2013-10-24 Nr. DBT-127-3-63-3-00384-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo UAB „Gumbinė“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bangenė“ ir R. K. dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2013-10-24 Nr. DBT-127-3-63-3-00384-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Bylą pagal pareiškėjo UAB „Gumbinė“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bangenė“ ir R. K. dėl sprendimų panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Full text
Teismingumo byla Nr
Teismingumo byla Nr. T-99/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00384-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 94.5
(S)
NUTARTIS
2013 m. spalio 24 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo UAB „Gumbinė“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bangenė“ ir R. K. dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 15 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-10; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-406 „Dėl valstybinės žemės sklypo Baltijos pr., Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 13S-(14.13.47.)-1 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. K.“ dalyje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. balandžio 7 d. nuomos sutartimi Nr. N21/95-0044 pareiškėjas išsinuomojo 0,1208 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 25 metams. Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta žemės naudojimo paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – „komercinės paskirties objektų teritorijos“. 2012 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos vyresnysis specialistas, nedalyvaujant pareiškėjo atstovams, atliko planinį žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, atlikto patikrinimo rezultatus patvirtindamas 2012 m. vasario 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-10. Pasak pareiškėjo, atsakovas nepagrįstai nepareikalavo pareiškėjo pašalinti akte nurodytus žemės naudojimo pažeidimus, dėl ko pareiškėjas negalėjo įrodyti, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Be to, aktas pareiškėjui įteiktas tik 2013 m. gegužės 20 d., todėl pareiškėjas negalėjo ginčyti jame nurodytų aplinkybių bei įrodyti, kad nėra pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. vasario 17 d. surašė raštą Nr. 13-SD-163, kuriuo informavo, jog 1995 m. balandžio 7 d. žemės nuomos sutartis su pareiškėju bus nutraukiama po dviejų mėnesių, tačiau pareiškėjas tvirtina, jog šis raštas kartu su 2012 m. liepos 12 d. raštu, kuriame pateikiama informacija, kad nuomos sutartis nutraukiama užfiksavus, jog sklype nėra teisiškai registruotų komercinės paskirties statinių bei kad į žemės sklypą bus atkuriamos nuosavybės teisės, pareiškėjo atstovui buvo įteiktas tik 2012 m. gegužės 30 d., kartu su 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-406 „Dėl valstybinės žemės sklypo Baltijos pr., Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo“. Pareiškėjo teigimu, sprendimas nutraukti žemės nuomos sutartį neteisėtas, nes priimtas tuo metu, kai sklypas jau buvo užstatytas ir naudojamas pagal paskirtį. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą taip pat neteisėtas, nes priimtas žemės sklypui esant užstatytam.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad ginčas kildinimas iš 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N21/95-0044 vykdymo. Pareiškėjas ginčija šios sutarties nutraukimą, argumentuodamas Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu (Civilinio kodekso 6.564 str.), taip pat nesutinka, jog žemės sklypą naudojo ne pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį bei pažeidė sutartį, dėl ko į ginčo sklypą atkurtos nuosavybės teisės trečiajam asmeniui. Nors pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau ginčo išsprendimas iš esmės susijęs su minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo (įvykdymo) vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis civilinės teisės normomis. Be to, tik išsprendus valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą būtų galima spręsti dėl ginčijamo sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius).
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo tarp valstybinės žemės sklypo nuomotojo ir nuomininko dėl 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kuris kyla iš valstybinės žemės nuomos santykių. Nors byloje reiškiamas ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą trečiajam asmeniui panaikinimo, tačiau šis reikalavimas yra išvestinis ir jo išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami civilinio teisinio pobūdžio klausimai, susiję su valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu. Todėl šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo UAB „Gumbinė“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bangenė“ ir R. K. dėl sprendimų panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys