2016-06-15 Nr. AB-12677-3-61-3-01420-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-593-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant D. M., dėl konkurso rezultatų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą; 2) uždrausti atsakovui Žemės ūkio ministrui priimti įsakymą dėl priėmimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas D. M., nurodytą Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokole, kaip Komisijos sprendimu konkurso laimėtoją; 3) panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J.; 4) įpareigoti atsakovą Žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko visų Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. balandžio 29 d. pašalinti skundo trūkumus: patikslinti reikalavimus dėl konkurso rezultatų panaikinimo, nurodyti tinkamą atsakovą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundas atsakovams Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijai, Valstybės tarnybos departamentui, Žemės ūkio ministrui dėl konkurso rezultatų laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, nustačius, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje nustatytu terminu nepašalino nurodytų skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.). Taip pat pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas L. R. 2016 m. gegužės 4 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės, iškeliant administracinę bylą, visiškai priimant pareikėjo 2016 m. balandžio 10 d. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties priėmė. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį. Priėmė pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą. Atsisakė priimti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus:

1) panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J.; 2) įpareigoti atsakovą Žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo. Atsakovus – Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisiją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą pakeitė tinkamu atsakovu – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukė D. M.. Netenkino pareiškėjo prašymo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti S. J.. Netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Žemės ūkio ministrui priimti įsakymą dėl priėmimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas D. M., nurodytą Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokole, kaip Komisijos sprendimu konkurso laimėtoją.

Netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo galiojimą. Netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo įsakymo dalį dėl Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nario ir jos pirmininko S. J. skyrimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties motyvais, kuriuose nurodyta, kad jis nepatikslino skundo reikalavimų, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje pareiškėjui buvo siūloma atsisakyti pirmųjų trijų reikalavimų. Be to, nurodo, kad teismas galėjo skundo priėmimo stadijoje įtraukti administracinės bylos šalimi tinkamą atsakovą.

Teismas su pareiškėjo atskiruoju skundu iš dalies sutiko, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį panaikino (ABTĮ 150 str. 1 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukti Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos pirmininką S. J., tačiau šio prašymo nepagrindė. Iš skundo turinio nėra aišku, kaip bylos išsprendimas yra susijęs su minėto asmens teisėmis ir pareigomis, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintas (ABTĮ 48 str. 2 d.).

Iš skundo ir jo priedų turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su konkurso užimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas rezultatais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (2013 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija, aktuali nuo 2015 m. lapkričio 2 d.) patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 68 punktą konkurso rezultatai įforminami protokolu, kuris laikytinas sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, todėl nagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą atitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus, todėl priimta (ABTĮ 37 str. 1, 3 d.).

Dėl trečiojo pareiškėjo skundo reikalavimo teismas pažymėjo, jog Aprašo 44, 45 punktuose nustatyta, kad konkursui vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams, t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam subjektui, priimant įsakymą sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, kiti komisijos nariai ir kt. (Aprašo 50 p.). Pagal Aprašo 68 punktą konkurso rezultatai įforminami protokolu. Atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad administracinis aktas – įsakymas, kuriuo sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija, yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimą panaikinti Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria S. J. paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl ketvirtojo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių nematyti, kad tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje, t. y., kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsisako atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo) arba vilkina jų atlikimą. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, t. y. organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-1199-662/2015). Atsižvelgus į tai, šį reikalavimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas pareiškėjo reikalavimas uždrausti atsakovui Žemės ūkio ministrui priimti įsakymą dėl priėmimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas D. M., nurodytą Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokole, kaip Komisijos sprendimu konkurso laimėtoją, laikytinas reikalavimo užtikrinimo priemone, bet ne atskiru reikalavimu.

Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas prie skundo pateikė taip pat tokio paties pobūdžio prašymą kaip prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui priimti individualų administracinį aktą – įsakymą dėl priėmimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas D. M., nurodytą Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokole kaip konkurso laimėtoja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas gali priimti individualų administracinį aktą ir skirti D. M. į direktoriaus pareigas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbas nenutrūktų, kadangi darbą tęstų laikinai direktoriaus pareigas einantis asmuo, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, nes asmuo galėtų pareikšti turtines pretenzijas dėl galimai patirtos turtinės žalos praradus darbą. Be aptartos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas prašo taikyti ir kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad paskyrus D. M. į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas, tuo atveju, jeigu skundas būtų patenkintas, D. M. turėtų pareikšti prašymą atleisti iš valstybės tarnybos esančioje darbovietėje, tai jai sukeltų nepageidaujamas pasekmes, ji netektų darbo, o į ankstesnį darbą negalėtų grįžti. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbas nenutrūktų, kadangi darbą tęstų laikinai direktoriaus pareigas einantis asmuo, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, nes asmuo galėtų pareikšti turtines pretenzijas dėl galimai patirtos turtinės žalos praradus darbą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 12 p. nustatyta, kad Nacionalinei žemės tarnybai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako direktorius, kurį ketverių metų kadencijai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų žemės ūkio ministras. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas žemės ūkio ministrui.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą į valstybės institucijos ir įstaigos vadovo pareigas asmenį priima aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, jeigu paaiškėja, jog priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. Todėl pareiškėjo skundo tenkinimo atveju bus įmanoma atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atleisti iš pareigų pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtą valstybės tarnautoją.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. M. skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktore atveju iki sprendimo šioje byloje priėmimo teismo sprendimas nei pasunkės, nei pasidarys neįmanomas.

Teismas pažymėjo tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių asmeniui ginčijant pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos protokolinį sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas pretendentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-468/2006, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013, 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-402-143/2016).

Be aptartų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas prašo taikyti trečią reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamą įsakymo dalį dėl Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nario ir jos pirmininko S. J. skyrimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad šis prašymas susijęs su pareiškėjo reikalavimu panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria S. J. paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku. Pareiškėjas nurodo, kad S. J. yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, Darbo partijos dalyvis, atsakovas komisijos veikloje, vykdys atranką į pareigas, kurios visuomenėje turi didelę reikšmę ir didelį susidomėjimą dėl galimo pretendento nešališkumo bei neduodančio abejoti, kad galimas pretendentas bus kaip nors įsipareigojęs politinėms partijoms. Pareiškėjo teigimu, S. J. gali dalyvauti šios komisijos darbe, toliau vykdyti atranką bei vadovauti komisijai, kuri priims sprendimus, kurie nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį negalimą.

Iš Aprašo 44 ir 45 punktų nuostatų, reglamentuojančių komisijos konkursui į valstybės tarnautojo pareigas sudarymą, matyti, kad tokia komisija nėra nuolatinė, ji sudaroma konkrečiam konkursui vykdyti, todėl pareiškėjo teiginys, kad S. J. gali dalyvauti šios komisijos darbe, toliau vykdyti atranką bei vadovauti komisijai, laikytinas nepagrįstu. Atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismui pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais, tačiau kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria S. J. paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku nepriimtas, taip pat ir šiuo pagrindu ši reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma.

Pažymėta tai, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo. Pareiškėjas nepriskirtinas asmeniui, turinčiam įgaliojimus ginti viešąjį interesą šioje nagrinėjamoje byloje siekiant apsaugoti valstybę nuo galimų D. M. pretenzijų dėl galimai patirtos turtinės žalos praradus darbą, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įgaliotas ginti D. M. interesus nuo nepageidaujamų pasekmių, t. y. teigiamo teismo sprendimo atveju pastarajai netekus darbo ir negalint sugrįžti į ankstesnį darbą.

III. Pareiškėjas L. R. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalis dėl reikalavimų nepriėmimo (panaikinti atsakovo centrinio valstybinio viešojo administravimo subjekto Žemės ūkio ministro individualaus administracinio akto – įsakymo dalies, kuriuo buvo paskirtas Pretendentų į Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J. ir įpareigoti atsakovą centrinio valstybinio viešojo administravimo subjektą Žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo) bei atsisakymo tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo galiojimą) ir išspręsti šių skundo reikalavimų priėmimo klausimą iš esmės bei tenkinti prašymą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutarties dalyje preziumuoja faktinę aplinkybę, kad reikalavime panaikinti Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuriuo buvo paskirtas Pretendentų į Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J. nurodytas individualus administracinis aktas yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, tačiau nenurodo konkrečios teisės normos, kuri nustatytų teisinę definiciją, apibūdinančią individualaus administracinio rūšingumą, kaip tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumento. Viešojo administravimo įstatyme bei Teisėkūros pagrindų įstatyme tokios individualaus administracinio akto rūšies nėra. Be to, teismas nepagrįstai teigia, kad administracinis aktas – įsakymas, kuriuo sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Minima komisija vertino pareiškėjo atitikimą pretenduojančioms pareigoms, nurodė balą, remiantis kuriuo nustatyta pretendentų eilėje trečia vieta. Vienas iš neteisėtumo vertinimo pagrindų būtų neteisėta komisijos sudėtis, todėl jos sudarymo pagrindas turi būti apskųstas, nes kitu atveju šios komisijos skundžiamo akto neteisėtumo pagrindas būtų negalimas, nes nebūtų keliamas komisijos sudarymo teisėtumo klausimas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2013 m. balandžio 3 d. pasitarime pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimui, kur nustatyta, kad galimi skundai dėl komisijos sudarymo (žr., pvz., 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-401/2012; 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-198/2009). Pareiškėjo manymu, sprendimą dėl galimumo ar ne ginčyti aktą gali priimti ne teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, o teismas teismo sprendimu. Toks motyvavimas laikytinas, kaip ginčo išsprendimas iš esmės. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl šio reikalavimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, 23, 24, 39 straipsniams ir 37 straipsnio 1 daliai bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 daliai, 43 straipsnio 1 daliai, todėl turi būti panaikinta.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta tikrovės neatitinkanti faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas neva teikiamu skundu skundžia Žemės ūkio ministeriją dėl veiksmų. Pažymi, kad skunde yra atsakovu nurodyta ne Žemės ūkio ministerija, o Žemės ūkio ministras ir jam keliami reikalavimai, kurie yra išvestiniai iš kitų reikalavimų, jeigu būtų tenkinamas reikalavimas dėl Komisijos protokolo naikinimo ar neteisėtos Komisijos sudarymo, atsakingas viešo administravimo subjektas įpareigotas konkursą organizuoti iš naujo. Tokie išvestiniai reikalavimai yra įprasta administracinių bylų praktika, kai pagrindiniu reikalavimu prašoma naikinti individualų administracinį aktą dėl pateikto prašymo, o išvestiniu – įpareigoti nagrinėti prašymą iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs priimti kaip tik šį reikalavimą įpareigoti atsakovą centrinio valstybinio viešojo administravimo subjektą Žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo, pakeičiant atsakovą, o kitus – atmesti. Pareiškėjas minimos nutarties šios dalies neskundė ir jam nėra suprantama, kodėl pasikeitė teismo nuomonė, taip pažeidžiant teisinį tikrumą dėl ginčo galimumo ir pareiškėjo konstitucinę teisę, garantuotą Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Faktinės aplinkybės konstatavimas, kad nėra administracinio ginčo, galimas tik išnagrinėjus įrodymus teismo posėdyje, o ne skundo priėmimo stadijoje. Toks motyvavimas laikytinas, kaip ginčo išsprendimas iš esmės. Todėl ši ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, 23, 24, 39 straipsniams ir 37 straipsnio 1 daliai bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 daliai, 43 straipsnio 1 daliai, todėl turi būti panaikinta.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo galiojimą, pažymi, jog tuo atveju, kai bus priimtas individualus administracinis aktas priimti asmenis į pareigas ir kurių atžvilgiu teismas pasisakys, kad jie priimti pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą, atsakovas Žemės ūkio ministras turėtų priimti naują individualų administracinį aktą atleisti asmenį, tačiau nepriėmus šio individualaus administracinio akto, tektų pradėti naują administracinį procesą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Todėl minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, o teismo argumentai nepagrįsti, todėl ginčijama nutartis toje dalyje naikintina ir prašymas tenkintinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl pirmojo aspekto padarytomis išvadomis ir papildomai pažymi, jog Aprašo 3 punkte taip pat yra numatyta, kad priėmimas į pareigas apima: 3.1. bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; 3.2. konkurso paskelbimą; 3.3. dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; 3.4. vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimą; 3.5. konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; 3.6. konkursą; 3.7. valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkurso sudarymas konkursą organizuojančioje įstaigoje yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų.

Pritaria pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties daliai, kurioje atsisakoma priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo. Pareiškėjas atskirajame skunde lygina teismo 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, tačiau, vadovaujantis ABTĮ, pirmosios instancijos teismas skundžiam 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi panaikino 2016 m. gegužės 2 d. nutartį. Todėl pareiškėjo dėstomi argumentai, vadovaujantis negaliojančia nutartimi, turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad ministerijai vadovauja ministras. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ministerija iki šiol nėra gavusi jokio prašymo ar skundo, kuriuo būtų reikalaujama ar prašoma iš naujo pradėti konkurso į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas organizavimo procedūras.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikia argumentų, kurie pagrįstų realią grėsmę, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (Komisijos 2016 m. balandžio 7 d. protokolo galiojimo sustabdymo) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Ministerijos nuomone, pareiškėjas tik savo prielaidomis grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jo skundo tenkinimo atveju bus įmanoma atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir atleisti iš pareigų pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtą valstybės tarnautoją. Anot pareiškėjo, tokiu atveju, kai bus priimtas individualus administracinis aktas priimti asmenis į pareigas ir kurių atžvilgiu teismas pasisakys, kad jie priimti pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą, ministras turėtų priimti naują individualų administracinį aktą atleisti asmenį, tačiau jo nepriėmus, tektų pradėti naują administracinį procesą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Tokios pareiškėjo prielaidos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, siekiant išvengti galimų teisinių ginčų, neturėtų būti vertinamos kaip įrodymai, kurie pagrįstų reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Taip pat ministerijos nuomone, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turėtų būti adekvatus ir proporcingas siekiamam tikslui. Atkreipia dėmesį, kad laikinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikis nesukelia neigiamų pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjo dėstomi argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prielaidų pobūdžio ir nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad laikinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas trukdytų naudoti visus teisėtus būdus optimaliai vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pavestus uždavinius, t. y. dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse, todėl būtų neadekvatus ir neproporcingas siekiamam tikslui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų bei atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 71 str. 1 d.).

Pareiškėjas nesutinka tik su ta skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J. ir reikalavimą įpareigoti atsakovą Žemės ūkio ministrą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo. Taip pat su ta nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo galiojimo sustabdymo – taikymo.

Dėl atsisakymo priimti minėtus pareiškėjo reikalavimus, pirmiausia, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikоs Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl konkurso į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas rezultatų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi būtent ir priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolą. Tačiau, kalbant apie reikalavimą panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatas toks administracinis aktas – įsakymas, kuriuo sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija, yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, savarankiškai nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., ir kt.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Aprašo 3 punkte numatyta, kad apskritai priėmimas į pareigas apima: 3.1. bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; 3.2. konkurso paskelbimą; 3.3. dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; 3.4. vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimą; 3.5. konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; 3.6. konkursą; 3.7. valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą. Todėl atsižvelgiant į tai, bei į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str. 4 d.), darytina išvada, kad konkurso sudarymas konkursą organizuojančioje įstaigoje yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų. Jis atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje ir juo nėra įforminamas baigiamasis (galutinis) sprendimas dėl konkurso rezultatų (šiuo laikytinas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolas), todėl savarankiškai jis kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Argumentus dėl konkurso komisijos sudėties pareiškėjas gali nurodyti grįsdamas skundą dėl galutinio sprendimo, t. y. Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo, teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Žemės ūkio ministro įsakymo dalį, kuria paskirtas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos nariu ir pirmininku S. J..

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti konkursą teisėjų kolegija sutinka, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tačiau įvertinusi tai, jog aptariamoje byloje yra ginčijamas Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas yra išvestinis iš jo reikalavimo panaikinti sprendimą dėl, pareiškėjo manymu, neteisėto konkurso rezultatų, todėl ginčo dėl tokio reikalavimo nagrinėjimas, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra priskirtas administracinio teismo kompetencijai, galimybė jį tenkinti turi būti vertinama priimant sprendimą byloje iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-1051/2013). Juo labiau, kad pagal administracinių teismų praktiką toks reikalavimas yra priimamas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimais panaikinti konkurso rezultatų protokolus bei sprendimus dėl konkurso laimėtojų paskyrimo į pareigas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015, 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-637/2014, 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-175/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas priimamas (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Pretendentų į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas konkurso komisijos 2016 m. balandžio 7 d. konkurso rezultatų protokolo galiojimą – taikymo pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal nuoseklią teismų praktika, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ar netaikymas konkrečioje byloje, visų pirma, priklauso nuo to, ar jos nepritaikius pasunkėtų ar pasidarytų negalimas pareiškėjui palankus teismo sprendimo įgyvendinimas.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (kilsiantys padariniai konkurso laimėtoją priėmus dirbti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas), galima iš esmės daryti išvadą, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, itin pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Vykdant pareiškėjui palankų teismo sprendimą, turės ne tik būti iš naujo paskelbtas ir suorganizuotas konkursas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas, tačiau ir turės būti atleistas iš pareigų galimai pažeidžiant įstatymo reikalavimus priimtas valstybės tarnautojas (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 12 p.), o tai, turint omenyje pakankamai ilgą teismo proceso trukmę, ypač pažeistų tiek šio asmens, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, interesus. Tačiau svarbu pažymėti, kad kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklapio (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Darba-pradejo-naujasis-NZT-vadovas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nuo 2016 m. gegužės 30 d. į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas paskirtas kitas asmuo – D. K.. Tai patvirtina, kad šiuo atveju nėra galimybės svarstyti pareiškėjo pageidaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nes neįmanoma uždrausti atlikti veiksmų, kurie jau yra realizuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-305/2013).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutaria pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir šis pareiškėjo reikalavimas priimamas. Kita skundžiamos nutarties dalis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo, panaikinti.

Priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą organizuoti konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė