2024-05-08 Nr. CB-3104-2-55-3-00205-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1778

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 25 d. paduotu atsakovės V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Š. K. pateikė ieškinį, prašydamas:

1) nutraukti ieškovo Š. K. ir atsakovės V. K. 2009 m. vasario 6 d. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Žurauskienės, notarinio registro Nr. 1163, ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui Š. K. asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini);

2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų V. K., T. L. ir K. L. 117 600 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė V. K. priešieškiniu prašė teismo 2009 m. vasario 6 d. jos ir ieškovo sudarytą rentos sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies:

1) nutraukti ieškovo Š. K. ir atsakovės V. K. 2009 m. vasario 6 d. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Žurauskienės, notarinio registro Nr. 1163, ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui Š. K. asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini);

2) kitą ieškinio dalį atmesti;

3) atsakovės V. K. priešieškinį atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalis dėl tenkinto ieškinio reikalavimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje iškilęs ginčas dėl rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo turėjo būti nagrinėjamas vykstančioje santuokos nutraukimo byloje taikant šeimos teisę reglamentuojančias teisės normas ir pripažįstant konstitucinio sutuoktinių lygybės principo viršenybę prieš iki santuokos sudarytos civilinės sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos formalias nuostatas. Nors teismai konstatavo, kad nėra teisinių galimybių atriboti sutuoktinių įsipareigojimų vykdymo nuo rentos sutarties vykdymo, tačiau netaikė šeimos teisinius santykius reglamentuojančių normų. Taip buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių lygybės principą (CK 3.3, 3.26, 3.27 straipsniai), šeimos ir kitų civilinių teisės normų konkurenciją (CK 3.1 straipsnis), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnį, nustatantį teisę į santuoką, kurio turinys aiškintinas kartu su Konvencijos Protokolo Nr. 7 5 straipsniu. Negali būti formuojama praktika, pažeidžianti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 5 straipsnio nuostatą – „sutuoktiniai turi lygias civilinės teisės pobūdžio teises ir atsakomybę tarpusavio santykiuose“, nustatant civilinių sutarčių viršenybę prieš sutuoktinių lygybės principą ir kitas šeimos vertybes, įskaitant motinystę (skundo 11, 12, 16-18 punktai).

2. Teismai skundžiamame sprendime ir nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pripažindami santuokos sudarymo faktą kaip esminį rentos sutarties pažeidimą. Tokia bylą nagrinėjančių teismų pozicija prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią neteisėta rentos mokėtojo pareigą aiškinti ir vertinti kaip atskirą ir neatsižvelgti į išlaikymo turinį sudarančių pareigų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016); teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 straipsnio 3 dalis) vertindamas šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies (rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007) (skundo 13, 19, 20, 21-25 punktai).

3. Civilinė byla, kurioje kilęs ginčas tarp sutuoktinių dėl išlaikymo, turėtų būti priskiriama šeimos bylų kategorijai ir nagrinėtina pagal CPK XIX skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas. Ginčo priskyrimą šeimos bylos kategorijai šioje byloje lemia ne tik subjektų tarpusavio ryšys (sutuoktiniai) bet ir ginčo objektas (sutuoktinio išlaikymas), todėl nustačius, kad ginčo objektas yra susijęs su šeimos teisėmis ir pareigomis (santuokos sudarymu, sutuoktinių turtinėmis ir asmeninėmis neturtinėmis teisėmis), toks ginčas nenagrinėtinas vien pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (skundo 14, 26-30 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. K. 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 22 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 66.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė