, todėl nesant jo kreipimosi nei žodžiu, nei raštu, atsakovas neprivalėjo pareiškėjui teikti išaiškinimus dėl žieminių ir vasarinių kvietrugių priskyrimo tai pačiai (ar skirtingai) augalų rūšiai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje esant informacijai, kad vasariniai ir žieminiai kviečiai yra laikomi skirtingomis kultūromis, o VšĮ „Ekoagros“, sąvokai „javų rūšis“ suteikdama kitokią prasmę ir turinį, Neatitikčių procedūroje turėjo aiškiai nurodyti, kad žieminių veislių javai (žieminiai kvietrugiai) ir vasarinių veislių javai (vasariniai kvietrugiai) yra laikomi ta pačia „javų rūšimi“ bei per protingą terminą viešai apie pakeitimą informuoti pareiškėją bei kitus suinteresuotus asmenis, yra nepagrįsti, todėl atmetė.

18. Teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos svetainėje, http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama-2015-2020-m/dazniausiai-uzduodami-klausimai, atsakant į dažniausiai užduodamus klausimus, į klausimą „Ar vasarinės ir žieminės kultūros yra laikomos skirtingomis kultūromis?“ pateiktas atsakymas „Taip, laikomos skirtingomis.“ Tačiau, kaip matyti, klausimas užduotas ir atsakymas į jį pateiktas klausimų bloko „Žalinimas“ skiltyje „Pasėlių įvairinimas“, tuo metu ekologiniam ūkininkavimui (kuo užsiima pareiškėjas) nustatyti griežtesni reikalavimai nei ūkininkaujant įprastiniu būdu, todėl ir teisinis reglamentavimas nagrinėjamu klausimu skiriasi priklausomai nuo ūkininkavimo pobūdžio (t. y. ekologiškai arba įprastiniu būdu). Kuo skiriasi, bei kokie ekologiniam ir įprastiniam ūkininkavimui yra taikomi reikalavimai, buvo paaiškinta Žemės ūkio ministerijos rašte „Dėl duomenų pateikimo“ adresuotame teismui (teisme gautas 2017 m. spalio 13 d.).

19. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 bei Apeliacinės komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. ASR-2/2017, kuriais priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai, turinio matyti, kuo vadovaujantis jie priimti, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

20. Teismas nurodė, kad kiti šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas vertino, jog atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, priėmė skundžiamus sprendimus, pripažindamas, kad pareiškėjas daugiau nei dvejus metus iš eilės augindamas tos pačios rūšies javus nesilaikė Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių vertinimo procedūra A priedo 22 eilutėje nustatyto reikalavimo sėjomainai, tinkamai pritaikė poveikio priemonę ir lauką Nr. 1 sertifikavo kaip neatitinkantį sėjomainos reikalavimų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus nėra jokio pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas bylos nagrinėjimo metu padarė procesinių teisės normų pažeidimų, nes kreipėsi į teisės akto leidėją ir skundžiamą sprendimą motyvavo teisės akto leidėjo argumentais, nors priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis byloje surinktais įrodymais, o ne teisės akto leidėjo išaiškinimais. Teismas kreipėsi į teisės akto pakeitimą inicijavusią Žemės ūkio ministeriją dėl paaiškinimų pateikimo apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-280, kuriuo buvo pakeistas Ekologinio ūkio taisyklių 35 punktas, priėmimo aplinkybes. ŽŪM 2017 m. spalio 13 d. teismui pateikė atsakymą, kuriame pateikė nuomonę apie 2017 m. balandžio 27 d. įsakymo priėmimo aplinkybes. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ŽŪM aiškinamajame rašte, kurį paruošė ŽŪM darbuotojai (ir kuris yra viešai paskelbtas) teikdami Ekologinio ūkio taisyklių pakeitimo projektą, pateiktų argumentų, kuriame yra nurodyta kitokia nei teismo sprendime taisyklių keitimo priežastis: „Ekologinio ūkio taisyklės yra keičiamos nes „sertifikavimo (ekologinio ūkio) metu pastebėta kai kurių netikslumų“. Taigi teismas nevertino visų viešai paskelbtų su 2017 m. balandžio 27 d. įsakymo priėmimo aplinkybėmis susijusių šaltinių, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad 2017 m. balandžio 27 d. įsakymo priėmimas nebuvo teisės akto spragos užpildymas siekiant tinkamai suformuluoti reikalavimą sėjomainai. Teismo kreipimasis į ŽŪM ir teismo prašoma pateikti informacija patvirtina, kad ne tik VšĮ „Ekoagros“, VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinė komisija, bet ir teismas nežino kuo vadovautis sprendžiant šį ginčą.

22.2. Teismas, spęsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai neįvertino visų pateiktų į bylą rašytinių įrodymų kaip visumos, jų tarpusavio ryšio, sąsajumo, reikšmingumo aspektais, tinkamai neišanalizavo ir neaptarė VšĮ „Ekoagros“ administracinio vertinimo procedūros teisėtumo ir pagrįstumo ir kitų svarbių šioje byloje aplinkybių. Teismas nevertino pareiškėjo skunde pateiktų argumentų ir nepateikė teismo nuomonės dėl kvietrugių skirstymo į žieminius ir vasarinius. Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte ir Neatitikčių vertinimo procedūros 22 eilutėje nėra aiškus formuluotės „tos pačios rūšies javai“, nes Neatitikčių vertinimo procedūros skirsnyje „Naudojami terminai ir sąvokos“ ar kitose Neatitikčių vertinimo procedūros dalyse nėra atskleistas sąvokų „tos pačios rūšies javai“ ar „javų rūšis“ turinys ir tikroji prasmė. Sąvoka „javų rūšis“ ekologinio žemės ūkio veiklą teisės reglamentuojančiose aktuose buvo pradėta vartoti tik 2015 metais.

22.3. Teismas neatsižvelgė, kad VšĮ „Ekoagros“ nepagrįstai į vertinimo procesą įtraukė duomenis už 2015 ir 2014 metus, tai yra duomenis už tuos metus, kai teisės aktai (reikalavimas sėjomainai) pareiškėjui administracinės atsakomybės nenumatė, nes administracinė atsakomybė už reikalavimo sėjomainai nesilaikymą pareiškėjui galėjo būti pritaikyta tik 2016 ir vėlesniais metais. Administracinė atsakomybė iki 2016 m. už žieminių kvietrugių ir vasarinių kvietrugių auginimą tame pat lauke tris metus iš eilės nebuvo numatyta. Teismas spręsdamas, ar reikalavimas sėjomainai yra neaiški ir dviprasmiška teisės norma, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad VšĮ „Ekoagros“ nežinojo kokia administracinės teisės norma turėtų vadovautis ir kokia yra administracinės teisės normos prasmė ir turinys.

22.4. Pareiškėjui pritaikytos atsakomybės dydis (sankcijos dydis) yra neproporcingas padarytos veikos pobūdžiui ir sunkumui. Pareiškėjui nebūtų išmokėta 9 374 Eur dydžio išmoka. 9 374 Eur suma yra labai žymi pareiškėjo ekologinių pajamų struktūroje, nes sudaro net 30 procentų nuo visų pareiškėjui už ekologinį ūkininkavimą gaunamų lėšų. Pareiškėjas jokio esminio ekologinio ūkininkavimo pažeidimo (trąšų ir chemikalų naudojimas) nepadarė, todėl pareiškėjui negali būti taikoma absoliutaus dydžio sankcija (visos išmokos už ekologinį ūkininkavimą neišmokėjimas).

Pareiškėjo padaryta veika (reikalavimo sėjomainai nesilaikymas) buvo padaryta pirmą kartą. Pareiškėjas ekologiškai ūkininkauja daugiau kaip 10 metų (nuo 2006 metų) ir iki 2016 metų pareiškėjas už reikalavimų sėjomainai nesilaikymą administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas. Pareiškėjui administracinė atsakomybė už reikalavimo sėjomainai nesilaikymą būtų pritaikyta pirmaisiais vertinimo metais (2016 metai), kai buvo nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo sėjomainai nesilaikymą ir administracinė sankcija buvo sugriežtinta (nemokama išmoka už ekologinį ūkininkavimą).

VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjo tinkamai neinformavo, kad nuo 2016 m. keisis administracinės atsakomybės apimtis ir už reikalavimo sėjomainai nesilaikymą nustatoma griežtesnė sankcija – vietoje įspėjimo bus taikoma griežtesnė sankcija (nemokama išmoka už ekologinį ūkininkavimą). VšĮ „Ekoagros“ įstatuose VšĮ „Ekoagros“ yra numatyta pareiga informuoti pareiškėjus (vartotojus) apie pasikeitimus ekologinio ūkininkavimo vertinimo procese. VšĮ „Ekoagros“ sprendimai priimti vadovaujantis neaiškia ir dviprasmiška teisės norma.

ŽŪM neužtikrino, kad paramos skyrimo žemės ūkiui procese jai pavaldūs viešo administravimo subjektai (NMA, VšĮ „Ekoagros“) suderintų poįstatyminius teisės aktus ir teisės aktuose būtų vartojamos vienodo turinio ir prasmės žieminių ir vasarinių javų sąvokos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už reikalavimų sėjomainai nesilaikymą Lauke Nr. 1, o individualūs administraciniai aktai, kuriais pareiškėjui buvo pritaikyta administracinė sankcija (neišmokėta išmoka už Lauke Nr. 1 ekologiškai užaugintus žieminius kvietrugius), turėtų būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

23. Atsakovas viešoji įstaiga „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti galioti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus bei pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai sėjomainai tokie, kokie jie yra ir šiuo metu, buvo taikomi jau nuo 2015 m. balandžio 21 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 3D-288 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog teismas neatsižvelgė, kad VšĮ „Ekoagros” nepagrįstai į vertinimo procesą įtraukė duomenis už 2015 ir 2014 metus, tai yra duomenis už tuos metus, kai teisės aktai pareiškėjui administracinės atsakomybės nenumatė, nes administracinė atsakomybė už reikalavimo sėjomainai nesilaikymą pareiškėjui galėjo būti pritaikyta tik 2016 ir vėlesniais metais, yra absoliučiai neteisėti, nepagrįsti, todėl atmestini.

26. Atsakovas nurodo, kad, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, pareiškėjas visada turėjo galimybę kreiptis į sertifikavimo įstaigą kilus neaiškumams, tačiau to niekada, jokia forma nedarė. VšĮ „Ekoagros“ nustatyta tvarka ūkininkai yra informuojami – kiekvienais metais ūkininkams yra siunčiami pranešimai dėl teisės aktų pasikeitimo (pareiškėjas taip pat gavo pranešimą ko ir neneigia), atsakovo darbuotojai vyksta į Lietuvos rajonus skaityti pranešimų ir atsakyti į ūkininkams aktualius klausimus, visa nauja informacija yra nedelsiant talpinama VšĮ „Ekoagros“ internetinėje svetainėje. Kita vertus, pats ūkininkas privalo būti atsakingas ir apdairus vykdydamas savo veiklą. Kilus klausimams, neaiškumams, jis turi galimybes juos išsiaiškinti, kad nebūtų padaryti pažeidimai ir taip išvengti pritaikytų sankcijų pasekmių.

27. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas bylos nagrinėjimo metu padarė procesinių teisės normų pažeidimų, nes kreipėsi į teisės akto leidėją ir skundžiamą sprendimą motyvavo teisės akto leidėjo argumentais, nors priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis byloje surinktais įrodymais, o ne teisės akto leidėjo išaiškinimais. Analizuojant ir vertinant skundžiamo teismo sprendimo turinį akivaizdu, jog teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais įrodymais ir teisiniu reguliavimu, vertino teisės normos turinį ir prasmę. Teismas turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, subjektus su prašymu pateikti nuomonę, paaiškinimą ar išvadą tam tikru klausimu. Tačiau teismas jokiu būdu nėra privalomai saistomas gauta informacija priimant sprendimą, o priimdamas sprendimą vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2017 m. vasario 23 d. Apeliacinės komisijos sprendimo dalies, kuria paliktas galioti VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimu priimtas sprendimas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjui.

29. 2017 m. vasario 23 d. Apeliacinės komisijos sprendimas priimtas, tų faktinių aplinkybių pagrindu, kurios aptartos bei neginčytinai nustatytos kitose šio baigiamojo teisės akto dalyse, vadovaujantis Ekologinio ūkio taisyklių, kurios įsigaliojo 2001 m. sausio 6 d., 35 punkto nuostatomis (1 T, b. l. 26-32).

30. Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkte įtvirtinta taisyklė, kad tokios pat pačios rūšies javai (išskyrus dvimečius, daugiamečius augalus) tame pat sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip du metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus, dėl kurios taikymo bei aiškinimo ir kilo teisinis disputas, įsigaliojo nuo 2015 m. balandžio 21 d. (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 3D-288). Iki nurodyto laikotarpio aptariamo reikalavimo nebuvo.

31. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjo (apelianto) nuomone, lemiantis skundo tenkinimą, yra administracinės atsakomybės negalimumas už tą veiką, kuri atsirado iki ginčo nuostatos įsigaliojimo, t. y., teisėjų kolegijos nuomone, yra keliamas klausimas dėl teisės ginčui spręsti taikymo laike.

32. Dėl teisės taikymo ginčo santykiams pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę teisės akto galiojimo laiką apima laikotarpis nuo jo įsigaliojimo ir iki jo galiojimo pabaigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principas, kuris reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Todėl teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po jų įsigaliojimo, jei pačiame teisės akte nėra nurodyta kitaip (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-449-261/2018).

33. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad retroaktyvus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio teisinio reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas).

34. Gautos patikrinti administracinės bylos faktinės aplinkybės byloja apie atliktą pareiškėjo ūkio vertinimą už 2014 – 2016 metus ir VšĮ „Ekoagros“, priimant 2016 m. birželio 22 d. nutarimą, taikytą teisinį reguliavimą, įsigaliojusį nuo 2015 m. balandžio 21 d. (žr. nutarties 30 p.). Tokia situacija suponuoja išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu iš tikro buvo taikyta nuostata (dėl sėjomainos), kuri negaliojo 2014 metais. Teisės akto leidėjas sertifikavimo įstaigai, įsigaliojus Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkto nuostatai, nesuteikė teisinės galimybės, atliekant ekologinės gamybos sertifikavimą, vertinti žemės ūkio veiklą ir už praėjusį laikotarpį, t. y. iki Ekologinio ūkio taisyklių 35 punkto nuostatos įsigaliojimo.

35. Visa tai tarnauja besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai – teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas (pakartota 2001 m. sausio 25 d. nutarime), o kilusios abejonės turi būti aiškinamos asmens, kuris siekia apginti galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, naudai.

36. Negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką (šiuo atveju auginant javus) ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus laikomi teisėtais, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, taip pat privalu paisyti protingumo reikalavimo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

37. Išdėstytų nuostatų pagrindu darytina išvada, kad šios nutarties 31 punkte nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas bei pakankamas apeliacinio skundo tenkinimui, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisakytina.

38. Pareiškėjas (apeliantas) prašė panaikinti ne tik Apeliacinės komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo dalį (nutarties 1.1 p.), bet ir VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimo dalį (nutarties 1.2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Apeliacinės komisijos 2017 m. vasario 23 d. skundžiamo sprendimo dalyje, kur buvo paliktas galioti 2016 m. birželio 22 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimas, pasisakyta tik dėl poveikio priemonės: I lygio neatitiktis – dėl augalų atsėliavimo ir laukas Nr. 1 2016 m. sertifikuotas kaip „neatitinkantis sėjomainos reikalavimų“. Naikinant skundžiamą Apeliacinės komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, ta pačia apimtimi tenkintinas ir antrasis skundo reikalavimas, o kiti skundo reikalavimai, kaip nenagrinėti Apeliacinės komisijos bei nebuvę pareikšti kreipiantis į Apeliacinę komisiją, atmestini (1 T, b. l. 81–82).

39. Pareiškėjas (apeliantas) apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurį raštu detalizavo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Skundo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti ir galutinis baigiamasis aktas priimtas pareiškėjo naudai.

40. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Vadinasi, pareiškėjas turi teisę į išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti 900 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pagrindu, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintina iki 400 eurų. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis (4 T, b. l. 106).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. ASR-2/2017 dalį: „Komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, bendru sutarimu nusprendė netenkinti apelianto A. K. prašymo ir palikti galioti 2016 m. birželio 22 d. VšĮ Ekoagros nutarimu Nr. NUT-K-16-00397 priimtą sprendimą, kuriuo ūkiui buvo pritaikyta poveikio priemonė: I lygio neatitiktis – dėl augalų atsėliavimo ir laukas Nr. 1 2016 m. sertifikuotas kaip „neatitinkantis sėjomainos reikalavimų“.

Panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 dalį ta apimtimi, kuriuo ūkiui buvo pritaikyta poveikio priemonė: I lygio neatitiktis – dėl augalų atsėliavimo ir laukas Nr. 1 2016 m. sertifikuotas kaip „neatitinkantis sėjomainos reikalavimų“, o likusius reikalavimus atmesti.

Priteisti A. K. iš viešosios įstaigos „Ekoagros” 411,25 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų ir 0,25 ct) išlaidų atlyginimui už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius