a3f08edf-5357-497f-b1e4-6966d792735e · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas ŠvirinasPranešėjas Rimas Švirinas                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-744-319/2013;Teisėja Sigita Meškauskienė                                         Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00675-2013-7;                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 16 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisėjų Algimanto Smolsko, Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, nukentėjusiosios atstovei J. E., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. E. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D.

E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laika nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ D. E. nukentėjusiajai I. V. priteista 25 000 Lt (dvideÅ¡imt penki tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios I.

V. pilnametystės nustatyta jos atstovė pagal įstatymÄ J. E.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. E. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis tenkino lytinę aistrÄ su nepilnamečiu asmeniu prieÅ¡ jo valiÄ kitokio sÄ lyčio bÅ«du atimdamas galimybę jam prieÅ¡intis, o bÅ«tent: 2013 metų gegužės mėn. 20 dienÄ apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namų miegamajame kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, parvertęs nukentėjusiÄ jÄ savo nepilnametę podukrÄ I.

V. ant lovos ir neleisdamas jai atsistoti bei jÄ užguldamas, tuo atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, jÄ glamonėdamas, bučiuodamas, laižydamas jos nugarÄ bei lytinius organus, kiÅ¡damas savo rankos pirÅ¡tus į nukentėjusiosios makÅ¡tį, Å¡iais veiksmais tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ I. V. valiÄ .Nuteistasis D. E. Kauno apygardos teismui skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir suÅ¡velninti bausmę.

Mano, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Neatsižvelgė į tai, kad apeliantas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas. Ä®statymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, apelianto teigimu, prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Nurodo, kad gailisi, siekia pasikeisti, todėl praÅ¡o skiri mažesnę bausmę. Teigia, jog neturėjo tikslo tenkinti lytinę aistrÄ ar seksualiai susijaudinti, smurtinių veiksmų neatliko ir visÄ laikÄ davė nuoseklius parodymus.

Nukentėjusiosios parodymus galėjo įtakoti artimųjų poveikis. Pažymi, jog negavus sutikimo tenkinti lytinę aistrÄ dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine bÅ«kle, veika gali pasireikÅ¡ti neatsargia kalte. Esant tokiam psichiniam santykiui, apelianto teigimu, jo veika turėjo bÅ«ti pripažinta ne tyčine, o neatsargia. Nuteistasis teigia, jog paskirtoji bausmė savo rÅ«Å¡imi yra per griežta, nes, atsižvelgiant į veikas ir tikslus, tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Elgesys su nukentėjusiÄ jÄ nebuvo agresyvus, smurto nenaudojo, negrasino, o tai sÄ lygoja mažesnį veikos pavojingumo laipsnį. Nuteistasis taip pat teigia, jog kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Tai atlieka iÅ¡reikÅ¡damas nuoÅ¡irdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašęs nukentėjusiosios ir tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Nuteistojo veikos pavojingumas, atsižvelgiant į kilusius padarinius (nei nukentėjusiosios kÅ«ne, nei lytiniuose organuose sužalojimų nėra, nekaltybės plėvė nepažeista, nukentėjusioji nesiprieÅ¡ino), yra mažesnis nei rÅ«Å¡inis Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas.

Ä®vertinus pasekmes bei tai, kad veika pasireiÅ¡kė bučiavimu ir kÅ«no glamonėjimu, nuteistojo suvokimu, jo veiksmai buvo ant nusikalstamos veikos ir nenusikalstamos veikos ribos. Apeliantas teigia nusikaltęs pirmÄ kartÄ , atsiprašė, padėjo iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir tai rodo, jog jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. NusikalstamÄ veikÄ paskatino atsitiktinio pobÅ«džio situacija. Nukentėjusioji dėl jų Å¡eimos gyvenimo bÅ«do ir tai, kad jie gyvena vieno kambario bute, dažnai matė nuteistÄ jį tik dalinai apsirengusį, todėl jokios baimės dėl nuteistojo veiksmų nejautė ir nerodė.

Teismas turėjo įvertinti apelianto Å¡eimos tarpusavio santykį. Apeliantas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. E. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliantas neginčija jo nuteisimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliantas skunde nurodo, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai galisi, praÅ¡o atsižvelgti į Å¡eimos tarpusavio santykius, veikos pavojingumÄ ir skirti Å¡velnesnę bausme BK 62 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos pasekmes.

Tokių aplinkybių Å¡ioje byloje pagrįstai nenustatyta. D. E. nors ir pripažino atlikęs dalį objektyvių jam inkriminuotų veiksmų, tačiau nepripažino esminių veikos aplinkybių, tai yra to, jog nukentėjusiosios valia buvo palaužta dėl jo veiksmų ir nepripažino subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nepripažino, jog jis suvokė, kad daro nusikalstamÄ veikÄ , nors Å¡ios aplinkybės nustatytos ir įrodytos pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirtais bei teismo teisingai įvertintais įrodymais. Pažymėtina, jog net ir skunde apeliantas nurodydamas argumentus dėl jo prisipažinimo, nėra nuoseklus, teigia, jog jo veika balansuoja tarp nusikalstamos veikos ir nenusikalstamos veikos ribos, nurodo, jog jo veika buvo neatsargi, nes nukentėjusioji neiÅ¡reiÅ¡kė jokio pasiprieÅ¡inimo.

Å ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. BK 150 str. 3 d. numatyta veika gali bÅ«ti padaryta tik tyčia. Byloje nėra duomenų, kurie leistų įtarti, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo nesuprasti savo veiksmų pobÅ«džio ar negalėjo jų valdyti. Nėra duomenų, kad bÅ«tų sirgęs psichinių sutrikimu, galėjusiu jam sutrukdyti suprasti savo veiksmų esmę ir prasmę. D. E. veikos padarymo metu buvo subrendęs vyras, todėl jis neabejotinai suvokė savo atliekamų veiksmų draudžiamumÄ ir pavojingumÄ , neabejotinai žinojo ir suvokė nukentėjusiosios amžių, tai yra veikė tyčia.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, byloje pagrįstai D. E. prisipažinimas nelaikytas iÅ¡samiu, nuoÅ¡irdžiu ir nepripažinta tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. D. E. praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ios normos taikymui nėra faktinio pagrindo. BK 62 str. 1 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Skirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 d. bÅ«tina sÄ lyga yra, jog asmuo pats turi atvykti ir praneÅ¡ti apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, taip pat bÅ«tina, jog asmuo prisipažintų bei nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi arba padėtų ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis buvo sulaikytas iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo. Jis neneigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai negali bÅ«ti prilyginama savanoriÅ¡kam atvykimui ir praneÅ¡imui apie padarytÄ veikÄ .

Be to, nenustatytas ir nuteistojo nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, D. E. prisipažinimas nebuvo iÅ¡samus, jis nepripažino esminių veikos aplinkybių, siekdamas suÅ¡velninti atsakomybę dalį padarytos veikos pateikė neteisingai, be to, D. E. nepripažino esminės aplinkybes - subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nepripažino suvokęs, kad daro nusikalstamÄ veikÄ , nors tai byloje neabejotinai įrodyta teismo iÅ¡samiais aptartais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BK 62 str. 2 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Taigi, bÅ«tina sÄ lyga Å¡ioje dalyje numatytu pagrindu Å¡velninti skirtÄ jÄ bausmę – bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nors viena iÅ¡ nurodytų alternatyvių sÄ lygų, tačiau byloje pagrįstai nenustatyta nei viena D. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nenustatyta nei viena iÅ¡ BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių apelianto praÅ¡ymas Å¡velninti bausmę BK 62 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas. Skirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 54 str. 3 d. taip pat nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios ypatingai teigiamai charakterizuotų nuteistÄ jį ar mažintų jo veikos pavojingumÄ , kad bÅ«tų galima teigti, jog sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas bei prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog nebuvo vartotas fizinis smurtas, dėl apelianto manymu nekilusių sunkių pasekmių, nepakankamos teigti, jog D. E. padaryta veika pasižymėjo tokiu mažu pavojingumu, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta, nėra pagrindo, tačiau D. E. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka nuteistojo bei veikos pavojingumo, yra per griežta ir turi būti mažinama.

BK 54 str. įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skirdamas bausmę tik formaliai nurodė, jog atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, netinkamai įvertino veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, nuteistojo asmenybę, todėl skyrė per griežtÄ bausmę. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog kaltininkui turi bÅ«ti skiriama sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė, nes įstatymas reikalauja skiriant bausmę įvertinti kiekvienos iÅ¡ BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikÅ¡mę, jų tarpusavio santykį.

Byloje nustatyta, jog D. E. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo ypatingai fiziÅ¡kai grubÅ«s, jokių sužalojimų ar kitų fizinių pasekmių dėl to nekilo. Nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, jog buvo pasimetusi, tačiau tėčiui nieko nesakė, kai nepavyko nukentėjusiosios paversti ant pilvo, jis jos nebarė, tik pasakė, kad užsispyrėlė. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. V. kÅ«no pavirÅ¡iuje, lytinių organų srityje sužalojimų nėra, tiriamosios mergystės plėvėje sužalojimų nėra (b. l. 59), sužalojimų ant D.

E. kÅ«no taip pat nenustatyta. Nukentėjusioji aktyviai nesiprieÅ¡ino ir net nebandė prieÅ¡intis dėl savo psichologinių savybių (paklusnumo, patiklumo), santykių su artimaisiais pobÅ«džio (nuteistasis jai buvo patėvis). Be to, nukentėjusioji tuo metu nors ir buvo nepilnametė, tačiau jai jau buvo 15 metų, ėjo į septintÄ klasę. IÅ¡ jos parodymų matyti, jog suprato su ja atliekamų veiksmų prasmę, tačiau, nepaisant to, nesiprieÅ¡ino ir net nieko nesakė, iÅ¡skyrus tai, kad jautru.

Nukentėjusiosios, liudytojų parodymais byloje nustatyta, jog po įvykio nukentėjusioji jautėsi blogai, yra sutrikusi, blogai miega, sapnuoja koÅ¡marus, gali tekti keisti mokyklÄ , nes apie įvykį sužinojo mokykloje, tačiau pažymėtina, jog Å¡ie parodymai duoti praėjus labai nedideliam laiko tarpui po įvykio (veika padaryta 2013-05-20, parodymai teisme duoti 2013-05-29), medicininių duomenų apie didesnę žalÄ mergaitės psichikai byloje nėra, taip pat nėra patikimų duomenų ir dėl Å¡ių įvykių poveikio mergaitės ateities gyvenimo kokybei.

Visas Å¡ias aplinkybes įvertinus, darytina iÅ¡vada, jog D. E. veikos pavojingumas, net ir atsižvelgiant į tai, kad tai tyčinė veika, padaryta prieÅ¡ artimÄ asmenį, yra mažesnis nei rÅ«Å¡inis BK 150 str. 3 d. numatytos veikos pavojingumas. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog D. E. anksčiau nebuvo nuteistas, praeityje baustas administracine tvarka du kartus, tačiau nuobaudos seniai negaliojančios, atlygino dalį neturtinės žalos. D. E. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau nei žmona J.

E., nei kartu gyvenanti jos motina O. A. V. D. E. neigiami necharakterizavo, nurodė, jog santykiai Å¡iuo metu yra įtemti tik dėl Å¡io įvykio. Å ios aplinkybės rodo, jog D. E. nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, ar daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio neteisėtas veikas, tai atsitiktinio pobÅ«džio nusikalstama veika, dalį veikos objektyviųjų požymių nuteistasis pripažino ir visa tai rodo mažesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog paskirtoji bausmė, net ir atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra aiÅ¡kiai per griežta, neatitinka veikos bei nuteistojo pavojingumo, todėl prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent mažesnis nei rÅ«Å¡inis veikos pavojingumas ir nuteistojo pavojingumas turi lemiamÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę ir leidžia pagrįstai teigti, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau didesnė nei minimali sankcijoje numatyta, terminuota laisvės atėmimo bausmė. Apibendrinant, konstatuojama, jog D. E. neteisingai paskirta bausmė, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, skiriant D.

E. naujÄ bausmę (BPK 328 str. 2 p.).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., kolegija n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo D. E. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti, skiriant D. E. naujÄ bausmę.D. E. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ skirti bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ trejiems metams.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                       Rimas Švirinas                                       Teisėjai:                                                                                  Viktoras Preikšas                                                                                               Algimantas Smolskas