2020-12-22 Nr. AB-24556-3-61-3-03497-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2140-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03497-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1436-(14.48.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo teisės nutraukimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas 1) ir 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1990-(14.48.2) „Dėl asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas 2).

2. Skunde ir patikslintame skunde paaiškino, kad pareiškėja yra V. K. (V. K.) (mirusio (duomenys neskelbtini)) teisių perėmėja. V. K. tuometės Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos XXIII sesijos 1994 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 25a buvo skirtas 1,80 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris buvo naudojamas dar nuo 1990 m. V. K., žemėtvarkos skyriui paprašius, 2005 m. liepos 28 d. davė sutikimą, kad 0,97 ha plotas būtų iškeltas į laisvo fondo žemę Keturiasdešimties (duomenys neskelbtini) kaime. Skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto papildyme V. K. suprojektuoti trys žemės sklypai: 1597-1 – 0,06 ha, 1597-2 – 0,06 ha ir 1597-3 – 0,97 ha išperkant iš valstybės. Skyriaus vedėjo 2014-006-17 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-2019 patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, o 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypai užregistruoti VĮ Registrų centre. Pareiškėja buvo informuota, kad sklypai bus parduoti pagal vidutinę rinkos kainą. Nesutikdama, pareiškėja raštu informavo Skyrių, kad už naudojamus žemės sklypus buvo sumokėta 1992 metais ir pakartotinai pateikė mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Skyrius teigė, kad Vilniaus rajono įgaliotinio potvarkiuose nenurodyta, kad už asmeninio ūkio žemės sklypus V. K. būtų sumokėjęs rubliais (investiciniais čekiais). Pareiškėja teigė, kad beveik du metus truko aiškinimasis dėl apmokėjimo už asmeninio ūkio žemę ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl nurodė, kad 2017 m. birželio 9 d. raštu pateikusi Skyriui reikalavimą įforminti pirkimo–pardavimo sutartis. Skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus visiems sklypams ir nutarė, kad 0,9836 ha sklypas apleistas.

Pareiškėja į patikrinimus kviesta nebuvo. Pareiškėja manė, kad esant ginčo situacijai dėl apmokėjimo už sklypus, apkaltintas dokumentų nesaugojimu ar praradimu, kerštaudamas, Skyrius apžiūrėjo sklypus ir esant ginčui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus rajono apylinkės teisme, priėmė sprendimą, kad sklypas nenaudojamas, todėl jo nebeleis privatizuoti. Įsakymas 1 priimtas 2018 m. rugpjūčio 10 d., t. y. po metų nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo, o po dar daugiau nei metų – 2018 m. lapkričio 12 d. priimtas Įsakymas 2, kuriuo sklypo naudotojas įtrauktas į sąrašus asmenų, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės sklypo.

3. Atsakovas Skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime į skundą nurodė, kad asmeninio žemės ūkio žemės statusas siejamas su dviejų būtinų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama asmenų, kuriems buvo suteikta. Paaiškino, kad skyrius, spręsdamas asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo pareiškėjai klausimą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. atliko žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo surašytas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(733-(14.48.78.) bei atlikta vietovės fotofiksacija. Pareiškėja į patikrinimą nebuvo kviečiama, nes asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimai (vizualinė patikra vietovėje) nepriskiriami planiniams patikrinimas, nes atliekami nagrinėjant asmenų prašymus parduoti jau suformuotus asmeninio ūkio žemės sklypus. Taip pat pažymėjo, kad vizualinė apžiūra vietovėje nėra tapati žemės naudojimo valstybinei kontrolei bei faktinių duomenų patikrai vietovėje.

5. Atsiliepime į patikslintą skundą Skyrius nurodė, kad atsižvelgdamas į valstybinės žemės naudojimo kontrolės rezultatus, Skyriaus vedėjas 2018 m. lapkričio 12 d. Įsakymu 2 patvirtino sąrašą Asmenų, kurie Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, į kurį įrašė V. K.. Pažymėjo, kad pareiškėja neteko teisės naudotis minėtu asmeninio ūkio žemės sklypu, ši teisė yra nutraukta, todėl valstybinės žemės sklypas jai negali būti parduodamas.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. viskas buvo užarta. 2014–2016 metais sodino bulves. 2016 metais bulvių buvo pasodinusi daugiau, tačiau pririnko mažiau, todėl nusprendė leisti žemei pailsėti. 2017 metais šienavo iš karto po Joninių ir rugpjūčio pabaigoje. Abejojo, ar prie patikrinimo akto pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas būtent ginčo žemės sklypas. Pažymėjo, kad į patikrinimą jos nekvietė, Įsakymas 1 priimtas po metų.

7. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad specialistui sprendžiant klausimą dėl sutarties sudarymo iškilo klausimas, ar ginčo sklypas naudojamas, nes pagal registro duomenis (ortofotonuotraukas) matėsi, kad ginčo žemės sklypas nenaudojamas, todėl kad išsklaidytų abejones, specialistas paprašė nuvykti ir atlikti visų žemės sklypų naudojimo patikrinimą. Abejonės kilo po to kai jau sklypai buvo suprojektuoti, o ne iki jų projektavimo. Pažymėjo, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja kitaip kalbėjo apie naudojimą ir teigė, kad ginčo žemės sklypą šienavo tik rudenį.

8. Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjos dukra B. P. Atsakydama į teisėjų kolegijos klausimą, ar atpažįsta kas užfiksuota fotonuotraukose, atsakė, kad vietovė iš fotonuotraukų jai neatpažįstama. Paaiškino, kad mama ginčo žemės sklypą tvarkė pati, 2016 metais sodino bulves. Liudytoja su savo vyru 2017 metais ginčo žemės sklypą šienavo 2 kartus, sklypas beveik hektaro ploto. Nurodė, kad vyras šienavo su trimeriu, o liudytoja su savaeige masina, tačiau ne visą plotą iš karto, o dalimis. 2018 m. mama tvarkėsi pati.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės reglamentuojami Žemės reformos įstatymo, šio įstatymo pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – Nutarimas Nr. 385) bei Nutarimu patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

11. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar ginčijamas Įsakymas 1, kuriuo pareiškėjai nutraukta teisė naudotis ginčo žemės sklypu, atitinka administraciniam aktui keliamą jo faktinio pagrįstumo kriterijų, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, turi būti remiamasi Nutarime Nr. 385 nustatytais kriterijais ir vertinama, kokie atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja nenaudojo suprojektuoto 0,836 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo, t. y. atsakovas turi pateikti duomenis, kad buvo atliktas kompetentingų subjektų patikrinimas, ar pareiškėja priskirtina prie asmenų, kurie patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykusi gyventi į kitą vietovę, ir jos leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama).

12. Nagrinėjamu atveju Įsakymas 1 priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi, Nutarimo Nr. 385 2.7 papunkčiu ir remiantis Patikrinimo akte užfiksuotais rezultatais, iš kurių, kaip nurodė teismas, matyti, kad pareiškėja nenaudojo ginčo žemės sklypo patikrinimo metu. Pareiškėja kelia abejones, ar Patikrinimo akto fotonuotraukose užfiksuotas jai suprojektuotas ginčo žemės sklypas ir pažymi, kad atliktame patikrinime nedalyvavo. Teismas pažymėjo, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – Nuostatai) reglamentuoja valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką ( 2 punktas). Šios kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą (1 punktas). Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT vadovo paskirti NŽT pareigūnai, atlikdami planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus (3, 4 punktai). Vadovaujantis Nuostatų 11.9 papunkčiu, žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.9 papunktyje nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys NŽT pareigūnai informaciją dėl nustatytų pažeidimų perduoda NŽT teritorinio skyriaus vadovui (17 punktas). Remiantis Nuostatų 13 punktu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys NŽT pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą. Taigi, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad atsakovas, prieš atlikdamas patikrinimą, privalėjo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomos patikrinimo atlikimo datos raštu pranešti pareiškėjai apie planuojamą ginčo žemės sklypo patikrinimą. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus Skyriaus argumentus dėl to, kad negalima tapatinti valstybinės žemės naudojimo kontrolės su „vizualine apžiūra“ vietovėje.

13. Teisėjų kolegija nurodė, kad Nutarimo Nr. 385 2.7 papunktyje įtvirtintas reikalavimas žemėtvarkos skyriui kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustatyti, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams sąrašus yra prevencinio pobūdžio ir reglamentuoja atvejus, kai asmeninio ūkio žemės sklypų nenaudojimo pagal paskirtį faktas nustatomas iki žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, t. y. nuostatos, kuriomis siekiama kuo anksčiau identifikuoti asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie nenaudojami pagal paskirtį, ir turėti kuo tikslesnę informaciją apie galimai laisvos žemės fondui priskirtiną žemę atitinkamose teritorijose prieš pradedant rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tačiau, kaip nurodė teismas, tai nereiškia, kad po žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo ir žemės sklypų suformavimo (NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo priėmimo) NŽT ir jos teritoriniai skyriai netenka teisės tikrinti, ar asmeninio ūkio žemė yra naudojama pagal paskirtį. Priešingai, tokia pareiga teisėjų kolegijos vertinimu egzistuoja nepriklausomai nuo asmeninio ūkio žemės įteisinimo (pardavimo) procedūros stadijos, kadangi asmeninio ūkio žemė gali būti parduodama tik jeigu asmuo, kuriam asmeninio ūkio žemė buvo suteikta, taip pat jo paveldėtojui, žemę naudoja.

14. Teisinis reguliavimas nenumato „vizualinės apžiūros“. Skyrius, kaip kompetentingas subjektas spręsti asmeninio ūkio žemės įteisinimo (pardavimo) klausimus, remiantis minėtomis Nuostatų normomis, tuo pačiu yra kompetentingas atlikti ir valstybinę žemės kontrolę. Todėl kilus abejonių dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 13 punktu, privalėjo informuoti pareiškėją apie planuojamą ginčo žemės sklypo patikrinimą, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, aplinkybė, kad Skyrius apie ginčo žemės sklypo patikrinimą pareiškėjos neinformavo iš anksto ir patikrinimą atliko jai nedalyvaujant, nekeičia fakto, kad ginčo žemės sklypas patikrinimo metu buvo nenaudojamas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2016 metų ginčo žemės sklype augino bulves, bet dėl mažesnio derliaus nei tikėtasi, nusprendusi 2017 metais žemei leisti pailsėti ir tais metais ginčo žemės sklypą šienavusi du kartus (po Joninių ir rugpjūčio pabaigoje). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta pareiškėjos dukra paliudijo, kad 2017 metais kartu su vyru šienavo ginčo beveik vieno hektaro ploto žemės sklypą su trimeriu ir savaeige pjovimo mašina. Tačiau Patikrinimo akte ir fotonuotraukose, t. y. rašytiniuose įrodymuose, užfiksuota pernykštė žolė, žolių kupstai, augantys medeliai paneigia šiuos pareiškėjos ir jos dukters teiginius. Teisėjų kolegija įvertino, kad labai mažai tikėtina, jog nuo 2016 metų rudens, kai, pasak pareiškėjos, buvo nuimtas bulvių derlius, iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo atliktas patikrinimas, ir netrukus po 2017 m. birželio 24 d. (Joninių šventės), kai, kaip teigiama, ginčo žemės sklypas turėjo būti kartą nušienautas, ginčo žemės sklype galėjo užaugti ne tik aukšta žolė, vietomis kupstais, kas reiškia pernykštės žolės augimą, bet ir medeliai (pušelės).

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai apie atliktą patikrinimą ir jo metu užfiksuotus rezultatus buvo pranešta Skyriaus 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. 48SD-12886-(14.48.104.), be kita ko, pranešant tik kitų dviejų žemės sklypų pardavimo kainą, todėl pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus nustatytu ginčo žemės sklypo nenaudojimo faktu, turėjo teisę Skyriui teikti įrodymus, pagrindžiančius ginčo žemės sklypo naudojimą iki jam priimant Įsakymą 1.

16. Taigi aptariamų teisės normų ir faktinės situacijos kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas ginčo žemės sklypo patikrinimą, turėjo būtinas teisines prielaidas atlikti tokį patikrinimą, nes tokią pareigą jam numato teisinis reguliavimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Skyrius priimdamas Įsakymą 1 ir nutraukdamas pareiškėjos teisę naudotis ginčo žemės sklypu, priėmė teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą individualų administracinį aktą, kurio skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas pareiškėjos iš anksto apie patikrinimą neinformavo, laikytina procedūriniu pažeidimu, kuris nelaikytinas esminiu. Remiantis tais pačiais argumentais teismas konstatavo, kad Įsakymas 2, V. K. buvo pagrįstai įtrauktas į Sąrašą, todėl pagrindo naikinti Įsakymą 2 taip pat nėra.

III. 17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjos nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

19. Pareiškėja akcentuoja, kad sprendžiant, ar ginčijamas Įsakymas 1, kuriuo pareiškėjai nutraukta teisė naudotis ginčo žemės sklypu, atitinka administraciniam aktui keliamą jo faktinio pagrįstumo kriterijų, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, turi būti remiamasi ir ta aplinkybe, kad atsakovas tokio įsakymo neturėjo teisės priimti tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-6520-860/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos sutuoktinis V. K., miręs (duomenys neskelbtini), už tris žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, t. y. 0,9836 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 0,0526 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0538 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 1992 m. yra pilnumoje sumokėję, nes nustačius tokį juridinį faktą, atsakovas privalėtų sudaryti minėto sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes žemė buvo skirta teisėtai ir pareiškėjos vyras turėjo teisę minėtą sklypą nusipirkti, o po jo mirties šią teisę paveldėjo pareiškėja. Tik formalus įsakymo atitikimas įstatymo reikalavimams nedaro jo teisėtu ir tai yra konstatavęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-68-438/2015.

20. Pareiškėja pažymi, kad įvertinus tai, jog pirmos instancijos teismas nesiaiškino fakto, ar nuotraukose užfiksuotas žemės sklypas atitinka realias Įsakyme nurodyto žemės sklypo ribas, taip pat į tai, kad Įsakymas buvo priimtas nesilaikant ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo objektyviai nustatytas nenaudojimo faktas, todėl ginčijamam Įsakymui priimti nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

21. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymų Nr. 1 ir 2, kuriais konstatuota, jog pareiškėja nenaudoja 0,9836 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nutraukta jai teisė naudotis šiuo žemės sklypu.

23. Pareiškėja nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypą ji naudoja, o atsakovas nenaudojimo faktą nustatė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nes nesudarė jai galimybės dalyvauti 2017 m. rugpjūčio 2 d. patikrinime.

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Tai lemia, kad apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir materialiosios teisės normos, su kurių vertinimu bei taikymu, atliktu pirmosios instancijos teismo, nesutinka apeliantas ir sudaro bylos, nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje, dalyką.

25. Šiuo atveju pareiškėja iš esmės kelia įrodymų dėl asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo / nenaudojimo leistinumo klausimą.

26. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, <...>, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šią įstatyminę nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7. punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai.

27. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7. punkto matyti, kad jis reguliuoja teisinius santykius, kurie atsiranda žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu, t. y. iki žemės sklypo suformavimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato bendro pobūdžio taisykles, kurios reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką, nepriklausomai nuo žemėtvarkos darbų pobūdžio ir proceso stadijos, kurioje šie darbai yra (pradėti ar užbaigti).

28. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-1809 ir 2014 m. birželio 17 d. Nr. 48SK-(14.48.111.)-2049 ginčo žemės sklypas yra suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Ši aplinkybė lemia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7. punktas šioje byloje yra netaikytinas, o taikytinos taisyklės, kurios nustatytos Nuostatuose.

29. Pagal Nuostatų 15 punktą „Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados.“ Iš to darytina išvada, kad patikrinimo aktas, yra teisės aktais nustatytas pirminis, leistinas įrodymas, kuriuo remiantis gali būti įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su valstybinės žemės naudojimo sąlygų ir tvarkos pažeidimais.

30. Nuostatų 13 punkte taip pat nustatyta, kad „Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu praneša žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir nurodo atliekamo patikrinimo pagrindą ir tikslą.“

31. Reikalavimas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu pranešti žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą, yra susijęs su minėto įrodymo – patikrinimo akto teisėtumu. Šiuo reikalavimu yra užtikrinama asmens teisė pasirengti numatomam patikrinimui, patikrinimo metu būti išklausytam bei duoti pasiaiškinimus dėl galimai padaryto pažeidimo.

32. Byloje nėra nustatyta, kad ginčo žemės sklypo 2017 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimas buvo atliktas apie tai savalaikiai nepranešus bei nedalyvaujant pareiškėjai.

33. Formaliąja prasme tai reiškia, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-733-(14.48.78.) yra neteisėtas, nes buvo pažeisti Nuostatų 13 punkto reikalavimai, tačiau, kaip minėta, asmens savalaikiu informavimu apie numatomą patikrinimą, yra siekiama užtikrinti jo teisę būti išklausytam bei duoti pasiaiškinimus dėl galimai padaryto pažeidimo.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėja atsakovo 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. 48SD-1286-(14.48.104.) buvo informuota apie 2017 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo rezultatus nurodant, jog ginčo žemės sklypas nėra naudojamas, jame auga miško augmenija, pernykštė žolė bei žolių kupstai. Byloje ginčijami Įsakymai priimti 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. po pakankamai ilgo laiko nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akto surašymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja žinojo apie jai inkriminuojamo pažeidimo pobūdį, jo padarymo būdą ir pan., bei kad ji turėjo galimybę bei pakankamai daug laiko, kad galėtų atsakovui dėl ginčo žemės sklypo naudojimo / nenaudojimo aplinkybių pateikti savo pasiaiškinimus bei atitinkamus įrodymus iki ginčijamų Įsakymų, kurie ir sukėlė pasekmes dėl teisės naudotis ginčo žemės sklypu, priėmimo. Šią savo teisę ji taip pat turėjo galimybę realizuoti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

35. Apibendrinus darytina išvada, kad minėtas pažeidimas nėra esminis, nes neatėmė iš pareiškėjos teisės žinoti kuo yra kaltinama, būti išklausytai bei duoti paaiškinimus ir įrodymus dėl galimai padaryto pažeidimo.

36. Iš 2017 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akto matyti, kad jį surašė kompetentingas žemėtvarkos tarnybos darbuotojas, kuris nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra apleistas, jame auga miško augmenija, pernykštė žolė bei žolių kupstai, visa tai užfiksuota ir fotonuotraukose (2 t. b. l. 81–84, 164–167). Nors pareiškėja ir teigia priešingai, kad ji 2017 m. ginčo žemės sklype pjovė žolę, prieš tai augino daržoves ir pan., tačiau šių savo teiginių nepatvirtina jokiais kitais įrodymais.

37. Įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, kad atsakovas savo teiginių pagrįstumą įrodė teisės aktais leistinų įrodymų pagalba, kurie paneigia ir pareiškėjos priešingo pobūdžio teiginius.

38. Minėta, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog „Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, <...>, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šis teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018 m. bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos sutuoktinis V. K., miręs (duomenys neskelbtini), už tris žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus 1992 m. yra pilnumoje sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, nagrinėjimas, neturėjo įtakos atsakovo teisei priimti ginčijamus Įsakymus.

39. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys