2018-04-05 Nr. AB-7021-3-61-3-00428-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-223-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00428-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (17)SN-128)SP-77 (toliau – ir Sprendimas) dalį, paliekant galioti 2 dalį, kuria konstatuotas priekabiavimo prie pareiškėjo faktas dėl jo negalios; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Ž. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2017 m. spalio 23 d., o pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu 2017 m. spalio 26 d., taigi, sprendimas jam buvo įteiktas 2017 m. spalio 27 d. Paskutinė diena paduoti skundą teismui dėl sprendimo panaikinimo buvo 2017 m. lapkričio 27 d., o skundą elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėjas išsiuntė 2018 m. vasario 4 d., t. y. daugiau nei po 2 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, jog pareiškėjo nedarbingumas tęsėsi nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki skundo išsiuntimo teismui dienos (2018 m. vasario 4 d.), nedarbingumo laikotarpis buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 22 d. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjui nustatytas nedarbingumo lygis buvo tęstinio pobūdžio, o jo nedarbingumas tęsėsi iki kreipimosi į teismą, tai jam nesutrukdė paduoti minėtą skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežasties – sveikatos būklės – skundui paduoti nepripažino svarbia, užkirtusia kelią laiku ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

II. Pareiškėjas Ž. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad atsakovas tą pačią dieną priėmė du sprendimus – 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (17)SN-43)SP-78 ir sprendimą Nr. (17)SN-128)SP-77. Tą pačią dieną (2018 m. vasario 5 d.) dėl abiejų atsakovo sprendimų pareiškėjas pateikė skundus su prašymais atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašymus atnaujinti terminą pareiškėjas grindė identiškais įrodymais, tačiau administracinėje byloje Nr. eI-1787-331/2017 Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo nurodytas priežastis pripažino svarbiomis, o šioje administracinėje byloje teismas priėmė priešingą sprendimą – procesinio termino neatnaujino. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu ir iki 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas tęsė gydymą Lietuvos sveikatos universiteto Elgesio medicinos klinikos Streso ligų skyriuje Palangoje, o jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje (ten laikomi jo dokumentai). Be to, medikai reikalavo nevykdyti jokių kitų procesų ir susikoncentruoti į gydymą, o 2017 m. gruodžio 28 d. pablogėjus pareiškėjo sveikatai jis buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, todėl neturėjo galimybės parengti ir pateikti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir, ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad: pareiškėjas 2017 m. birželio 22 d. skundu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių dėl galimos diskriminacijos dėl negalios darbo santykių srityje; Lygių galimybių kontrolierius 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (17)SN-128)SP-77 pareiškėjo skundo tyrimo dalį dėl galimai nepagrįstai nutraukto darbo užmokesčio priedo mokėjimo, negalios tinkamų darbo sąlygų nepritaikymo ir vienodų darbo sąlygų nesudarymo nutraukė; pareiškėjo skundo dalį dėl galimo priekabiavimo dėl negalios pripažino pagrįstu ir siūlė nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus – atšaukti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu; pareiškėjas 2018 m. vasario 4 d. per elektroninių paslaugų portalą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl minėto Lygių galimybių kontrolieriaus Sprendimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bei prašo jį atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad kreipimosi į teismą dieną pareiškėjui vis dar buvo nustatytas nedarbingumas, tačiau tai jam nesutrukdė paduoti skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Iš kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad pareiškėjui atskirais laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo nustatytas nedarbingumas. Be to, pareiškėjui nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nustatytas 80 proc. netektas darbingumas (pažyma DL-1 Nr. 3053) bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis (pažyma SP Nr. 3054). Prastą pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina ir byloje pateikti išrašai iš medicinos dokumentų dėl pareiškėjo hospitalizavimo 2017 m. birželio 22 d. – 2017 m. liepos 25 d., 2017 m. lapkričio 6 d. – 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. gruodžio 28 d. – 2018 m. sausio 12 d. laikotarpiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje fizinio asmens liga, sunki sveikatos būklė paprastai yra pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė skundžiamo Sprendimo priėmimo metu buvo tokio pobūdžio, kad apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus atstovus kreiptis savo teisių gynybos. Pažymėtina, jog be pareiškėjui nustatyto 80 proc. prarasto darbingumo bei nuolatinės slaugos poreikio, pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo objektyvi kliūtis pareiškėjui suvokti savo teises ir imtis jas ginti paduodant skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012).

Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad nors pareiškėjui nedarbingumo laikotarpis buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 22 d., t. y. ir skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimo metu, tačiau vos tik pagerėjus pareiškėjo sveikatos būklei tiek, kad jis galėtų kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynybos, Ž. M. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus Sprendimo, patvirtina, jog pareiškėjas siekdamas savo teisių teisminės gynybos veikė pakankamai operatyviai, buvo sąžiningas, atidus bei rūpestingas. Pareiškėjo 2018 m. vasario 4 d. kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą nelaikytinas nepagrįstu delsimu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai 2018 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skunde nurodytų termino skundui dėl Lygių galimybių kontrolieriaus Sprendimo paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą šio Sprendimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tenkintinas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo Ž. M. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė