2022-05-17 Nr. BB-3397-1-02-2-00425-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2358/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00425-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo P. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį ir 170 straipsnio 2 dalį. Teismas neteisingai individualizavo bausmę (paskyrė neproporcingai didelę 5000 Eur baudą), ignoruodamas tai, kad kasatorius yra pensinio amžiaus, o jo pajamos - tik senatvės pensija. Kasatorius pažymi, kad išsakydamas savo nuomonę nesiekė tyčiotis ar niekinti žmonių dėl jų seksualinės orientacijos, neturėjo tikslo įžeisti, sumenkinti ar pažeminti. Teismai nepagrindė savo išvadų, jog kasatorius politinėje kovoje panaudojo neteisėtas politinę kritiką peržengiančias priemones, kuriomis siekė galimų rinkėjų balsų. Kasatorius nagrinėjamu laikotarpiu buvo Liaudies partijos narys, kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikšti viešai savo nuomonę. Pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvadą jo pasisakymais nebuvo raginama smurtauti nei prieš homoseksualus kaip žmonių grupę, nei prieš jiems prijaučiančius asmenis, neskatinama jų diskriminacija, jais išsakoma asmeninė negatyvi nuomonė, siekiant informuoti, paskleisti pažiūras, o ne paraginti imtis kokių nors veiksmų. Kasatorius nesudarė sąlygų jo besiklausančiai auditorijai suvokti faktiškai visus kitos seksualinės orientacijos asmenis kaip nusikaltėlius, jam nebuvo inkriminuotas kitų asmenų ar grupės asmenų kaltinimas nusikaltimų darymu, o didžioji dalis teiginių buvo išsakyti ne kaip neabejotini faktai, bet kaip subjektyvi kasatoriaus nuomonė. Anot kasatoriaus, jo pasisakyme nenustatyta nei raginimo smurtauti, nei raginimo diskriminuoti, nei raginimo daryti kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, todėl teismai nepagrįstai jo teiginius pripažino „neapykantos kalba“.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 170 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies taikymo bei nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžio klausimai nebuvo keliami apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė