N-575-623-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimo E. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-623-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažino E. Z. (toliau – ir E. Z.) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Full text
Administracinė byla Nr. N575-623/2012
Teisminio proceso Nr. 4-03-3-05652-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimo E. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažino E. Z. (toliau – ir E. Z.) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinė nuobauda E. Z. paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 2 d., apie 2 val., adresu Totorių g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Yaris“, apgadino abu automobilius, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus. Nurodė, jog E. Z. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, pripažindamas, kad važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau neigdamas, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Pažymėjo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. Z. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, t. y. tai įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pateiktais techninio eismo įvykio bendros informacijos duomenimis, fotolentele, nukentėjusiosios R. Z. rašytiniu paaiškinimu ir parodymais, duotais teisme, tiesioginės šio eismo įvykio liudytojos I. A. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kurios atitinka įvykio eigą ir kita bylos medžiaga.
Pridūrė, jog ir pats E. Z. neneigė kontakto su automobiliu „Toyota Yaris“. Pažymėjo, jog E. Z. inkriminuotas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) padarytas tyčine kaltės forma, nes, remiantis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad padarė eismo įvykį, kadangi, kaip pats nurodė, pajuto jog į kažką atsitrenkė, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo tarpu E. Z. aiškinimą, jog iš įvykio vietos jis išvažiavo, nesuvokęs, kad kliudė kitą automobilį, teismas įvertino kaip vieną iš jo pasirinktų gynybos būdų, siekiant išvengti atsakomybės, nes jis paneigtas byloje esančiais faktiniais duomenimis, liudytojos I.
A. rašytiniu pareiškimu bei tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog E. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat į padidintą tokių pažeidimų pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Teismas taip pat įvertino E. Z. turtinę padėtį ir sprendė, kad yra tikslinga paskirtosios baudos mokėjimą išdėstyti 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
II. E. Z., nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81 – 82), kuriuo, be kita ko, prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį arba skirtą baudą sumažinti arba nuo jos atleisti, netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pripažįsta sukėlęs eismo įvykį ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo jo atžvilgiu yra nutrauktina, nes jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, t. y. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes pagalvojo, kad atsitrenkė į šaligatvį ir nuvažiavo. Taip pat nurodo, jog jo mėnesio pajamos yra itin mažos. Teigia, jog pritaikius teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, jis praras nuolatinį darbą ir liks su savo nedirbančia motina be jokio pragyvenimo šaltinio.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į E. Z. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu E. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ATPK
130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Atkreiptinas dėmesys, jog ginčas dėl E. Z. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. sukėlus eismo įvykį, nekyla, apeliantas neneigia 2010 m. rugsėjo 2 d., apie 2 val., adresu Totorių g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ ir važiuodamas atbulas atsitrenkęs į stovintį automobilį „Toyota Yaris“ ir dėl to gailisi, tačiau nesutinka su tuo, jog padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tikindamas, jog nesuvokė padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinti neturėjo tyčios.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, patikrinusiai bylos duomenis, nekyla abejonių, jog iš eismo įvykio vietos E. Z. pasišalino tyčia. Pažymėtina, jog tai, be kita ko, matyti iš byloje esančių fotolentelės (b. l. 13), t. y. iš jos matyti, kad apgadinimai automobiliui „VW Passat“ buvo padaryti galinio žibinto aukštyje. Iš eismo įvykio schemos pateikiamo aprašymo (b. l. 4) taip pat matyti, jog eismo įvykio metu sukeltų apgadinimų aukštis siekė iki 80 cm. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija kritiškai vertina E. Z. bylos eigoje keltą versiją, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, bet pamanė atsitrenkęs į šaligatvį, nes akivaizdu, jog atsitrenkęs į šaligatvį smūgį „VW Passat“ vairuotojas būtų jutęs kur kas žemiau. Be to, byloje taip pat užfiksuota, jog automobiliui „VW Passat“ sukontaktavus su automobiliu „Toyta Yaris“, be kita ko, dužo priekinis kairysis šio automobilio žibintas, kas suteikė E. Z. galimybę ne tik pajusti, bet ir girdėti susidūrimą. Pažymėtina ir tai, jog nors tiesiogiai ir neįrodo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nustatinėjant E. Z. tyčią pasišalinant iš eismo įvykio vietos yra svarbios, byloje nustatytos aplinkybės, kad liudytojai I. A. susisiekus su taksi įmonės, kurioje dirbo E. Z., operatore, ši informavo Totorių g. buvusį taksi ekipažą apie laukiančią keleivę, tačiau jis patikino keleivius iš vietos paėmęs (b. l. 5), be to, bylos duomenys rodo, kad kitą dieną po įvykio E. Z. darbą taksi įmonėje nutraukė. Atsižvelgus į šių byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visetą, spręstina, kad E. Z. suvokė kliudęs kitą transporto priemonę, tačiau iš automobilio neišlipo, apgadinimų neapžiūrėjo, bet priešingai – sąmoningais veiksmais, t. y. tyčia, pažeisdamas KET, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Spręstina, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis E. Z. veiksmuose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo įrodyta.
Apeliaciniame skunde taip pat alternatyviai yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. manoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nuobaudą švelninti.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga siekiant dirbti ir tokiu būdu užsitikrinti pragyvenimo šaltinį nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios skirti apeliantui mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007). Pažymėtina, jog vairuotojas, prieš darydamas teisei priešingą veiką, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, nors pirmosios instancijos teismas to ir nenustatė, iš bylos duomenų matyti, kad E. Z. 2010 m. rugsėjo 2 d. tokios pačios rūšies pažeidimus padarė pakartotinai, kas yra laikytina jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe ir paprastai užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4/2012). Tuo tarpu į sunkią apelianto finansinę padėtį jau buvo pirmosios instancijos teismo atsižvelgta, jam paskirtosios baudos mokėjimą išdėstant 2 metų laikotarpiui.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, spręstina, jog E. Z. paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota, atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius