a3fcd63d-6d06-45af-8ded-e2b2dd774940 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2437-806/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01890-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 9.15 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, sekretoriaujant Simonai KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Viešųjų pirkimų tarnybos, atstovei E. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., jos atstovui advokatui Deividui Soloveičik, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas n u s t a t ė : S. A., bÅ«dama VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) Mažos vertės pirkimų komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos vadovo 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125, (toliau – ir Komisija) nare, 2018 m. vasario 1 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykusio Komisijos posėdžio metu, balsuodama už sprendimÄ pritarti Pirkimo (Perkančiosios organizacijos apklausos bÅ«du vykdyto mažos vertės vieÅ¡ojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto (duomenys neskelbtini)) sÄ lygoms, kuriose nenurodyta, kokių konkrečių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis ir kitos prekių techninės savybės, kurios galėjo įtakoti pasiÅ«lymo kainÄ ir tiekėjo sprendimÄ dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , taip pat balsuodama už sprendimÄ pritarti Pirkimo sÄ lygoms, kuriose nustatytos netinkamos pirkimo dokumentų sÄ lygos, reglamentuojančios perkamų paslaugų apmokėjimÄ , pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai.

Å iais veiksmais S. A. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 184 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama S. A. kaltės padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ nepripažino ir laikėsi raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytos pozicijos. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. atstovas advokatas D. Soloveičik paaiÅ¡kino, kad visa byla yra paremta Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nuomonės dėstymu.

Viešųjų pirkimų tarnyba norėdama, kad bÅ«tų inkriminuojamas nusižengimas, t.y. jo sudėtis, turėtų įrodyti kelis momentus, nes jį kildina iÅ¡ principų pažeidimo, t.y. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 ir 2 dalys – „Principas ir tikslai“ ir Tarnyba sako, kad yra pažeistas lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principas. Å ioje byloje nėra jokių įrodymų, kad tas principas bÅ«tų pažeistas, kitaip tariant yra VPT teiginys prieÅ¡ jų teiginį. Administracinių nusižengimų atveju, kalbama apie administracinę atsakomybę, ne civilinį deliktÄ arba civilinę sutartinę atsakomybę, taikomi padidinto įrodytumo standartai, artimi baudžiamųjų bylų, todėl turėtų bÅ«ti formuojama praktika reiklesnės įrodinėjimo naÅ¡tos nustatymo institucijai, kuri suraÅ¡o protokolÄ , Å¡iuo atveju tai pačiai VPT.

Byloje ir protokole tiesiog iÅ¡dėstomi faktai, pasakoma, kad tai yra principų pažeidimas. Pažeidimas, pradedant nuo pirmo epizodo, kildinamas iÅ¡ to, kad VPT sako, jog nenurodytas mažos vertės pirkimo sÄ lygose konkretus turimas įrenginys, t.y. jo pavadinimas, bÅ«tent nenurodyta, kokie jau turimi (duomenys neskelbtini) ir konkretus prekės ženklas, todėl atsiranda principo pažeidimas. Ä®statyme nėra nuostatos, kuri pasakytų, kad perkant jau turimo įrenginio techninio aptarnavimo paslaugas, privalu nurodyti to įrenginio konkretų prekės ženklÄ , arba pavadinimÄ , arba gamintojÄ .

Tai VPT įstatymo interpretavimas ir atitinkamai iÅ¡ to kildinamas administracinis nusižengimas, kuris inkriminuojamas S. A.. Pažeidimo ji, kaip komisijos narė, nepadarė, todėl, kad turimos įrangos, kurios aptarnavimui yra perkamos paslaugos, konkretaus gamintojo nurodymas reikÅ¡tų prieÅ¡ingai, kad yra ribojama konkurencija ir pažeidžiami principai, kuriuos VPT saugo inkriminuodama Å¡itÄ administracinį nusižengimÄ . Kaip ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, yra taikoma 37 str. nuostata, kurioje yra sakoma, jog yra draudžiama nurodyti konkretų prekių ženklÄ arba gamintojÄ .

Å i Viešųjų pirkimų įstatymo norma – 37 str. 5 d. yra specialioji norma, kuri sukonkretina 17 str. – viešųjų pirkimų principus. Tarptautinės vertės pirkimuose yra draudžiama nurodyti konkretų prekių ženklÄ arba gamintojÄ , nesuprantama, kodėl VPT mano, kad mažos vertės pirkimuose, kuriems irgi taikomi viešųjų pirkimų principai, turėtų bÅ«ti nedraudžiama nurodyti konkretų gamintojÄ arba konkretų prekių ženklÄ arba konkretų standartÄ , patentÄ , tipÄ ir pan.

Viešųjų pirkimų komisija, kurios narė Å¡ioje byloje yra ginamoji, prieÅ¡ingai stengėsi iÅ¡vengti aptarto pažeidimo. Nebuvo visai nepasakyta, kokios paslaugos perkamos – pirkimų sÄ lygų antraÅ¡tė jau skelbia apie perkamas konkretaus objekto – (duomenys neskelbtini) aptarnavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas. VPT sako, kad nenurodyta „S.“ gamintojo įsigyta įranga ir technika ir todėl visi, kurie galėjo dalyvauti pirkime, galimai nesudalyvavo, nes nežinojo, jog pas juos yra „S.“ gamintojo įranga ir atitinkamai jie nežinojo, kÄ reikės aptarnauti, ir laimėjo tas, kas laimėjo anksčiau parduodamas tÄ Ä¯rangÄ (iÅ¡ medžiagos matoma, kad buvo du pirkimai, ginčas yra dėl antrojo, o pirmuoju pirkimu buvo nupirkta pati įranga) ir galimai, toks asmuo žinojo, kad pirkimas yra jam.

Užklausus kitoje rinkoje veikiančio dalyvio – kompanijos „H. P.“, kompanijos atstovas nurodė, kad jie buvo parsisiuntę sÄ lygas ir įvertinę visus aspektus, nusprendė nedalyvauti ir sutelkti dėmesį ties kitais projektais, kalbant apie specifikacijos aiÅ¡kumÄ â€“ nurodoma, kad jiems nekilo abejonių, jog kalba eina apie tÄ pačiÄ Ä¯rangÄ , dėl kurios buvo varžomasi 2016 metais, pačiai specifikacijai klausimų neturėta. Å ie raÅ¡ytiniai rinkos dalyvių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jie suprato, kas buvo perkama ginčo pirkimu, prieÅ¡ingai nei nurodo VPT ir atitinkamai techninei specifikacijai jie klausimų neturėjo, sÄ lygos buvo aiÅ¡kios.

Nepateikta jokių papildomų įrodymų, neturima jokių apklausų, vertinimų, analizių, tyrimų. Nėra pagrindo teigti, jog dėl nenurodyto (duomenys neskelbtini) turimos įrangos konkretaus prekių ženklo buvo apribota konkurencija ir sukliudyta rinkos dalyviams suprasti, koks yra vykdomas pirkimas. Pažeidimas neįrodytas. www.cvpp.lt interneto puslapyje galima surasti visÄ reikiamÄ medžiagÄ , kuri yra paskelbta ir patalpinta. Net jei ir sÄ lygose ta informacija nėra iÅ¡dėstyta, informacija apie tai, kÄ Å¡iandien turi ir kuo naudojasi perkančioji organizacija savo kasdienėje veikloje yra internete, vieÅ¡oje erdvėje, todėl kiekvienam atidžiam rinkos dalyviui informacija yra prieinama laisvai be jokių registracijų, mokesčių ar pan.

Kitas epizodas – dėl kainodaros, jog perkančioji organizacija pažeidė kainodaros taikymo principus. Kaltinime nurodyta, kad pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, jog yra pažeistas Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 p., numatantis, kad turėjo bÅ«ti nustatoma įkainio, o ne fiksuotos kainos kainodara. Pagal tos pačios Kainodaros metodikÄ , kurį yra poįstatyminis aktas, 1 p. nurodyta, kad tokiems pirkimams koks buvo čia, t.y. ginčo pirkimas – Å¡ita kainodara netaikoma – tiksliau ji gali bÅ«ti taikoma, tačiau tai nėra prievolė.

Perkančioji organizacija siekia, kad tiekėjas prisiimtų rizikÄ per nustatytÄ laiko tarpÄ , kuris yra labai trumpas – kelių valandų, per kuriuos tiekėjas privalėtų be papildomo mokesčio, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra fiksuotas, konkrečiam mėnesiui atliki tų (duomenys neskelbtini) taisymo ir tvarkymo paslaugas. IÅ¡skirti pagrindinių, Å¡alutinių, esminių detalių negalima – tai fiziÅ¡kai neįmanoma, be to, tai prieÅ¡tarauja pačiam įsigijimo tikslui. Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija norėjo įsigyti aptarnavimo paslaugÄ už fiksuotÄ mokestį, padalintÄ Ä¯ 12 mėnesių.

VPT vėlgi įvertina Å¡itÄ epizodÄ , jog tai yra prieÅ¡taravimas racionaliam pinigų panaudojimui. Joks įstatymas nenumato, kad tokioje situacijoje reikia taikyti bÅ«tent fiksuoto įkainio sumÄ . Kyla ir kitas klausimas, ar turima įrodymų, kad yra permokėta, kad apribota kažkieno teisė arba yra iÅ¡vaistyti pinigai. Sutarties suma – 16 000 eurų metams. VPT įrodymų nepateikė, tai tik nuomonė. Teismui pripažinus, jog pažeidimas buvo, kreipiamas dėmesys ir į tai, kad S. A. Komisijoje atliko tik sekretorės funkcijÄ , t.y. protokolavimo funkcijÄ , turėdama piniginę nuobaudÄ , negalėtų dirbti savo pagrindinio darbo, todėl Å¡iuo atveju pakaktų skirti įspėjimÄ .

Teismo posėdyje institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Viešųjų pirkimų tarnybos, atstovė E. K. prašė S. A. pripažinti kalta padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir skirti jai administracinę nuobaudÄ . Dėl pirkimo dokumentų neaiÅ¡kumo, netikslumo ir informacijos juose nepakankamumo nurodė, kad nepaisant to, jog informacija apie Perkančiosios organizacijos turimÄ Ä¯rangÄ , kurios tvarkymo ir priežiÅ«ros paslaugos buvo perkamos ginčo pirkimu yra vieÅ¡ai prieinama, tai nepaneigia Perkančiosios organizacijos pareigos, kuri yra nustatyta tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek ir Mažos vertės pirkimų tvarkos apraÅ¡e, kuriuo perkančioji organizacija, vykdydama šį konkretų pirkimÄ , privalėjo vadovautis, tiek ir Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje ne kartÄ nurodyta, kad perkančioji organizacija turi pareigÄ nustatyti tikslius ir aiÅ¡kius pirkimo dokumentus, tam, kad tiekėjai galėtų pagal juos tinkamai parengti ir pateikti pasiÅ«lymų, o pati perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko jai iÅ¡ tiesų reikia.

Å iuo atveju, pirkimo dokumentai buvo patvirtinti tokie, kad juose nebuvo jokios informacijos apie pirkimo objektÄ , buvo tiesiog nurodyta, jog perkamos turimų (duomenys neskelbtini) įrangos priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos, nenurodytas nei pavadinimas, nei modelis, nei turimos įrangos kiekis, nei bet kokios kitos techninės savybės, kurios turėjo lemti iÅ¡ potencialių pirkėjų perspektyvos, dalyvauti ar ne Å¡iame pirkime. Pagal tokias pirkimo sÄ lygas, kokios buvo nustatytos ginčo pirkime, pasiÅ«lymÄ be jokių papildomų paaiÅ¡kinimų galėjo pateikti tik tokie tiekėjai, kurie arba pagal ankstesnę sutartį vykdė garantinį Å¡itos ginčo pirkimo įrangos aptarnavimÄ , arba kurie dalyvavo ankstesniame pirkime, kuriame ir buvo perkama ta įranga.

Å iuo atveju, potencialÅ«s pirkėjai, kurie nebuvo susidÅ«rę, nežinojo apie perkančiosios organizacijos turimÄ Ä¯rangÄ , neturėjo galimybės pateikti savo pasiÅ«lymus be papildomo paaiÅ¡kinimo. Tai, Tarnybos manymu, lėmė Å¡io pirkimo procedÅ«rų neskaidrumÄ . Dėl pavadinimo nustatymo – techninėje specifikacijoje Perkančioji organizacija nurodė, kad siekia įsigyti (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas, Å¡iuo atveju vien iÅ¡ to yra aiÅ¡ku, kad perkančioji organizacija kalba apie savo turimÄ Ä¯rangÄ ir pavadinimo nurodymas bÅ«tų ta informavimo priemonė, kuri suteiktų bent Å¡iek tiek informacijos potencialiems pirkėjams apie tai, kokiÄ Ä¯rangÄ perkančioji organizacija turi.

Pažeidimas bÅ«tų tada, jeigu perkant ne jau turimos įrangos priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas, bet pačiÄ Ä¯ranga, techninėje specifikacijoje bÅ«tų nurodyta, kad Perkančioji organizacija pageidauja įsigyti bÅ«tent „S.“ gamintojo įrangÄ . Å uo atveju, pavadinimo nurodymas bÅ«tų tik papildoma informacija. IÅ¡ techninės specifikacijos aiÅ¡ku, kad kalbama apie jau įsigytÄ Ä¯rangÄ . Dėl kainodaros – Tarnyba taip pat nustatė, kad Pirkimo sÄ lygose numatyta kainodara neužtikrina, kad Perkančioji organizacija sieks racionaliai naudoti lėšas, t.y. neužtikrino viešųjų pirkimo tikslo siekimo ir tai Tarnyba grindžia tuo, kad buvo perkamos ne tik priežiÅ«ros, bet akcentuotina – ir tvarkymo paslaugos ir už Å¡ias abi paslaugas pirkimo dokumentuose buvo nustatyta viena konkreti sulygta fiksuota suma, kuri tiekėjui turėjo bÅ«ti mokama nepaisant to, ar tvarkymo paslaugos bus suteiktos ar ne.

Å iuo atveju, Perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti konkrečiÄ sumÄ , nepaisydama to, ar realiai jai bus suteiktos tos paslaugos, ar ne. Tuo atveju, jei tokios paslaugos suteiktos nebus, tai tokia pirkimo dokumentuose nustatyta kainodara užprogramavo, kad pinigai bus sumokėti už niekÄ â€“ tai, Tarnybos vertinimu, yra neracionalu. Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. rugpjūčio 10 d. surašė S. A. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VPT-ANR_P-10-2018 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės, grindžiamos 2018 m. birželio 27 d. Viešųjų pirkimų tarnybos suraÅ¡ytoje Pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 4S-862 nustatytais pažeidimais (b. l. 2-4). IÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. birželio 27 d. Pirkimų vertinimo iÅ¡vados Nr. 4S-862 matyti, kad vertinimo metu nustatyta, jog Perkančioji organizacija (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) pirkimÄ (Pirkimas Nr. 1). Siekdama, kad pasiÅ«lymų kaina nevirÅ¡ytų planuotos Pirkimo Nr. 1 vertės, Perkančioji organizacija neteisėtai sutrumpino garantinį 36 mėn. įsigyjamų prekių terminÄ iki 12 mėn. vykdant derybas su tiekėjais, taip padarydama esminį Atviro konkurso sÄ lygų pakeitimÄ .

Vienerių metų garantiniam terminui pasibaigus, nusprendė vykdyti naujÄ pirkimÄ (Pirkimas Nr. 2), kad įsigytų iÅ¡ esmės tapačias paslaugas, kurias bÅ«tų užtikrinusi 36 mėn. prekių kokybės garantija. Pasibaigus garantiniam vienerių metų terminui, Perkančioji organizacija paskelbė naujÄ iÅ¡ esmės tų pačių garantinių (priežiÅ«ros) paslaugų pirkimÄ (Pirkimas Nr. 2). Skelbime apie PirkimÄ , Pirkimo sÄ lygose ir Pirkimo techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių prekių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos, t. y. nenurodytas gamintojas, modelis, turimų prekių kiekis ir kitos prekių techninės savybės, kurios gali įtakoti pasiÅ«lymo kainÄ ir tiekėjo sprendimÄ dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime.

Perkančioji organizacija tiekėjams nustatė kvalifikacijos reikalavimÄ , kuris užtikrintų, kad pasiÅ«lymÄ teikiantis tiekėjas bÅ«tų kompetentingas teikti techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos priežiÅ«ros paslaugas(„Tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi bÅ«ti oficialus Techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiÅ«rėti įrangÄ .“). Tačiau Pirkimo Nr. 2 sÄ lygų 2 priede (techninė specifikacija) nėra nurodyta jokių turimos įrangos techninių parametrų, o nurodyta informacija yra iÅ¡skirtinai susijusi su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu prekių buvimo vietoje.

Techninėje specifikacijoje nenurodžius turimos įrangos techninių parametrų (gamintojo, modelio ir kt.), tiekėjai objektyviai negalėjo pateikti kvalifikacijos reikalavimo atitikimÄ Ä¯rodančius dokumentus. IÅ¡ trijų prie pirkimo prisijungusių tiekėjų, vienintelis tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris tiekė prekes pagal sutartį, sudarytÄ po ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kurio metu Perkančioji organizacija įsigijo prekes, kurių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas siekiama įsigyti Pirkimu Nr. 2, sugebėjo pateikti pasiÅ«lymÄ Pirkimui Nr.

2. Tik ankstesniame pirkime dalyvavęs tiekėjas galėjo žinoti, kokių prekių priežiÅ«ros paslaugas Perkančioji organizacija ketina įsigyti Å¡iuo Pirkimu Nr. 2 ir pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ be papildomų pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimų. Be to, nustatyta, kad atlikusi PirkimÄ Nr. 2, Perkančioji organizacija priežiÅ«ros (garantines) paslaugas įsigijo už beveik tris kartus didesnę kainÄ , nei ankstesniu pirkimu, todėl turimas Pirkimui Nr. 2 skirtas lėšas panaudojo neracionaliai. Nustatyta ir tai, kad Pirkimo Nr. 2 sÄ lygų 1 priede nustatytoje pasiÅ«lymo formoje tiekėjai turėjo nurodyti pasiÅ«lymo kainÄ metams vienoje eilutėje, t. y. nurodyti perkamos paslaugos „(duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslauga“ teikimo iki 2019-02-15 kainÄ , kuri vykdant sutartį negali keistis visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.

Pirkimo objektui, atsižvelgiant į jo pobÅ«dį ir vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau - Kainodaros taisyklės) 10 punkto nuostatomis, Perkančioji organizacija turėjo taikyti fiksuoto įkainio kainodarÄ . Tačiau Pirkimo Nr. 2 sÄ lygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekėjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertę (pavyzdžiui, sÄ raÅ¡o prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu, ir įkainių, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekėjų siÅ«lomos paslaugos kainos pagrįstumÄ , racionalumÄ ).

Dėl Å¡ios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumÄ patikrinti. PasiÅ«lymo forma nesuderinta su tarp Perkančiosios organizacijos ir tiekėju pasiraÅ¡ytos sutarties nuostatomis. Nustatydama neaiÅ¡kias, dviprasmiÅ¡kas pirkimo dokumentų sÄ lygas, reglamentuojančias apmokėjimÄ už suteiktas paslaugas, bei nesivadovaudama Kainodaros taisyklių nuostatomis, Perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai (b. l. 11-14) Byloje pateikti S. A. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai.

Dėl vertinimo iÅ¡vados II dalies 3 punkto pastebėjimų ji nurodė, kad nepriklausomai nuo ankstesnių pirkimų objekto ir garantinių įsipareigojimų apimties, įrangos sudėtingumas ir naudojimo paskirtis lemia, jog Perkančioji organizacija, siekdama efektyviai naudoti įrangÄ , turi bÅ«ti įsigijusi specializuotas priežiÅ«ros ir palaikymo/tvarkymo paslaugas. Gamintojo pateikta informacija patvirtina, kad skirtingai nei įprastinės garantijos atveju, aukÅ¡tesnio lygio palaikymo apsaugos atveju įranga į eksploatacijÄ gali bÅ«ti grÄ Å¾inama net per 5 darbo dienas, kai standartiniu atveju tai bÅ«tų atliekama per 30 dienų, todėl paslaugos įsigijimas nedubliavo garantinės įrangos apsaugos ir sudarė prielaidas efektyviai ir racionaliai naudoti įsigytÄ Ä¯rangÄ , tai yra, ne pažeidė, o užtikrino VPÄ® 17 straipsnyje nurodytus pirkimo tikslus.

IÅ¡dėstė, jog Å¡iuo atveju Perkančioji organizacija, siekdama nepažeisti VPÄ® 37 straipsnio reikalavimų dėl konkretaus gamintojo (turint omenyje, kad rinkoje yra labai ribotas gamintojų, gaminančių tokiÄ Ä¯rangÄ skaičius), neįvardino Perkančiosios organizacijos įsigytos įrangos gamintojo, be to, vertinant Pirkimo techninę specifikacijÄ buvo akivaizdu, jog Å¡iuo atveju įsigyjamos paslaugos yra skirtos Perkančiosios organizacijos turimos ir įsigytos įrangos aptarnavimui, todėl Perkančioji organizacija turėjo galimybes įvertinti siÅ«lomų paslaugų tinkamumÄ ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimui.

Pažymėjo, kad informacija dėl turimos įrangos nebuvo konfidenciali, buvo skelbiama vieÅ¡ai, o ankstesniame pirkime laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymas bei sutartis buvo vieÅ¡ai paskelbti CVP IS. Prie Pirkimo buvo prisijungę 3 tiekėjai ir jiems nebuvo kilę klausimų dėl pastarojo sÄ lygų, Pirkimo sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir tikslios, jų niekas neginčijo. Konkurso sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos iÅ¡ potencialių tiekėjų pusės. Dėl vertinimo iÅ¡vados II dalies 4 punkto pastebėjimų, ji nurodė, kad įranga savo pobÅ«džiu yra itin sudėtinga, Perkančiajai organizacijai neįmanoma įvardinti jos sudėtinių dalių ar dažniausiai pasitaikančių gedimų, kuriuos tiekėjai turėtų įvertinti, nurodydami atskirus įkainius.

Mano, jog dėl Å¡ios specifikos Å¡iuo atveju Perkančioji organizacija galėjo rinktis taikyti tokiÄ kainodarÄ , kuri buvo įtvirtinta Pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija, spręsdama dėl kainodaros nustatymo, atsižvelgė į tai, kad Å¡ios srities tiekėjai, bÅ«dami savo srities žinovai/ekspertai, rengdami pasiÅ«lymus turi realias ir geresnes galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo iÅ¡laidas bei gali realiai įsivertinti rizikÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktÄ informacijÄ apie perkamÄ objektÄ .

Perkamos paslaugos kainas iÅ¡ esmės nustato gamintojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vieÅ¡ojo pirkimo atveju proporcinga rizika, tenkančia tiekėjams, bÅ«tų galima pripažinti, nustatant ir fiksuoto įkainio taisyklę, apibrėžiant tam tikrÄ pirkimo objekto mato vienetÄ (<...>, laikÄ , <...> ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Kainodaros taisyklių 5.1 punktas paslaugų pirkimų atveju leidžia taikyti miÅ¡riÄ kainodarÄ , todėl pirkimo atveju dėl pirkimo objekto specifikos galėjo bÅ«ti pasirinkta taikyti fiksuoto įkainio kainodara pagal fiksuotos kainos analogijÄ , kai tiekėjas įsivertina paslaugos teikimui reikalingus kaÅ¡tus ir pasiÅ«lo įkainį už paslaugas per tam tikrÄ laikotarpį.

Pabrėžė, kad pirkimo sutarties 23 ir 24 punktuose nurodytos sÄ lygos turėtų bÅ«ti taikomos skaičiuojant paslaugų vertę pagal laikotarpį, kuriuo buvo vėluojama paslauga, tai yra, paslaugos vertė gali bÅ«ti paskaičiuojama pagal techninio aptarnavimo ir priežiÅ«ros paslaugų teikimo sutrikimų laikotarpio trukmę proporcingai pasiÅ«lytai paslaugų kainai. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti (įskaitant, sulaikyti mokėjimus už paslaugas) nuostolių atlyginimo, patirtų dėl vėlavimo teikti paslaugas ir negalėjimo naudotis įranga.

Dėl Å¡ios priežasties mano, kad sutartyje numatytos sÄ lygos užtikrina pakankamÄ Perkančiosios organizacijos interesų apsaugÄ , o sankcijų/atsakomybės sistema neturėtų bÅ«ti siejama ir tapatinama su kainodaros sÄ lygomis. Tačiau, atsižvelgus į VPT pateiktus pastebėjimus, ateityje numato taikyti kitokiÄ ir VPT rekomendacijas atitinkančiÄ kainodarÄ . Vertinant Pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje pateiktų pastebėjimų ir rekomendacijų pobÅ«dį, svarbu pabrėžti, kad ji, S. A., kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, buvo atsakinga už posėdžių protokolavimÄ .

Atsižvelgus į tai, kad Pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje nurodomame sprendime aiÅ¡kiai įvertinta, jog perkančiosios organizacijos atžvilgiu konstatuojamas pažeidimas yra susietas su ankstesnio 2016 metais vykdyto pirkimo rezultatais (vertinimo iÅ¡vados IV dalis), kai ji dar nebuvo Komisijos nare, neturėtų bÅ«ti laikoma, kad ji kaltais veiksmais pažeidė VPÄ® ar nulėmė iÅ¡vadoje nurodytus sprendimus, kurių atžvilgiu pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos. Administracinių nuobaudų dėl viešųjų pirkimų neturėjo, todėl Å¡i charakterizuojanti aplinkybė turėtų bÅ«ti taip pat įvertinta, atsižvelgiant jau vien į tai, kad pats Å¡is bylos nagrinėjimas yra jÄ sudrausminanti ir pamokanti procedÅ«ra, kuri paskatino dar labiau gerinti viešųjų pirkimų vykdymÄ , ir nėra tikslingumo taikyti ANK 184 straipsnio 1 dalį, jog bÅ«tų pasiekti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciniai ir administracinės atsakomybės tikslai (b. l. 5-7).

IÅ¡ centrinio viešųjų pirkimų portalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas mažos vertės skelbimas dėl Pirkimo (Nr. 2) (b. l. 15). IÅ¡ skelbiamos apklausos sÄ lygų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovės A. N., matyti, kad Pirkimo (Nr.

2) objektas apibÅ«dintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje; tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti Å¡iuos reikalavimus kvalifikacijai – tiekėjas, jei nėra gamintojas, turi bÅ«ti oficialus techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo atstovas, įgaliotas parduoti, diegti ir prižiÅ«rėti įrangÄ ; atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai – techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos gamintojo iÅ¡duoto įgaliojimo, sutarties su gamintojo autorizuotu techninio aptarnavimo centru arba kito lygiaverčio dokumento kopija (jeigu tiekėjas yra įrangos gamintojo partneris/oficialus atstovas), patvirtinanti, kad tiekėjas yra gamintojo partneris/oficialus atstovas ar įgaliotas asmuo, turintis teisę teikti paslaugas; ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas iÅ¡renkamas pagal kainÄ ; pirkimo sutartyje nurodomas paslaugos įkainis, kuris yra fiksuotas visÄ pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį (b. l. 16–23). IÅ¡ Pirkimo (Nr.

2) techninės specifikacijos matyti, kad paslauga turi bÅ«ti teikiama ne trumpiau kaip iki 2019 m. vasario 15 d. ir ne mažiau kaip dviem lygiais: 1 lygis – tiekėjas, priimantis ir registruojantis praneÅ¡imus apie gedimus, o taip pat atsakingas už visÄ aptarnavimo proceso vykdymÄ ir valdymÄ ; 2 lygis – įrangos gamintojas, suteikiantis įrangos palaikymo, neveikiančių detalių pakeitimo naujomis paslaugÄ . Tiekėjas turi užtikrinti galimybę gedimų ir problemų registravimÄ atlikti telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu.

Tiekėjas turi atlikti problemų registravimÄ , jų sprendimÄ savo kompetencijos ribose ir esant poreikiui eskalavimÄ Ä¯rangos gamintojui. Paslaugos teikimo laikotarpiu tiekėjas turi užtikrinti įrangos garantinių dalių iÅ¡siuntimÄ perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip 5 d. d., nuo problemos identifikavimo. Paslaugos teikimo laikotarpiu tiekėjas turi užtikrinti programinės įrangos klaidų Å¡alinimo paslaugas (b. l. 25). IÅ¡ 2018 m. sausio 30 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad vienbalsiai buvo nutarta vykdyti pirkimÄ skelbiamos apklausos bÅ«du.

ProtokolÄ pasirašė ir Komisijos posėdžio sekretorė S. A. (b. l. 26). IÅ¡ 2018 m. vasario 1 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo svarstoma dėl Pirkimo (Nr.

2) sÄ lygų. Komisijos narys J. R. pasiÅ«lė Pirkimo sÄ lygose numatyti kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjams. Visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai, tarp jų ir S. A., vienbalsiai balsavo už šį pasiÅ«lymÄ . Buvo nutarta pritarti Pirkimo sÄ lygų papildymui ir teikti Pirkimo sÄ lygas (duomenys neskelbtini) Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovei A. N. jas tvirtinti (b. l. 27–28). IÅ¡ 2018 m. vasario 12 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo gautas vienas pasiÅ«lymas.

Komisija vienbalsiai nutarė, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir vienbalsiai nutarta kviesti minėtÄ tiekėjÄ pasiraÅ¡yti sutartį (b. l. 29–30). IÅ¡ konfidencialumo pasižadėjimo matyti, kad S. A. 2017 m. liepos 3 d. pasirašė konfidencialumo pasižadėjimÄ , kaip Mažos vertės komisijos narė (b. l. 31). S. A. 2017 m. liepos 3 d. pasirašė neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ kaip Mažos vertės komisijos narė (b. l. 32). IÅ¡ 2017 m. liepos 14 d.

Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-124 matyti, kad patvirtintos Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklės (b. l. 33–45) Iš 2017 m. liepos 14 d. Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-125 matyti, kad viena iš Mažos vertės pirkimų komisijos narių paskirta S. A. (b. l. 46–52). Byloje pateiktas Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas (b. l. 53-56). Teismo posėdžio metu pateikti S. A. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyta, kad ji nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, jog jos veiksmai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Visų pirma, nei vienoje VPÄ® normoje nėra nurodyto konkretaus įpareigojimo vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nurodyti prekių pavadinimus, gamintojus ar kitas charakteristikas. PrieÅ¡ingai, VPÄ® 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apibÅ«dinant pirkimo objektÄ techninėje specifikacijoje negali bÅ«ti nurodytas konkretus modelis, tiekimo Å¡altinis, konkretus procesas, bÅ«dingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba. Jeigu techninėje specifikacijoje bÅ«tų nurodytas gamintojas, modelis, tai kaip tik apribotų konkurencijÄ ir pažeistų VPÄ® 17 straipsnio 3 dalį, t. y. tik konkretaus gamintojo atstovas galėtų dalyvauti pirkime, tačiau bÅ«tų eliminuojami kiti tiekėjai, kurie turi teisę pardavinėti prekes arba tiesiog bÅ«tų jas įsigiję iÅ¡ gamintojų ir galėtų perparduoti ir pan.

Antra, netgi tuo atveju, jeigu bÅ«tų reikalavimas nurodyti, koks yra (duomenys neskelbtini) gamintojas ar koks yra (duomenys neskelbtini) modelis, Å¡iÄ informacijÄ Perkančioji organizacija, kurioje darbo funkcijas atlieka S. A., yra paskelbusi vieÅ¡ai. Kiekvienas viešųjų pirkimų dalyvis, kaip savo srities profesionalas, žino, jog visos viešųjų pirkimų sutartys yra prieinamos vieÅ¡ai www.cvpp.lt internetinėje svetainėje. (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) pirkimÄ , o vieÅ¡ojo pirkimo sutartis buvo paskelbta nurodytoje interneto svetainėje.

Sutartyje buvo tiksliai nurodyta, koks yra (duomenys neskelbtini) gamintojas ir modelis. Taip pat, kaip buvo nurodyta 2018 m. liepos 25 d. paaiÅ¡kinimuose Viešųjų pirkimų tarnybai, informacija dėl (duomenys neskelbtini) modelių ir gamintojo buvo pateikta ir žiniasklaidoje. Trečia, (duomenys neskelbtini) kaip Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, todėl Komisijos nariai, įskaitant S. A., turėjo teisę nustatyti tokias pirkimo sÄ lygas, kurios visiÅ¡kai užtikrintų (duomenys neskelbtini) kaip Perkančiosios organizacijos poreikius.

Mano, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų ANK 184 straipsnio 1 dalyje, t. y. nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi VPÄ® normose nėra reikalavimų nurodyti prekių gamintojus, modelius ir kitus identifikacinius duomenis; net jeigu reikėtų nurodyti Å¡iuos duomenis, visiems rinkos dalyviams Å¡i informacija prieinama ir jie faktiÅ¡kai suprato, kokio gamintojo ir modelio (duomenys neskelbtini) perkamos paslaugos; Viešųjų pirkimų tarnybos kvalifikuojamas tariamas pažeidimas yra subjektyvi nuomonė, vertinimas, kaip galėtų bÅ«ti formuluojamos pirkimo sÄ lygos, tačiau ne imperatyvus VPÄ® reikalavimas, kadangi nėra įtvirtintas nei VPÄ® normose, nei pačios Institucijos parengtoje ir paskelbtoje Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje.

Tai patvirtina vien tai, jog Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadoje visiÅ¡kai nebuvo įpareigojimų (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, nutraukti sudarytÄ sutartį, sutrumpinti sutarties terminÄ ar pan. Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados ir protokolų teiginiai nėra pagrįsti imperatyviomis teisės normomis, todėl pateikti teiginiai laikytini tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, pozicija. Negalima administracinė atsakomybė už nuomonės, kuri nėra teisės aktas, tariamÄ neįgyvendinimÄ .

Ketvirta, Konkurso sÄ lygų 3.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su techninės specifikacijos reikalavimais, todėl, nustačius, jog techninės specifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kvalifikacijos reikalavimas buvo teisėtas. Nesutinka, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti neteisėti jos veiksmai – Pirkimo sÄ lygų 2 priede nustatytoje pasiÅ«lymo formoje tiekėjai turėjo nurodyti pasiÅ«lymo kainÄ metams, kas, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, prieÅ¡tarauja Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punkto nuostatoms.

Visų pirma, buvo vykdomas mažos vertės pirkimas dėl (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų. Å io pirkimo vertė – 16 000 Eur. Tokios vertės pirkimai neturi ne tik jokios įtakos Europos SÄ jungos viešųjų pirkimų rinkai, bet taip pat Lietuvos Respublikos ar netgi (duomenys neskelbtini) biudžetui. Å ių paslaugų įsigijimas ir jų vertė nesukelia jokios žalos nurodytiems Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) interesams, todėl S. A. veiksmai vien dėl jų mažareikÅ¡miÅ¡kumo neturėtų bÅ«ti administracinio nusižengimo teisenos dalyku.

Antra, mažos vertės pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika nėra privalomai taikomas teisės aktas. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimo atveju Kainodaros taisyklių nustatymo metodika Komisijos nariai, įskaitant ir jÄ , S. A., gali, bet neprivalo ja vadovautis. Kitaip sakant, pati Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė teisės aktÄ , kuriame nurodyta, jog jis neprivalomas mažos vertės pirkimų atveju, tačiau vėliau pradeda administracinio nusižengimo teisenÄ dėl to, kad Komisijos nariai priėmė sprendimÄ nesivadovaudami Å¡iuo teisės aktu.

Kadangi teisės aktas nėra imperatyvaus pobÅ«džio vieÅ¡am pirkimui, kurį vertinant yra inkriminuojamas ginčijamas administracinis nusižengimas, neteisėta ir nepagrįsta konstatuoti S. A. veiksmus, nesivadovauti Å¡iuo teisės aktu, kaip administracinį nusižengimÄ . Trečia, net jeigu bÅ«tų laikoma, jog Kainodaros taisyklių nustatymo metodika taikytina, Å¡iuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Institucijos nurodytÄ 10 punktÄ , kuriame įtvirtintas fiksuoto įkainio metodas. (duomenys neskelbtini) pirko (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas. (duomenys neskelbtini) yra itin sudėtingi įrenginiai, kuriuos sudaro net dviejų skirtingų grupių objektai:

įrenginiai ir programinė įranga. (duomenys neskelbtini) sudėtis yra gana komplikuota, sudedamųjų dalių yra itin daug, todėl iÅ¡vardinti visas dalis yra objektyviai neįmanoma, neadekvatu, sudėtinių dalių iÅ¡vardinimas neatitiktų proporcingumo principo, atsižvelgiant į tai, jog vykdomas mažos vertės pirkimas. Kitaip sakant, (duomenys neskelbtini) sudedamųjų dalių iÅ¡vardinimas bei kiekvienos sudedamosios dalies įkainio nurodymas, kaip tai vertina Viešųjų pirkimų tarnyba, bÅ«tų neproporcingas, neatitiktų paties pirkimo apimties, reikalautų nerealių administracinių resursų tai apraÅ¡ant pirkimo sÄ lygose.

Perkamos paslaugos buvo susijusios ne tik su sudedamųjų dalių pakeitimu naujomis dalimis, tačiau taip pat su programinės įrangos klaidų Å¡alinimu, aptarnavimo paslaugomis. Komisijos nariai objektyviai negalėjo pateikti baigtinio klaidų, kurios gali atsirasti programinėje įrangoje, sÄ raÅ¡o bei reikalauti pateikti įkainių. Taip pat Komisijos nariai objektyviai negalėjo nurodyti visų aptarnavimo paslaugų baigtinio sÄ raÅ¡o bei reikalauti pateikti įkainių. Jeigu bÅ«tų prieÅ¡ingai ir bÅ«tų pateiktas toks sÄ raÅ¡as, o atsiradusi klaida nebÅ«tų sÄ raÅ¡e, tuomet (duomenys neskelbtini) turėtų įsigyti paslaugas papildomai, t. y. iÅ¡leistų papildomas lėšas.

Taigi, Komisijos nariai, įskaitant ir jÄ , S. A., faktiÅ¡kai negalėjo nurodyti visų (duomenys neskelbtini) sudedamųjų dalių, nurodyti baigtinio programinės įrangos klaidų sÄ raÅ¡o, baigtinio aptarnavimo paslaugų sÄ raÅ¡o, todėl negalėjo taikyti ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 10 punkto. Kadangi nebuvo įmanoma nustatyti mato vienetų, tai Komisija teisėtai pasirinko fiksuotos kainos (metinio mokesčio) metodÄ . Jeigu teismas nenustatytų pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, praÅ¡o skirti mažesnę nuobaudÄ negu numatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje arba skirti minimaliÄ ANK 184 straipsnio 1 dalyje nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Ä® bylÄ pateikta 2016 m. spalio 20 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo. IÅ¡ UAB „H. P.“ elektroninio laiÅ¡ko, atsakant į klausimÄ , kodėl bendrovė nedalyvavo Pirkime (Nr. 2), matyti, kad pateiktas atsakymas: kadangi įranga jau buvo įdiegta jų konkurentų, nematė prasmės dalyvauti konkurse dėl tos įrangos palaikymo, nes visų pirma gamintojas labiau palaiko tÄ tiekėjÄ , kuris padarė įrangos pardavimÄ , antra, nenorėjo prisiimti atsakomybės už kitos kompanijos padarytÄ instaliacijÄ , potenciali planuota pelno vertė buvo neproporcinga galimiems įsipareigojimams.

Buvo parsisiuntę konkurso sÄ lygas, bet įvertinus visus aspektus nusprendė nedalyvauti ir sutelkti dėmesį ties kitu projektu. Kalbant apie specifikacijos aiÅ¡kumÄ , tai net neturėjo abejonių, jog kalba eina apie tÄ pačiÄ Ä¯rangÄ , dėl kurios jie varžėsi 2016 metais. Pačiai techninei specifikacijai klausimų neturėjo. Ä® bylÄ pateiktos (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Dėl S. A. atsakomybės pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir Å¡ių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju, analizuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamai S. A. inkriminuotas administracinis nusižengimas susijęs bÅ«tent su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (VPÄ®) įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimÄ , nuostatų pažeidimu. Konkrečioje analizuojamoje situacijoje aktuali VPÄ® 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kur numatyta, jog Perkančioji organizacija vieÅ¡ojo pirkimo (pirkimų) procedÅ«roms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedÅ«roms, pagal preliminariÄ jÄ sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedÅ«roms – gali) sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti.

Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedÅ«roms atlikti įgalioja kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ , Å¡iuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal jÄ sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintÄ darbo reglamentÄ , yra jai atskaitinga ir vykdo tik raÅ¡ytines jos užduotis ir įpareigojimus. Å iuo atveju Perkančioje organizacijoje (VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“) mažos vertės pirkimų procedÅ«roms buvo sudaryta Mažos vertės pirkimų komisija. Perkančiosios organizacijos Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento III skyriaus 11.1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo laikytis VPÄ®, viena iÅ¡ Komisijos funkcijų – peržiÅ«rėti parengtus mažos vertės pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.

IÅ¡ 2017 m. liepos 14 d. Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymo Nr. 1RA-125 matyti, kad viena iÅ¡ Mažos vertės pirkimų komisijos narių paskirta S. A.. IÅ¡ 2018 m. vasario 1 d. Mažos vertės pirkimų Komisijos (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimo protokolo matyti, kad buvo svarstoma dėl Pirkimo sÄ lygų, vienbalsiai pritarta pasiÅ«lymui pirkimo sÄ lygose numatyti kvalifikacinį reikalavimÄ tiekėjams, nutarta teikti Pirkimo sÄ lygas (duomenys neskelbtini) Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovei A.

N. jas tvirtinti, tarp Komisijos narių – S. A.. VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Atitinkamai tokia pareiga tenka perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijai, nagrinėjamoje situacijoje – VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ Mažos vertės pirkimų komisijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiÅ¡kinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant vieÅ¡o konkurso procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bus laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, dalyvių ir jų pasiÅ«lymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

IÅ¡vardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo vieÅ¡o konkurso tikslai ir bus iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡o konkurso procedÅ«roje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besÄ lyginė perkančiųjų organizacijų VPÄ® aktualių nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigÄ pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad VPÄ® įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiÅ¡kia imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ .

Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedÅ«rose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų skaidrumo principas pirmiausia reiÅ¡kia galimybių vieÅ¡umÄ , t. y. tiekėjų teisę žinoti apie perkančiųjų organizacijų poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei perkančiųjų organizacijų pareigÄ tiksliai laikytis viešųjų pirkimų teisės imperatyvių taisyklių, kurios nustato paskelbimo apie vieÅ¡uosius pirkimus tvarkÄ .

Å is principas kartu reiÅ¡kia garantijÄ , kad perkančiosios organizacijos sprendimai bus priimti iÅ¡imtinai pagal nustatytas taisykles. Perkančiosios organizacijos privalo tiksliai ir nuosekliai laikytis imperatyvių viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo dokumentų reikalavimų, atlikti visus Å¡io teisės akto nustatytus veiksmus. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sÄ lygas, turi užtikrinti skaidrumo principo įgyvendinimÄ , kuris inter alia (be kita ko), reiÅ¡kia Å¡ių (pirkimo sÄ lygų) aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ .

Tokia perkančiosios organizacijos pareiga iÅ¡plaukia ir iÅ¡ VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodytas Å¡ios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. AiÅ¡kių pirkimo sÄ lygų pobÅ«dis, be kita ko, leidžia tiekėjams vienodai jas aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias atitinka. Reikalavimai pirkimo dokumentų turiniui, kokia informacija turi bÅ«ti nurodyta, numatyta VPÄ® 35 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, jog VPÄ® įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas Å¡iuo atveju visgi pažeistas. Sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, jog Pirkimo Nr. 2 sÄ lygose bei jų prieduose, konkrečiai „Techninėje specifikacijoje“, kurioje iÅ¡ esmės ir turėjo bÅ«ti apibÅ«dintas pirkimo objektas ir reikalavimas jam, nenurodyta tiksli informacija, susijusi su prekėmis, kurių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas norima įsigyti, t.y. nenurodytas nei pavadinimas, nei modelis, nei turimos įrangos kiekis, nei kitos techninės savybės. Analizuojant Techninės specifikacijos turinį, matyti, jog joje iÅ¡dėstyti bendri reikalavimai, keliami tiekėjui dėl gedimų ir problemų registravimo, paslaugos tiekimo laiko, nustatant valandas, reagavimo po praneÅ¡imo apie problemÄ ar gedimÄ , garantinių dalių iÅ¡siuntimo nustatytu laiku ir pan., tačiau tokia informacija iÅ¡ esmės neleidžia aiÅ¡kiau identifikuoti pirkimo objekto.

Atitinkamai Pirkimo Nr. 2 sÄ lygose tiekėjams buvo iÅ¡keltas ir kvalifikacinis reikalavimas, betarpiÅ¡kai susijęs su Perkančiosios organizacijos turima įranga, kuri turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiau apibÅ«dinta techninėje specifikacijoje. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, jog vien tai, kad pats pirkimas įvardintas „(duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugų pirkimas“, iÅ¡ tiekėjų perspektyvos, atsižvelgiant vien jau į įrangos, kurios priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugas Perkančioji organizacija siekia įsigyti, sudėtingumÄ , nesudaro pagrindo jÄ atpažinti, o tuo pačiu ir konkrečiau suvokti, kokio bÅ«tent pobÅ«džio paslaugų iÅ¡ potencialių tiekėjų tikimasi.

Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos atstovės teisme iÅ¡sakyta nuomone, jog Å¡iuo atveju turimos įrangos, kurios aptarnavimo paslaugos pirktinos, pavadinimo nurodymas neprieÅ¡tarautų VPÄ® nuostatoms (37 str. 5 d.), kaip tikino S. A. atstovas, o veikiau bÅ«tų informatyvi priemonė potencialiems tiekėjams apie tai, kokiÄ Ä¯rangÄ Perkančioji organizacija turi, t.y. su kokiu konkrečiu objektu susijęs pirkimas, kas neabejotinai leistų aiÅ¡kiau suvokti ir paslaugos, kuriÄ norimÄ Ä¯sigyti pobÅ«dį, įsivertinti galimybes ir pan.

Manytina, jog pagal tokias neinformatyvias pirkimo sÄ lygas, be jokių patikslinimų ir paaiÅ¡kinimų, pateikti pirkimo pasiÅ«lymÄ galėjo tik iÅ¡imtinai siauras galimų tiekėjų ratas, t. y. tie tiekėjai, kuriems buvo gana aiÅ¡kiai žinoma Perkančiosios organizacijos turima įrangos specifika, taigi, iÅ¡ esmės konkrečiai susiję su Pirkimu Nr. 1, kurio metu Perkančioji organizacija ir įsigijo Å¡iÄ Ä¯rangÄ . Tokia situacija ir susiklostė, kadangi, kaip matyti, pasiÅ«lymÄ dėl Pirkimo Nr. 2 pateikė vienintelis tiekėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ir tiekė prekes pagal sutartį, sudarytÄ po ankstesnio pirkimo (Pirkimas Nr. 1), kurio metu Perkančioji organizacija įsigijo prekes.

S. A. atstovo nurodyta aplinkybė, kad vieno iÅ¡ galimų tiekėjų – įmonės „H. P.“, atstovas, atsakydamas į Perkančiosios organizacijos užklausÄ , teigė, jog Pirkimo Nr. 2 sÄ lygos, techninė specifikacija jiems buvo aiÅ¡ki, tačiau konkurse įmonė nedalyvavo dėl kitų priežasčių, niekaip nepaneigia pirmiau aptartos iÅ¡vados, kadangi, kaip matyti, įmonė „H. P.“ taipogi dalyvavo ir organizuotame Pirkime Nr. 1, kur varžėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jiems buvo žinoma Perkančiosios organizacijos įrangos specifika.

Apibendrinant, teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuotu, VPÄ® įtvirtintu skaidrumo principo pažeidimu. Pagrindinis skaidrumo principo, iÅ¡plaukiančio iÅ¡ lygybės principo, tikslas yra užtikrinti, jog bet kuris suinteresuotas subjektas, remdamasis visa atitinkama informacija, galėtų nuspręsti dalyvauti konkursuose, ir garantuoti, kad perkančioji organizacija neturėtų favoritų ir nesielgtų savavaliÅ¡kai. Visos pirkimo sÄ lygos ir taisyklės turi bÅ«ti suformuluotos aiÅ¡kiai, tiksliai ir nedviprasmiÅ¡kai, tai turi atsispindėti Pirkimo dokumentuose.

Å iuo atveju tokia pareiga neįgyvendinta, pirmiau aptartas Pirkimo sÄ lygų neinformatyvumas iÅ¡ esmės sukÅ«rė terpę nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Ä®vertinus tai, kad S. A., bÅ«dama Mažos vertės pirkimų komisijos nare balsavo už sprendimÄ pritarti analizuotoms Pirkimo Nr. 2 sÄ lygoms, kurios prieÅ¡tarauja VPÄ® įtvirtintam skaidrumo principui, ji yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas ir Å¡ioje dalyje jos veiksmuose nustatyta ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

S. A. Å¡ioje byloje pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį buvo formuojamas kaltinimas ir dėl to, kad ji, balsuodama už sprendimÄ pritarti Pirkimo (Nr.

2) sÄ lygoms, kuriose nustatytos netinkamos pirkimo dokumentų sÄ lygos, reglamentuojančios perkamų paslaugų apmokėjimÄ , nesivadovaujant Kainodaros taisyklių nuostatomis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (Kainodaros taisyklės), patvirtintos 2017-06-28 VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimuose pirkimo komisijos nariai metodika gali, bet neprivalo vadovautis.

Taigi, Perkančiajai organizacijai, tuo pačiu ir Komisijai Å¡iuo atveju Kainodaros taisyklių laikymasis nėra imperatyvus. Atsižvelgus į tai, iÅ¡ S. A. pareikÅ¡to kaltinimo atitinkama aplinkybė Å¡alintina. Vis tik, teismo nuomone, tai nepaneigia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, jog bÅ«tent Pirkimo sÄ lygose numatytos nuostatos, reglamentuojančios perkamų paslaugų apmokėjimÄ , sudaro pagrindÄ kvestionuoti racionalų lėšų, skirtų pirkimui, panaudojimÄ . Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekėjo siÅ«lomų paslaugų dalies vertę (pavyzdžiui, sÄ raÅ¡o prekių, kurių keitimas galimas paslaugos teikimo laikotarpiu, ir įkainių, pagal kuriuos bÅ«tų galima įvertinti tiekėjų siÅ«lomos paslaugos kainos pagrįstumÄ , racionalumÄ ).

Dėl Å¡ios priežasties tiekėjas negalėtų apskaičiuoti suteiktų paslaugų dalies vertės, o Perkančioji organizacija paslaugų kainos pagrįstumÄ patikrinti. Pirkimo dokumentų nuostatos nedera su tarp Perkančiosios organizacijos ir tiekėju pasiraÅ¡ytos sutarties nuostatomis. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė teisme pažymėjo, kad Pirkimu Nr. 2 buvo perkamos ne tik priežiÅ«ros, bet ir tvarkymo paslaugos, tačiau už Å¡ias abi paslaugas pirkimo dokumentuose buvo nustatyta viena konkreti sulygta fiksuota suma, taigi ji tiekėjui iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti mokama nepaisant to, kad viena iÅ¡ paslaugų net nebus suteikta.

Teismas sutinka su Tarnybos iÅ¡vada, kad Pirkimo dokumentuose aptartos Pirkimo sÄ lygos, konkrečiai susijusios su apmokėjimu už suteiktas paslaugas, buvo nustatytos neaiÅ¡kiai, pakankamai dviprasmiÅ¡kai ir tai suponuoja pagrindÄ abejoti lėšų, skirtų paslaugoms įsigyti, panaudojimo racionalumu, nors pareiga Å¡io principo laikytis Perkančiajai organizacijai, taigi, ir jos Mažos vertės pirkimų komisijai, įstatyme numatyta. Kadangi S. A., bÅ«dama komisijos narė, balsavo už sprendimÄ pritarti aptartoms Pirkimo sÄ lygoms, jai kyla pareiga atsakyti už nustatytÄ pažeidimÄ .

Dėl administracinės nuobaudos Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), į tai, kad nenustatyta S. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę – dirbanti, raÅ¡ytinių duomenų apie S. A. baustumÄ administracine tvarka byloje nėra, atstovo teigimu, ji nebausta, augina tris mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas vertina, jog administracinio nubaudimo tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti paskyrus ANK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : S. A. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, paskirti įspėjimÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė