2018-03-28 Nr. AB-6505-3-61-3-00603-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1931-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administraciją paskirti pareiškėją atlikti bausmės Vilniaus pataisos namų ūkio dalyje arba darbo būryje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio dalyje arba Kauno tardymo izoliatoriaus ūkio dalyje ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. vasario 5 d. atlikinėjo bausmę Alytaus PN. Atvykęs į Alytaus PN pareiškėjas buvo paskirtas į būrį Nr. 14, 2014 m. buvo paskirtas į būrį Nr. 8, 2014 m. spalio 24 d. paskirtas į būrį Nr. 15 į kurį eiti atsisakė, todėl buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16, kurioje iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo vadinamas necenzūriniais žodžiais dėl pataisos namuose esančio nuteistųjų suskirstymo. Pareiškėjas teigė, kad rašė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau jokio atsakymo negavo. Pažymėjo, kad po bado akcijos jis buvo perkeltas į būrį Nr. 8, tačiau kiti nuteistieji iš jo juokėsi, tyčiojosi. 2016 m. vasario 5 d. pareiškėjas išėjo į laisvę. Nurodo, kad einant gatve su juo nesisveikina jo pažįstami, nutrūko bendravimas su drauge. Dėl kalinimo nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis pareiškėjas tvirtino patyręs neturtinę žalą.

3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko savo reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atsisako pradiniame skunde nurodyto reikalavimo įpareigoti Kalėjimų departamentą ir Lukiškių TI-K administraciją paskirti pareiškėją atlikti bausmės Vilniaus pataisos namų ūkio dalyje arba darbo būryje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio dalyje arba Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ūkio dalyje.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 19 d. atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir buvo nubaustas 15 parų uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16. 2016 m. spalio 24 d. pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir buvo nubaustas 15 parų uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16. 2016 m. spalio 29 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių ir 2014 m. lapkričio 5 d. grįžus etapu buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16 atlikti likusios nuobaudos. Teigė, kad Alytaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galimai tarp nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kąstas. Šių kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko nei Alytaus PN Nuteistųjų skirstymo komisija, nei pareigūnai ar darbuotojai. Alytaus PN pareigūnai iš pareiškėjo nesityčiojo, elgėsi su juo pagarbiai neišskirdami iš kitų nuteistųjų tarpo. Dėl to, kad iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi laisvėje, pažymėjo, kad tai nėra susiję su Alytaus PN atsakomybe. Pabrėžė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo.

6. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 7.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad nuteistieji skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti šio kodekso 70 straipsnio 4 dalyje.

9. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo paskyrimas į būrį su tam tikrais nuteistaisiais bei kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant aptartas bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Byloje nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nuteistojo R. K. gyvybei ar sveikatai grėstų realus pavojus, todėl teismas sprendė, kad vien tik pareiškėjo subjektyvus noras būti laikomam su kitais nuteistaisiais, negali būti pagrindas pripažinti Alytaus PN pareigūnų veiksmus nagrinėjamu atveju neteisėtais.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti nusiskundimai, jog jam jau būnant laisvėje su juo nesisveikino kartu bausmę atlikinėję nuteistieji, dėl to pablogėjo jo bendravimas su drauge, nesusiję su atsakovų veiksmais, todėl nevertinami.

12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų ar neveikimo, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog buvo uždarytas į Alytaus PN kamerą Nr. 16, iš pareiškėjo buvo pradėta šaipytis, jog jis priklauso „nuskriaustųjų“ kastai. Dėl to pareiškėjas buvo žeminamas, iš jo kiti nuteistieji šaipėsi. Išėjus į laisvę, su pareiškėju pažįstami taip pat nenorėjo bendrauti, teko išsiskirti su drauge. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, kur normalūs suimtieji su juo taip pat nebendrauja, o su „nuskriaustaisiais“ bendrauti nenori pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nurodo pageidaujantis dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu.

15. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Alytaus PN veiksmais uždarant pareiškėją į kamerą Nr. 16.

17. Dėl pareiškėjo prašymo dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijos įrangą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Byloje surinktas pakankamas įrodymų kiekis. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir apelianto prašymo motyvus, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

18. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė Alytaus PN pareigūnų neteisėtos veikos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

22. BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

23. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali būti pagrindas nuteistąjį laikyti ne pagal bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias kalinamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN uždarant pareiškėją į kamerą Nr. 16 su nuteistaisiais, priskiriamais „nuskriaustųjų“ grupei, pareiškėjas taip pat buvo priskirtas šiai grupei, dėl ko iš pareiškėjo buvo pradėta šaipytis, laisvėje pažįstami asmenys su juo nebendravo, Lukiškių TI-K, kurioje atlieka bausmę šiuo metu, taip pat yra laikomas „nuskriaustuoju“.

25. Įvertinus į bylą pateiktų duomenų visumą, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu Vilniaus PN būtų laikęs pareiškėją pažeidžiant bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sudarę pareiškėją diskriminuojančias sąlygas ar veikę neteisėtai kitokiu būdu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-602-84/2013). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

26. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju konkrečius nusiskundimus išdėstė tik dėl pareiškėjo priskyrimo tam tikrai nuteistųjų grupei, tačiau šie pareiškėjo argumentai yra bendro pobūdžio. T. y. pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių konkrečių Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kad į atitinkamą kamerą pareiškėjas buvo patalpintas sąmoningai siekiant sumenkinti pareiškėją ar pan. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad Alytaus PN skirtas nuobaudas ir uždarymą į kamerą Nr. 16 jis būtų skundę teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus byloje esančius duomenis dėl anksčiau nurodytų Alytaus PN galimai neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nagrinėjamu atveju Alytaus PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas nenustatytas, ir jų nebekartoja.

27. Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

28. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė