a400878a-e97f-4184-83f2-a0cf7ed1bc60 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-354/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32325-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2;1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.4.6.5.2; 2.4.7. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, nukentėjusiajai G.

D., iÅ¡teisintajam A. P., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios G. D. 300 Eur dydžio ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. 18 val. iki 2016 m. liepos 10 d. 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pritaikytu raktu atrakindamas buto lauko durų spynÄ , įsibrovė į G.

D. priklausantį butÄ , kur iÅ¡ kambaryje stovėjusios sekcijos pagrobė nukentėjusiajai G. D. priklausančius 150 Eur grynųjų pinigų, 11 vnt. netauriųjų metalų žiedų, kurio vieno vertė 10 Eur, bendrai 110 Eur vertės, vienÄ sidabrinį žiedÄ , 20 Eur vertės, ir iÅ¡ koridoriaus prancÅ«ziÅ¡kų kvepalų buteliukÄ , 20 Eur vertės, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai G. D. iÅ¡ viso 300 Eur turtinę žalÄ , t. y., A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 10 d., apie 23 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pritaikytu raktu bandė atrakinti G. D. priklausančio buto lauko durų spynÄ ir tokiu bÅ«du įsibrauti į jos butÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jiems sutrukdė liudytojas V.

B., t. y. A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras M. Fokas praÅ¡o 2018 m. balandžio 4 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. P. iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams;

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti A. P. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2017 m. lapkričio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. P. nusikaltimų recidyvu. Nukentėjusiosios G. D. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. P. 300 Eur. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 1) 2017 m. balandžio 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktÄ vienÄ durų spynos raktÄ , kuris pagal 2017 m. spalio 5 d. tyrėjos nutarimÄ ir kvitÄ (duomenys neskelbtini)perduotas saugoti į TelÅ¡ių apskrities VPK A. rajono PK daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) 2017 m. birželio 14 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktÄ vienÄ durų spynos raktÄ ir durų spynos rakinimo mechanizmÄ , kurie 2017 m. rugsėjo 26 d. tyrėjos nutarimu grÄ Å¾inti liudytojui V.

B., palikti jam. 3.1. Skunde prokuroras nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji G. D. ir liudytojas V. B. davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus apie reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nes jie buvo pagrindiniai Å¡ių įvykių liudytojai, jų parodymai sutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atitinka kitiems bylos duomenims. Pažymima, kad liudytojas V. B. savo parodymus patvirtinimo ir apklaustas daugiau nei po metų teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , ir teisme įrodymų tyrimo metu bei detaliai parodymų patikrinimo vietoje metu parodydamas, kur jis matė nubėgantį į viršų vyriÅ¡kį ir kur buvo A.

P., taip pat parodė, kur, atsukinėjant lubų žibinto gaubtÄ , tiesiai jam į rankas nukrito raktas, kuriuo jis atrakino tiek savo buto įėjimo laukujų durų rakinimo mechanizmÄ , tiek pakeistÄ senÄ jį durų spynos rakinimo mechanizmÄ . Nurodoma, kad iÅ¡ 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. birželio 14 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad liudytojas V. B. pateikė du durų spynos raktus ir senÄ jį durų spynos rakinimo mechanizmÄ , iÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 4 d.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 40-(670)-IS 1-714-( 13.2) matyti, kad tirti pateiktas įleidžiamos durų spynos rakinimo mechanizmas (pav. Nr.

1) tyrimui pateiktas tvarkingas ir tirti pateiktais raktais, raktu Nr. 1 (pav. Nr.

2) ir raktu Nr. 2 (pav. Nr. 3), rakinimui tinkamas. Tirti pateikto rakto Nr. 1 (pav. Nr.

2) rakto Å¡ifras nesutampa su tirti pateikto rakto Nr. 2 (pav. Nr.

3) rakto Å¡ifru. IÅ¡ ROIK 0116000381238 praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. liepos 10 d. 23 val. 19 min. nukentėjusioji G. D. pranešė, jog „prieÅ¡ kelias minutes iÅ¡girdo, kaip kažkas rakina jos buto, adresu: (duomenys neskelbtini), duris, jai kartu su liudytoju V. B. priėjus prie durų ir jas atidarius, asmenys pabėgo, bet ji atpažino, kad tai jos kaimynai, pareigÅ«nams atvykus nurodys, kur jie gyvena. Galimai jie apvogė pranešėjos butÄ pritaikę raktÄ â€œ. 3.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek nukentėjusiosios G.

D., tiek liudytojo V. B. iki vagysčių tiek su A. P., tiek su K. S. (jaunesniuoju) nesiejo jokie santykiai, jie buvo nepažįstami, jokių piktumų ar nesutarimų nebuvo, todėl jie neturi jokio pagrindo jų apkalbėti. Teigiama, kad nors ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiamas V. B. neatpažino K. S., tačiau, prokuroro manymu, tai tik patvirtina tÄ aplinkybę, kad liudytojo V. B. parodymai yra sÄ Å¾iningi, objektyvÅ«s ir nekeliantys jokių abejonių dėl jų patikimumo. 3.3.

Be to, skunde nurodoma, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. iki tol, kol butas, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo 2017 m. vasario 21 d. antstolių varžytinių būdu parduotas liudytojo V. B. giminaičiui – liudytojui V. Ž., išskyrus laikotarpį, kada minėtame bute gyveno A. P., bute niekas jokių remontų neatliko, jokių šviestuvų bute nebuvo, o buvo tik iš lubų išlindę laidai su patronais ir lemputėmis, tai patvirtina liudytojos J. Š., P. Š. ir J. V. parodymais.

Atkreipiamas dėmesys, jog kambaryje, kur liudytojas V. B. atsukinėjant lubų žibinto gaubtÄ ir rado raktÄ (visraktį), laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. liepos 19 d. 10 val. gyveno A. P., to neneigia ir pats A. P., ir tai patvirtina liudytojų J. Å ., G. L., K. S. (jaunesniojo) ir R. R. parodymai. Pažymima, jog aplinkybė, kad minėtÄ kambarį A. P. laikydavo užrakintÄ , patvirtino apklausti tiek K. S. (jaunesnysis), tiek R. R.. Kambario, kuriame gyveno A. P., durys jo sulaikymo 2016 m. liepos 19 d. 10 val. metu kitoje baudžiamojoje byloje iÅ¡laužtos nebuvo, sulaikymo metu A.

P. buvo leista užrakinti kambario duris, kuriame jis gyveno, tai patvirtina liudytoja V. G., kuri buvo kartu su A. P. jo sulaikymo metu, be to, po sulaikymo A. P. buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ policijai apie neva įvykdytÄ vagystę iÅ¡ buto, kurį jis nuomojo, po jo sulaikymo, nes, pasak A. P., buvo iÅ¡laužtos laukujės buto durys, ir butas buvo paliktas be priežiÅ«ros, tačiau buvo nustatyta, kad A. P. tai padarė melagingai, todėl 2017 m. liepos 11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Nors, teismo vertinimu, byloje nustatytomis aplinkybėmis rastas raktas nepatvirtina aplinkybių, kad bÅ«tent Å¡is raktas priklauso A. P. ir kad Å¡is raktas buvo panaudotas patenkant į nukentėjusiosios butÄ , bei tai, kad raktas buvo rastas 2017 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po to, kai iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė kaltinamasis A. P. ir per tÄ laikÄ bute apsilankė ne vienas asmuo, tačiau, prokuroro nuomone, byloje yra neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. 10 val. iki 2017 m. vasario 21 d.

į butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atėję – G. L., J. Å ., A. P. mama V. A. P., brolis S. P., liudytojai V. Ž. ir V. B. ir antstolė E. M., tačiau paminėti asmenys bute jokių remonto darbų neatliko, jokių Å¡viestuvų nekeitė ir akivaizdu, kad tame kambaryje, kur gyveno A. P., jokio rakto po Å¡viestuvo gaubtu nepadėjo. Prokuroro vertinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina faktÄ ir duoda pagrindÄ objektyviai bei logiÅ¡kai iÅ¡vadai, kad iÅ¡skyrus A. P. kambaryje, kur jis nustatytÄ laikotarpį gyveno, niekas kitas, tik A.

P., Å¡viestuvÄ pakabino ir rastÄ liudytojo V. B. raktÄ (visraktį) ten padėjo, niekas kitas, kaip A. P., kurį jis panaudojo patenkant į nukentėjusiosios butÄ . Nors, teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo neginčijamai iÅ¡vadai padaryti, kad bÅ«tent rastu raktu (visrakčiu) įvykio metu buvo atrakintos nukentėjusiajai priklausančio buto durys, tačiau tokia teismo iÅ¡vada, prokuroro teigimu, yra nepagrįsta, nes minėtu laikotarpiu Akmenės rajone daugiau jokių vagystės faktų, kurių metu bÅ«tų įsibrauta į butÄ (us) nesugadinant durų rakinimo mechanizmo, užfiksuota nebuvo. 3.4.

Prokuroro skunde nurodoma, kad A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriÅ¡kai neigė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad teisme A. P. parodė, kad „turėjo darbÄ , užsidirbdavo pinigų, todėl neturėjo jokio pagrindo daryti jam inkriminuojamų nusikaltimų“, tačiau byloje esantys duomenys paneigia Å¡iÄ aplinkybę ir patvirtina, kad A. P. minėtu laikotarpiu niekur nedirbo, buvo registruotas tik darbo biržoje, A. P. teisme pripažino, kad „2016 m. liepos 10 d. vakarÄ iÅ¡ savo buto leidosi laiptais žemyn pasitikti draugės“, tačiau, kokios draugės, nenurodė.

Pažymima, kad A. P. teisme parodė, kad „nuo nukentėjusiųjų buto durų buvo nusileidęs per visÄ laiptų ilgį į apačiÄ iki laiptinės aikÅ¡telės, kai iÅ¡girdo durų trenksmÄ , nubėgančio žmogaus žingsnius į viršų ir pamatė kaimynus, išėjusius iÅ¡ savo buto, to bėgančio asmens net nematė ir neatkreipė dėmesio, tik pamatė iÅ¡einančius moterį su vyru, jis pats lipdamas laiptais į apačiÄ , nesutiko jokio žmogaus, kur tÄ vakarÄ buvo K.

S., jis nežino, bet tuo metu jo bute nebuvo, gal nukentėjusiesiems ar liudytojams ir nėra pagrindo jo apkalbėti, tačiau mano, kad čia pareigÅ«nų iniciatyva viskas taip susiklostė, kaip atsirado visraktis jo nuomojamame bute, tikrai nežino, nes kai jis gyveno tame bute, jokių Å¡viestuvų nebuvo, buvo tik patronai ir lemputės, atsikraustęs į butÄ jokių remontų nedarė, Å¡viestuvų nekabino, pasistatė tik dujinę viryklę, jo kambario durys buvo rakinamos, tačiau tas užrakinimas buvo toks, kad kas norėjo, tas galėjo ten patekti, o kai pareigÅ«nai jį sulaikė, jis užrakino savo kambario duris ir raktai liko pas policijos pareigÅ«nus“.

Prokuroro manymu, tokie A. P. parodymai vertintini gynybine jo pozicija ir siekimu išvengti atsakomybės dėl jam inkriminuojamų dviejų apysunkių ir savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys:

1) A. P. prieÅ¡tarauja pats sau patvirtindamas, kad gyvendamas tame bute gerino savo buitį <... pasistatė dujinę viryklę...>, 2) pats patvirtina faktÄ , kad nukentėjusiesiems ir liudytojams jokio pagrindo jį apkalbėti nėra, o jo manymas, jog viskas taip susiklostė pareigÅ«nų iniciatyva, yra visiÅ¡kai niekuo nepagrįstos jo emocijos ir samprotavimai, 3) A. P. atsiranda bÅ«tent tuo laiku ir toje vietoje, kada vyksta kėsinamasis įvykdyti apysunkį nusikaltimÄ , todėl visų bylos aplinkybių visetas sudaro pagrindÄ teigti, jog bÅ«tent A.

P. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu pasikėsino įsibrauti į nukentėjusiosios butÄ ir pagrobti svetimÄ turtÄ . 3.5. Prokuroras pažymi, kad liudytojo K. S. (vyresniojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir teisme, skyrėsi iÅ¡ esmės, savo skirtingų parodymų davimÄ K. S. teisme paaiÅ¡kino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo labai supykęs ant A. P., todėl ir davė melagingus parodymus, teisme nurodė, kad apie vagystę jis nieko nežino. Skunde nurodoma, kad minėto liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrimÄ atlikusiai tyrėjai, atitinka nustatytoms faktinėms byloms aplinkybėms, o bÅ«tent, laikotarpis, kada buvo įvykdyta vagystė, ta pati laiptinė, kurioje butÄ nuomojo A.

P., tik butas aukÅ¡tu žemiau, grynųjų pinigų parodymas ir siÅ«lymas jų duoti liudytojui, nors minėtu laikotarpiu A. P. niekur nedirbo, tuo metu liudytojui apie jokiÄ vagystę nieko nebuvo žinoma, nes liudytojas tik po kiek laiko sužinojo, kad iÅ¡ namo, kur prieÅ¡ tai gyveno jo sÅ«nus su A. P., buvo apvogtas butas. Taipogi pažymima tai, kad ikiteisminį tyrimÄ byloje atliekančiai tyrėjai iki apklausos aukščiau liudytojo paminėtos aplinkybės nebuvo žinomos, tai tyrėja sužinojo ir iÅ¡girdo pirmÄ kartÄ liudytojo apklausos metu bei tai ji užfiksavo apklausos protokole, tai patvirtino ir teisme apklausta kaip liudytoja tyrėja A.

G., kad liudytojas K. S. sakė jai, jog jis nieko nebijo, kad sako tiesÄ ir neturi dėl ko meluoti, jÄ tai nustebino, nes ji nesitikėjo, kad K. S. iÅ¡vis duos parodymus, nes pagal įstatymÄ jis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, nes tuo metu jo sÅ«nus K. S. byloje turėjo įtariamojo statusÄ , todėl visiÅ¡kai neteisinga teismo iÅ¡vada, kad liudytojas K. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, siekė padėti savo sÅ«nui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima ir tai, kad liudytojo K.

S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aukščiau paminėtas aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta liudytoja R. R..

4. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis A. P. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis A. P. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 7. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014). 7.1.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡tiesinamÄ jį nuosprendį dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir visete su kitais įrodymais įvertino A. P., nukentėjusiosios G. D., liudytojų V. B., J. Å ., V. Ž., K. S. (jaunesniojo), R. R. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 131–138, 162–166; 3 t., b. l. 5–7), raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ â€“ 2016 m. liepos 10 d. protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 32–41), policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus (1 t., b. l. 1, 6), V.

B. parodymų patikrinimo protokolÄ (1 t., b. l. 65–72), savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, apžiÅ«ros protokolus (1 t., b. l. 73–77, 78– 82, 83–88) bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir, vadovaudamasis Å¡ių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo suraÅ¡ymo ekonomiÅ¡kumo, jų nekartoja), visuma pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog A.

P. laikotarpiu 2016 m. liepos 8 d. 18 val. – 2016 m. liepos 10 d. 19 val. dalyvavo įvykdant vagystę iÅ¡ nukentėjusios G. D. buto. 7.2. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir dėsto tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus atskirai ir siedama į visumÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ , neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad byloje pagal surinktus įrodymus, nesant liudytojų, kurie bÅ«tų tiesiogiai matę nagrinėjamÄ Ä¯vykį, nesuradus iÅ¡ buto pagrobto turto, nenustačius kitų, be anksčiau aptartų, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, galimos tik prielaidos, jog nusikaltimÄ Ä¯vykdė bÅ«tent A.

P., o ne kitas asmuo. IÅ¡ dalies pritartina prokuroro keliamoms prielaidoms, jog panaudojant raktÄ , kuris buvo rastas bute, kuriame anksčiau gyveno A. P., galėjo bÅ«ti patekta į nukentėjusiosios butÄ , tačiau tai yra tik prielaidos, neleidžiančios daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog minėtu raktu laikotarpiu 2016 m. liepos 8 d. 18 val. – 2016 m. liepos 10 d. 19 val. pasinaudojo bÅ«tent A. P.. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra patikimų duomenų, kad A. P. po 2016 m. liepos 10 d. bÅ«tų disponavęs iÅ¡ buto pagrobtu turtu.

Minėta, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos galimybės abejonėms dėl A. P. dalyvavimo darant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paÅ¡alinti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas nepaÅ¡alintas abejones dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių vertino kaltinamojo naudai. 7.3.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad lieka neįrodyta, jog A. P. padarė aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti A. P. iÅ¡teisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl A. P. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį klausimo prieÅ¡ingas iÅ¡vadas negu tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. P. dalyvavo darant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl A.

P. nekaltumo. Dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl A. P. iÅ¡teisinimo pagal 178 straipsnio 2 dalį, kaip to praÅ¡o prokuroras, nėra pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nepakeista, nėra pagrindo tenkinti prokuroro praÅ¡ymÄ tenkinti nukentėjusiosios G. D. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 8.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ir padaryti kitokias iÅ¡vadas bei savo procesinį sprendimÄ grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , įvertinti, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti ir pan. 8.1.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Taip pat pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. 8.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ naujo dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visumÄ , papildomai atlikusi įrodymų tyrimÄ â€“ apklaususi nukentėjusiÄ jÄ G.

D., liudytojus V. B., G. L., K. S. (vyresnįjį) bei iÅ¡teisintÄ jį A. P., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). 8.3. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisindamas A. P. dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, savo sprendimÄ pagrindė iÅ¡ esmės tuo, kad pats A.

P. neprisipažino dėl pareikÅ¡to kaltinimo, liudytojai asmens, rakinusio duris, neatpažino, tačiau patikino, jog duris rakino ne A. P., duomenų, jog A. P. pažinojo nubėgusį asmenį, kuris rakino duris, nėra, todėl nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad A. P. pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunat į butÄ , A. P. iÅ¡teisino neįrodžius, kad jis dalyvavo pasikėsinant padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajÄ , nepagrįstai A.

P. duotiems parodymams suteikė didesnę reikÅ¡mę, neatsižvelgdamas į jų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ kitiems byloje surinktiems ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai nulėmė neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl A. P. kaltės pasikėsinus įvykdyti vagystę, nors byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalies, požymiai. 8.4.

Nors A. P. tiek apylinkės teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka visiÅ¡kai nepripažino kaltės dėl jam pareikÅ¡to nagrinėjamo kaltinimo, tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik A. P. gynybinė versija, kuri yra paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamųjų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. 8.5.

Å iuo atveju pažymėtina, jog byloje yra neginčytinai įrodyta, tai pripažįsta ir pats iÅ¡teisintasis A. P., jog jis (A. P.) 2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val., buvo adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinėje, Å¡alia (duomenys neskelbtini) buto, t. y. iÅ¡teisintasis buvo Å¡alia tos vietos ir tuo laiku, kai buvo pasikėsinta įsibrauti į butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). IÅ¡ A. P., J. Å . parodymų matyti, jog A. P. 2016 m. liepos 10 d. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163; 3 t., b. l. 6).

Nukentėjusioji G. D. ir liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. liepos 10 d. naktį gulint lovoje išgirdo, jog kažkas rakina jų buto duris, tada V. B. nubėgo pasižiūrėti, kas rakina jų buto duris, matė, jog jas rakino ne A. P., o kitas asmuo, V. B. atidarius duris ir išbėgus į laiptinę, pamatė, kaip vienas asmuo, kuris rakino duris, nubėgo laiptais į viršų link 5 aukšto, o A. P. stovėjo laiptinėje leidžiantis link 3 aukšto, paklausus A.

P., kur jis eina, pastarasis nurodė, jog eina pro Å¡alį (1 t., b. l. 43, 45–46, 61–63; 2 t., b. l. 132–134, 135). Tokias pačias aplinkybes V. B. ir G. D. nurodė ir apklausiami apygardos teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 83–84). A. P. apylinkės teisme aiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu metu (2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val.) ėjo pasitikti draugės (3 t., b. l. 6–7), analogiÅ¡kai A. P. parodė ir apygardos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog A. P. versijÄ apie jo ėjimÄ pasitikti draugės paneigė buvusi A.

P. draugė G. L., kuri apklausiama apygardos teisme nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) jau 13 metų, dirba kas savaitę, nuo antradienio iki antradienio, darbÄ baigia 23 val., namuose bÅ«na tik po 1.40 val., pažymėjo, jog po to, kai su A. P. iÅ¡siskyrė, pastarasis apsigyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute ir jos nebeidavo pasitikti ar iÅ¡lydėti į darbÄ . Taigi, Å¡iuo atveju akivaizdu, jog įvykio naktį, t. y. 2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val., iÅ¡teisintasis A. P. nėjo pasitikti G. L.. 8.6.

IÅ¡ minėtų liudytojo V. B. ir nukentėjusios G. D. nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu matyti, jog 2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val., į butÄ adresu: (duomenys neskelbtini), buvo mėginta patekti panaudojant visraktį. Pažymėtina, jog liudytojas V. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl rakto, rasto kambaryje, kuriame gyveno A. P., radimo aplinkybių, t. y. Å¡is liudytojas nurodė, jog butÄ , kuriame gyveno A. P., vėliau įsigijo jo (V. B.) sÅ«nėnas V.

Ž., kuris paprašė jo (V. B.) padėti atlikti tam tikrus remonto darbus bute, ir jis (V. B.), atlikdamas minėto buto remonto darbus, nuimdamas Å¡viestuvÄ kambaryje, po Å¡viestuvo gaubtu rado raktÄ , su kuriuo buvo galima atrakinti visas duris, įskaitant ir buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris bei minėto buto durų spynÄ , kuri buvo įdėta 2016 m. liepos 10 d. (1 t., b. l. 56–57, 61–63; 2 t., b. l. 135). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes (3 t., b. l. 83–84). 2017 m. rugpjūčio 4 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog V.

B. rastas raktas bute, kuriame gyveno A. P., yra tinkamas spynos, kuri buvo įdėta į buto adresu: (duomenys neskelbtini), duris, atrakinimui (1 t., b. l. 91–93). 8.7. Nors A. P. teigė, kad kambaryje, kuriame jis gyveno, nebuvo lempos su gaubtu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra tik A. P. gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog iki A. P. apsigyvenant bute adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame gyveno A.

P., nebuvo lempos su gaubtu, tačiau A. P. iÅ¡sikrausčius iÅ¡ buto, tokia lempa buvo. Atkreipiamas dėmesys, jog pats A. P. pripažino, jog jis gyveno kambaryje, kuriame ir buvo rastas raktas (3 t., b. l. 6–7). Liudytojas V. B. patvirtino, kad jo sÅ«nėnas butÄ , kuriame gyveno A. P., įsigijo iÅ¡ karto po to, kai butÄ baigė nuomotis A. P., pažymėjo, jog to buto V. B. sÅ«nėnas daugiau niekam nebuvo iÅ¡nuomojęs (2 t., b. l. 135; 3 t., b. l. 83–84). Nukentėjusioji G. D. taip pat tvirtino, jog A.

P. iÅ¡sikrausčius, tame bute niekas daugiau negyveno (3 t., b. l. 83). Liudytojas V. Ž. paaiÅ¡kino, jog nupirko butÄ , kuriame gyveno A. P., ir patvirtino, jog prašė V. B. atlikti bute remontÄ (2 t., b. l. 137). Liudytoja J. Å . apylinkės teisme nurodė, kad tai ji iÅ¡nuomojo butÄ A. P., paaiÅ¡kino, jog iki buto iÅ¡nuomojimo A. P. nei bute, nei kambaryje, kuriame, gyveno A. P., nebuvo jokių lempų, t. y. buvo paprastos lemputės, kabančios ant laido, nebuvo Å¡viestuvų su gaubtais, o butÄ iÅ¡nuomojus A.

P., bute atsirado naujų daiktų, taip pat pažymėjo, kad 2012–2016 m. bute niekas negyveno, po 2016 m. bute niekas nebuvo keista, kambarys, kuriame gyveno A. P., buvo rakinamas, nors iki atsikraustant A. P. minėtas kambarys buvo nerakinamas, todėl mano, jog pats A. P. įsidėjo spynÄ Ä¯ savo kambario duris (2 t., b. l. 163–165). Liudytojai P. Å . ir J. V. taip pat patvirtino, jog bute adresu: (duomenys neskelbtini), Å¡viestuvų nebuvo, buvo tik patronai ir lemputės, kurie buvo pakabinti ant paprastų laidų (2 t., b. l. 176; 3 t., b. l. 5).

Å iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, jog iÅ¡ byloje esančių liudytojų K. S., R. R. parodymų matyti, jog A. P. savo kambarį rakindavo (2 t., b. l. 134, 136–137). A. P. apylinkės teisme teigė, neva, į jo kambarį buvo patekę kiti asmenys, kurie jį apiplėšė, tačiau Å¡ios aplinkybės yra akivaizdžiai neteisingos. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu 2017 m. liepos 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas dėl to, kad melagingai pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y. tariamÄ jo daiktų – asmens tapatybės kortelės, paso, rÅ«bų, kai kurių maisto produktų ir dviejų mobiliojo ryÅ¡io telefonų vagystę iÅ¡ jo nuomojamo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog į A. P. kambarį niekas kitas, kaip pats A. P., patekti negalėjo, lempa su gaubtu, po kuriuo buvo rastas visraktis, atsirado bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai butÄ iÅ¡sinuomojo A. P., todėl sprendžiama, jog bÅ«tent A. P. pakeitė savo kambaryje buvusiÄ lempÄ Ä¯ lempÄ su gaubtu ir po minėtos lempos gaubtu slėpė visraktį, kuriuo buvo kėsintasi patekti į G. D. butÄ . 8.8. Nesutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad A.

P. veikė kaip bendrininkas su nenustatytu asmeniu. Pažymėtina, jog liudytojas V. B. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog buto duris rakino ne A. P., o kitas asmuo, kurio tyrimo metu nepavyko nustatyti, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog A. P. iš įvykio vietos šalinosi kartu su nenustatytu asmeniu, nusikaltimo darymo įrankis – visraktis, buvo slepiamas ir rastas būtent A. P. kambaryje. Taigi, iš šių aplinkybių akivaizdu, jog A. P. su nenustatytu asmeniu siejo bendri veiksmai ir bendra tyčia. 8.9.

Pažymėtina, ir tai, jog A. P. apylinkės teisme teigė turėjęs darbÄ , užsidirbdavęs pinigų, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. P., kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini), nėra turėjęs oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, be to, nors buvo registruotas darbo biržoje (dabar – užimtumo tarnyba), tačiau nedarbingumo iÅ¡mokos negavo (2 t., b. l. 49, 50, Liteko duomenys). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. yra ne kartÄ teistas ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo (2 t., b. l. 3–14).

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. neturi jokio oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, nuolat daro naujas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nusikalstamų veikų darymas yra A. P. pragyvenimo Å¡altinis, todėl tai neabejotinai leidžia teigti, jog A. P. pasikėsino įsibrauti į svetimÄ butÄ turėdamas tikslÄ bÅ«tent pagrobti svetimÄ turtÄ . 8.10. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti įrodymai tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina tai, jog A.

P. kambaryje, kuris buvo rakinamas, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pakeitė buvusiÄ lempÄ Ä¯ lempÄ su gaubtu, po gaubtu slėpė visraktį, kuris buvo panaudotas pasikėsinant įsibrauti į svetimÄ butÄ , turint tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , be to, patvirtina tai, jog A. P. ne pro Å¡alį ėjo 2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val., pro butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), o buvo užkluptas V. B. Å¡alinantis kartu su nenustatytu asmeniu iÅ¡ nepavykusio padaryti nusikaltimo įvykio vietos. 8.11.

Apygardos teismas pažymi, jog kaltinime A. P. yra nepagrįstai inkriminuotos savanaudiÅ¡kos paskatos, nes BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika apima savanaudiÅ¡kas nusikalstamos veikos padarymo paskatas ir papildomai kaip sunkinanti aplinkybė – savanaudiÅ¡kos paskatos kaltininkui neinkriminuojama todėl minėta aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ A. P. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. nepagrįstai buvo inkriminuota aplinkybė, jog jis pasikėsino padaryti nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog A.

P. 2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val., buvo neblaivus, todėl Å¡i aplinkybė taip pat Å¡alintina iÅ¡ A. P. pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. 8.12. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. 2016 m. liepos 10 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pritaikytu raktu bandė atrakinti G. D. priklausančio buto lauko durų spynÄ ir tokiu bÅ«du įsibrauti į jos butÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jiems sutrukdė liudytojas V.

B., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Bausmės skyrimas 9. Skirdama A. P. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimÄ reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas.

Å iuo atveju A. P. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ esant neiÅ¡nykusiam teistumui, todėl A. P. laikomas recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo A.

P. nepriklaususių aplinkybių, t. y. jam sutrukdė liudytojas V. B.. Vertinant A. P. asmenybę pažymėtina, jog A. P. yra teistas net 13 kartų, taip pat ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo, baustas administracine tvarka, (2 t., b. l. 3–21, 22–48), be to, yra niekur nedirbantis, nors yra 48 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), jokio oficialaus pragyvenimo Å¡altinio nėra turėjęs, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau iÅ¡mokų negavo (2 t., b. l. 1, 2, 49, 50). Tai rodo jo nusistovėjusį nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir nenorÄ keistis teigiama linkme.

Anksčiau skirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo. Todėl teisėjų kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus A. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Remiantis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei A. P. asmenybę apibÅ«dinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas A.

P. skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimÄ A. P. padarė iki jo atžvilgiu priimtų ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių, kuriais A. P. paskirtos bausmės subendrintos Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, Å¡iuo nuosprendžiu A. P. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrinama su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatyta laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų (3 t., b. l. 89), už kelionės išlaidas į apygardos teismo posėdį nukentėjusiajai G. D. išmokėta 11,80 Eur valstybės lėšų, todėl šios proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) priteisiamos iš nuteisiamojo A. P. valstybei (BPK 105 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A.

P. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir priimti dėl Å¡ios dalies naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatyta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams – ir A.

P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į A. P. paskirtÄ galutinę bausmę įskaityti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius – 2017 m. vasario 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, bausmių dalis, atliktas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžius, – ir bausmę, atliktÄ pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį nuo minėtos nutarties priėmimo dienos – 2017 m. lapkričio 30 d.

– iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gruodžio 6 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos – 2018 m. gruodžio 6 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ A. P. 11,80 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus Virginija Žindulienė