a3efbb78-333e-4062-9eea-bdbf01e03bb7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1642-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04199-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismasn u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skunde, kurį patikslino, teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-12, 21-22) PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, neatitinkančiomis elementarių gyvenimo sÄ lygų. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Visose kamerose tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuris atskirtas sienele ne aukÅ¡tesnė nei 1,5 m. ir užuolaida. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra jokios kabinos, dėl ko jis kitų sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortÄ , dėl to patyrė gilius dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Ne kartÄ prašė gerinti privatumo sÄ lygas, tačiau buvo paaiÅ¡kinta, jog privatumÄ užtikrina užuolaida. Tačiau nurodo, kad užuolaida pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, tai trukdo, be to, lieka tarpas, per kurį vis tiek lieka matomas kitiems asmenims ir prižiÅ«rėtojams.

Visi Å¡ie iÅ¡gyvenimai buvo nepertraukiami, nes galėjo bÅ«ti stebimas administracijos darbuotojų. PaaiÅ¡kino, jog daug kartų kreipėsi į administracijÄ dėl kalinimo netinkamų sÄ lygų, tačiau administracija to nepripažino, buvo nuolat daromi pažeidimai jo atžvilgiu, bandoma jį įbauginti psichologiÅ¡kai. Nurodė, kad buvo grasinama, jog skundų raÅ¡ymas atsilieps jam siekiant lygtinio paleidimo, nuteikinėjo kitus nuteistuosius prieÅ¡ jį, paraÅ¡ius skundÄ , darbuotojai darydavo spaudimÄ , todėl tekdavo ir atsiimti skundÄ .

Teigia, kad jis turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors pusantros valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke arba už kameros ribų. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K jis ne vienÄ kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu, kadangi nebuvo Å¡ilto vandens.

Nors ir vyksta remonto darbai, tačiau kaliniams turi bÅ«ti užtikrintas Å¡iltas (karÅ¡tas) vanduo praustis mažiausiai kartÄ per savaitę. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo vandens Å¡ildymo sistemų. Taip buvo pažeistos jo teisės. Administracija žinojo Å¡iÄ problemÄ , tačiau jos nesprendė. LR Seimo kontrolierius buvo konstatavęs šį faktÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, dėl ko pÅ«va čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija.

Kamerose Å¡varaus oro kiekis neatitinka higienos normų reikalavimo. Dėl to patyrė diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasines kančias, neigiamus iÅ¡gyvenimus. PaaiÅ¡kino, jog kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patekdavo į patalpas ir jų visai neapÅ¡viesdavo. Kamerose yra elektrinis apÅ¡vietimas, praktiÅ¡kai visose kamerose yra įrengtos akinamÄ Å¡viesÄ skleidžiančios lempos, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skaudÄ akis ir galvÄ . Naktinio apÅ¡vietimo iÅ¡jungti negalima, lempa dega iÅ¡tisÄ parÄ dėl to negalėdavo iÅ¡simiegoti.

Tokios sÄ lygos lėmė jo sunkesnę emocinę bÅ«klę, dėl to patyrė nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , tapo labiau nervuotas. Teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gyvenamojo ploto dydį. LukiÅ¡kių TI-K kamerų plotas buvo apytiksliai 7 kv. m. ir Å¡iose kamerose buvo laikoma nuo 3-4 įkalintųjų asmenų. Kameroje buvo dviaukÅ¡tės lovos, kurių apytiksliai iÅ¡matavimai 80 x 200 cm. Tokių lovų buvo keturios. DidžiÄ jÄ dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai. Leistina norma buvo virÅ¡yta keletÄ kartų.

Tarp kalinių nuolat kildavo konfliktai dėl per mažos erdvės. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesuteikė jam užimtumo po 8 valandas. Dažnai tekdavo sėdėti po 22.30 val., o kartais ir visÄ parÄ . PrižiÅ«rėtojai vis tiek siÅ«lydavo eiti į laukÄ , net jei lyja. VasarÄ teikė mažiau užimtumo. Tuo pačiu metu buvo siÅ«loma rinktis tik vienÄ iÅ¡ užimtumo programų. Taikoma mažiau užimtumo programų, nei jų galėjo taikyti. Teigia, jog visi nurodyti argumentai dėl gyvenimo sÄ lygų vertintini kaip jo teisių pažeidimai, sukėlę jam neigiamas pasekmes, trukę visÄ laikÄ .

Todėl praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 28-34). Atsakovės atstovas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas yra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginti reikÅ¡ti. Turi bÅ«ti vadovaujamasi Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Vilniaus PN 2020 m. sausio 30 d. kartu su atsiliepimu pateikė į bylÄ duomenis, kuriose kamerose pareiÅ¡kėjas atliko bausmę.

Nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 p., suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybės pateikti iÅ¡samesnę informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas bei kartu laikomų asmenų skaičių laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. imtinai.

Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Gyvenamosios kameros ir jose esantis sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. KarÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Pažymėjo, jog pataisos įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pažymėjo, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Toks pat, vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktų, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių skg. 6 esančių korpusų duÅ¡o patalpose buvo įrengtos pertvaros. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Todėl remiantis nurodytais argumentais praÅ¡o skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. birželio 27 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo.

Atsakovės atstovas, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo įstatymas numato trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senatį. LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. nuostatos ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio termino eigos pradžios taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su objektyviÄ ja aplinkybe, t. y. – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 11 d., priimtas nagrinėti teisme 2020 m. sausio 13 d. (b. l. 24-25).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ dėl dalies jo teisių pažeidimų kildina už laikotarpį nuo 1995 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Teismas pažymi, kad apie neva pareiÅ¡kėjo nurodomų teisių pažeidimÄ nuo 1995 m. balandžio 5 d. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iÅ¡ karto, t. y. nuo pat 1995 m. balandžio 5 d., ir buvo žinoma visÄ laikotarpį. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių tariamÄ pažeidimÄ objektyviai turėjo žinoti ir suvokti jau nuo 1995 m. balandžio 5 d., kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nurodytų skunde, buvo pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas to neneigia, nurodydamas, kad pažeidimai yra tęstiniai, kiekvienÄ dienÄ .

PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o atnaujinti jam ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodo, jokių pagrįstų aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais argumentų, dėl ko yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo kalinimo įstaigoje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013-01-15 nutartis Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis Nr. A146-307/2013). Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo reikÅ¡ti už laikotarpį nuo 1995 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d.

LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Todėl nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , bei esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimui nurodytu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl neva netinkamų aukščiau nurodytų kalėjimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., atlyginimo atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

Taigi, aktualus ginčo laikotarpis Å¡ioje byloje laikytinas nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: 2017-01-01 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 35, plotas – 7,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2017-01-02 - 2019-02-18 kameroje Nr. 35 (1 asmuo kameroje); 2019-02-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 94, plotas– 7,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2019-02-20 - 2019-06-26 kameroje Nr. 94 (1 asmuo kameroje); 2019-06-27 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.

Atsakovės atstovas nurodė, jog pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. V-212 6.22 p., suimtųjų (nusteistųjų) atvykimų ir iÅ¡vykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai. Todėl į bylÄ nėra pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. imtinai.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIÄ®ET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET).

Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sÄ lygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų įrengimÄ , apstatymÄ baldais, sanitarinio mazgo įrengimÄ , plotus.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 35, 94 visÄ ginčo laikotarpį buvo laikomas vienas (b. l. 29). Pagal pateiktus duomenis nenustatyta, kad kamerose buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai užimtų kamerų plotÄ , kameros buvo apstatytos baldais pagal teisės aktų reikalavimus. Juolab, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad buvo perteklinių baldų, kurie galėjo mažinti kamerų plotÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2).

Toks gyvenamųjų kamerų, sanitarinio mazgo įrengimas, apstatymas baldais atitinka TIÄ®ET reikalavimus. Vertinant pareiÅ¡kėjo nusiskundimÄ dėl tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto, pažymėtina, kad plotas, užstatytas baldais, iÅ¡ bendro kameros ploto neeliminuojamas. PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia pretenzijų dėl kamerų apstatymo baldais. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus (0,56 kv. m.), atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo vienas, kameros Nr. 35 plotas 7,94 kv. m., kameros Nr. 94 plotas 7,94 kv. m., konstatuoja, kad nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamojo ploto reikalavimÄ .

Vadovaujantis TIĮET 14.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, esančio sanitarinio mazgo įrengimas pilnai atitiko keliamus teisės aktų reikalavimus, buvo įrengta 1,5 metro aukščio atitvarinė sienelė, buvo įrengta užuolaida, gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti, kuri pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Tai patvirtina ir pateiktos į bylÄ fotonuotraukos (b. l. 50-52). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai sÄ moningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių (kada, kokiomis aplinkybėmis buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu, kokio turinio jo asmenį pažeminančių replikų ir kokių pareigÅ«nų konkrečiai yra sulaukęs ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumÄ pažeidimÄ Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad pareigÅ«nai ir kiti asmenys galėjo jį stebėti, kad daug kartų patyrė pažeminimÄ , tačiau iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų, aplinkybių dėl Å¡io pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė ir pan.), nenurodė. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis dėl konkrečių jo teisių pažeidimo galimai jį stebint atliekantį gamtinius reikalus kitų asmenų per stebėjimo akutę kameros duryse.

Todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės Å¡iuo aspektu yra pagrįstos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobÅ«džio, jis nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigÅ«nų elgesio atvejų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jų netinkamÄ , žeminantį elgesį, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai pareigÅ«nų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas pagal pateiktus duomenis kamerose visÄ ginčo laikotarpį buvo vienas, nėra pagrindo konstatuoti jo teisės į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo.

PareiÅ¡kėjo nurodyti skunde argumentai, kad jį buvo bandoma įbauginti, kad neraÅ¡ytų skundų, kad patyrė psichologinį spaudimÄ ir pan. visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini. Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ tokie faktai nenustatyti. Pats pareiÅ¡kėjas konkrečiai neidentifikavo jokio konkretaus įvykio ar situacijos konkrečiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog jo atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis spaudimas, įbauginimas ir pan. Tai, kad pareiÅ¡kėjas atsiėmė savo skundÄ , nėra pagrindas Å¡iam pažeidimui konstatuoti, kadangi tokie duomenys neužfiksuoti (b. l. 41-43).

IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K Suimtųjų, nuteistųjų praÅ¡ymų, skundų, pasiÅ«lymų registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjo skundai įvairioms institucijoms buvo registruojami, priimami (b. l. 53-56). Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimo pasivaikščiojimo teise, pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, teisė į nacionaliniais teisės aktais nustatytus vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus gryname ore neprieÅ¡tarauja tarptautiniams dokumentams. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendro praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 48 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienos valandos per dienÄ pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, Å¡vietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Kaip pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, 1,5 val. per dienÄ buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo karÅ¡to (Å¡ilto) vandens, buvo apribota galimybė nusiprausti duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę. Nurodė, kad net kelis kartus negalėjo prausti viso kÅ«no Å¡iltu vandeniu vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98)).

Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 "Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo", įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas reikÅ¡damas šį nusiskundimÄ , konkrečiai nenurodė, kada ir kiek kartų tiksliai ir dėl kokių konkrečių priežasčių jis negalėjo prausti viso kÅ«no Å¡iltu vandeniu vienÄ kartÄ per savaitę.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kadangi, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas Å¡io savo teisių pažeidimo iÅ¡samiau nekonkretizuoja. Nors nurodė, kad šį teisės pažeidimÄ fiksavo LR Seimo kontrolierius, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė Seimo kontrolieriaus iÅ¡vados, kuriÄ teismas galėtų vertinti Å¡ioje byloje siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo konkretų teisės pažeidimÄ . Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Å¡iuo aspektu skunduose ar praÅ¡ymuose LukiÅ¡kių TI-K administracijai, kitoms institucijoms.

Todėl remiantis iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo ir Å¡iuo aspektu. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto nusiskundimo dėl drėgmės, ventiliacijos atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , oro Å¡alinimo sistemÄ .

Atsakovės atstovas pažymėjo, jog apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostata, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). TIÄ®ET 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis).

PĮVTT 16.7 punkte numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja dirbtinės naktinės apšvietos. Pagal byloje turimus įrodymus, nenustatyta, kad būtų nustatyti, fiksuoti tam tikri pataisos įstaigos kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, mikroklimato, tame tarpe, oro drėgmės, apšvietimo pažeidimai pagal pareiškėjo nurodytus skunde argumentus.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad su tokio turinio skundais, praÅ¡ymais pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į kompetentingas įstaigas ar įstaigos administracijÄ dėl kamerų mikroklimato neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų su fiksuotais mikroklimato pažeidimais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė neva jo teisių pažeidimÄ Ä¯takojusius veiksnius. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tina nustatyti visas jos kilimo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmų, priežastinį ryšį ir kilusiÄ Å¾alÄ .

Taigi, byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo mikroklimato kamerose, nėra nustatytų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, neva susijusios su nurodomais nusiskundimais. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, jog atsakovės atstovas jam neužtikrino pakankamai užimtumo. Tačiau, kaip matyti iš skundo, pareiškėjas neneigia, jog Lukiškių TI-K jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti užimtumo programose, kad jis jose dalyvavo.

Teismo vertinimu, šie skundo argumentai pateikti subjektyviai ir deklaratyviai, nesukonkretinti ir išsamiau netgi neapibūdinti. Pareiškėjas nenurodė skunde konkrečiai, kada ir kokiose socialinės reabilitacijos priemonėse, programose ar kitoje laisvalaikio veikloje jam buvo apribotos teisės dalyvauti, dėl kokių priežasčių ir pan. Taigi, nenustatyta, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , pablogėjo jo sveikata. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė