Legislator Case Law & Legislation
a3fbc485-00d2-45c6-95f1-6ea95e6ac0c8 AI generated

a3fbc485-00d2-45c6-95f1-6ea95e6ac0c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a3fbc485-00d2-45c6-95f1-6ea95e6ac0c8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 10-16 (toliau – ir Protokolas) negaliojančiu; pripažinti atsakovų UAB „Biržų bÅ«stas“ ir G. B. 2008 m. spalio 22 d. sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – ir paskolos sutartis) negaliojančia ab initio;

Legislator headnote

AI generated

a3fbc485-00d2-45c6-95f1-6ea95e6ac0c8 · Lietuvos apeliacinis teismas: L.; ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų akivaizdų sandorio nenaudingumÄ , kad Å¡io sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ prieÅ¡ UAB „Biržų bÅ«stas“ bei aiÅ¡kų naudingumÄ kitai sandorio Å¡aliai – G. B., kaip nesÄ Å¾iningai Å¡aliai. Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo G. B. nesÄ Å¾iningumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, nes atsakovai buvo tik pažįstami, tačiau ne artimi giminaičiai, o kitų nesÄ Å¾iningumÄ preziumuojančių aplinkybių byloje neįrodyta (CK 6.67 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-935/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01133-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1; 63.1 (S)                                                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2014 m. rugpjūčio 28 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas turtas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1449-254/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas turtas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Biržų bÅ«stas“, A.

S. ir G. B. (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elre“ ir notarė Z. K.) dėl akcininkų susirinkimo protokolo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais bei turto grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Savas turtas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) pripažinti atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 10-16 (toliau – ir Protokolas) negaliojančiu;

2) pripažinti atsakovų UAB „Biržų bÅ«stas“ ir G. B. 2008 m. spalio 22 d. sudarytÄ paskolos sutartį (toliau – ir paskolos sutartis) negaliojančia ab initio;

3) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Savas bÅ«stas“ nuosavybėn 0,2922 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius–kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas su ginčo statiniais; turtas). IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininkas, kuris UAB „Biržų bÅ«stas“ suteikė 100 000 Lt paskolÄ Å¡ios bendrovės veiklai plėsti bei žemės sklypui su ginčo statiniais įsigyti.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jam atsitiktinai tapo žinoma, jog tarp atsakovų UAB „Biržų bÅ«stas“ (atstovaujamos bendrovės vadovo A. S.) ir G. B. buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis (120 000 Lt), kurios prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovo (UAB „Biržų bÅ«stas“) nekilnojamojo turto (žemės sklypo su ginčo statiniais), kurie Å¡iuo metu jau nuosavybės teise priklauso atsakovui G. B., hipoteka. IeÅ¡kovas teigė, kad paskolos sutartis ir 2008 m. spalio 27 d. hipotekos lakÅ¡tas, pripažintini žalingais ir prieÅ¡taraujančiais UAB „Biržų bÅ«stas“ tikslams, sudaryti bendrovės vadovui virÅ¡ijus jo kompetencijÄ , nes pinigai buvo panaudoti ne bendrovės interesams ir tokiu bÅ«du padarius žalÄ bendrovei, be to, sandorį bendrovės vadovas sudarė su artimai pažįstamu asmeniu, taigi abi sandorio Å¡alys pripažintinos nesÄ Å¾iningomis (paskolos dalis buvo pervesta UAB „Elre“ (Å¡iuo metu bankrutavusiai), kurios direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A.

S.). IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad iki 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas A. S. ėjo tiek UAB „Biržų bÅ«stas“, tiek UAB „Elre“ pareigas ir buvo UAB „Elre“ savininkas, o UAB „Elre“ buvo UAB „Nerkus“ akcininkas, valdęs 80 procentų Å¡ios įmonės įstatinio kapitalo. IeÅ¡kovas vertino, kad už UAB „Savas turtas“ lėšas įsigytas žemės sklypas su ginčo statiniais turėjo tapti UAB „Biržų bÅ«stas“ vykdomos veiklos pagrindu, o ne bÅ«ti įkeisti, užtikrinant skolinį įsipareigojimÄ pagal paskolos sutartį, kurios suma buvo nenustatytu pagrindu pervesta kitam bendrovės UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininkui UAB „Elre“ (Å¡iuo metu bankrutavusiai) ir jo dukterinei įmonei UAB „Nerkus“.

Kadangi atsakovas G. B. veikė nesÄ Å¾iningai, todėl paskolos sutartis pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio 1 dalį ir taikytina restitucija.IeÅ¡kovas taip pat tvirtino, kad klausimas dėl turto įkeitimo turėjo bÅ«ti apsvarstytas visuotiniame akcininkų susirinkime, o 2008 m. spalio 16 d. UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininkų susirinkimas dėl bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimo neįvyko, ieÅ¡kovas nepriėmė sprendimo leisti bendrovės vadovui (UAB „Biržų bÅ«stas“) pasiraÅ¡yti paskolos sutartį ir hipotekos lakÅ¡tÄ , tokiame svarstyme nedalyvavo, negavo jokių praneÅ¡imų apie 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo Å¡aukimÄ ir atstovas Protokolo nepasiraÅ¡inėjo.

IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad Protokolo ieÅ¡kovo direktorius U. L. nepasirašė, o jo paraÅ¡as buvo suklastotas. IeÅ¡kovas, be kita ko, teigė, kad Protokolas neatitinka ir formalių Å¡iam dokumentų keliamų reikalavimų, nes jame nenustatyta, ar Å¡is visuotinis akcininkų susirinkimas yra eilinis ar neeilinis, ar yra kvorumas, svarbi ir ta aplinkybė, jog juo (Protokolu) nesuteikti įgaliojimai įmonės vadovui bendrovės vardu pasiraÅ¡yti paskolos sutartį ir hipotekos lakÅ¡tÄ .                                II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir nustatęs, kad nagrinėjamu atveju sandorį sudarė privatus juridinis asmuo; pagal UAB „Biržų bÅ«stas“ įstatus, valdyba bendrovėje nebuvo sudaryta, bendrovės vadovas (direktorius) buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris atliko valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas reglamentavo, jog valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

ABÄ® 37 straipsnio 8 dalis nustatė, kad jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus Å¡io įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimÄ negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. S., sudarydamas paskolos sutartį, pažeidė jam priskirtÄ kompetencijÄ . Teismas, nustatęs, kad UAB „Biržų bÅ«stas“ tikslas – vykdyti pelno siekiančiÄ Å«kinę–komercinę veiklÄ ; 2008 m. spalio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 4 patvirtina, kad 92 000 Lt buvo pervesta UAB „Nerkus“, nurodant pervedimo pagrindÄ â€“ tarpusavio atsiskaitymai; tos pačios dienos kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 6 rodo, jog UAB „Elre“ paskolinta 14 600 Lt, o 2008 m. spalio 27 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 7 – paskolinta 21 926 Lt bei 5 278 Lt iÅ¡mokėta atskaitingam asmeniui – atsakovui A.

S., o visos šios operacijos atspindėtos 2008 m. spalio 1 d.–2008 m. spalio 31 d. kasos knygoje, priėjo prie išvados, kad pagal nurodytus duomenis negalima konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo aiškiai nenaudinga bendrovei. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas A. S. nurodė, jog tiek ieškovas, tiek ir UAB „Nerkus“ bei UAB „Elre“ yra susijusios bendrovės per akcininkus; ieškovo nuo 2007 m. vasario 26 d., o atsakovo UAB „Biržų būstas“ nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. vadovas yra tas pats asmuo – U.

L.; ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų akivaizdų sandorio nenaudingumÄ , kad Å¡io sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ prieÅ¡ UAB „Biržų bÅ«stas“ bei aiÅ¡kų naudingumÄ kitai sandorio Å¡aliai – G. B., kaip nesÄ Å¾iningai Å¡aliai. Teismas, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo G. B. nesÄ Å¾iningumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, nes atsakovai buvo tik pažįstami, tačiau ne artimi giminaičiai, o kitų nesÄ Å¾iningumÄ preziumuojančių aplinkybių byloje neįrodyta (CK 6.67 straipsnis).

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas G. B. bendros teisinės pareigos elgtis (veikti) atidžiai ir rÅ«pestingai nepažeidė, nes Å¡alys sudarė neatlygintinę paskolos sutartį, kurios terminas 4 (keturi) mėnesiai; paskolos sutartyje buvo nustatytos netesybos bei prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka; įkeisto turto vertė Å¡alių susitarimu buvo paskolos dydžio – 120 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieÅ¡kovas mano, jog sudarytas sandoris (paskolos sutartis) neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ar normalios verslo praktikos, jis savo pažeistus interesus gali apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais.

Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį atmetė, tuo pačiu sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ir restitucijÄ (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), be to, įvertinęs tai, kad ginčijama paskolos sutartimi nebuvo perleistas hipoteka įkeistas turtas, teismas konstatavo, jog taikyti restitucijÄ ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, net ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, nebÅ«tų pagrindo (CK 6.870 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu, remdamasis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00728-10 2013 m. gegužės 23 d. gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 20-4-ISI-657, kurioje konstatuota, kad Protokolo eilutėje „Protokolavo“ esantį U.

L. vardu pasiraÅ¡ytÄ paraÅ¡Ä pasirašė ne U. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas U. L. paraÅ¡Ä ; Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas kitais nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nenuginčytas, priėjo prie iÅ¡vados, jog UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininko UAB „Savas turtas“ vadovas U. L. Protokolo nepasirašė. Atsižvelgęs į tai, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimo nustatomas 3 (trijų) mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, taikyti ieÅ¡kinio senatį prašė atsakovai G.

B. ir A. S., apie ProtokolÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma jau 2009 m. liepos 30 d. rengiant iÅ¡ esmės tapatų ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20878-364/2009 buvo paliktas nenagrinėtas; paskolos sutarties įžanginėje dalyje buvo aiÅ¡kiai nurodyta apie 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma apie šį jo teisių pažeidimÄ , todėl taikė senatį ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį taip pat atmetė.

                                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Savas turtas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ (nurodyta 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5626-534/2013) panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo 2013 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du apribodamas ieÅ¡kovo teisę tinkamai ir laiku suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, kad byla bÅ«tų kuo ekonomiÅ¡kiau ir teisingiau iÅ¡nagrinėta; netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus; nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo.

Teismas taip pat netinkamai pritaikė ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sprendimų priėmimo procedÅ«rÄ , sandorių sudarymo tvarkÄ , galbÅ«t nusikalstamu bÅ«du sudarytų sandorių teisines pasekmes. Teismas netinkamai nustatė aplinkybes, kad neva paskolos sutartis neprieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams ir organų kompetencijai ir kad neįrodytas sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas. Ä®statymų ir bendrovės įstatų nuostatos nenumatė imperatyvios pareigos UAB „Biržų bÅ«stas“ direktoriui gauti akcininkų pritarimÄ paskolos sutarčiai sudaryti ir įkeisti turtÄ , tačiau to reikalavo susiformavusi teisės taikymo praktika, kuriÄ gerai suvokė ir pats atsakovas A.

S.. UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininkui bankrutavusiai UAB „Elre“ atstovavo pats atsakovas A. S., be to, jis pasirašė ProtokolÄ kaip susirinkimo pirmininkas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ neva UAB „Biržų bÅ«stas“ direktorius nevirÅ¡ijo kompetencijos sudarydamas paskolos sutartį ir turto įkeitimo sandorį Å¡iai sutarčiai užtikrinti. Teismas nepakankamai atskleidė paskolos sutarties ir įkeitimo sandorio prieÅ¡taravimÄ UAB „Biržų bÅ«stas“ veiklos tikslams, nes visi pagal paskolos sutartį gauti pinigai buvo pervesti pačiam atsakovui A.

S. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims. Paskolos sutartis buvo sudaryta (ir pagal jÄ gauti pinigai panaudoti) ne siekiant UAB „Biržų bÅ«stas“ veiklos tikslų, o tenkinant UAB „Biržų bÅ«stas“ direktoriaus – atsakovo A. S. asmeninius interesus.Teismas pažeidė ieÅ¡kinio senaties taikymÄ reglamentuojančias nuostatas bei nepagrįstai pritaikė 3 (trijų) mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ Protokolui pripažinti negaliojančiu, padarydamas nepagrįstÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovui apie Protokolo turinį jau buvo žinoma rengiant 2009 m. liepos 30 d. ieÅ¡kinį kitoje byloje.

Nors teismas nurodė, kad neva ieÅ¡kovas pažeistus interesus gali apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais, tačiau neaiÅ¡ku, kokį kitÄ teisių gynimo bÅ«dÄ teismas turėjo omenyje. IeÅ¡kovui, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėsčius faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir netinkamai nurodžius materialiosios teisės normas, teismas nebuvo saistomas tokios ieÅ¡kovo nuomonės. Teismas turėjo pritaikyti ginčo santykiui tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp glaudžiai susijusių ir nesÄ Å¾iningų asmenų, turint aiÅ¡kų tikslÄ â€“ perimti atsakovo G. B. nuosavybėn UAB „Biržų bÅ«stas“ nekilnojamÄ jį turtÄ , o gautus, neva kaip paskolÄ , pinigus perleisti atsakovui A. S. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims, tuo pažeidžiant ieÅ¡kovo, kaip UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininko, teises ir teisėtus interesus. Visos piniginės operacijos su 120 000 Lt paskolos suma buvo atliktos grynaisiais pinigais, taip apsunkinant galimybes nustatyti, ar jos iÅ¡ tiesų buvo įvykdytos.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės atitiko ir actio Pauliana taikymo sÄ lygas. Atlikus Protokolo tyrimÄ ir specialistui pateikus iÅ¡vadÄ , kad ProtokolÄ pasirašė ne ieÅ¡kovo direktorius, tapo akivaizdu, jog be ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto teisinio reikalavimo pagrindo (CK 1.82 straipsnis), faktinės bylos aplinkybės taip pat turėjo bÅ«ti įvertintos ir CK 6.66 straipsnyje nurodyto reguliavimo taikymo prasme. Atsakovas G. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį; privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ; neteisingai nustatė aplinkybes, jog neva sudaryta paskolos sutartis neprieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams ir organų kompetencijai ir kad neva neįrodytas kitoks sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas; taikė 3 (trijų) mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ Protokolui pripažinti negaliojančiu; neatsižvelgė, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės atitiko Actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas – teismas nebuvo saistomas ieÅ¡kovo nurodyto ieÅ¡kinio teisinio pagrindo (CK 1.82 straipsnis).Teismas, tiek atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimÄ , tiek į UAB „Biržų bÅ«stas“ įstatus, pagrįstai sprendė, kad A.

S., kaip UAB „Biržų bÅ«stas“ vadovas, sudarydamas paskolos sutartį, nevirÅ¡ijo kompetencijos. Teismas pagrįstai pripažino apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad neva akivaizdu, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ne siekiant UAB „Biržų bÅ«stas“ veiklos tikslų, o tenkinant UAB „Biržų bÅ«stas“ vadovo A. S. asmeninius interesus, kaip prieÅ¡taraujančius byloje esantiems duomenims.Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas jau rengdamas 2009 m. liepos 30 d. iÅ¡ esmės tapatų ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, turėjo žinoti apie 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimÄ , ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kė praleidęs 3 (trijų) mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , patvirtina ir paminėtame 2009 m. liepos 30 d. ieÅ¡kinyje, kuris teismo buvo paliktas nenagrinėtas, iÅ¡dėstytos aplinkybės.Teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, nes atsakovas ir UAB „Biržų bÅ«stas“ vadovas A. S. buvo tik pažįstami, bet ne artimi giminaičiai, o ieÅ¡kovas neįrodė kitų nesÄ Å¾iningumÄ preziumuojančių aplinkybių. Protokolas iki Å¡iol yra galiojantis.Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės atitiko actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai, siekiant užkirsti keliÄ galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Teismas teisingai pažymėjo, kad paskolos sutartimi nebuvo perleistas hipoteka įkeistas turtas, todėl taikyti restitucijÄ ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, net ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, nebebÅ«tų pagrindo.

Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodo, kad paskolos sutartis tarp UAB „Biržų bÅ«stas“ ir G. B. buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Atsakovas teigia, kad jis (atsakovas), ėjęs UAB „Biržų bÅ«stas“ direktoriaus pareigas, gautus (paskolintus) grynuosius pinigus, t. y. 120 000 Lt, įnešė į UAB „Biržų bÅ«stas“ kasÄ ir po to juos iÅ¡leido, o Å¡ias aplinkybes įrodo byloje esantys kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, kurie patvirtinti antstolio R.

B.. Atsakovas akcentavo, kad UAB „Savas turtas“ direktoriui U. L. apie įkeitimo sandorį buvo žinoma ir jis sutiko su visomis jo sÄ lygomis. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas praleido 3 (trijų) mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ sandoriui ginčyti.    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal ieÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo apelianto ieÅ¡kinys dėl Protokolo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

PrieÅ¡ pradėdama nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius ir teisinius aspektus, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atnaujinęs Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pasiÅ«lė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui papildomus įrodymus (iÅ¡ jų ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus), susijusius su reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, nustatytinomis Å¡ioje byloje (III t., b. l. 84-86).

Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovas UAB „Savas turtas“, vykdydamas nurodytÄ apeliacinio teismo nutartį, pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei pridėjo įrodymus, t. y. 2013 m. spalio 16 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. liepos 3 d. NutarimÄ atmesti skundÄ (kopijÄ ), 2014 m. liepos 25 d. skundÄ dėl 2014 m. liepos 3 d. nutarimo atmesti skundÄ dėl 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10, Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. gegužės 26 NutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (kopijÄ ), 2014 m. birželio 23 d. skundÄ dėl 2014 m. gegužės 26 d.

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10, kuriuos prašė pridėti prie bylos. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 7 d., vykdydamas minėtÄ apeliacinio teismo nutartį, ir atsakovas A. S. padavė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei pridėjo naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 2007 m. gegužės 28 d. UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1A ir 2014 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija VIO Nr. 223, kuriuos taip pat prašė pridėti prie bylos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytinas aplinkybes, taip pat į tai, jog pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose esantys duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, apelianto UAB „Savas turtas“ ir atsakovo A.

S. praÅ¡ymus dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylos tenkina, pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir vertina juos visų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 180, 181, 185 ir 314 straipsniai).Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nepatenkintas jo ieÅ¡kinys, ginčija dviem aspektais, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir netenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, pažeidė tiek proceso teisės normų reikalavimus, tiek materialiosios teisės normas, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu proceso teisės normų taikymu, o bÅ«tent, dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ 2013 m. spalio 16 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui 2011 m. rugpjūčio 25 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (civilinė byla pagal šį ieÅ¡kinį iÅ¡kelta 2011 m. rugsėjo 14 d.) (I t., b. l. 3-8), kuriame suformulavo Å¡iuos materialaus teisinio pobÅ«džio reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ): pripažinti negaliojančiu ProtokolÄ , pripažinti tarp atsakovų UAB „Biržų bÅ«stas“ ir G.

B. sudarytÄ paskolos sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restitucijÄ bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Savas bÅ«stas“ (teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. spalio 17 d., patikslino ir nurodė, kad turtas turėtų bÅ«tų grÄ Å¾intas atsakovui UAB „Biržų bÅ«stas“) nuosavybėn žemės sklypÄ su ginčo statiniais; ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė aplinkybes, kuriomis jis grindžia paminėtus reikalavimus (nurodė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo procese, t. y. 2013 m. kovo 22 d. parengiamajame teismo posėdyje, ieÅ¡kovo atstovas iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ tikslinti ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iame teismo pasėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir suteikta ieÅ¡kovui galimybė patikslinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (II t., b. l. 140-144).

Patikslintas ieÅ¡kinys ir atsikirtimai į jį pirmosios instancijos teismui turėjo bÅ«ti pateikti iki 2013 m. balandžio 10 d. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 17 d., ieÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame patikslino Å¡alių procesinę padėtį, t. y. ieÅ¡kovais nurodė UAB „Savas turtas“ ir UAB „Biržų bÅ«stas“ (nes ieÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ ir atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ bylÄ nagrinėjant teisme direktoriaus pareigas pradėjo eiti tas pats vadovas – U.

L.; UAB „Biržų bÅ«stas“ pripažino ieÅ¡kinį), atsakovu – G. B., trečiaisiais asmenimis – A. S. ir UAB „Elre“; ieÅ¡kinio teisinis ir faktinis pagrindai nebuvo pakeisti (pagal ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus), tačiau ieÅ¡kovo atstovas tame pačiame teismo posėdyje atsiėmė paduotÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį (esant jo trÅ«kumams ir ketindamas juos iÅ¡taisyti) (II t., b. l. 154-155). Teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. spalio 17 d., ieÅ¡kovo atstovas (advokatas) padavė teismui 2013 m. spalio 16 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io ieÅ¡kinio turinio, jame buvo patikslinta: bylos Å¡alių procesinė padėtis (bendraieÅ¡kiais nurodytos UAB „Savas turtas“ ir UAB „Biržų bÅ«stas“, atsakovu – G. B., trečiaisiais asmenimis – A. S., BUAB „Elre“ ir notarė Z. K.); ieÅ¡kinio pagrindas, t. y. be pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu praÅ¡oma pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, buvo nurodyta, kad paskolos sutartis yra negaliojanti dėl to, kad pagal jÄ nebuvo perduota paskolos suma; papildyti ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. suformuluota dalis visiÅ¡kai naujų reikalavimų (patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti Å¡ie reikalavimai: pripažinti 2008 m. spalio 16 d.

UAB „Biržų bÅ«stas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolinius sprendimus ir 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; pripažinti tarp UAB „Biržų bÅ«stas“ ir G. B. sudarytÄ 2008 m. spalio 22 d. paskolos sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrinta 2008 m. spalio 22 d paskolos sutartis; pripažinti varžytynių aktÄ , kuriuo G. B. buvo perleista nuosavybės teisė į UAB „Biržų bÅ«stas“ turtÄ ; ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant UAB „Biržų bÅ«stas“ nuosavybėn 0,2922 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį ((duomenys neskelbtini), kitus statinius–kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 3 dalimi, nurodytÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad tokiu bÅ«du bus užvilkintas bylos nagrinėjimas (III t., b. l. 27-33). Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nurodydamas faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; kt.).

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais. Taigi kokį įstatyme numatytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimÄ bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ .

Besikreipiančio į teismÄ asmens nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir lemia bylos proceso eigÄ . Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320 straipsniai). Pagal CPK 141 straipsnį įstatymo nustatyta tvarka, Å¡alis turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad CPK 141 straipsnyje nustatyta galimybė Å¡aliai pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau tik nepažeidžiant Å¡iame straipsnyje nurodytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; kt.).

Apibendrindama tai, kas pasakyta, taip pat įvertusi, kad ieÅ¡kovo interesams nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos atstovavo profesionalÅ«s teisininkai – advokato padėjėjas, advokatas, pirmosios instancijos ieÅ¡kovui suteikė ne vienÄ galimybę patikslinti ieÅ¡kinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo 2013 m. spalio 17 d. teismo pasėdyje paduotÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl to, jog prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų užvilkintas bylos nagrinėjimas, ypatingai atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad byla nagrinėjama beveik trejus metus, o ieÅ¡kovui jau pakankamai seniai buvo žinomos visos aplinkybės, kurių pagrindu, ieÅ¡kovo teigimu, paskolos sutartis, hipotekos sutartis bei turto perleidimas vykdymo procese turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.

IeÅ¡kovas jau 2009 metais buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties, hipotekos lakÅ¡to pripažinimo negaliojančiais, teismui pateikęs Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį, kuria areÅ¡tuotas atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ įkeistas turtas (žr. Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-20878-364/2009 medžiagÄ ). Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio dalyko arba pagrindo pakeitimÄ ir ieÅ¡kovo teisės tinkamai bei laiku suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, nes, kaip nurodyta pirmiau, suinteresuoti asmenys, įgyvendindami teisę į teisminę gynybÄ , patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įskaitant ir įgyvendinimo bÅ«dus bei jų apimtį, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, ne teismo pareiga, teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų ir suformuluoti ieÅ¡kinio dalyko, taip pat nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisėjas, vadovaudamas procesui, turi kontroliuoti Å¡alių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tenkinti kiekvienÄ bylos Å¡alies pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Be to, kaip minėta, pagal bylos duomenis per visÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, įskaitant, bet neapsiribojant, ir dėl ieÅ¡kinio patikslinimo. IeÅ¡kovo dėstomos aplinkybės, susijusios su jo (ieÅ¡kovo) atstovų pasikeitimu bei užimtumu, bylos sudėtingumu, nesuteikia jokio pagrindo apeliacinio teismo teisėjų kolegijai formuoti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , prie kurios priėjo pirmosios instancijos teismas, kitų objektyvių ir / ar iÅ¡skirtinių aplinkybių apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis). Å iam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek Å¡alių pareiga veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ . Nors Å¡alys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo Å¡alių interesų nepriklausomÄ bylinėjimosi eigÄ .

Teismo darbas turi bÅ«ti racionalus ir veiksmingas, Å¡alims negali bÅ«ti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesÄ . Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas neÅ¡aliÅ¡kas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti Å¡alių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2012).

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ 2013 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pateiktÄ 2013 m. spalio 16 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du apribodamas ieÅ¡kovo teisę tinkamai ir laiku suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, jog byla bÅ«tų kuo ekonomiÅ¡kiau ir teisingiau iÅ¡nagrinėta, pripažįsta nepagrįstais.Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 3 d. paduotame praÅ¡yme (raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose) apeliantas (ieÅ¡kovas) suformulavo reikalavimÄ : panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ (nurodyta 2013 m. gegužės 16 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5626-534/2013) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti 2008 m. spalio 16 d. UAB „Biržų bÅ«stas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolinius sprendimus ir 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; pripažinti tarp UAB „Biržų bÅ«stas“ ir G. B. sudarytÄ 2008 m. spalio 22 d. paskolos sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrinta 2008 m. spalio 22 d paskolos sutartis; pripažinti varžytynių aktÄ , kuriuo G.

B. buvo perleista nuosavybės teisė į UAB „Biržų bÅ«stas“ turtÄ ; ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant UAB „Biržų bÅ«stas“ nuosavybėn 0,2922 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“sandėlį (duomenys neskelbtini), kitus statinius–kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apelianto suformuluoti (patikslinti) apeliacinio skundo reikalavimai, yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki tiems reikalavimams, kurie buvo suformuluoti 2013 m. spalio 16 d. patikslintame ieÅ¡kinyje, tačiau kurį, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstai buvo atsisakyta priimti, apeliacine tvarka bylÄ nagrinėja ir vertina pagal ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus, susijusius su paskolos sutarties ir Protokolo pripažinimu negaliojančiais, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius bei teisinius aspektus.

Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės nagrinėti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžiama.Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ reikalavimai pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir iÅ¡reikalauti žemės sklypÄ su ginčo statiniais iÅ¡ atsakovo G.

B. buvo grindžiami tuo, kad UAB „Biržų bÅ«stas“, kurios akcininku yra UAB „Savas turtas“, direktoriaus pareigas ėjęs atsakovas A. S., sudarydamas paskolos sutartį su atsakovu G. B., artimai pažįstamu asmeniu, buvo nesÄ Å¾iningas, virÅ¡ijo jam, kaip direktoriui, suteiktÄ kompetencijÄ , o sudarytas sandoris (paskolos sutartis) prieÅ¡tarauja UAB „Biržų bÅ«stas“ tikslams. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas taip pat laikėsi pozicijos, kad užtikrinant paskolos sandorio vykdymÄ Å¾emės sklypo su ginčo statiniais įkeitimu (hipoteka) buvo bÅ«tina gauti ieÅ¡kovo, kaip UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininko, sutikimÄ dėl nurodyto turto įkeitimo, nes sandorio vertė virÅ¡ijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės, o tokio sutikimo akcininkas UAB „Savas turtas“ (ieÅ¡kovas) nei dėl paskolos pasiraÅ¡ymo, nei dėl turto įkeitimo nedavė, 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkime nedalyvavo, Protokolo ieÅ¡kovo direktorius nepasiraÅ¡inėjo, direktoriaus paraÅ¡as suklastotas, atsakovas G.

B. buvo nesÄ Å¾iningas, todėl tiek Protokolas, tiek paskolos sutartis pripažinti negaliojančiais. Atsakovas UAB „Biržų bÅ«stas“ ieÅ¡kinį pripažino. Atsakovas A. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad apie paskolos sudarymÄ , turto įkeitimÄ , akcininkų susirinkimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma, atsakovas G. B. yra jo (atsakovo) pažįstamas, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti atsakovÄ buvus nesÄ Å¾iningu, G. B. žemės sklypas su ginčo statiniais perduotas teismo nutartimi.

Atsakovas G. B., praÅ¡ydamas netenkinti ieÅ¡kinio, nurodė, kad UAB „Biržų bÅ«stas“ paskolai sudaryti nebuvo bÅ«tina gauti akcininkų susirinkimo pritarimo, Protokolo pripažinimas negaliojančiu neturi jokios įtakos jo (atsakovo) teisėms ir pareigoms, o nenustačius atsakovo nesÄ Å¾iningumo restitucija negalima. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai, iÅ¡analizavęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , sprendė, kad byloje nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų pripažinti ieÅ¡kinio reikalavimus pagrįstais, todėl ieÅ¡kinį atmetė ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo teises ir teisėtus interesus gali ginti kitais įstatyme nustatytais asmens teisių gynimo bÅ«dais.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ ieÅ¡kinio pripažinimo nepriėmė, nes atsakovai A. S. ir G. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas UAB „Savas turtas“ ginčija minėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, be anksčiau aptartų proceso teisės normų pažeidimų, pažeidė įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai nustatė aplinkybes, kad neva paskolos sutartis neprieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams ir organų kompetencijai, bei jog neva neįrodytas kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas, taip pat taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sprendimų priėmimo procedÅ«rÄ , sandorių sudarymo tvarkÄ , galbÅ«t nusikalstamu bÅ«du sudarytų sandorių teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio, netinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pirmiausia pasisako dėl proceso normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. CPK 12 straipsnis nustato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat privalo tinkamai pritaikyti materialiÄ sias teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimÄ turi konstatuoti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 330 straipsnis), o apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sprendimų priėmimo procedÅ«ras, sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį sÄ lygas bei pagrindus. Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia PrieÅ¡ pradedant nagrinėti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pastebėtina, kad juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamÄ teisinį subjektiÅ¡kumÄ Ä¯gyvendina per specialias organizacines struktÅ«ras – valdymo organÄ (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimÄ (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, ABÄ® 19 straipsnio 1 ir 2 dalys (įstatymo redakcija Nr. VIII-1835, galiojusi nuo 2008 m. birželio 21 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d., Å¡ia įstatymo redakcija bus remiamasi Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka).

Vienasmenį valdymo organÄ (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybÄ ) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualios akcinių (uždarųjų) bendrovių veiklÄ reglamentuojančio įstatymo nuostatos. Remiantis ginčui aktualios ABÄ® redakcijos 37 straipsnio 1 dalimi, uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

Bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip (ABÄ® 37 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABÄ® 37 straipsnio 5 dalis).

Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (ABÄ® 37 straipsnio 6 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „Biržų bÅ«stas“ buvo įsteigta 2007 m. balandžio 25 d., kurios steigėjai buvo UAB „Elre“ (direktorius A. S.) ir UAB „Savas turtas“ (direktorius U. L., kuris UAB „Savas turtas“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 m. kovo 22 d. (iÅ¡rinktas 2007 m. vasario 26 d., o atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ direktoriaus pareigas U.

L. ėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., išrinktas 2009 m. liepos 30 d.) (I t., b. l. 91-93, 118, III t., b. l. 8, 15-18). Bylos duomenimis UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigas nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. ėjo atsakovas A. S. (I t., b. l. 119), kuris iš UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigų atleistas 2008 m. lapkričio 26 d. akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 11-26 (I t., b. l. 24). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp atsakovų UAB „Biržų būstas“, atstovaujamo direktoriaus A.

S., veikiančio pagal UAB „Biržų bÅ«stas“ įstatus ir 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 10-16, bei atsakovo G. B. 2008 m. spalio 22 d. buvo sudaryta ieÅ¡kovo ginčijama paskolos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas G. B. UAB „Biržų bÅ«stas“ paskolino 120 000 Lt, o atsakovas UAB „Biržų bÅ«stas“ įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2009 m. vasario 22 d. (III t., b. l. 2-3, 6-7). Remiantis Å¡ios sutarties nuostatomis, paskolos gavėjas (atsakovas UAB „Biržų bÅ«stas“) įsipareigojo mokėti paskolos davėjui (atsakovui G.

B.) 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (paskolos sutarties 1 punktas). Paskolos sutarties 2 punkte paskolos gavėjas pareiÅ¡kė, kad 120 000 Lt gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį. Paskolos sutartyje yra atsakovo A. S. prieraÅ¡as apie tai, kad jis (atsakovas) pinigus gavo. Pagal bylos duomenis aplinkybes, kad pagal paskolos sutartį gauti pinigai buvo apskaityti UAB „Biržų bÅ«stas“ finansinėje atskaitomybėje, patvirtina 2008 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderis serija BŪS Nr. 4 (I t., b. l. 17), be kita ko, Å¡i operacija buvo įtraukta į 2008 m. spalio 1 d.

– 2008 m. spalio 31 d. kasos knygÄ (I t., b. l. 23). Remiantis paskolos sutarties 3 punktu prievolei pagal Å¡iÄ paskolos sutartį įvykdyti buvo įkeisti žemės sklypas ir statiniai, priklausantys nuosavybės teise UAB „Biržų bÅ«stas“. Tačiau bylos duomenimis UAB „Biržų bÅ«stas“ paskolos nustatytu terminu neįvykdė, Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. H2-20224-285/2009, patenkino kreditoriaus G.

B. reikalavimÄ dėl 120 000 Lt paskolos ir 3 072 Lt delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), o įkeistas turtas, t. y. žemės sklypas su ginčo statiniais, paskolos davėjui G. B. buvo perduotas 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu (neįvykus 2011 m. kovo 17 d. varžytynėms, antstoliui suraÅ¡ius 2011 m. kovo 18 d. patvarkymÄ , kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiÅ«lyta perimti skolininko UAB „Biržų bÅ«stas“ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojui sutinkant ir praÅ¡ant), kuris patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-310-199/2011 (I t., b. l. 79-80; civilinės bylos Nr. P2-310-199/2011; b. l. 12-13).

Kadangi ieÅ¡kovas pirmiau paminėtÄ paskolos sutartį praÅ¡o pripažinti negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, todėl nagrinėjamos bylos kontekste aptartinos sÄ lygos ir pagrindai, kuriems esant sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ . Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Jeigu juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje.

Tačiau nagrinėjant Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstamas ir teismų praktikoje taikomas sandorio stabilumo principas (favor contractus), kuris teisinių santykių stabilumÄ leidžia iÅ¡kelti kaip savarankiÅ¡kÄ materialinį teisinį argumentÄ , tokiu bÅ«du ribojant sandorių nuginčijimÄ (Mikelėnas, Valentinas. Sandorių negaliojimo instituto taikymas teismų praktikoje.

Justitia, Nr. 4, 2006, p. 6-7). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; kt.). Pažymėtina, kad bÅ«tent siekiant užtikrinti sandorių stabilumo principÄ (favor contractus), galiojantys įstatymai trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandoris Å¡alis veikė tikrai nesÄ Å¾iningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu koreliuoja CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , teisines pasekmes.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė Å¡ios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumÄ , yra nuginčijami, todėl reikalavimÄ dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikÅ¡ti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis).

Tokie asmenys nurodyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieÅ¡kinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumÄ , pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikÅ¡ti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tÄ ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Aptariamų įstatymo normų negalima taikyti atskirai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame atskleidžiamas konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ turinys.

Teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, įstatymu suteikta teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti naudojama kitais negu pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba tikslais, prieÅ¡ingas asmens elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaud˛iavimas teise (CK 1.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-534/2007).

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad tam, jog privačiojo juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantis sandoris bÅ«tų nuginčytas (nagrinėjamu paskolos sutartis), ieÅ¡kovas UAB „Savas turtas“ turėjo įrodyti Å¡ių sÄ lygų (teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų Å¡iai nagrinėjamai bylai aplinkybių) visumÄ , t. y.:

1) kad sandorį sudarė privatusis juridinis asmuo;

2) kad UAB „Biržų būstas“ buvęs direktorius atsakovas A. S. veikė ultra vires ar (ir) atliko veiksmus, prieštaraujančius juridinio asmens tikslams;

3) kad G. B. buvo nesÄ Å¾iningas;

4) kad paskolos sutartis pažeidė UAB „Savas turtas“ teisės ir / ar teisėtus interesus. Pastebėtina, kad analogiÅ¡kos pozicijos dėl bÅ«tinybės nustatyti visumÄ paminėtų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendžiant klausimÄ dėl sandorio, sudaryto pažeidžiant juridinio asmens teisnumÄ , pripažinimo negaliojančiu laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje, be kita ko, pabrėžiama, jog konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , atsižvelgdama į tai, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės buvo siekiama, jog prievolėms pagal paskolos sutartį įvykdyti įkeistas žemės sklypas su ginčo statiniais bÅ«tų grÄ Å¾intas UAB „Biržų bÅ«stas“, byloje nepateikta duomenų (tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), jog bÅ«tų nuginčyta 2008 m. spalio 27 d. hipotekos sutartis (hipotekos lakÅ¡tas, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), 2011 m. kovo 22 d.

Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas, kuriuo atsakovui G. B. buvo perduotas įkeistas turtas, vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko UAB „Biržų bÅ«stas“, UAB „Savas turtas“ Å¡ioje byloje neįrodinėjo, kad G. B. atsakovui UAB „Biržų bÅ«stas“ neperdavė pinigų, nurodytų paskolos sutartyje (o pagal bylos įrodymus jis pinigus perdavė atsakovui UAB „Biržų bÅ«stas“ ir Å¡is atsakovas galėjo jais disponuoti savo nuožiÅ«ra), ar pagal paskolos sutartį gauti pinigai G.

B. buvo grÄ Å¾inti, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės neįrodė minėtų sÄ lygų, kurias nustačius privataus juridinio asmens sudarytas sandoris (nagrinėjamu atveju – paskolos sutartis) galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu (CPK 178 ir 314 straipsniai), iÅ¡skyrus tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta privataus juridinio asmens, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo paskolos sutartį pripažinti negaliojančia.

Kaip minėta, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad sudarant paskolos sandorį, kuris buvo užtikrintas žemės sklypo su ginčo statiniais įkeitimu, buvo bÅ«tina gauti ieÅ¡kovo, kaip UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininko, sutikimÄ dėl nurodyto turto įkeitimo, nes sandorio vertė virÅ¡ijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės, o tokio sutikimo UAB „Savas turtas“ nedavė, todėl pripažintina, jog UAB „Biržų bÅ«stas“ direktorius A. S. virÅ¡ijo jam suteiktÄ kompetencijÄ , nustatytÄ bendrovės įstatuose.

Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Nesutikdama su nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pastebi, kad juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimas reiÅ¡kia, jog sandoris turi valios trÅ«kumÄ , kuris gali bÅ«ti paÅ¡alintas juridiniam organui pritarus jo sudarymui (CK 1.79, 2.84 straipsniai). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra ir ta aplinkybė, ar tam tikro juridinio organo pritarimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir / ar juridinio asmens steigimo dokumentus apskritai buvo bÅ«tinas.

Minėta, juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Vienasmenį valdymo organÄ (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybÄ ) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ įstatų, bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (direktorius), o valdyba bendrovėje nebuvo sudaryta, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas buvo pavesta atlikti bendrovės vadovui (nagrinėjimu atveju direktoriui – A.

S.) (Įstatų 5.1 ir 7.1 punktai). Įstatų 7.4 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas turi visas teises ir pareigas nustatytas ABĮ ir kituose teisės aktuose. Pagal ABĮ 19 straipsnio 4 dalį, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 4 punktas reglamentavo, kad valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma).

ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse.Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Biržų būstas“ direktorius A.

S. neveikė ultra vires, sudarydamas paskolos sutartį, nepažeidė nei steigimo dokumentuose, nei ABÄ® nustatytų nuostatų, susijusių su juridinio asmens vienasmenio valdymo organo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ sudarant nurodytus sandorius bendrovės vadovas neprivalėjo gauti visuotinio akcininkų, įskaitant ir ieÅ¡kovo – UAB „Savas turtas“, sutikimo ir / ar pritarimo. Kita vertus, aplinkybę, kad įstatymuose ir bendrovės įstatuose nenustatyta imperatyvios pareigos UAB „Biržų bÅ«stas“ direktoriui gauti akcininkų pritarimÄ paskolos sutarčiai sudaryti ir / ar įkeisti turtÄ , tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas, tačiau nepagrįstai tvirtina, jog prieÅ¡ingas nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimas suformuotas teismų praktikoje.

Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011 (apie kuriÄ ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti žinoma ir kuri yra aktuali nagrinėjamu atveju), bÅ«tent ir yra akcentuojama, jog ankstesnėje ABÄ® redakcijoje, kuri nėra aktuali Å¡iai konkrečiai nagrinėjamai bylai, buvo nustatyta, kad valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymui buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (sprendimas), priimtas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų, tačiau vėliau teisinis reglamentavimas buvo pakeistas ir įstatyme nebeliko nuostatos dėl privalomojo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo valdybos sprendimui, Å¡is klausimas paliktas juridinio asmens nuožiÅ«rai – pagal 34 straipsnio 5 dalį bendrovės įstatuose gali bÅ«ti nustatyta, kad valdyba, prieÅ¡ priimdama Å¡io straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ .

UAB „Biržų bÅ«stas“ valdyba nebuvo sudaryta, už sprendimų, susijusių su kasdiene bendrovės veikla, priėmimÄ buvo atsakingas įmonės direktorius (A. S.), kuriuos jis priimti turėjo ABÄ® bei bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. UAB „Biržų bÅ«stas“ įstatuose nebuvo nustatyta, kad bendrovės direktorius, prieÅ¡ priimdamas ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ . Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tokia pareiga buvo nustatyta kituose UAB „Biržų bÅ«stas“ priimtuose aktuose ar akcininkų sprendimuose.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas A.

S., sudarydamas paskolos sutartį, nepažeidė jam priskirtos kompetencijÄ . Apeliantas Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nepaneigė (CPK 314 straipsnis).Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apelianto argumentų, kad paskolos sutartis prieÅ¡taravo juridinio asmens veiklos tikslams, nes Å¡ioje konkrečioje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su gautos paskolos panaudojimu, o aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymo nenaudingumu, ieÅ¡kovas neįrodė, tik apsiribojo deklaratyviais samprotavimais, jog paskolos gavimas buvo nenaudingas, bendrovei buvo padaryta žala, tačiau nei kokio dydžio, nei kokio pobÅ«džio, ar tokie bendrovės veiksmai nebuvo susiję su įprasta bendrovės Å«kinės–komercinės veiklos praktika (skolintis, investuoti, perskolinti, grÄ Å¾inti skolas skolintais pinigais) nenurodė ir neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo UAB „Biržų bÅ«stas“ finansinės padėties ir pan.

Å iuo aspektu akcentuotina ir tai, kad su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-511/2011). Kaip matyti iÅ¡ UAB „Biržų bÅ«stas“ įstatų 2.1 ir 2.2 punktų, bendrovės veiklos tikslas – pelno siekianti Å«kinė–komercinė veikla, susijusi su gamyba, prekyba, paslaugomis, taip pat statyba ir nekilnojamojo turto operacijoms.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagal Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus neturi jokio faktinio pagrindo nustatyti faktÄ , kad paskolos sutartis buvo akivaizdžiai UAB „Biržų bÅ«stas“ nenaudinga, bei tai, kad Å¡ios sutarties palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ UAB „Biržų bÅ«stas“, o aiÅ¡kų naudingumÄ â€“ G. B., kaip nesÄ Å¾iningai Å¡aliai, nes byloje ieÅ¡kovas, kurio vadovas atstovauja ir atsakovui UAB „Biržų bÅ«stas“, byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kad UAB „Biržų bÅ«stas“ paskolos sutarties sudarymo metu nebuvo reikalingi pinigai atsiskaitymams ir paskolos paėmimas prieÅ¡taravo UAB „Biržų bÅ«stas“ veiklos tikslams.Pasisakant dėl ieÅ¡kovo (apelianto) argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovas G.

B. buvo nesÄ Å¾iningas, akcentuotina, jog vertinant, ar juridinio asmens kompetencijÄ pažeidžiantį sandorį sudaręs asmuo buvo sÄ Å¾iningas, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjant reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. IeÅ¡kovas tvirtino, kad paskolos sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė tuo, jog ji (paskolos sutartis) buvo sudaryta tarp artimai pažįstamų asmenų, dalis gautos paskolos pervesta kitiems susijusiems asmenims (UAB „Elre“ ir UAB „Nerkus“), G.

B. iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad A. S. veikia ultra vires, paskolos sutartis pažeidžia bendrovės tikslus, G. B. iÅ¡ anksto siekė nuosavybėn įsigyti įkeistÄ turtÄ , nesiekė paskolos susigrÄ Å¾inti, o Protokole esantis UAB „Savas turtas“ direktoriaus paraÅ¡as suklastotas. Kaip buvo nurodyta anksčiau, sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis).

SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; kt.).

Å ioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, jog paskolos sutartis prieÅ¡tarauja UAB „Biržų bÅ«stas“ tikslams, nėra, be to, sudarant paskolos sutartį, įkeičiant turtÄ , pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ (sutikimÄ ) nereikėjo, todėl nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00728-10 2013 m. gegužės 23 d. gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 20-4-ISI-657, kurioje konstatuota, jog Protokolo eilutėje „Protokolavo“ esantį U.

L. vardu pasiraÅ¡ytÄ paraÅ¡Ä pasirašė ne U. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas U. L. paraÅ¡Ä (II t., b. l. 171-172), t. y. kad UAB „Biržų bÅ«stas“ akcininko UAB „Savas turtas“ vadovas U. L. Protokolo nepasirašė, jokios teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo dėstomi argumentai, susiję su Protokolo pasiraÅ¡ymu, neturi. Beje, kaip matyti iÅ¡ Å¡ia nutartimi pridėtų ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, 2014 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00728-10 suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams nutrauktas, o skundas dėl Å¡io nutarimo panaikinimo atmestas (III t., b. l. 97-99, 107-110).

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad A. S. ar G. B. klastojo U. L. paraÅ¡Ä . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad A. S. žinojo, jog Protokole esantis UAB „Savas turtas“ direktoriaus paraÅ¡as suklastotas.Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti G. B. nesÄ Å¾iningumÄ , nes jis tik suteikė paskolÄ , o pagal paskolos sutartį gautus pinigus UAB „Biržų bÅ«stas“ bÅ«tent ir turėjo grÄ Å¾inti G. B..

Aplinkybės, kad atsakovai A. S. ir G. B. buvo pažįstami, atsakovai neneigė ir neneigia, be to, tokia aplinkybė per se ir negalėtų suteikti pagrindo daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, ypatingai įvertinus tai, kad paskolos sutartyje buvo nustatytos netesybos bei prievolių įvykdymo užtikrinimas hipoteka; įkeisto turto vertė Å¡alių susitarimu buvo paskolos dydžio – 120 000 Lt, o įkeistas turtas, t. y. žemės sklypas su ginčo statiniais, kaip nustatyta anksčiau, paskolos davėjui G.

B. buvo perduotas 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu (neįvykus 2011 m. kovo 17 d. varžytynėms, antstoliui suraÅ¡ius 2011 m. kovo 18 d. patvarkymÄ , kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiÅ«lyta perimti skolininko UAB „Biržų bÅ«stas“ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojui sutinkant ir praÅ¡ant), kuris patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-310-199/2011 (I t., b. l. 79-80; civilinės bylos Nr. P2-310-199/2011; b. l. 12-13). Byloje duomenų, kad paminėtas turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų nuginčytas, nėra.

Byloje kitų aplinkybių, leidžiančių teisėjų kolegijai taikyti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , nenustatyta, kita vertus, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pats ieÅ¡kovas (CK 6.67 straipsnis; CPK 178, 185 ir 314 straipsniai). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡ių normų taikymo, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas įtikinamais teiginiais, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog paskolos sutartis neprieÅ¡tarauja nei juridinio asmens veiklos tikslams, nei, kad atsakovas A.

S. veikė virÅ¡ydamas jam priskirtÄ kompetencijÄ . Apeliantas UAB „Savas turtas“, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neįrodė iÅ¡ esmės visų bÅ«tinų privačiojo juridinio asmens sandorio nuginčijimo CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais sÄ lygų (CPK 178 ir 314 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas ieÅ¡kinį atmeta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008), taip pat atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį, kad jis, manydamas, jog sudarytas sandoris (paskolos sutartis) neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ar normalios verslo praktikos, savo pažeistus interesus gali apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos nurodė, jog ieÅ¡kovas savo teises gali ginti kitais asmens teisių gynimo bÅ«dais, tačiau neaiÅ¡ku, kokį teisinį gynybos bÅ«dÄ teismas turėjo omenyje. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta anksčiau Å¡ioje nutartyje, kokį įstatyme nustatytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimÄ bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , todėl pirmosios instancijos teismas ir neprivalėjo nurodyti galbÅ«t bÅ«simo ieÅ¡kinio dalyko, ypatingai įvertinus tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovo interesams atstovavo profesionalus teisininkas.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieÅ¡kovas, pavyzdžiui, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos, kildinamos iÅ¡ juridinio asmens valdymo organų ((vadovo) ir ar dalyvio (akcininko)) veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės aktuose imperatyviai nustatytų ir / ar fiduciarinių pareigų (ne)tinkamu (ne)vykdymu, atlyginimo ir pan. (CK 2.50 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis).Ad hoc akcentuotina, kad, kaip minėta, jeigu juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas bÅ«tent ir siekia, kad pripažinus paskolos sutartį negaliojančia UAB „Biržų bÅ«stas“ bÅ«tų grÄ Å¾intas žemės sklypas su ginčo statiniais. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, jo esmė – asmens (asmenų) grÄ Å¾inimas į buvusiÄ padėtį, ji taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio.

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, restitucija taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes; teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omas jo teisių gynybos (restitucija natÅ«ra) bÅ«das, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju neįmanomas netgi paskolos sutartį pripažinus nesudaryta, nes ieÅ¡kovas siekia iÅ¡reikalauti žemės sklypÄ su ginčo statiniais iÅ¡ atsakovo G. B., reikalaudamas pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, neatsižvelgdamas į paskolos sutarties esmę, tokio pobÅ«džio sutarties pripažinimo nesudaryta teisines pasekmes, kad ginčijama paskolos sutartimi nebuvo atsakovui G.

B. perleistas hipoteka įkeistas turtas. Pažymėtina, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita Å¡alis – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014).

Taigi paskolos sutartis gali bÅ«ti pripažinta nesudaryta tik tuo atveju, jeigu yra įrodoma, kad pinigai (daiktas) iÅ¡ esmės sandorio Å¡aliai nebuvo perduoti ir / ar kitos sutarties Å¡alies priimti. Tuo tarpu žemės sklypas su ginčo statiniais ginčo atveju paskolos davėjui G. B. buvo perduotas 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu (neįvykus 2011 m. kovo 17 d. varžytynėms, antstoliui suraÅ¡ius 2011 m. kovo 18 d. patvarkymÄ , kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiÅ«lyta perimti skolininko UAB „Biržų bÅ«stas“ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojui sutinkant ir praÅ¡ant), kuris patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-310-199/2011 (I t., b. l. 79-80; civilinės bylos Nr. P2-310-199/2011; b. l. 12-13).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus; tuo atveju, kai yra konstatuojami esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), gali bÅ«ti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Todėl iÅ¡reikalauti žemės sklypÄ su ginčo statiniais iÅ¡ atsakovo G. B. galimybė galėtų atsirasti tik pripažinus neteisėtu 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , beje, kuriam nuginčyti taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CPK 602 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.), o, kaip minėta, byloje duomenų, kad paminėtas turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų nuginčytas, nėra.

Bylos medžiaga rodo, kad ieÅ¡kovui UAB „Savas turtas“ aplinkybė, jog yra pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ UAB „Biržų bÅ«stas“ turto, kuris buvo įkeistas G. B. prievolėms įvykdyti, tapo žinoma dar 2009 m. liepos 24 d. (2009 m. liepos 30 d. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje Å¡i aplinkybė buvo nurodyta, tačiau Å¡is ieÅ¡kinys teismo buvo paliktas nenagrinėtu), kai tuo tarpu, turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas suraÅ¡ytas 2011 m. kovo 22 d., o informacija apie turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių skelbiama vieÅ¡ai (CPK 706 straipsnis).

Pažymėtina, kad UAB „Biržų bÅ«stas“ direktoriaus pareigas U. L. pradėjo eiti nuo 2009 m. liepos 30 d., todėl akivaizdu, kad jis turėjo galimybę imtis priemonių, jog nebÅ«tų atliekami priverstinio vykdymo veiksmai ir turtas neperleidžiamas kitam asmeniui.Pripažintini nepagrįstais ir ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės atitiko ir actio Pauliana taikymo sÄ lygas; atlikus Protokolo tyrimÄ ir specialistui pateikus iÅ¡vadÄ , kad ProtokolÄ pasirašė ne ieÅ¡kovo direktorius, tapo akivaizdu, jog be ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto teisinio reikalavimo pagrindo (CK 1.82 straipsnis), faktinės bylos aplinkybės taip pat turėjo bÅ«ti įvertintos ir CK 6.66 straipsnyje nurodyto reguliavimo taikymo prasme.

Atsakovas G. B. teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį, bÅ«tina nustatyti (įrodyti) visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas, kurių visetas iÅ¡plėtotos nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.), iÅ¡ kurių nenustačius bent vienos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas), o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio apeliantas negrindė aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindÄ sandorį (paskolos sutartį) pripažinti negaliojančiomis pagal CK 6.66 straipsnį, ir neįrodinėjo actio Pauliana sÄ lygų, be to, ir nesuformulavo reikalavimo paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantas pats apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti grindžiamas ir actio Pauliana pagrindu, tačiau ieÅ¡kinio tokiomis aplinkybėmis negrindė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ginčo teisinius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.66 straipsnį bei ex officio nustatinėti, nagrinėti bei vertinti actio Pauliana sÄ lygų visetÄ , bÅ«tinÄ siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu.

Dėl Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo IeÅ¡kovas UAB „Savas turtas“ ginčija ProtokolÄ ir praÅ¡o jį pripažinti negaliojančiu. IeÅ¡kovas, ginčydamas šį ProtokolÄ , ieÅ¡kinyje nurodė, kad iÅ¡ tikrųjų 2008 m. spalio 16 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo suÅ¡auktas, jokių praneÅ¡imų apie 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo Å¡aukimÄ ieÅ¡kovas negavo ir ieÅ¡kovo atstovas Protokolo nepasiraÅ¡inėjo, o Protokole esantis ieÅ¡kovo direktoriaus U.

L. paraÅ¡as suklastotas. Tokios pačios pozicijos ieÅ¡kovas laikosi ir apeliaciniam teismui pateiktuose papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, be to, laikosi nuomonės, kad Protokolas pripažintinas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. IeÅ¡kovas papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad akcininkai dažniausiai priimdavo sprendimus, neraÅ¡ydami protokolo ir nesiųsdami praneÅ¡imų apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ . IÅ¡ atsakovo A. S. apeliaciniam teismui pateiktų papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, jog Protokolas turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Biržų bÅ«stas“ turėjo tik du akcininkus, kuriems priklausančios akcijos suteikė po 50 procentų balsų, todėl apie visuotinį akcininkų susirinkimÄ vieÅ¡ai skelbiama nebuvo, o apie bÅ«simÄ susirinkimÄ UAB „Savas turtas“ direktorius U.

L. bÅ«davo informuojamas telefonu, protokolas, kuriame pateikiami duomenys apie vykusį susirinkimÄ , nebuvo raÅ¡omas ir tokia praktika buvo susiklosčiusi bei įprasta bendrovės veikloje priimant tam tikrus sprendimus. Å iai aplinkybei patvirtinti pridėjo UAB „Biržų bÅ«stas“ 2007 m. gegužės 28 d. akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 1A. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog UAB „Biržų bÅ«stas“ buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad buvo Å¡aukiami visuotiniai akcininkų susirinkimai, raÅ¡omi protokolai, atitinkantys įstatymų reikalavimus.

Taip pat nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Å¡ioje byloje atsakovas A. S. yra nurodęs, jog 2008 m. spalio 16 d. ProtokolÄ atspausdino UAB „Biržų bÅ«stas“ buhalterė, Protokolas buvo perduotas pasiraÅ¡yti U. L. (UAB „Savas turtas“ direktoriui), o ProtokolÄ paėmė J. D., atsakovui Protokolas buvo grÄ Å¾intas su U. L. paraÅ¡u. CK 2.90 straipsnio 4 dalyje ir ABÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Protokolas gali bÅ«ti neraÅ¡omas, kai priimtus sprendimus pasiraÅ¡o visi bendrovės akcininkai (kaip ir nagrinėjamu atveju), taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas.

Pagal ABĮ 29 straipsnio 7 dalį Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek ieškovas UAB „Savas turtas“, tiek atsakovas A. S. rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, jog Protokolas yra visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, konstatuoja, jog Protokolo teisėtumas ir pagrįstumas ginčo atveju nagrinėtinas ir vertintinas juridinio asmens organų sprendimo aspektu.

Nagrinėjant ir vertinant Protokolo, kaip visuotinio akcininkų susirinkimo valinio akto, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymėtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). PanaÅ¡ios pozicijos yra laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014).

Pastebėtina ir tai, kad CK nustatyti savarankiški juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai nėra tiesiogiai siejami su sandorių negaliojimo pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009). Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų parašų klastojimas ir susirinkime priimtų sprendimų klastojimas, apima pagrindus, nurodytus CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, kuriais juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais.

Įrodžius nurodytus pagrindus, šie civilinių teisių gynimo aspektu turėtų būti įvertinti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kitaip yra vertinamos teisinės situacijos, kai įrodoma, jog visuotinio akcininkų apskritai nebuvo, o jo protokolas ir / ar sprendimai suklastoti. Tokiu atveju atsiranda pagrindas konstatuoti, kad taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų ir tvarkos teisinio pagrindo nėra, nes nėra veiksmo, vertintino CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisiniais aspektais.

Konstatavus tokiÄ teisinę situacijÄ , kyla tik civilinių teisinių pasekmių taikymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009).Kadangi byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, Protokolas nėra dokumentas, kuriame tik buvo protokoluotas realiai įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, Protokolas yra akcininkų sprendimas ir Å¡ioje byloje Protokolas yra ginčijamas, todėl įvertinus tai, kad Å¡iame sprendime turėjo pasiraÅ¡yti du akcininkai, o ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00728-10 2013 m. gegužės 23 d. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-4-ISI-657 konstatuota, jog Protokolo eilutėje „Protokolavo“ esantį U.

L. vardu pasiraÅ¡ytÄ paraÅ¡Ä pasirašė ne U. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas U. L. paraÅ¡Ä (II t., b. l. 171), t. y. Å¡io sprendimo nėra pasirašęs akcininko UAB „Savas turtas“ atstovas, turintis teisę pasiraÅ¡yti Å¡io akcininko vardu, darytina iÅ¡vada, kad Protokolas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir galiojančiu, todėl pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kinį atmetė konstatavęs praleistÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ , taikomÄ juridinio asmens organo sprendimams ginčyti.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes ieÅ¡kinio senatis taikoma tuo atveju, kai jÄ taikyti praÅ¡o bylos Å¡alis (atsakovas) (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ reikalavimas pripažinti ProtokolÄ negaliojančiu pareikÅ¡tas atsakovui UAB „Biržų bÅ«stas“, t. y. pagal šį reikalavimÄ neatsako nei A. S., nei G. B.. Atsakovas UAB „Biržų bÅ«stas“, kuriam pareikÅ¡tas minėtas reikalavimas ir kuris turi atsakyti pagal šį reikalavimÄ , ieÅ¡kinio senaties nagrinėjamu atveju taikyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ juridinio asmens organų sprendimams ginčyti.

Esant nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, taip pat nurodytoms Å¡ioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kinys dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu atmestas, panaikintina, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu tik iÅ¡ dalies. Taip pat pažymėtina, kad minėto reikalavimo patenkinimas nedaro įtakos, sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes kaip jau buvo nurodyta pirmiau, sudarant paskolos sutartį įstatymuose ir UAB „Biržų bÅ«stas“ lokaliuose aktuose nebuvo imperatyvių nuostatų, jog tokiam sandoriui sudaryti yra reikalingas akcininkų sprendimas.

Dėl bylos sustabdymo Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesustabdė Å¡ios bylos nagrinėjimo iki bus priimtas procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10, kurioje tiriamos Protokolo suklastojimo aplinkybės, nes nėra jokios bÅ«tinybės sustabdyti Å¡iÄ bylÄ dėl apelianto nurodomos aplinkybės, nepaisant to, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis minėtas ikiteisminis tyrimas nurodytoje baudžiamojoje byloje yra nutrauktas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. gegužės 26 Nutarimu, kuris Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. liepos 3 d.

Nutarimu atmesti skundÄ paliktas nepakeistas ir kurį ieÅ¡kovas yra apskundęs ikiteisminio tyrimo teisėjui 2014 m. liepos 25 d. skundu dėl 2014 m. liepos 3 d. nutarimo atmesti skundÄ dėl 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10. IeÅ¡kovas turėjo galimybę teikti argumentus ir įrodymus Å¡ioje civilinėje byloje. Be to, Protokolas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme              Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kinys dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, Å¡ia apeliacinio teismo nutartimi yra panaikinta, todėl pagal CPK 93 straipsnio nuostatas perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.             Kaip matyti iÅ¡ bylos, ieÅ¡kovas už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ buvo sumokėjęs 139 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 9-10).

Kadangi ieÅ¡kovo UAB „Savas turtas“ ieÅ¡kinio dalis dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu patenkinta, todėl ieÅ¡kovui UAB „Savas turtas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ priteistina 139 Lt žyminio mokesčio. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Savas turtas“ sumokėjo 3 688 Lt, t. y. 3 400 Lt už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ir po 144 Lt už neturtinio pobÅ«džio reikalavimus.Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui UAB „Savas turtas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Biržų bÅ«stas“ priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bÅ«stas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 10-16 pripažinimo negaliojančiu, atmestas.

Å iÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bÅ«stas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 10-16.Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Savas turtas“ (juridinio asmens kodas 300662569) iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bÅ«stas“ (juridinio asmens kodas 300855785) 139 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Savas turtas“ (juridinio asmens kodas 300662569) iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų bÅ«stas“ 144 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė                                                                                                                                    Alvydas Poškus                                                                                                                        Dalia Višinskienė