a3f9ad7b-d98d-45cd-a60f-e9ac4d93a6a5 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-397/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21409-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengdamas teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiÅ¡kėja) atstovo advokato T. D. (toliau – pareiÅ¡kėjos atstovas) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas AB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas dėl civilinio ieÅ¡kovo pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė : 1. 2022 m. vasario 21 Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose buvo gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės advokato padėjėjos I. V. praÅ¡ymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo procese. PraÅ¡yme nurodyta, kad 2019 m. spalio 19 d., iÅ¡imant sodo namelio langÄ , buvo įsibrauta į I. J. B. sodo namelį, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. (duomenys neskelbtini). Ä®sibrovus į sodo namelį iÅ¡ jo buvo pagrobti daiktai.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 nukentėjusiosios I. J. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl jai padarytos žalos priteisimo buvo patenkintas ir 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu solidariai iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių M. M., D. K. ir D. V. buvo priteista 1656,00 Eur turtinė žala. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d. ir I. J. B. buvo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. M. M., D. K. ir D. V. žalos neatlygino, todėl I. J. B. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo apdraudęs turtÄ , esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, skl.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«sto turto draudimu, dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Vadovaudamasi BÅ«sto draudimo sutartimi, ieÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo draudėjai I. J. B. 1656,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingus asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Taigi, reikalavimo teisė pagal 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 perėjo draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2020 m. liepos 14 d. vykdomieji raÅ¡tai nebuvo pateikti antstoliui vykdymui. Dėl tos priežasties pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo vykdymo procese pakeitimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės praÅ¡ymÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo pakeitimo atmetė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsižvelgus į tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo draudėjai I. J. B. 1656,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės įgijimo regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens, tačiau Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas, civilinio proceso tvarka.

3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, pareiÅ¡kėjos atstovas pateikė skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriame praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir priimti naujÄ nutartį –pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo, tenkinti. 4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį patvirtino, kad pareiÅ¡kėja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ji savo reikalavimo teisę turėtų įgyvendinti iÅ¡keldama atskirÄ civilinę bylÄ . 4.2.

Skunde pažymima, jog iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingus asmenis. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Todėl, reikalavimo teisė pagal 2020 m. birželio 23 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 perėjo draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo pagrindu.

PareiÅ¡kėjos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tokiu atveju yra bÅ«tina reikalavimo teisių perleidimo sutartis, yra nepagrįsta. AB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ savo draudėjai, reikalavimo teisę subrogacijos tvarka perėmė įstatymo pagrindu, dėl tos priežasties teismo reikalavimas papildomai pateikti reikalavimo teisių perleidimo sutartį yra perteklinis ir atitinkama iÅ¡vada priimta pažeidžiant materialinės teisės normas. 4.3.

Skunde pažymima ir tai, jog tarp I. J. B. ir civilinių atsakovų susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės santykiai. Klausimas dėl žalos atlyginimo teismo procesiniu sprendimu buvo iÅ¡spręstas minėtu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. J. B. žala buvo priteista. Nuteistieji žalos I.J. B. neatlygino, todėl prievolė atlyginti žalÄ nebuvo įvykdyta, t.y. Å¡i prievolė nėra pasibaigusi ir teisinis santykis egzistuoja. PareiÅ¡kėja draudimo iÅ¡mokÄ , kuria buvo atlyginta žala, iÅ¡mokėjo po teismo nuosprendžio priėmimo.

Teismo nuosprendžiu ginčas dėl žalos priteisimo jau yra iÅ¡spręstas, todėl skundžiamoje teismo nutartyje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų savo reikalavimo teisę įgyvendinti iÅ¡keldama naujÄ civilinę bylÄ , neatitinka nei materialiosios, nei proceso teisės normų. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato T. D. skundas tenkintinas.

5. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis yra nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog klausimas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės įgijimo regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens, turi bÅ«ti nagrinėjamas, civilinio proceso tvarka.

6. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui turto draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å i teisės norma dispozityvi, nes draudimo sutartimi leidžiama susitarti kitaip, bet ginant draudiko interesus atvejais, nustatytais aptariamos normos 1 dalyje (kai žala, kuriÄ atlyginant iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, padaroma tyčia), draudikui teisė pereina, nors draudimo sutartyje ir bÅ«tų nustatyta kitaip.

Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ . Taigi subrogacijÄ galima apibÅ«dinti kaip įstatymo pagrindu pereinančiÄ draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-46/2009).

7. Civilinėje teisėje galioja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalÄ patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingÄ už padarytÄ Å¾alÄ asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudikÄ pagal jo prisiimtÄ draudimo rizikÄ . BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas.

ŽalÄ padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalÄ patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų pareiÅ¡kia reikalavimÄ . Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iÅ¡ tų asmenų sutarties. Pažymėtina, kad draudikui teisė reikalauti atlyginimo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiu atsiranda nuo iÅ¡mokos draudėjui ar naudos gavėjui iÅ¡mokėjimo momento, jeigu draudimo sutartyje Å¡alys nesusitarė kitaip.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 nukentėjusiosios I. J. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl jai padarytos žalos priteisimo buvo patenkintas ir jai 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu solidariai iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių M. M., D. K. ir D. V. buvo priteista 1656,00 Eur turtinė žala. Nuosprendžiui įsiteisėjus I. J. B. buvo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. Byloje esančiais duomenimis, nukentėjusioji buvo apdraudusi savo turtÄ .

Kadangi M. M., D. K. ir D. V. žalos neatlygino, I. J. B. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Vadovaudamasi BÅ«sto draudimo sutartimi, AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo draudėjai I. J. B. 1656,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , t.y. pareiÅ¡kėja atlygino I. J. B. turtinę žalÄ , kuri buvo padaryta nuteistųjų M. M., D. K. ir D. V.. Taigi AB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , t.y. atlyginęs nuteistųjų veiksmais padarytus nuostolius, subrogacijos tvarka perėmė reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingus asmenis.

Reikalavimo teisė pagal 2020 m. birželio 23 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje, byloje Nr. 1-1541-917/2020 perėjo draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo pagrindu.

9. Kaip jau minėta, subrogacijos bÅ«du perėjus teisei reikalauti žalos atlyginimo sumų į skolininkÄ iÅ¡ draudėjo draudikui, jo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens (skolininko) santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Kai subrogacija atsiranda draudėjui iÅ¡ieÅ¡kotojo teisėmis dalyvaujant vykdymo procese ir Å¡iame procese iÅ¡siieÅ¡kant žalos atlyginimo sumas iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, draudikas gali pakeisti pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ .

IÅ¡ieÅ¡kotojo vykdymo procese pakeitimas atliekamas pirmosios instancijos teismo, kuriame buvo nagrinėjama byla, nutartimi, priimama pagal antstolio ar suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , nustačius reikalavimo perleidimÄ , skolos perkėlimÄ ar kitus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Ä®stodamas į pradėtÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko (atsakingo už žalÄ asmens) subrogatorius įgyja galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ , kai jau yra atsiskaityta su pradiniu iÅ¡ieÅ¡kotoju (draudėju) ir Å¡io reikalavimo teisė perėjo draudikui, taip antstolis gali atlikti tęstinius iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto veiksmus, užtikrindamas operatyvesnį iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

10. Nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises perėmė teismo nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo vykdymo stadijoje ir procesinių teisių perėmimas įvyko vykdymo procese, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , kuriame buvo nagrinėjama byla, su praÅ¡ymu pakeisti pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , tačiau Kauno apylinkės teismas pažeisdamas CPK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas (teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas) ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Å¡iuo klausimu, nepagrįstai AB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl žalos priteisimo, t. y.

įpareigodamas iÅ¡ naujo atlikti tuos pačius procesinius veiksmus, kurie jau buvo atlikti, t. y. įrodinėti už žalÄ atsakingų asmenų civilinę atsakomybę, kai Å¡is klausimas jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020.

11. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir dėl pareiÅ¡kėjos atstovo skundo priimtinas naujas sprendimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato T. D. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ - baudžiamojoje byloje Nr. 1-1541-917/2020 vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotojÄ I. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pakeisti į naujÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Gytis Večerskas