a3fa5029-ca7f-4eeb-aa1f-c6f00890ab9b · Lietuvos apeliacinis teismas

                          Civilinė byla Nr. e2-979-943/2016                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00392-2013-5             Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Č.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3978-553/2016 pagal pareiÅ¡kėjų A. D. (A. D.), Č. V. ir K. V. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovams A. D. (A. D.), Č. V. ir K. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L.

M., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai A. D., Č. V. ir K. V. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014. PareiÅ¡kėjai taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kovei I. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 1135/2300 dalis 0,023 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad tenkinus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo gali bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas, kuriuo K.

V. bÅ«tų paliekama dalis nuosavybės teisių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl bÅ«tina užtikrinti, kad Å¡iuo metu I. J. priklausantys nekilnojamieji daiktai nebÅ«tų perleisti tretiesiems asmenims. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė vienos iÅ¡ bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – grėsmės bÅ«simo ir galimai pareiÅ¡kėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

PareiÅ¡kėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ieÅ¡kovės ketinimus kam nors perleisti nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ginčas vyksta tarp bendraturčių, todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 4.79 straipsnis, kuris bendrosios nuosavybės pardavėjui nustato pareigÄ praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinamÄ parduoti savo dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjams ieÅ¡kovės realÅ«s ketinimai perleisti nuosavybės teises į ginčo objektÄ , jeigu tokie ketinimai atsirastų, taptų žinomi ir įrodomi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė Č. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Å iuo metu ginčo nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovė. Teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo gali lemti tai, kad dalis nuosavybės teisių bus palikta atsakovės K.

V. nuosavybėje. Šiuo metu ginčo objektas I. J. priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovė nėra saistoma pirmosios instancijos teismo minėta CK 4.79 straipsnyje nustatyta pareiga. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė yra visiškai laisva su ginčo nekilnojamaisiais daiktais elgtis savo nuožiūra, nepaisydama atsakovų interesų ar teisme pradėtos proceso atnaujinimo procedūros.Atsakovai turi duomenų, kad ieškovė ieško ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkėjo, tačiau to pagrįsti objektyviais duomenimis negali.

Visgi, atsakovai tokius faktus ar duomenis objektyviais įrodymais pagrįsti galėtų tik po turto perleidimo ar jo apsunkinimo fakto įregistravimo vieÅ¡ame registre. Todėl, atsakovų įsitikinimu, grėsmę galimam teismo sprendimo neįvykdymui kelia ne konkretÅ«s ieÅ¡kovės atliekami ar subjektyviai ketinami atlikti veiksmai, o tokių veiksmų galimybės egzistavimas.IeÅ¡kovė I. J. pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nėra net prima facie pagrįstas.

PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra pateiktas byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine bei kasacine tvarka. Naujai į bylÄ teikiami įrodymai nepagrindžia, kad pareiÅ¡kėjams gali bÅ«ti priimtas palankus sprendimas.Nors apeliantė nurodo turinti duomenų, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡ko ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkėjo, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, į bylÄ nepateikia. Be to, apeliantė nenurodo net Å¡ios informacijos Å¡altinio.

Akivaizdu, kad apeliantė savo pozicijÄ grindžia tik subjektyviais paaiÅ¡kinimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Atsakovai K. V. ir A. D. pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o tenkinti ir skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti bei iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti. Atsakovų atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir apeliantės atskirasis skundas.Trečiasis asmuo notarė L.

M. pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o tenkinti ir skundžiamÄ nutartį panaikinti bei iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti.Trečiojo asmens atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir apeliantės atskirasis skundas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta.

Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ir kartu garantuoti jo privalomumÄ (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).

Å iomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikÅ¡ti materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimÄ . Taigi praÅ¡ymo, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėjimas susideda iÅ¡ dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimÄ bÅ«tent praÅ¡omomis priemonėmis.Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje, nenurodė, kad jam kilo abejonių dėl tikėtino praÅ¡ymo pagrįstumo, tačiau tai savaime nepaneigia, jog toks vertinimas buvo atliktas.

Bet bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu paaiÅ¡kėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų (atsakovų) Č. V., K. V. ir A. D. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Tokioje situacijoje pripažintina, kad viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – ieÅ¡kinio (praÅ¡ymo) tikėtinas pagrįstumas – neegzistuoja. Tai pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, o kartu ir atskirojo skundo argumentų, susijusių su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė vienos iÅ¡ minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – grėsmės bÅ«simo tikėtina pareiÅ¡kėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir dėl to atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ginčo objektas yra bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas, kuriam taikoma CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendrosios nuosavybės realizavimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei siekiant parduoti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjams apie tai taptų iÅ¡ anksto žinoma. Tačiau atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai teisingai nurodo, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014, kurioje ir praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ginčo nekilnojamasis turtas tapo asmenine I.

J. nuosavybe, todėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri įpareigoja bendrosios nuosavybės pardavėjÄ praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį, netaikytina. Å ios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo metu be bendrųjų CPK XI skyriaus Penktajame skirsnyje įtvirtintų nuostatų, taip pat yra taikytinos ir specialiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“.

CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Å i priemonė atitinka laikinÄ sias apsaugos priemones, įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymÄ .Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai A. D., Č. V. ir K.

V., teikdami praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti I. J. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai pabrėžė, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti taikomos iki bus iÅ¡nagrinėtas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės dėl jo priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, o procesÄ atnaujinus iki byla bus iÅ¡nagrinėta ir įsiteisės naujas procesinis sprendimas.

Poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones siejamas iÅ¡imtinai su tuo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieÅ¡kovė gali perleisti jai priklausantį turtÄ (ginčo objektÄ ), nors pripažįsta, jog objektyvių įrodymų apie realiÄ turto perleidimo grėsmę neturi.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį, t. y. pareiÅ¡kėjai praÅ¡o taikyti labiausiai asmens teises varžančias laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte – turto areÅ¡tÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas yra nepagrįstas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proceso atnaujinimo stadijoje pasižymi tam tikra specifika. Å ioje proceso stadijoje jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris pasižymi privalomumo savybe (CPK 18 str.), todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – iÅ¡laikyti esamÄ padėtį, jei teismo sprendimas dar nėra įvykdytas (gali bÅ«ti taikoma laikinosios apsaugos priemonė, numatyta CPK 372 straipsnio 2 dalyje), arba, tuo atveju, kai teismo sprendimas jau yra įvykdytas, užtikrinti Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę padėtį tuo atveju, jei teismo sprendimas bÅ«tų panaikintas arba pakeistas.

Su tokiais tikslais turi bÅ«ti siejamos ir byloje praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.Nustatyta, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje jau įgyvendintas (teismo sprendimo pagrindu įgytas turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas ieÅ¡kovės I. J. vardu, I. J. atsakovams sumokėjo teismo sprendimu nustatytÄ pinigų sumÄ ). Nustačius tokias aplinkybes, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje net ir esant atitinkamam praÅ¡ymui, teismo sprendimo vykdymo sustabdymas bÅ«tų neįmanomas. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad net ir atnaujinus procesÄ ir teismui priėmus kitÄ sprendimÄ byloje dalyvaujančio asmens interesai negali bÅ«ti apginti kitomis procesinėmis priemonėmis.Tais atvejais, kai atnaujinus procesÄ panaikinamas arba pakeičiamas teismo sprendimas, jeigu jie buvo įvykdyti, vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu teismas įpareigoja ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sprendimÄ vykdydamos, t. y. taikomas sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas (CPK 373, 760 straipsniai).

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė paÅ¡alinti Å¡alių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumÄ . Taikant šį institutÄ skolininkui grÄ Å¾inama viskas, kas buvo iÅ¡reikalauta vykdant panaikintÄ teismo sprendimÄ . Taigi skolininkas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ vykdant teismo sprendimÄ iÅ¡ jo gavo iÅ¡ieÅ¡kotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-222/2014).Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų egzistavimu, kadangi Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ pareiÅ¡kėjai sieja su tikėtina jiems palankiu teismo sprendimu, o Å¡i aplinkybė kaip jau minėta paneigta priėmus teismo nutartį praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau pasisakyta dėl proceso atnaujinimo stadijoje galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslų. PareiÅ¡kėjai tokio pobÅ«džio aplinkybių neįrodinėja, todėl, teismo nuomone, nustačius, jog teismo sprendimas jau yra įvykdytas ir nenustačius grėsmės sprendimo įvykdymo atgręžimui, Å¡iuo metu nėra galima taikyti labiausiai ieÅ¡kovės teises varžančių laikinųjų apsaugos priemonių. Toks teismo procesinis sprendimas priimamas ir atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu byloje buvo nustatyti prieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai Å¡alims (ieÅ¡kovei perkeltos nuginčytų sandorių pirkėjo teisės, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti atsakovams teismo sprendime nurodytas pinigų sumas).

O tai reiÅ¡kia, kad net ir sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimÄ Å¡alys turėtų prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų viena kitai, jog gali bÅ«ti vertinama kaip pakankamos garantijos tokio atgręžimo įvykdymui (CPK 760 straipsnio 1, 3 dalys).Nors pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakė taikyti netinkamai nustatęs faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ bylose dėl proceso atnaujinimo, vis dėlto tai yra formalios aplinkybės, neturinčios reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                             Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė