Legislator Case Law & Legislation
a3ff4863-b648-47de-958c-7488fbaabe16 AI generated

a3ff4863-b648-47de-958c-7488fbaabe16 · Kauno apygardos teismas

Case Number a3ff4863-b648-47de-958c-7488fbaabe16
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-238-2014;Teisėjas: Saulius Mikšys                                                     Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00165-2014-8;                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

a3ff4863-b648-47de-958c-7488fbaabe16 · Kauno apygardos teismas: Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-238-2014;Teisėjas: Saulius Mikšys                                                     Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00165-2014-8;                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam R.

P., jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :R. P. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, nakties metu, tikslesnis laikas nenustatytas, Jurbarko m., Tilžės g. 15, sugadinęs durų spynÄ , įsibrovė į A. E. individualiosios įmonės „Rainelė“ Å«kinį pastatÄ , iÅ¡ kur slapta pagrobė D. E. priklausantį metalinį vežimėlį, 240 Lt vertės, aliuminį bidonÄ , 120 Lt vertės, kirvį, 70 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajam 430 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

P. praÅ¡o pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad jis kaltę visiÅ¡kai pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, grÄ Å¾ino pavogtus daiktus. Vogė, nes neturėjo kÄ valgyti, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Tačiau Å¡is nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, Å¡ias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, pobÅ«dį, vertino aplinkybes, kad yra nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis visiÅ¡kai pripažįsta kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas penkis kartus, teistumai neiÅ¡nykę, baustas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, bedarbis), į pavogtojo turto vertę.

Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. R. P. nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis iÅ¡vadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti R.

P. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikÅ¡mę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį. Už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra iki 6 metų, taigi už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu buvo sumažinta 1/3, yra žymiai mažesnė, negu LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti.Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2014-09-23 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir joje nurodyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje teisinę pagalbÄ nuteistajam R.

P. teikė advokatė Loreta DaukÅ¡ienė ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iki 2014-09-23 sudaro advokato užmokestis 120 litų. Pažymoje nurodyta, kad Å¡i suma priteistina valstybei. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktÄ pažymÄ nėra įstatyminio pagrindo priteisti valstybei 120 litų iÅ¡ nuteistojo R. P.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad minėta norma (BPK 106 straipsnio 2 dalis) numato iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡laidų, kai jos susidaro. Å iuo atveju pateiktas tik apskaičiuotas advokato darbo užmokestis, kuris dar nėra jam sumokėtas ir bus sumokėtas tik ateityje, todėl tai negalima traktuoti kaip „susidariusias iÅ¡laidas“, apie kurias kalbama BPK 106 straipsnio 2 dalyje.

Susidariusias iÅ¡laidas ir apmokėjimÄ advokatui už darbÄ gali patvirtinti tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtintų faktÄ , kad pinigai advokatui tikrai sumokėti. Pažymėtina, kad iÅ¡laidos tai įmonės padarytos per tam tikrÄ ataskaitinį laikotarpį piniginės iÅ¡laidos, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat atsiradusios skolos, susijusios su įmonės Å«kine veikla. Tai reiÅ¡kia iÅ¡leidžiamos lėšos. SÄ voka „iÅ¡laidos“ yra iÅ¡leisti arba iÅ¡leidžiami pinigai (arba kitos gėrybės), kurias keičiame į kokį nors kitÄ turtÄ (pavyzdžiui, perkame prekes, apmokame paslaugas).

Arba trumpiau apibrėžiant, iÅ¡laidomis galima vadinti pinigus ar kitÄ turtÄ , iÅ¡leistÄ neuždirbant pajamų. „SÄ naudos“ - Å«kio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, iÅ¡skyrus tiesioginį jo mažinimÄ â€œ (Buhalterinės apskaitos įstatymas), kitais žodžiais tariant, sÄ naudos tai bet kokio turto sumažėjimo arba skolų padidėjimo dalis, kuri buvo sunaudota, ataskaitinio laikotarpio metu parduotai produkcijai pagaminti arba paslaugoms suteikti.

Konstatuojama, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis apie tai, kad advokato darbo užmokestis sudaro 120 litų. Tačiau nepateikė duomenų, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už antrinę teisinę pagalbÄ R. P. byloje advokatei L. DaukÅ¡ienei apmokėjo 120 litų ar Å¡iÄ sumÄ pervedė jai ir dėl to jau susidarė iÅ¡laidos. Taip daroma iÅ¡vada, kad valstybė dar neturėjo iÅ¡laidų ir valstybei neatsirado nuostolių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl priteisimo ar nepriteisimo iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma nesudaro pagrindo spręsti iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ , todėl valstybei minėta suma iÅ¡ nuteistojo nepriteisiama, minėtas klausimas paliekamas nenagrinėtas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė :nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti.                          Kolegijos pirmininkė                                                                  Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                               Rimas Å virinas                                                                                                         Algerdas UrbÅ¡ys