2018-12-05 Nr. AB-22187-3-62-3-01801-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1375-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01801-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. I. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Alytaus AVMI) 2016 m. liepos 29 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (6.11- 69.1)S(A)-1388 (toliau – ir nurodymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. rugpjūčio 2 d. iš Alytaus AVMI gavo nurodymą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsniu, mokesčių mokėtojo prašoma per 10 dienų pateikti mėnesines pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo–lapkričio mėnesius (forma FR0572). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas veiklą vykdė pagal individualios veiklos pažymą, samdomų darbuotojų neturėjo, teisės aktuose nustatyta tvarka yra pateikęs GPM308 deklaraciją už 2014 m. bei sumokėjęs visus mokesčius. Nurodyme išdėstytas reikalavimas yra nemotyvuotas, neaiškus, nesuprantamas ir perteklinis, nes nurodytas deklaracijas privalo teikti tik asmenys per mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį išmokėję išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1-315-333/2015 pripažinta, jog pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, vandentiekio bei nuotekų tinklų įrengimo prie individualių namų darbams buvo nelegaliai įdarbinęs J. J. nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. ir V. B. nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., kuriems už kiekvieną darbo dieną mokėjo 100 Lt darbo užmokestį. Už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, teismas pareiškėjui skyrė 3 300 Eur baudą, t. y. teismas pripažino pareiškėją darbdaviu, kuris nelegaliam darbui samdė darbuotojus ir mokėjo jiems darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, pareiškėjui atsirado prievolė vykdyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą – mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas. GPMĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Pareiškėjas GPMĮ nustatytos prievolės pateikti deklaracijas neįvykdė, todėl Alytaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui išsiuntė ginčijamą nurodymą pateikti mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo–lapkričio mėnesius (forma FR0572).

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą nurodymą panaikino.

6. Teismas nustatė, kad ginčijamas nurodymas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Nurodyme nustatyta tik tai, kad Alytaus AVMI, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis (konkrečiai kuriomis nuostatomis neįvardinta), nurodo mokesčių mokėtojui R. I. pateikti mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo–lapkričio mėn. (forma FR0572) per 10 dienų po nurodymo gavimo dienos. Nurodyme nurodyta, kad už jo nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą bei kad jis gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Iš minėto nurodymo turinio matyti, kad šiame individualiame administraciniame akte nėra motyvuojamosios dalies. Nurodymas yra be priedų, nepagrįstas jokiais procedūriniais dokumentais. Nei pačiame nurodyme, nei atskirai nėra išdėstyta motyvų, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė įpareigoti pareiškėją atlikti prašomus veiksmus. Minėti nurodymo turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies ir nėra pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme yra esminiai, todėl Alytaus AVMI 2016 m. liepos 29 d. priimtas nurodymas Nr. (6.11-69.1)S(A)-1388 negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

7. Teismas pabrėžė, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybės patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma, kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodymo motyvus bandė išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Ginčijamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

III. 8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas pažymi, kad MAĮ 34 straipsnyje numatyta, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius, įgyvendindamas keliamus mokesčių administravimo uždavinius, atlikdamas jam teisės aktų pavestas funkcijas, turi teisę įteikti raštišką nurodymą (forma FR0706), patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93.

10. Atsakovas nurodo, kad tiek Alytaus rajono apylinkės teismui pripažinus pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą dėl nelegalaus darbo, tiek Kauno apygardos teismui netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo ir pripažinus jį darbdaviu, jam atsirado prievolė vykdyti GPMĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas. Pareiškėjas 2016 m. liepos 19 d. atvyko pas mokesčių administratorių, pokalbio metu jis paaiškino, kad yra susipažinęs su Alytaus rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis, jam buvo paaiškinta apie prievolę pateikti mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572) už 2014 m. kovo–lapkričio mėnesius. Pareiškėjui buvo nurodyta iki 2016 m. liepos 26 d. pateikti deklaracijas. Atsižvelgiant į tai, kad iki nurodytos dienos deklaracijos pateiktos nebuvo, mokesčių administratorius 2016 m. liepos 29 d. teikė mokesčių administratoriaus nurodymą. Taigi nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog nurodymas jam visiškai nesuprantamas ir neaiškus. MAĮ 40 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtos mokesčių mokėtojų pareigos. Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestines prievoles (MAĮ 40 str. 1 p.), bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (MAĮ 40 str. 2 p.), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (MAĮ 40 str. 4 p.), laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 str. 5 p.).

11. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo argumentus, pateiktus savo skunde.

13. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes administracinio teisės pažeidimo dėl nelegalaus darbo padarymas savaime neįpareigoja kaltojo asmens pateikti deklaracijas už išmokėtas pagal jungtinės veiklos sutartis išmokas asmeniui, kuris jas gavo, nustatyta tvarka deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Kauno apygardos teismas, priteisdamas neišmokėtas sumas jungtinės veiklos partneriui, pareiškėjo darbdaviu taip pat niekada nebuvo pripažinęs. Priteisdamas skolą Kauno apygardos teismas apie privalomus mokėti mokesčius taip pat nepasisakė, jokių darbo sutarčių ginčijamame nurodyme nustatytu metu pareiškėjas nebuvo sudaręs, todėl atsakovo argumentai, kad individualaus administracinio akto turinys (pagrindas) ir/ar juo grindžiami duomenys, išdėstyti atskiruose dokumentuose, jam turėjo būti žinomi, yra nepagrįsti ir formalūs.

14. Pareiškėjas akcentuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tačiau atvykęs konsultacijai, net ir mokesčių administratoriaus darbuotojai nesugebėjo atsakyti į klausimą, kaip tiksliai išspręsti susidariusią situaciją, t. y. nuo kokių tiksliai išmokų deklaruoti mokesčius, kas juos turi deklaruoti ir/ar sumokėti, kai minėtos sumos jau buvo seniai išmokėtos asmeniui, kuris kartu su pareiškėju vykdė individualią veiklą, vėliau pavogė statybos priemones, o jungtinės veiklos partnerį apskundė dėl neva buvusio „nelegalaus darbo“. Iš mokesčių administratoriaus išgirdęs pasiūlymą deklaruoti „nors šiek tiek mokesčių“, pareiškėjas atsisakė vykdyti šią neaiškią, nepagrįstą ir nepakankamai motyvuotą „pareigą“ (dar ir dėl to, kad reikalaujamos deklaracijos pateikimo tvarkos jam nesugebėjo išaiškinti ir profesionalūs buhalteriai). Įvertinęs nurodytus argumentus bei tai, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą dėl nelegalaus darbo pareiškėjui yra skirta daugiau kaip 3 000 Eur administracinė nuobauda, o jį apkaltinusiam asmeniui, kuriam išmokėtos visos išmokos už bendrą veiklą, priteista apie 1 800 Eur skola (su bylinėjimosi išlaidomis), pareiškėjas mano, kad mokesčių administratoriaus nurodymas buvo akivaizdžiai neteisėtas, nepakankamai motyvuotas, neaiškus, nesuprantamas, todėl skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 29 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (6.11‑69.1)S(A)-1388 (b. l. 17), teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Ginčijamame Alytaus AVMI nurodyme nurodyta mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) pateikti mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo–lapkričio mėnesius (forma FR0572).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Alytaus AVMI nurodymą panaikino kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis yra be motyvų.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjui nurodymo priėmimo motyvai buvo aiškūs, nes jis prieš tai buvo atvykęs pas mokesčių administratorių, kur jam visa situacija buvo paaiškinta.

19. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.) 33 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

20. Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.).

21. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

22. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčių mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis, pvz., žemės mokesčio atveju, kai mokesčių mokėtojui atsiunčiamos suformuotos deklaracijos), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-799/2013).

23. Pagal MAĮ 2 straipsnio 24 punktą, mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Pagal MAĮ 136 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu. MAĮ 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rašytiniame pranešime mokesčių mokėtojui nurodomi nustatyti trūkumai ar prieštaravimai bei pasiūlomas jų pašalinimo būdas. Mokesčių administratorius pranešime turi nurodyti minėtų trūkumų ir prieštaravimų pašalinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 dienų nuo pranešimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Pagal MAĮ 137 straipsnio 2 dalį trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą.

24. Pagal aptartas MAĮ nuostatas matyti, jog mokėtinus mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai pateikdamas deklaraciją, ir preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Mokesčių administratoriui įstatymas suteikia teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, tačiau minėti nurodymai negali būti įpareigojantys mokesčių mokėtoją pateikti deklaraciją ar pakeisti pateiktoje deklaracijoje apskaičiuotas mokėtinų mokesčių sumas. Tokiu atveju, jei mokesčių administratorius nesutinka su mokesčių apskaičiavimu, MAĮ numato teisę mokesčių administratoriui atlikti mokestinį tyrimą, po kurio jis gali įteikti pranešimą mokesčių mokėtojui nurodydamas nustatytus trūkumus ar prieštaravimus bei pasiūlydamas jų pašalinimo būdus. Jei minėti trūkumai nepašalinami, tai yra pagrindas, be kita ko, mokesčių administratoriui pradėti mokestinį patikrinimą.

25. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui davė nurodymą pateikti mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2014 m. kovo–lapkričio mėnesius (forma FR0572). Tokio pobūdžio privalomasis nurodymas negalėjo būti duodamas, nes jis susijęs ne su formaliais mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos trūkumais, tačiau su atitinkamo mokesčio apskaičiavimu. Deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčių mokėtojo veiksmas, todėl mokesčių administratorius negali priversti mokesčių mokėtojo deklaracijoje nurodyti sumas, su kuriomis mokesčių mokėtojas nesutinka. Mokesčių administratorius, manantis, jog reikalinga deklaracija nėra pateikta ar deklaracijoje pateiktas mokesčio apskaičiavimas nėra teisingas, turi ne duoti privalomą vykdyti nurodymą, už kurio nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė, o pasinaudoti aptartais MAĮ numatytais būdais, suteikiančiais teisę mokesčių administratoriui apskaičiuoti papildomas mokėtinų mokesčių sumas.

26. MAĮ 33 straipsnio 7 punkte nustatyta mokesčių administratoriaus teisė, atliekant jam pavestas funkcijas, duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus (atvykti pas mokesčių administratorių; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais) yra procedūrinio pobūdžio priemonė, todėl ja negali būti išspęstas klausimas dėl atitinkamo mokesčio apskaičiavimo. MAĮ 33 straipsnio 7 punkte įtvirtinta mokesčių administratorius teisė, atliekant jam pavestas funkcijas, duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus negali būti suprantama kaip teisė nustatyti mokesčių mokėtojui jo mokestinę prievolę, kai sprendžiamas klausimas dėl mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės atsiradimo pagal įstatymą (mokesčių mokėtojui savarankiškai deklaruojant mokėtiną mokestį). Mokesčių administratorius gali spręsti dėl mokestinės prievolės nustatymo kitu pagrindu – administraciniu sprendimu, kuriuo mokesčių administratorius paskaičiuoja mokėtinus į biudžetą mokesčius po atlikto mokestinio patikrinimo, tokio sprendimo teisėtumas galės būti patikrintas išnagrinėjus mokestinį ginčą. MAĮ 33 straipsnio 7 punkte nustatyta procedūrinio pobūdžio priemone negali būti išsprendžiamas klausimas dėl tam tikro mokesčio mokėjimo, todėl skundžiant šį mokesčių administratoriaus surašytą dokumentą, paprastai nevertintini ir argumentai dėl konkrečios mokestinės prievolės.

27. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2017 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017. Nagrinėjamu atveju pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos nenustatyta.

28. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nors vadovaudamasis kitais motyvais, priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys