a3f0271f-26be-4fb5-8fff-13bb0dbaa49e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1536-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04462-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2016-11-14 buvo laikomas Vilniaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Tiek karantino kameros, tiek baudos izoliatoriaus kameros, tiek miegamosios patalpos bÅ«davo nuolat perpildytos, jose nebuvo užtikrintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai.

Laikant karantino kameroje, bÅ«davo leidžiama tik vienÄ valandÄ Ä¯ dienÄ pasivaikščioti gryname ore tinkamai neįrengtoje patalpoje. Tokias kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertino kaip baudimÄ kankinant. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pareiÅ¡kėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–13).

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas su pertraukomis. Karantino patalpose asmenys laikomi trumpÄ laikÄ , kol bus atliktas sveikatos patikrinimas, sanitarinis Å¡varinimas ir kiti privalomi veiksmai. Be to, karantino patalpose laikomų asmenų skaičius nuolat kintÄ , o dažnai bÅ«na užimtos ne visos miegamosios lovos. Å ios patalpos dienos metu nėra rakinamos, todėl jose laikomi asmenys gali laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) buvo įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore.

Šis reikalavimas buvo tinkamai įgyvendinamas. Vilniaus PN teritorijoje yra specialiai įrengta pasivaikščiojimo vieta, skirta pasivaikščioti nuteistiesiems, esantiems karantino patalpose.Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje. Tačiau net ir esant užimtoms visoms baudos izoliatoriaus kamerose, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir kt. gyvenamosiose patalpose įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, speciali komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems nuteistiesiems skiriama miegamoji vieta. Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Å ioje patalpoje yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė. Dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

Todėl net ir esant gyvenamosios patalpos ploto trÅ«kumui, jis negalėtų lemti neturtinės žalos, kadangi joje nuteistasis privalo bÅ«ti tik nakties metu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija butų sÄ moningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

Atsižvelgiant į Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 nuostatas, sanitarinis mazgas, esantis baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose, neturėtų bÅ«ti teismo įvertintas kaip atskira patalpa. Vilniaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose esantis inventorius atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-19 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas. Teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančius baldus privaloma įskaičiuoti į bendrÄ gyvenamosios patalpos plotÄ .

PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo, kuriuo bÅ«tų skundęsis dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu, dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamų gyvenimo sÄ lygų. Todėl jo teiginiai laikytini abstrakčiais. PareiÅ¡kėjas taip pat nepagrindė praÅ¡omos priteisti 9 000 Eur sumos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.PareiÅ¡kėjas pateikė teismui 2017-01-30 atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , kuriame nesutiko su atsakovės atstovo atsiliepime į jo skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«davo perpildytos bei užstatytos baldais, kurie neturi bÅ«ti įskaitomi į kameros plotÄ . Todėl Vilniaus PN atsiliepime pateikti duomenys yra klaidinantys. Taip pat Vilniaus PN pastatas yra avarinės bÅ«klės. Pasivaikščioti leidžiama tik vienÄ valandÄ per parÄ , nors reikalaujama leisti tris valandas pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimui skirtas kiemelis buvo itin prastos bÅ«klės (b. l. 46–47). Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri atsirado pareiÅ¡kėjÄ laikant Vilniaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo.Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Aplinkybė, kad kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog Vilniaus PN administracija neužtikrindavo teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimo.

Minimalaus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punkte. Tiek iki 2015-08-30 galiojusios, tiek nuo 2015-09-01 įsigaliojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos (2015-08-20 įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) 111 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2.).PareiÅ¡kėjas laikėsi pozicijos, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ , bÅ«tina atmesti baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pažymėtina, kad LVAT, aiÅ¡kindamas Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, dėl gyvenamosios patalpos ploto pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (LVAT 2016-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016, 2016-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2899-575/2016). Tačiau EŽTT naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Tačiau toje pačioje byloje nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais ir bÅ«tina įvertinti, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui tenkantį kameros plotÄ bÅ«tina atsižvelgti į sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tačiau nėra reikalaujama atimti baldų užimamÄ plotÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, jog jo buvimo Vilniaus PN metu jis buvo laikomas 4 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 301, 5 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 309.

Atsiliepime į skundÄ , atsakovės atstovas įvardino tas pačias patalpas, todėl nėra pagrindo netikėti Å¡iais duomenimis. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 4 bÅ«rio gyvenamosios patalpos Nr. 301 plotas yra 35,26 kv. m ir joje yra įrengta 11 (b. l.

18) miegamųjų vietų, o 5 bÅ«rio gyvenamosios patalpos Nr. 309 plotas yra 19,11 kv. m ir įrengtos 6 miegamosios vietos. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 301 buvo laikoma 11 žmonių, o gyvenamojoje patalpoje Nr. 309 buvo 6 lovos, kurios visÄ laikÄ buvo užimtos. Taigi pareiÅ¡kėjo ir atsakovo nurodytos aplinkybės dėl Å¡iose gyvenamosiose patalpose laikomų asmenų kiekio sutampa. Minėtose patalpose nėra įrengtų sanitarinių įrenginių. Jie įrengti atskirai koridoriaus gale (b. l. 18).

Įvertinus pateiktus duomenis, matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui būnant 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 301 jam galėjo tekti ne mažiau nei 3,2 kv. m ploto, o 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 309 – ne mažiau nei 3,18 kv. m ploto. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui būnant nurodytose Vilniaus PN 4 ir 5 būrio gyvenamosiose patalpose, minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.Tiek atsakovės atstovas, tiek pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis buvo laikomas baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 5 ir Nr.

18. Kameros Nr. 5 plotas yra 14,08 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos (pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas su dviem asmenimis), o kameros Nr. 18 plotas yra 30,47 kv. m ir joje įrengtos 7 miegamosios vietos (pareiškėjo teigimu, šioje kameroje kartu su juo buvo laikomi 6 asmenys) (b. l. 19). Iš pateiktų duomenų matyti, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 sanitarinis mazgas užima 1,67 kv. m (b. l. 18), todėl vertintina, kad kameros gyvenamasis plotas yra 12,41 kv. m, o pareiškėjui galėjo tekti ne mažiau nei 4,13 kv. m ploto.

Taip pat, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 sanitarinis mazgas užima 1,71 kv. m, todėl pareiÅ¡kėjui galėjo tekti ne mažiau nei 4,1 kv. m ploto (28,76 kv. m padalinus iÅ¡ 7). Taigi, laikant pareiÅ¡kėjÄ baudos izoliatoriaus kamerose, jo teisė į nustatytÄ 3,6 kv. m plotÄ nebuvo pažeista.PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo laikomas karantino patalpoje, tačiau neįvardino jos numerio. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Vilniaus PN yra įrengtos dvi karantino patalpos. IÅ¡ patiektų duomenų (b. l.

15) nustatyta, kad karantino patalpos Nr. 108 plotas yra 14,39 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 16), o patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78 kv. m ir joje įrengtos 6 miegamosios vietos (b. l. 17). Kadangi pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas su 5 asmenimis, darytina išvada, kad ginčui aktuali karantino patalpa Nr. 109. Šioje patalpoje pareiškėjui galėjo tekti nemažiau nei 3,29 kv. m ploto. LVAT laikosi pozicijos, kad pagal savo pobūdį karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015).

Taigi, Å¡ioje patalpoje pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas. Tačiau, pažymėtina, kad EŽTT 2001-07-24 sprendime byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98) konstatavo, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Ä®vertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad dienos metu karantino patalpos nebuvo rakinamos, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karantino patalpose, galėjo naudotis judėjimo laisve, kuri kompensavo dėl nedidelio patalpos ploto patirtus nepatogumus.Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam bÅ«nant karantino patalpoje buvo suteikiama tik viena valanda per parÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimui skirta vieta buvo itin prastos bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas laikėsi pozicijos, kad jam turėjo bÅ«ti suteikiamos trys valandos per parÄ pasivaikščioti gryname ore.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, 2016-04-30 atvykęs į Vilniaus PN, buvo laikomas karantino patalpoje. Vilniaus PN direktoriaus 2015-05-05 įsakymu Nr. 7-133 pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 25). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio pakeitimai, kuriais įtvirtinta, jog pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, įsigaliojo nuo 2016-04-01 (2015-06-23 įstatymas Nr. XII-1818). Pareiškėjo buvimo karantino kameroje metu Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnyje nebuvo nustatytos konkrečios pasivaikščiojimo trukmės. To paties teisės akto 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, jog nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Ginčui aktualus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015-11-01) 11 punktas, kuriame nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Taigi, atsakovės atstovas, suteikdamas pareiÅ¡kėjui teisę bÅ«nant karantino patalpose kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , nepažeidė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.Byloje nėra duomenų apie karantino patalpose laikomiems asmenims skirtas pasivaikščiojimo gryname ore vietas.

Tačiau pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (žr. pvz.

LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2350-520/2015). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas jo buvimo karantino patalpose laikotarpiu turėjo naudotis prastos bÅ«klės pasivaikščiojimo erdve, nesudaro pagrindo konstatuoti intensyvų jo teisių pažeidimÄ , galintį bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai priteisti. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo vietų bÅ«klės atmestini.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus PN administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės į orumÄ užtikrinančias kalinimo sÄ lygas.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, kaip bÅ«tinosios neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja             Rasa Ragulskytė-Markovienė