a3ee9328-bb40-4d9d-aaab-6183e7e1ffa6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas ŠibkovasPranešėjas Olegas Šibkovas                Baudžiamosios bylos Nr. 1A-647-498-2014Teisėja Laima Lubauskienė                 Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00443-2012-8                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:              1.2.19.4.,1.2.19.6.,2.1.3.2.,2.4.6.2.1. (S)                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Simonavičiui, nuteistajai K.

I., jos gynėjui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. I. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:              K. I. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-03-12 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-03-26 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-05-23 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda;

         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.Nuosprendžiu baudžiamasis procesas K. I. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.             Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : K. I. pirmos instancijos teismo nuteista už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini)krovinių posto muitinio tikrinimo vietos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. kovo 12 d. laikotarpiu nuo 10 val. 14 min. iki 10 val. 37 min. tarnybos metu Å¡ioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimÄ pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10404568 (toliau - Deklaracijos) importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis daužtas bei jo vertė yra 6771 litų, kuomet automobilio faktinė bÅ«klė neatitiko deklaruojamos bÅ«klės ir vertės, o faktinę jo bÅ«klę atitinkanti muitinė vertė buvo 93300 Lt, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau iÅ¡vardintais veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str.1 d. įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ , 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 str.1 d. 1 p., 4 p., 5 p. nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nustatančius pareigÄ vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡yme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-06-05 įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (iÅ¡vykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiÅ«ros procesų apraÅ¡ymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 p., kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiÅ«ros užtikrinimo etape muitinės pareigÅ«nas, atsakingas už dokumentų priėmimÄ ir muitinį tikrinimÄ , įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25. p., kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedÅ«ra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma - kartu su turto vertintoju) suraÅ¡o importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktÄ , ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantijÄ , kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos", pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, Kauno teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2007-01-23 įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymo) 34.5. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimÄ ir įforminimÄ , vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6. p., kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymÄ , rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintÄ prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijÄ , reikalavimus;

Kauno teritorinės muitinės virÅ¡ininko2007-03-01 įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno (duomenys neskelbtini) krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas Å¡iose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimÄ (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų apraÅ¡ymuose, 13.14.3. p., kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali bÅ«ti tikrinamas toliau, 13.14.4. p., kuriame nustatyta pareiga nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka Å¡ių taisyklių 13.14.3. punkto reikalavimų, apie tai informuoti deklarantÄ ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, 13.33.4. p., kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigÅ«nui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigÅ«no buvo nukreipti į geltonÄ jį arba raudonÄ jį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria Å¡i vertė deklaruojama, 13.33.7. p., kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, 15.18.1. p., kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, nustatytomis aplinkybėmis: 2008m. kovo mėn. 12 d. 10 val. 14 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iÅ¡ vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigÅ«no – inspektoriaus D.

M. jo priimtÄ Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimÄ pagal jo įraÅ¡ytus Muitinės departamento direktoriaus 2000-03-27 įsakymu Nr. 96 “Dėl muitinio tikrinimo bÅ«dų, prekių siuntos deklaravimo bÅ«dų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo” patvirtinto Muitinio tikrinimo bÅ«dų klasifikatoriaus (toliau Klasifikatoriaus) tikrinimo bÅ«dų kodus: 111, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiÅ¡kia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 414, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”; 227, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiÅ«rėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«rai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu bÅ«tinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje inspektoriaus D.

M. buvo nukreipti į raudonÄ jį tikrinimo kanalÄ , bei prekių vertės patikrÄ , ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 7 d. deklaruojamo automobilio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. 20080307-5-1, kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 10102 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitÄ , kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedÅ«ros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iÅ¡ importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai suraÅ¡ytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir raÅ¡ytinio leidimo Å¡iÄ prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi Å¡ios prekės pagal vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigÅ«no jai nurodytus iÅ¡vardintus tikrinimo bÅ«dų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rÄ - Deklaracijoje Nr. 8KR10404568 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktÄ automobilio BMW X5 muitinį tikrinimÄ ir rezultatus pagal iÅ¡vardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo bÅ«dų kodus:

Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytÄ tikrinimo bÅ«dų kodÄ - 62, kuris reiÅ¡kia, kad „atitinka“, bei šį įraÅ¡Ä patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u, bei toliau, iÅ¡vardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įraÅ¡us, kurie bÅ«tini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«ros sėkmingam įforminimui, t.y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymÄ , kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0607 ir paraÅ¡u; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimÄ , numerį - 2812892 ir datÄ - 2008-03-12, mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudÄ su įraÅ¡u “atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248, paraÅ¡u ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įraÅ¡ytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS) bei taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimÄ patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Å iomis aplinkybėmis K. I. sudarė sÄ lygas automobilį importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 25786 litų, iÅ¡ kurių 8653 Lt sudaro importo muitas ir 17133 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , bei dėl Å¡ių K. I. veiksmų valstybė patyrė didelę žalÄ , kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iÅ¡kraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaikÄ , diskreditavo muitinės tarnautojo vardÄ .

Be to,pažeisdama tų pačių teisės aktų reikalavimus,bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 16 val. 32 min. iki 17 val. 05 min. tarnybos metu Å¡ioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimÄ pagal Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB “ (duomenys neskelbtini)”, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis T.

C., juoda, (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas visas bei jo vertė yra 6026 litų, kuomet automobilio faktinė bÅ«klė neatitiko deklaruojamos bÅ«klės ir vertės, o faktinę jo bÅ«klę atitinkanti muitinė vertė buvo 44000 Lt, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau iÅ¡vardintais veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (tokias pačias kaip ir iÅ¡vardytas kaltinime dėl automobilio (duomenys neskelbtini) iÅ¡muitinimo) ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.             2008 m. kovo 26 d.apie 16 val. 32 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iÅ¡ vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigÅ«nės – vyresniosios inspektorės I.

B. jos priimtÄ Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis T. C., juoda, (duomenys neskelbtini), su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimÄ pagal jos įraÅ¡ytus Klasifikatoriaus tikrinimo bÅ«dų kodus: 111, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 114, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrintos licencijos, leidimai, lengvatas suteikiantys dokumentai, pan.”; 145, kuris reiÅ¡kia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiÅ«rėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«rai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu bÅ«tinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I.

B. nukreipti į raudonÄ jį tikrinimo kanalÄ , bei prekių vertės patikrÄ , ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. kovo 21 d. deklaruojamo automobilio T. C., vertinimo ataskaita Nr. 20080321-5-6, kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 9871 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitÄ , kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedÅ«ros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iÅ¡ importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai suraÅ¡ytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir raÅ¡ytinio leidimo Å¡iÄ prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi Å¡ios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigÅ«nės jai nurodytus iÅ¡vardintus tikrinimo bÅ«dų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rÄ - Deklaracijoje Nr. 8KR10405620 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktÄ automobilio T.

C., muitinį tikrinimÄ ir rezultatus pagal iÅ¡vardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo bÅ«dų kodus: Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytÄ tikrinimo bÅ«dų kodÄ - 62, kuris reiÅ¡kia, kad „atitinka“, bei šį įraÅ¡Ä patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u, bei toliau, iÅ¡vardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įraÅ¡us, kurie bÅ«tini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«ros sėkmingam įforminimui, t.y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymÄ , kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimÄ , numerį – 2812900D ir datÄ - 2008-03-26, mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudÄ su įraÅ¡u “atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248, paraÅ¡u ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įraÅ¡ytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), bei taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimÄ patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Å iomis aplinkybėmis K. I. sudarė sÄ lygas automobilį importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 11140 litų, iÅ¡ kurių 3738 Lt sudaro importo muitas ir 7402 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , bei dėl Å¡ių K. I. veiksmų valstybė patyrė didelę žalÄ , kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iÅ¡kraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaikÄ , diskreditavo muitinės tarnautojo vardÄ .Be to, bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorės pareigose ir 2008 m. gegužės 23 d.laikotarpiu nuo 16 val. 41 min. iki 16 val. 58 min. tarnybos metu Å¡ioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimÄ pagal Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ JAV (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), balta, (duomenys neskelbtini), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas priekis bei jo statistinė vertė yra 12423 litų, kuomet automobilio faktinė bÅ«klė neatitiko deklaruojamos bÅ«klės ir vertės, o faktinę jo bÅ«klę atitinkanti muitinė vertė buvo 102706 Lt, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau iÅ¡vardintais veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas:

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str.1 d. įtvirtintÄ Ä¯statymo virÅ¡enybės principÄ , 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 str.1 d. 1 p., 4 p., 5 p. nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nustatančius pareigÄ vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡yme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-06-05 įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (iÅ¡vykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiÅ«ros procesų apraÅ¡ymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 p., kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiÅ«ros užtikrinimo etape muitinės pareigÅ«nas, atsakingas už dokumentų priėmimÄ ir muitinį tikrinimÄ , įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25. p., kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedÅ«ra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma - kartu su turto vertintoju) suraÅ¡o importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktÄ , ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantijÄ , kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos", pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, Kauno teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2007-01-23 įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymo) 34.5. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimÄ ir įforminimÄ , vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6. p., kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymÄ , rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintÄ prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijÄ , reikalavimus;

Kauno teritorinės muitinės virÅ¡ininko 2008-04-30 įsakymu Nr. 3B-333 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno (duomenys neskelbtini) krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 11.4 p., kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas muitinio tikrinimo etapų apraÅ¡ymuose, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.14 p., kuriame nustatyta pareiga nuspręsti, priimti, ar atmesti pateiktÄ deklaracijÄ ir savo sprendimÄ Ä¯forminti Muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka bei tvarkomis, reglamentuojančiomis duomenų įvedimÄ Ä¯ ASYCUDA sistemÄ , reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 12.17.2 p., kuriame nustatyta pareiga įsitikinti ar kartu su deklaracija yra pateiktos prekės, t.y. ar prekių buvimo vieta yra muitinei priimtina, ar transporto priemonė ir prekės yra praneÅ¡ime nurodytoje vietoje, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.5.3. p., kuriame nustatyta pareiga patikrinti ir įsitikinti ar pateikti iÅ¡ankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.18 p., kuriame nustatyta pareiga atlikus taisyklių 12.16 ir 12.17 punktuose nurodytus veiksmus ir radus nors į vienÄ klausimÄ neigimÄ atsakymÄ , priimti sprendimÄ atmesti (nepriimti) BAD rinkinį ir tai įforminti nustatyta tvarka, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 13.18.1 p., kuriame nustatyta pareiga Bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros įformino paskirties įstaigoje metu įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje pateikta muitinam tikrinimui, nustatytomis aplinkybėmis: 2008 m. gegužės 23 d. apie 16 val. 41 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iÅ¡ vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigÅ«nės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtÄ Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ JAV įmonės (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), balta, (duomenys neskelbtini), su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimÄ pagal jos įraÅ¡ytus Klasifikatoriaus tikrinimo bÅ«do kodus: 111, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiÅ¡kia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiÅ«rėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«rai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu bÅ«tinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I.

B. buvo nukreipti į raudonÄ jį tikrinimo kanalÄ , bei prekių vertės patikrÄ , ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 20 d. deklaruojamo automobilio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. 20080520-7-1 kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 18487 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitÄ , kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedÅ«ros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iÅ¡ importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai suraÅ¡ytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir raÅ¡ytinio leidimo Å¡iÄ prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi Å¡ios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigÅ«nės jai nurodytus iÅ¡vardintus tikrinimo bÅ«dų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rÄ - Deklaracijoje Nr. 8KR10409508 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktÄ automobilio (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimÄ ir rezultatus pagal iÅ¡vardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo bÅ«dų kodus:

Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytÄ tikrinimo bÅ«dų kodÄ - 62, kuris reiÅ¡kia, kad „atitinka“, bei šį įraÅ¡Ä patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini) ir paraÅ¡u, bei toliau, iÅ¡vardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įraÅ¡us, kurie bÅ«tini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«ros sėkmingam įforminimui, t.y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymÄ , kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimÄ , numerį – 2814896D ir datÄ - 2008-05-23, mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini) ir paraÅ¡u; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudÄ su įraÅ¡u “atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini), paraÅ¡u ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įraÅ¡ytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), bei taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimÄ patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Å iomis aplinkybėmis K. I. sudarė sÄ lygas automobilį importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 26879 litų, iÅ¡ kurių 9022 Lt sudaro importo muitas ir 17857 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , bei dėl Å¡ių K. I. veiksmų valstybė patyrė didelę žalÄ , kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iÅ¡kraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaikÄ , diskreditavo muitinės tarnautojo vardÄ .Kaltinamuoju aktu K.

I. taip pat buvo kaltinama tuo, kad padarė 6 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies, o bÅ«tent:K. I. buvo kaltinama ir tuo, kad dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 12 d. laikotarpiu nuo 10 val. 14 min. iki 10 val. 37 min. tarnybos metu Å¡ioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimÄ pagal Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB “ (duomenys neskelbtini)”, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ JAV įmonės (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), pilka, PGM/MT 2006/12/31, (duomenys neskelbtini), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrÄ dokumentÄ - BendrÄ jį administracinį dokumentÄ Nr. 8KR10404568, į Å¡iÄ DeklaracijÄ Ä¯raÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktÄ automobilio BMW X5 muitinį tikrinimÄ ir jo rezultatus, bei juos patvirtindama Å¡iomis aplinkybėmis: t.y. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iÅ¡ vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigÅ«no – inspektoriaus D.

M. jo priimtÄ Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimÄ pagal jo įraÅ¡ytus Klasifikatoriaus tikrinimo bÅ«do kodus: 111, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiÅ¡kia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 414, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”; 227, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiÅ«rėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«rai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu bÅ«tinų pateikti dokumentų bei prekių vertės patikrÄ , į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytÄ tikrinimo bÅ«dų kodÄ - 62, kuris reiÅ¡kia, kad „atitinka“, bei šį įraÅ¡Ä patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u, tokiu bÅ«du melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo bÅ«do kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iÅ¡ tikrųjų Å¡ių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; iÅ¡vardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įraÅ¡us, kurie bÅ«tini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«ros sėkmingam įforminimui, t.y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymÄ , kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini) ir paraÅ¡u; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimÄ , numerį - 2812892 ir datÄ - 2008-03-12, mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudÄ su įraÅ¡u “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini), paraÅ¡u ir muitinės įstaigos spaudu.

Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ - BendrÄ jį administracinį dokumentÄ Nr. 8KR10404568 panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje - Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo Å¡ios muitinio tikrinimo vietos inspektoriaus pareigose, bei jame įraÅ¡ytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimÄ patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.Be to,dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „Gamybos priežiÅ«ra“, esančios Kęstučio g. 95, Prienuose, inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 16 val. 32 min. iki 17 val. 05 min. tarnybos metu Å¡ioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimÄ pagal Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ JAV įmonės (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), juoda, PGM/MT 2007/12/31, (duomenys neskelbtini), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrÄ dokumentÄ - BendrÄ jį administracinį dokumentÄ Nr. 8KR10405620, į Å¡iÄ DeklaracijÄ Ä¯raÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktÄ automobilio TOYOTA CAMRY muitinį tikrinimÄ ir jo rezultatus, bei juos patvirtindama Å¡iomis aplinkybėmis: t.y. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iÅ¡ vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigÅ«nės – vyresniosios inspektorės I.

B. jos priimtÄ Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimÄ pagal jos įraÅ¡ytus Klasifikatoriaus tikrinimo bÅ«do kodus: 111, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 114, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrintos licencijos, leidimai, lengvatas suteikiantys dokumentai, pan.”; 145, kuris reiÅ¡kia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiÅ«rėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«rai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu bÅ«tinų pateikti dokumentų bei prekių vertės patikrÄ , į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytÄ tikrinimo bÅ«dų kodÄ - 62, kuris reiÅ¡kia, kad „atitinka“, bei šį įraÅ¡Ä patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u, tokiu bÅ«du melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo bÅ«do kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iÅ¡ tikrųjų Å¡ių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; iÅ¡vardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įraÅ¡us, kurie bÅ«tini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«ros sėkmingam įforminimui, t.y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymÄ , kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini) ir paraÅ¡u; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimÄ , numerį – 2812900D ir datÄ - 2008-03-26, mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini) ir paraÅ¡u; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudÄ su įraÅ¡u “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu (duomenys neskelbtini), paraÅ¡u ir muitinės įstaigos spaudu.

Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ - BendrÄ jį administracinį dokumentÄ Nr. 8KR10405620 panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje - Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo Å¡ios muitinio tikrinimo vietos inspektoriaus pareigose, bei jame įraÅ¡ytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimÄ patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.Be to, dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorės pareigose ir 2008 m. gegužės 23 d. laikotarpiu nuo 16 val. 41 min. iki 16 val. 58 min. tarnybos metu Å¡ioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimÄ pagal Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«rai buvo deklaruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iÅ¡ JAV įmonės (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis LEXUS LS460, balta, PGM/MT 2007/12/31, (duomenys neskelbtini), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrÄ dokumentÄ - BendrÄ jį administracinį dokumentÄ Nr. 8KR10409508, į Å¡iÄ DeklaracijÄ Ä¯raÅ¡ydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktÄ automobilio LEXUS LS460 muitinį tikrinimÄ ir jo rezultatus, bei juos patvirtindama Å¡iomis aplinkybėmis: t.y. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iÅ¡ vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigÅ«nės – vyresniosios inspektorės I.

B. jos priimtÄ Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimÄ pagal jos įraÅ¡ytus Klasifikatoriaus tikrinimo bÅ«do kodus: 111, kuris reiÅ¡kia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiÅ¡kia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiÅ¡kia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiÅ«rėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«rai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu bÅ«tinų pateikti dokumentų bei prekių vertės patikrÄ , į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytÄ tikrinimo bÅ«dų kodÄ - 62, kuris reiÅ¡kia, kad „atitinka“, bei šį įraÅ¡Ä patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u, tokiu bÅ«du melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo bÅ«do kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iÅ¡ tikrųjų Å¡ių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; iÅ¡vardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įraÅ¡us, kurie bÅ«tini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedÅ«ros sėkmingam įforminimui, t.y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymÄ , kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimÄ , numerį – 2814896D ir datÄ - 2008-05-23, mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248 ir paraÅ¡u; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudÄ su įraÅ¡u “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigÅ«no spaudu KN 0248, paraÅ¡u ir muitinės įstaigos spaudu.

Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ - BendrÄ jį administracinį dokumentÄ Nr. 8KR10409508 panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje - Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo Å¡ios muitinio tikrinimo vietos inspektoriaus pareigose, bei jame įraÅ¡ytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimÄ patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Nuosprendžiu baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.      Apeliaciniu skundu nuteistoji K. I. praÅ¡o panaikinti 2014-05-23  Prienų rajono  apylinkės  teismo nuosprendį,  priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-939/2014 ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistoji nurodo, kad susipažinusi su skundžiamu nurodytu nuosprendžiu, pareiÅ¡kia, kad su juo nesutinka, motyvuodama tuo, kad Prienų rajono apylinkės teismas (toliau -Teismas), nuspręsdamas, kad nuteistoji pripažinta kalta padarius prieÅ¡ tai nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., o dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nutraukdamas baudžiamÄ jį procesÄ , suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, todėl buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas nuosprendis.Nuteistoji nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu Teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržyta jos gynybos teisė.Nurodo, kad remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " (toliau - Nutarimas) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje -sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, " neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teismo iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia ir visapusiÅ¡ka surinktų duomenų analize, dėl ko ji nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., o dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas nutrauktas netinkamu pagrindu, t.y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl Å¡is nuosprendis, Å¡ioje dalyje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 7 str. ir BK 2 str. 4 d. numatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.Pagal baudžiamÄ jÄ teisę nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas.

Nusikaltimo požymių visuma, apraÅ¡yta Ä®statyme, apibÅ«dina veikÄ kaip nusikaltimÄ ir tuo atžvilgiu nusikaltimo sudėtis tampa „lygiu matu" visiems tam tikrÄ veikÄ padariusiems asmenims. Kitaip tariant, jeigu veikoje trÅ«ksta bent vieno įstatyme apraÅ¡yto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai lemia ypatingÄ tikslaus nusikaltimo požymių konstatavimo reikÅ¡mę (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m lapkričio 13 d. NutarimÄ ).Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, analizuotinos byloje nustatytos, patvirtintos ar paneigtos aplinkybės K.

I. inkriminuotų nusikaltimų sudėčių prasme.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nors Teismas nuosprendyje konstatavo, jog „Aptartais įrodymais įrodyta, kad K. I., padarė tris nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., kad dėl jos nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti papildomai priskaičiuotus mokesčius bei ji savo veiksmais iÅ¡kraipė valstybinės institucijos - Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaikÄ diskreditavo muitinės tarnautojo vardÄ ", apeliantė nesutinka su Å¡iomis iÅ¡vadomis.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tirtų aplinkybių, Å¡iuo konkrečiu atveju negalėjo bÅ«ti ir nebuvo jokio motyvo ir tikslo jai, savarankiÅ¡kai veikiant, piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant dokumentus, sudaryti sÄ lygas automobilius importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių. Pažymi, jog nors nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyviniai subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymiai, tačiau toks skirstymas yra reikÅ¡mingas tik teorijai.

Motyvas ir tikslas atlieka svarbų pagalbini vaidmenį, nes padeda atskleisti tikrÄ jį nusikaltimo mechanizmÄ , atriboti tyčinius nusikaltimus nuo neatsargių, leidžia nustatyti tyčiÄ ir jos kryptingumÄ , apibÅ«dina kaltininkÄ ir veikos pavojingumo laipsnį, o kartu turi įtakos skiriant bausmę. Realiai visi nusikaltimo sudėties požymiai yra privalomi ir visus juos bÅ«tina įrodyti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad bÅ«tent tokius nusikalstamus tikslus kaip siekis iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių bei atitinkamus motyvus, galėjo turėti tik faktiÅ¡kai automobilius importuojantys asmenys, kurie apgaule ar tiesiog piktnaudžiaudami mano, kaip muitinės pareigÅ«nės, pasitikėjimu, pateikė patys arba organizavo, kad muitiniam tikrinimui bÅ«tų pateikti kiti, nei buvo registruoti Lietuvoje automobiliai kartu su atitinkamais dokumentais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tokie asmenys nustatyti nebuvo. Tai, kad UAB "Prienų turgus" realiai automobilių nepirkdavo, o juos pirkdavo tarpininkai parodė G. J. ir V. J. teisminių posėdžių metu. Liudytojas G. J. parodė, jog „Automobilių gabenimu iš JAV jis nesirūpino tuo rūpinosi kitos firmos". L. V. J. parodė, jog „Jam nėra žinoma apie tai kas ir kokiu būdu pirkdavo automobilius užsienyje, jis automobilius parduodavo tik Lietuvoje ir, tuo tikslu nešdavo muitinės deklaracijas į muitinę".

Pažymėtina, jog prijungus prie nagrinėjamos bylos baudžiamÄ jį įsakymÄ dėl Jonelio nusikalstamų veikų, matyti, jog Å¡is asmuo yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis organizavo iÅ¡ JAV importuojamų automobilių kontrabandÄ , todėl bÅ«tent jis pats ir turėtų bÅ«ti atsakingas už papildomai priskaičiuotus mokesčius arba jis turėtų įvardinti asmenis, faktiÅ¡kai importavusius Å¡iuos automobilius. Pažymi, kad tik asmenys, kurių naudai buvo iÅ¡vengta mokėtinų į valstybės biudžetÄ mokesčių galėtų ir turėtų patvirtinti arba paneigti jos, kaip muitinės pareigÅ«nės, įtraukimÄ Ä¯ nusikalstamų veikų darymÄ .

Nenustačius Å¡ių asmenų nėra galimybės atsakyti į patį svarbiausiÄ klausimÄ , ar bÅ«tent ji, veikdama iÅ¡ vien su Å¡iais asmenimis, yra atsakinga už faktiÅ¡kai atitinkančiÄ Å¡ių automobilių muitinę vertę papildomai priskaičiuotų mokesčių iÅ¡vengimÄ , ar siekis iÅ¡vengti Å¡ių mokesčių buvo inicijuotas visai kitų - nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisme nagrinėjimo metu, nenustatytų faktiÅ¡kai Å¡iuos automobilius importavusių asmenų, kurie realizavo šį savo nusikalstamÄ sumanymÄ apgaule arba tiesiog piktnaudžiaudami mano, kaip muitinės pareigÅ«nės, pasitikėjimu.

Tikėtina, jog nustačius tokius asmenis ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas klausimas ir dėl kitų asmenų bendrininkavimo, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jų atsakomybės.Pažymi, jog nesant savarankiÅ¡kam motyvui nusikalsti (apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nusikalstamos veikos dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo motyvavimas nenurodytas), ji nebuvo sukurstyta daryti nusikalstamas veikas, kadangi prieÅ¡ingu atveju ir kiti asmenys bÅ«tų kaltinami bei nuteisti už bendrininkavimÄ klastojant dokumentus bei juos panaudojant, padedant ar kurstant bei piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamų veikų kurstymÄ ar organizavimÄ .Apeliantė taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas praÅ¡ymas nustatyti muitinės pareigÅ«nus įforminusius tranzitines deklaracijas, ir apklausti juos teisme, apklausti liudytojÄ V.

S., kuris pildė tranzito deklaracijÄ Klaipėdoje, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas.  Toks Teismo sprendimas yra nesuprantamas, nes šiais veiksmais bÅ«tų įrodinėjama, kad realiai transporto priemonės buvo daužtos ir jos buvo fiziÅ¡kai patikrintos Klaipėdos teritorinės muitinės atitinkamų pareigÅ«nų. Svarbu pažymėti, kad Å¡ioje byloje svarbu ne priskaičiuotinų mokesčių atsiradimo momentas, bet tai, kad prekė ir jos stovis (bÅ«klė) - Å¡iuo konkrečiu atveju automobiliai, iÅ¡lieka tie patys nuo tranzito įforminimo pradžios iki iÅ¡leidimo laisvai cirkuliuoti.

Muitinės pareigūnai užbaigia tranzito deklaracijas įformindami importo procedūras, o tai reiškia, kad tranzito įforminimas yra ypač reikšmingas šios bylos nagrinėjimo kontekste. Muitiniam įforminimui buvo pateiktos Bendrijos (bendrosios) tranzito deklaracijos, kuriose buvo nurodyta, jog kaltinimuose įvardintos importuojamos transporto priemonės, yra po autoįvykio. Tai patvirtina 2012-09-04 apžiūros protokolas (t.l, 93-98), 2012-09-04 apžiūros protokolas (t.2, b.l. 7-16), 2012-09-04 apžiūros protokolas (t. 2, b.l. 103-109).

Å ios deklaracijos buvo užpildytos Klaipėdos muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto poste. Klaipėdos muitinės Malkų įlankos jÅ«rų uosto poste, pareigÅ«nai, vykdydami savo pareigas privalėjo atlikti ne tik dokumentinį, bet ir fizinį nurodytų transporto priemonių tikrinimÄ .Darytina iÅ¡vada, jog nepateikus Teismui duomenų apie tai, kad transporto priemonė faktiÅ¡kai nebuvo daužta nuo pat muitinės procedÅ«ros pradžios, pareikÅ¡ti jai kaltinimai tampa ne tik, kad nepagrįsti, bet ir nelogiÅ¡ki.Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vienÄ kartÄ akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimogalimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jognaudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to galiatsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniamasmeniui, ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jaiatsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009).Piktnaudžiavimas  pasireiÅ¡kia  tuo,  kad  asmuo  tyčia  veikia  prieÅ¡ingais  tarnybaiinteresais.Pažymi, kad Nuosprendyje Teismas nurodo, jos „IÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų matyti, kad K.

I., suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse (Nr. 2K-622/2004, 2K-596/2004, 2K-512/2004, 2K-563/2006, 2K-238/2007, 2K-715/ 2007, 2K-10/2008) pažymėta, kad nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl Å¡ios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veika - valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado pasekmės - valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalÄ , kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Å ie objektyvieji požymiai yra įtvirtinti BK 229 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008. Teismų praktika. 2008. 29). Teismas neįvertino to, jog jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl sprendžiant kaltės klausimÄ bÅ«tina nustatyti, ar asmens elgesys buvo valingas, kokie siekiami ar pageidaujami jo padariniai. NeaiÅ¡ku, ar jis buvo kaltinama ir yra nuteista už veikÄ , padarytÄ tiesiogine tyčia ar netiesiogine tyčia, o bÅ«tent ar ji numatė LR BK 228 str. 1 d.

įvardintas pasekmes ir tokių savo veikos padarinių siekiau arba sÄ moningai leido jiems kilti.Remdamasi logikos dėsniais ir protingumo kriterijais mano, jog ta aplinkybė, kad ji savo veiksmais sudarė sÄ lygas automobilius importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, negali bÅ«ti vertinama kaip sÄ moningas ir savarankiÅ¡kas siekis sudaryti tokias sÄ lygas ir noras taip veikti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, leidžiančių įtarti, jog ji veikė susitarusi su automobilius importuojančiais asmenimis, siekiančiais iÅ¡vengti priskaičiuotinų mokesčių ar Å¡ių asmenų naudai.           Galimai dėl didelio darbo krÅ«vio (per dienÄ Ä¯formindavo apie 20-30 deklaracijų), sveikatos  bÅ«klės,  nepakankamo  atidumo  ar  pan.,  neturėdama  jokio  motyvo, nesiekdama jokių tikslų, K.

I. galimai neatkreipė dėmesio į tai, jog jai buvo pateikta viena ar kelios automobilių vertinimo ataskaitos be parašų, o ji Å¡ias ataskaitas priėmė kaip tinkamas ir sutikrino eksperto paraÅ¡ymus dėl defektų, tačiau tai niekaip neįrodo, jog dėl didelio darbo krÅ«vio ji, veikdama tyčia, net neapžiÅ«rėjo transporto priemonių.Mano, jog Teismo iÅ¡vados dėl jos kaltės padarius LR BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos iÅ¡samia ir neÅ¡aliÅ¡ka įrodymų visumos analize, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Apeliantė nurodo, kad Teismas atmetė ir neanalizavo jos paaiÅ¡kinimų, kad galėjo bÅ«ti pristatyti tokie sužaloti automobiliai, kokie ir buvo apraÅ¡yti vertinimo ataskaitose, kad galėjo bÅ«ti suklastoti ar pakeisti numeriai, vertino Å¡iuos mano paaiÅ¡kinimus kaip gynybinę pozicijÄ .

Nurodo, kad identiÅ¡kos faktinės aplinkybės buvo nustatytos 2013-05-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-81-2013, kurioje J. P. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, „jog byloje nėra įrodymų, jog J. P. pateiktas automobilis buvo nedaužtas. J. P. vertino tokį automobilį, kokį jam pateikė G. K, t.y. daužtÄ .

Nors G. P. vertinto automobilio identifikacinis numeris pagal ataskaitoje nurodytus duomenis šiuo atveju sutampa su identifikaciniu numeriu automobilio, kuris nėra daužtas, tačiau konstatuoti, kad ši aplinkybė buvo žinoma J. P., negalima. Neatmetama galimybė, jog nedaužto ir Klaipėdos teritorinės muitinės teritorijoje filmuoto automobilio identifikacinis numeris buvo perdėtas į automobilį, kurį ir vertino J. P. Aplinkybes, jog amerikietiškuose automobiliuose VIN kodas būna užklijuotas ir jį galima perklijuoti patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju S. Š.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog J. P. į vertinimo ataskaitÄ Ä¯raÅ¡iau tikrovės neatitinkančius duomenis".Mano, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog muitiniam tikrinimui, kurį ji atliko, nurodytomis kaltinime datomis, buvo pateikti tie patys automobiliai, kurie buvo parduoti tretiesiems asmenims arba automobiliai visiÅ¡kai nebuvo pateikiami. PrieÅ¡ingai, tokių aplinkybių buvimo galimybę sustiprina tai, jog eilėje procesinių dokumentų yra užfiksuota tai, jog parduoti tretiesiems asmenis ir vėliau registruoti VÄ® „Regitra" buvo mažai apgadinti, kartais net ne tos pačios spalvos automobiliai, o muitiniam tikrinimui buvo pateikti visai kiti su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) automobiliai, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui.A.

S. buvo parduotas mažai apgadintas juodos spalvos BMW X5 automobilis, tai patvirtina 2008-03-15 VÄ® „Regitra" Klaipėdos filialo pažyma apie kelių transporto priemonės apžiÅ«rÄ Nr. 23370582-4938747( t.l b.1.130), 2008-11-28 automobilio BMW X5 ApžiÅ«ros protokolas (t.l b.1.147-150), 2009-05-05 specialisto iÅ¡vada Nr.140-(2072)-ISl-3506( t.l b.1.140-143), kurioje konstatuota, jog „kėbulas nudažytas juodos spalvos dažais. Sulyginus 2008-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini) " vertinimo ataskaitoje Nr. 20080307-5-1 apraÅ¡ytÄ automobilį su tyrimui pateiktu automobiliu, nustatyti nesutapimai yra esminiai ir leidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad ataskaitoje apraÅ¡ytas ne tyrimui pateiktas automobilis", liudytojo A.

S. parodymai, o muitiniam tikrinimui galimai buvo pateiktas kitas pilkos spalvos daužtas BMW X5 automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).N. N. buvo parduotas mažai apgadintas juodos spalvos TOYOTA CAMRY automobilis, tai patvirtina 2008-11-28 automobilio TOYOTA CAMRY Apžiūros protokolas ( t.2 b.1.49-56), 2009-05-08 specialisto išvada Nr.l40-(2070)-ISl-3653( t.2 b.1.59-62), kurioje konstatuota, jog „Sulyginus 2008 m. kovo 21 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)" vertinimo ataskaitoje Nr. 20080321-5-6 apraÅ¡ytÄ automobilį su tyrimui pateiktu automobiliu, nustatyti nesutapimai yra esminiai ir leidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad ataskaitoje apraÅ¡ytas ne tyrimui pateiktas automobilis", liudytojo N. N. parodymai, o muitiniam tikrinimui galimai buvo pateiktas kitas stipriai daužtas TOYOTA CAMRY automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).E. L. buvo parduotas mažai apgadintas pilkos spalvos LEXUS LS460 automobilis, tai patvirtina 2008-06-09 VÄ® „Regitra" Vilniaus filialo pažyma apie kelių transporto priemonės apžiÅ«rÄ Nr. 23949308-5152118 (t.2 b.1.146), 2009-06-08 specialisto iÅ¡vada Nr.l40-(3299)-ISl-4591 (t.2 b.1.163-166), kurioje konstatuota, jog „Automobilio kėbulas nudažytas pilkos spalvos dažais.

IÅ¡tyrus dažų dangÄ ant įvairių kėbulo vietų nustatyta, kad kėbulo spalva nepakeista, pakartotinio kėbulo ar jo dalių dažymo, glaistymo pėdsakų neaptikta. Sulyginus 2008 m. gegužės 20 d. UAB „PajÅ«rio autorika" vertinimo ataskaitoje Nr. 20080520-7-1 apraÅ¡ytÄ automobilį su tyrimui pateiktu automobiliu, nustatyti nesutapimai yra esminiai ir leidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad ataskaitoje apraÅ¡ytas ne tyrimui pateiktas automobilis", E. L. bei D. M. parodymai, o muitiniam tikrinimui galimai buvo pateiktas kitas stipriai daužtas baltos spalvos LEXUS LS460 automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).Teismas, atlikęs Å¡ių duomenų iÅ¡samę analizę daro iÅ¡vadÄ , jog „IÅ¡ Å¡ių įrodymų pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad automobilių BMW X5, T.

C., Lexus LS460 vertinimo ataskaitose atvaizduoti ne liudytojų A. S., N. N., E. L. įsigyti automobiliai".Nors Teismas galimai daro teisingÄ iÅ¡vadÄ , tačiau Å¡ie duomenys nepaneigia versijos apie tai, kad muitiniam tikrinimui galėjo bÅ«ti pateikti tos pačios markės ir modelio apgadinti automobiliai, kuriuose buvo pakeisti VIN numeriai. Faktines bylos aplinkybes apie tai, kad kaltinimuose nurodyti automobiliai buvo pateikti muitiniam tikrinimui patvirtina ne tik kartu su kitais dokumentais pateikti praneÅ¡imai-talonai apie transporto priemonių ir prekių pristatymÄ Ä¯ muitinės įstaigÄ arba bet kuriÄ kitÄ muitinės nustatytÄ arba patvirtintÄ vietÄ , bet ir eilės liudytojų parodymai, kuriuos jie davė teisminio nagrinėjimo metu.

Mano, jog prieÅ¡ingai nei nurodė Teismas eilė faktinių bylos aplinkybių patvirtina tai, jog aÅ¡ atlikau tokių automobilių, kokie buvo pateikti Kauno teritorinės muitinės Kauno (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiÅ«ra", esančioje (duomenys neskelbtini), t.y. apgadintų, apžiÅ«rÄ .Apeliantė taip pat nurodo, kad Nuosprendyje teismas konstatavo „kaltinamoji priimdama tokias ataskaitas, kaip muitinės pareigÅ«nė, privalėdama savo darbe vadovautis teisės aktais, turėjo minėtas vertinimo ataskaitas atmesti kaip netinkamas, nes jas priimdama suvokė, kad pagal tokias vertinimo ataskaitas bus nustatomi valstybei mokėtini mokesčiai".

Å ios Teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir adekvataus teisinio vertinimo.Pažymi, jog Teismas galimai netinkamai vertino A. Z. parodymus ir nekreipė dėmesio į tai, jog apklaustas liudytojas A. Z., kuris surašė aptariamus dokumentus, parodė, jog „visos ataskaitos raÅ¡omos pagal vienÄ Å¡ablonÄ , jis gali patvirtinti, kad automobilių nematė, vertino pagal nuotraukas"'. Pažymi, jog aplinkybės, kad automobiliai nebuvo apžiÅ«rėti, o vertinimas buvo atliktas iÅ¡ nuotraukų jai nebuvo žinomos.

VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir niekuo nepagrįsti A. Z. teiginiai, kad vertinimo ataskaita netinkama muitiniam vertinimui vien dėl to, kad ataskaitoje nėra padangų iÅ¡matavimų. Atkreipia dėmesį, kad Å¡ie vertintojo parodymai niekuo nepagrįsti, kadangi tuo laiku galiojantys LR norminiai aktai reglamentuojantys turto (automobilių) vertės nustatymÄ , nenumatė bÅ«tinosios sÄ lygos padangų nurodymo vertinimo ataskaitose. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vertinimo ataskaitos atitiko visus reikalavimus. Tai, kad nebuvo atitinkamų parašų aÅ¡ galimai nepastebėjo arba į tai neatkreipiau dėmesio, galimai dėl didelio darbo krÅ«vio ar nepakankamo atidumo.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad defektavimo aktai, kurie yra pagrindinis dokumentas įforminimo metu, buvo pasiraÅ¡yti ir tinkamai įforminti. Å ių dokumentų turinys nesukėlė man jokių abejonių. Pažymėtina, kad Kauno teritorinėje muitinėje tuo metu nebuvo pateikta kitokios formos ataskaitų nei analizuojama Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja buvo apklausta Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė S. P., kuri parodė, jog svarbiausias yra vertinimo ataskaitos turinys, dėl paraÅ¡o galima kreiptis, kad jis bÅ«tų patikslintas, turinys yra aukščiau už formÄ .

Be to ji parodė, jog „Negali pasakyti, ar tuo metu reikėjo parašyti kokia metodika vadovaujantis buvo atlikta ataskaita. Vertintojas pasirašė, kad jam žinoma visa atsakomybė. Svarbiausia jiems (muitinės pareigūnams), kokie nustatyti defektai. Iš ataskaitos jie nustato duomenis kiek sumažinta kaina. Yra teisės aktuose ir metodikose parašyta kaip reikia tikrinti automobilius, sutikrinti defektus, dokumentus. Kol nesulyginta fiziškai vertinimo ataskaita, tai ji yra negaliojanti. Ji mato, kad yra sutikrinta pareigūno, reiškia atitiko ataskaita".

Teismo nuosprendyje nurodyta, jog liudytoja S. E. P. patvirtino, kad Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyrius nekontroliuoja ir neatlieka fizinio patikrinimo, o atlikdavo tik dokumentų, paimtų iÅ¡ archyvo, patikrinimÄ , o vertinimo ataskaitas turi vertinti pareigÅ«nas tiesiogiai atliekantis prekės patikrinimÄ , o nustačius, kad vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų nuostatų, jos turi nepriimti. Pažymi, jog Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriaus pareigÅ«nai, atlikdami dokumentinius patikrinimus, iki Å¡io ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo panaikinę vertinimo ataskaitų dėl jų trÅ«kumo ar neatitikimo teisės normų reikalavimams.

Mano, kad jos veiksmai, vertinant šias automobilio vertinimo ataskaitas buvo teisėti ir adekvatūs, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes ji neturėjo realių galimybių įvertinti to, jog kartu su deklaracijomis buvo pateiktos juridinės galios neturinčios ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios vertintojų kaltinimuose minėtų automobilių vertinimo ataskaitos.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pateiktos automobilių vertinimui fotonuotraukos buvo padarytos nufotografavus realius automobilius, todėl mano, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, paneigiančių, jog muitinės tikrinimui buvo pateikti automobiliai galimai su pakeistais (perklijuotais) VIN numeriais, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertintojams.Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutikdama su Nuosprendyje nurodytais motyvais dėl LR BK 228 straipsnyje nustatytais nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pripažinimo didele nori atkreipti dėmesį į tai, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2K-529/2008). 2014 m. sausio 7 d.

LAT Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014 pažymėjo „Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013)".Mano, jog įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, iÅ¡tirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl jo Å¡ioje byloje veiksmų (ar neveikimo) bÅ«tų padaryta ne bet kokia, o didelė žala.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad:

1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas;

2) byloje nėra nukentėjusiųjų;

3) jos, kaip kaltinamosios, veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje;

4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui;

5) negali bÅ«ti konstatuota, jog veiksmai truko ilgÄ laikÄ , buvo sistemingi, nes inkriminuotos veikos, susijusios tik su keleto automobilių muitiniu patikrinimu;

6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.Be to pažymėtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo - bÅ«tina nustatyti, nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sÄ monėje (LAT 2K-512/2004). Kaltinimuose dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl valstybės tarnautojų muitinės pareigÅ«nų veiksmų nebuvo įvardinti nei faktiÅ¡kai kilę dėl Å¡ių pareigÅ«nų veiksmų padariniai nei vertybės, kurios galimai buvo pažeistos tais veiksmais.

Valstybės tarnautojas, kuris yra kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, tokių kaip piktnaudžiavimas tarnyba, dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas padarymu, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja pareigÅ«no vardÄ , nors tokie teisės aktai ir nebuvo įvardinti kaltinimuose. Tačiau tai yra formalioji jo veikos iÅ¡raiÅ¡ka, nes ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Realiai žala įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau, kaip jau buvo minėta, bÅ«tina susieti juos su konkrečiomis sÄ lygomis ir konkretaus pareigÅ«no galimybe suvokti bei įvertinti esamÄ situacijÄ bei jo veiksmais sukeltus padarinius.

Pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog ji ne tik, kad tyčia sÄ moningai veikdama, piktnaudžiaudama tarnyba, nesiekė sudaryti sÄ lygas automobilius importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilių bÅ«klei atitinkančių jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, bet neturėjo realios galimybės suvokti, kad atlikusi tokių, kokie buvo pateikti, t.y. daužtų automobilių su tikėtina pakeistais (perklijuotais) identifikaciniais automobilių numeriais (VIN) apžiÅ«rÄ ir muitinį tikrinimÄ pagal pateiktus dokumentus, kurių turiniu abejoti neturėjo jokio pagrindo, ji į Bendruosius administracinius dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Ji ne tik, kad nesiekė sudaryti sÄ lygas automobilius importuojantiems asmenims iÅ¡vengti mokesčių, bet net nesuvokė ir nenumastė, kad dėl tokių jos veiksmų (neveikimo) Å¡ios pasekmės gali kilti.Apeliantė taip pat nurodo, kad siekiant atskleisti subjektyvųjį LR BK 300 str. nustatytos veikos požymį nepakanka nustatyti, jog dokumente nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. BÅ«tina nustatyti, pagrindžiant tai įrodymais, jog į kaltinime nurodytus dokumentus -Bendruosius administracinius dokumentus įraÅ¡ydami duomenis kaltinamieji suprato, kad juose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė (LAT 2K-114/ 2008).

Savo ruožtu mens rea (nusikalstamas sumanymas) yra bÅ«tinas nusikalstamos veikos elementas ir kartu su actus reus turi bÅ«ti įrodytas prieÅ¡ paskiriant žmogui įstatymo sankcijoje nustatytÄ poveikio priemonę. Baudžiamosios teisės doktrinoje pabrėžiama, kad bÅ«tent mens rea sujungia visus subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Todėl asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepakanka vien to, kad jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo atsako ne apskritai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet už kaltai padarytÄ veikÄ .

Duomenų, pagrindžiančių mano tyčiÄ suklastoti tikrus dokumentus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Ji ne tik kad nesiekė suklastoti tikrus dokumentus, bet tuo metu net nesuprato, kad Å¡iuose dokumentuose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, ji apžiÅ«rėjo jai pateiktus automobilius ir vadovaudamasi pateiktais dokumentais, kurių turinio teisingumu abejoti neturėjo jokio pagrindo, atliko muitinį tikrinimÄ pagal Bendrųjų administracinių dokumentų rinkinius ir tai įformino.Tiek įstatyminiu lygiu, tiek teismų praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįstama, jog privalo bÅ«ti nustatyti (įrodyti) visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kad veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å iuo konkrečiu atveju nesant nei vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Todėl jos veiksmuose nesant nei pavojingos, nei teisei prieÅ¡ingos veikos, nei kaltės, nei padarinių, darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., padarytos nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2K-649/2005 iÅ¡aiÅ¡kinta: „Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, apibÅ«dinanti pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir sudaranti pagrindÄ tokiÄ veikÄ kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį.

Vadinasi, nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini ir kartu pakankami, kad juos nustačius pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tÄ veikÄ , patrauktas baudžiamojon atsakomybėn".Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pasisako dėl LR BPK 1 str. nuostatų, nurodydama, kad LR BPK 1 str. 1 d. įtvirtina ne tik greito, bet ir iÅ¡samaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir nagrinėjimo proceso principÄ . Be to Å¡is straipsnis suponuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų bei teismo pareigÄ tinkamai pritaikyti įstatymÄ , t.y. bylas tirti ir nagrinėti taip, kad nusikalstamos veikos nepadaręs asmuo nebÅ«tų persekiojamas baudžiamÄ ja tvarka, jam nebÅ«tų skiriamos procesinės prievartos priemonės ar kitais bÅ«dais suvaržomos jo teisės ar teisėti interesai ir juo labiau, kad toks asmuo nebÅ«tų nuteistas.

Terminas „iÅ¡samiai" parodo, kad baudžiamasis procesas turi bÅ«ti vykdomas taip, kad bÅ«tų neabejotinai nustatytos visos aplinkybės, bÅ«tinos inkriminuoti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ konkrečiam asmeniui bei paskirti jam atitinkamas poveikio priemones. Tai reiÅ¡kia, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme turėtų bÅ«ti patikrinamos visos galimos versijos, susijusios su konkrečios nusikalstamos veikos padarymu; tiek tiriant, tiek ir nagrinėjant bylas teisme privalu nustatyti visas aplinkybes, kurios gali turėti reikÅ¡mę siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .Vertina, jog kaltinimo ribų susiaurinimas tik iki muitinės pareigÅ«nų veiksmų, atliekant muitinį tikrinimÄ , gavus tuos dokumentus, kurie buvo pateikti, ikiteisminio tyrimo atskyrimas muitinės pareigÅ«nų atžvilgiu, sÄ lygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, nebuvo nustatyti ir įvardinti asmenys atsakingi už valstybei padaryta žalÄ , o bÅ«tent asmenys, kurie apgaule savo ar kitų naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės - mokesčių, atitinkančių faktinę automobilio vertę, sumokėjimo į LR biudžetÄ .

Ä®statymai įpareigoja imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstamÄ veika (BPK 44 straipsnio 5 dalis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis), tačiau akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo atskyrimas ne tik, kad neužtikrino jos kaip kaltinamosios, teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo, bet galimai dėlto tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai, nebuvo tiriama versija apie tai, kad faktiniai automobilių importuotojai, siekdami iÅ¡vengti mokesčių, apgaule ar tiesiog piktnaudžiaudami muitinės pareigÅ«nų pasitikėjimu, iÅ¡muitinimui pateikė sudaužytus automobilius su pakeistais (perklijuotais) identifikaciniais automobilių numeriais (VIN), byloje nėra nustatyti asmenys, kurie faktiÅ¡kai organizavo automobilių importÄ , siekdami sumažinti su tuo susijusius mokėtinus mokesčius arba duomenys apie tokių asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti nebuvo, o tai nenuginčijamai sutrukdė nustatyti tiesÄ ir nagrinėjamojoje byloje.

Tikėtina, jog nustačius tokius asmenis ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas klausimas ir dėl kitų asmenų bendrininkavimo bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.Vykdydamas teisingumÄ , teismas ir teisėjas negali apsiriboti „pasyvaus stebėtojo" vaidmeniu ir sprendimas priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikia teismui. Siekdamas nustatyti tiesÄ , teismas ir teisėjas baudžiamajame procese turi aktyviai dalyvauti - apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, teisminiame nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ir įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus.

Teismas privalo bÅ«ti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse gana dažnai pabrėžia aktyvų teismo vaidmenį teisminio nagrinėjimo, ypač įrodinėjimo, procese: „BPK įpareigoja teismÄ neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesų. Tai matyti iÅ¡ BPK 270 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur teigiama, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iÅ¡kviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat iÅ¡reikalauti kitus įrodymus.

Pagal BPK 287 straipsnio 1 dalį teismui leidžiama prireikus atlikti bet kokius proceso veiksmus, kuriais ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis Nr.2K-252/2005).Abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo kelia bei teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ pažeidžia Teismui pateikto 2013 m. birželio 17d teisiamojo posėdžio metu jos gynėjo advokato M.

Å . praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ V. S., kuris pildė tranzito deklaracijÄ muitinės teritorijoje, ignoravimas, vienareikÅ¡miÅ¡kai, palaikant kaltinimo pozicijas. Manytina, kad Teismas Å¡ioje byloje buvo Å¡aliÅ¡kas.Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pasisako dėl įrodymų vertinimo nurodydama, kad įrodymus pirmos instancijos teismas vertino Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡samiai (BPK 20 str. 5 d.), vertindamas juos iÅ¡skirtinai kaltintojo naudai. Papildomas abejones dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo dar labiau sustiprina akivaizdus faktas, kad Teismas konstatuodamas, jog nuteistoji atliko nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas 228 str. 1 d. nustatė ne visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o bÅ«tent visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė įtarimus, jog muitiniam patikrinimui galėjo bÅ«ti pristatyti kiti automobiliai su galimai pakeistais (perklijuotais) VIN numeriais, nors kaip rodo virÅ¡ pateikta bylos duomenų analizė, Teismas galėjo ir turėjo, Å¡ias aplinkybes įvertinti ir remdamasis baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu principu - in dubio pro reo, reiÅ¡kiančiu, kad, jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, priimti teisingÄ sprendimÄ .Apeliantė nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad teismas privalo bÅ«ti ne tik teisingas, neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti tokiu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Langborger prieÅ¡ Å vedijÄ yra konstatavęs, jog bÅ«tina ir iÅ¡oriÅ¡kai apsaugoti nuomonę apie teismų objektyvų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir nepriklausomumÄ (Cour eur. D. H., arržt Langborger c. Sučde, du 22 juin 1989, sėrie A n 155). Europos Žmogaus Teisių Teismas vertindamas, ar yra padarytas Konvencijos nurodytos nuostatos pažeidimas, pabrėžia du teismo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus. Pasisakant dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo 2000 m. spalio 10 d. sprendime priimtame byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98) nurodoma, kad:

„Teismas primena, kad Konvencijos 6 str. 1 dalyje įtvirtintas teismo beÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai beÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti beÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę".Esant aukščiau nurodytoms pagrįstoms abejonėms dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir netinkamo įrodymų vertinimo, pažeistos teisės į sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ , akivaizdu, jog teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio Å¡ioje byloje.Apeliantė nurodo, kad pateiktų teisinių argumentų, faktinių bylos duomenų ir nuosprendžio analizės pagrindu, darytina iÅ¡vada, jog Prienų rajono apylinkės teismas priimdamas 2014-05-12 apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. sudėties požymių buvimo jos veiksmuose , o taip pat dėl jos kaltės nepagrįstos iÅ¡samia ir visapusiÅ¡ka surinktų duomenų analize, todėl priimtas nuosprendis jos atžvilgiu laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.Teismo posėdžio metu apeliantė nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios K. I. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

  Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu K. I. pripažinta kalta padariusi tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje. K. I. nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ ji pripažinta kalta, pasireiÅ¡kė tuo, kad ji bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorės pareigose, 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. atlikdama muitinį tikrinimÄ importuotų prekių – lengvųjų automobilių BMW X5, T.

C., LEXUS LS460, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Å¡ie automobiliai yra daužti dėl ko jų vertė sumažinta, kuomet automobilių faktinė bÅ«klė neatitiko deklaruojamos bÅ«klės ir vertės, Å¡iurkščiai pažeisdama jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, privalėdama atlikti muitinės procedÅ«ras, sudarė sÄ lygas automobilius importuojantiems asmenims iÅ¡vengti pagal faktinei automobilio bÅ«klei atitinkančiÄ jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , dėl ko, Å¡ių K.

I. veiksmų pasekoje valstybė patyrė didelę žalÄ , kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iÅ¡kraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaikÄ , diskreditavo muitinės tarnautojo vardÄ . Vertinant K. I. apeliacinį skundÄ pastebėtina, kad apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu keliais aspektais.

Nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu apraÅ¡ant jos veiksmus, kaip pažeidžiančius jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teigia, kad muitiniam tikrinimui tylėjo bÅ«ti pristatyti kiti automobiliai, nei nurodyti dokumentuose, nesutinka su teismo vertinimu, kad Å¡iuos veiksmus atliko tyčia. PastarÄ jį argumentÄ grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismo nebuvo nustatyti jos, teismo pripažintų neteisėtais, veiksmų tikslai ir motyvai, teismas jos veiksmus aprašė tokiu bÅ«du, kad Å¡is apraÅ¡ymas atitinka Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio sudėtį, o ne BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas, vertinant pirmos instancijos teismo nuosprendžio argumentus, kuriais remiantis teismas padarė iÅ¡vadas, kad K. I. atliko veiksmus, pažeidžiančius jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, su Å¡iais pirmos instancijos teismo argumentais sutinka. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, paskelbti ir nuosprendžiu įvertinti dokumentai, kuriose nurodytos automobilių muitinės tikrinimo eiga. Liudytojas D. M. parodė, kad 2007–2008 metais jis dirbo Prienuose centro krovinių poste muitininku.

Buvo daug darbo, per dienÄ patikrindavo apie 40–70 automobilių. Vertinimo ataskaita nebuvo privaloma, tačiau jÄ pateikdavo. PareigÅ«nas priimdamas dokumentus įsitikina, kad automobilis yra atgabentas. Kaip vadovaujančio pareigÅ«no veiksmai buvo pavesti kitam pareigÅ«nui tikrinimÄ â€“ dokumentinį arba fizinį. Tranzito deklaracija buvo bÅ«tina, nes be jos negalima pradėti tikrinimo. BÅ«davo atvejų, kad skirdavosi dokumentuose nurodyta spalva, tuomet ji bÅ«davo taisoma. Fizinio patikrinimo metu turi bÅ«ti patikrinta ar užfiksuoti defektai sutampa su vertinimo ataskaitoje nurodytais defektais, tai reikėjo nustatyti dėl mokesčių perskaičiavimo.

Automobilis turėjo bÅ«ti identifikuotas pagal lipdukus, kurie yra ant stiklo ar statramsčio kur bÅ«davo lipdukas priklausydavo nuo automobilio markės, pagal spalvÄ . Savo darbe turėjo vadovautis daugeliu instrukcijų.  Liudytoja I. B. parodė, ji dirbo muitinėje, buvo paskirta posto vadovaujančiu pareigÅ«nu. Jai atneÅ¡davo tranzito deklaracijÄ su kitais dokumentais, ji įsitikindavo, kad yra pristatytas automobilis, tuomet ji paskirdavo pareigÅ«nÄ , kad jis atliktų tikrinimÄ . Ji patikrindavo dokumentus.

Tikrindavo automobilio kėbulo numerį, jo žiūrėdavo prie stiklo, būdavo ir lipdukai ar iškalti numeriai. Tikrinimo metu visuomet laikydavosi teisės aktų. Konkrečių automobilių išmuitinimo procedūros neprisimena. Jei automobilis daužtas turėjo būti pateikta vertinimo ataskaita. Ji reikalinga tam, kad būtų mokama mažiau muito mokesčių. Jai kaip vadovaujančiam pareigūnui nepriklausė tikrinti vertinimo ataskaitas. Liudytojas G. J. parodė, kad jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Konkrečių automobilių muitinio įforminimo neprisimena, nes buvo atliekama daug automobilių forminimų.

Nebuvo laiko žiÅ«rėti į kiekvienÄ automobilį, tikrinime dalyvaudavo, jeigu iÅ¡kviesdavo muitininkas. Muitininkui buvo paliekami dokumentai ir muitinis tikrinimas vykdavo be deklaranto, nes tai nedraudžiama. Jeigu muitininkui bÅ«davo kas neaiÅ¡ku tai jį iÅ¡sikviesdavo. V. J., jo sÅ«nus taip pat pateikdavo deklaracijas. Automobilių gabenimu iÅ¡ JAV jis nesirÅ«pino tuo rÅ«pinosi kitos firmos. Deklaracijas pildydavo tik iÅ¡ dokumentų. Automobilių atgabenimu į muitinę rÅ«pindavosi firmos iÅ¡ Klaipėdos, o jam paskambindavo, kad automobilis yra pristatytas.

Būdavo atvejų, kuomet neatitinkavo automobilio spalva. Jis nekreipė dėmesio ar buvo trūkumų vertinimo ataskaitoje, žiūrėdavo, kad būtų vertintojo parašas ir spaudas. Automobilio vertė buvo reikalinga muitininkams. Ar matė automobilius BMW X5, T. C., Lexus pasakyti negali. Jis neprašė, kad K. I. neapžiūrėjus automobilių įformintų muitinės dokumentus. Kai muitinės kriminalinės tarnyba sulaikė tris automobilius, dėl to, kad neatitiko duomenys, buvo nutraukta veikla dėl automobilių gabenimo, iš muitinės darbuotojų ir dėl vertinimo ataskaitų negaudavo.

Vertinimo ataskaitos buvo reikalingos tik tuomet, kai automobilis būdavo daužtas, nes sveiko, nesužaloto automobilio yra dideli išmuitinimo mokesčiai.  L. V. J. parodė, kad jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, dirbo ir jo tėvas G. J.. Šios bendrovės viena iš veikos sričių buvo automobilių prekyba. Jam nėra žinoma apie tai kas ir kokiu būdu pirkdavo automobilius užsienyje, jis automobilius praduodavo tik Lietuvoje ir, tuo tikslu nešdavo muitinės deklaracijas į muitinę.

Užpildytas deklaracijas neÅ¡davo tuomet, kai automobilis atvykdavo į Prienus. Jis ne visada kartu su muitinės darbuotoju apžiÅ«rėdavo automobilius, jeigu bÅ«davo eilė jis palikdavo deklaracijÄ , o vėliau pasiimdavo jau sutvarkytus automobilius. Automobiliai visada buvo pateikiami konteineryje, prie jo nebuvo atvežti automobiliai tralais. Neprisimena ar dalyvavo automobilio T. C. tikrinime. Dokumentus pateikdavo muitinei kai jau bÅ«davo atvykę automobiliai, tačiau taip bÅ«davo ne visada, nes galėjo bÅ«ti pateikti dokumentai dar neatvykus konteineriui.  Liudytojas A.

S. parodė, kad jis internetinėje svetainėje išsirinko automobilį BMW X5, kurį per tarpininkus jam pargabeno iš JAV. Po kurio laiko jam vienviečiu tralu buvo atgabentas automobilis būtent toks kokį matė internetinio portalo nuotraukose. Automobilis buvo minimaliai apgadintas, buvo važiuojantis. Jis pats automobilį registravo. Tyrimo metu jam buvo rodomos nuotraukos, kuriuose jis neatpažino savo automobilio, kurį pirko. Jo automobilis nebuvo taip apgadintas. Nuotraukose ne tas automobilis, jis matosi šviesios spalvos.

Jam nežinoma ar automobilis buvo Prienuose muitinėje.   L. N. N. parodė, kad jis 2008-03-27 iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį T. C. už 8700 Lt, pinigus sumokėjo grynais, pagal sÄ skaitÄ . InformacijÄ apie jį rado internetiniame puslapyje. Jo įsigytas automobilis buvo daužtas – brauktos abejos durys, buvo stiprÅ«s sulankstymai, dureles reikėjo keisti, apgadintas kapotas, apgadintas automobilio dangtis, buferis. Automobilio variklis buvo sveikas, galinis deÅ¡inys sparnas neapgadintas.

Jis pats automobilį susiremontavo per penkias dienas ir automobilį registravo savo vardu jau suremontuotÄ . Teismo posėdžio metu pateiktos apžiÅ«rai automobilio fotonuotraukos (t.2, b.l.35) yra ne jo pirkto automobilio, ir jam pakanka Å¡ių pateiktų nuotraukų, kad pasakytų, kad tai ne jo pirktas automobilis.    Liudytojas E. L. parodė, kad prieÅ¡ 4 ar 5 metus pirko automobilį Lexus, kurį rado internetiniame portale ,,Autoplius“ Automobilio pargabenimu rÅ«pinosi įmonės, esančios Vilniuje vyriÅ¡kis D.

M.. Jie buvo sudarę sutartį dėl automobilio pirkimo. Jo pirktas automobilis buvo nedaužtas. J. D. parašė įgaliojimÄ dėl automobilio įregistravimo. Jis iÅ¡ ikiteisminio tyrimo tyrėjo sužinojo, kad pirko visiÅ¡kai daužtÄ automobilį. Jis už automobilį mokėjo apie 45000 eurų, tai buvo reali 2007 metų automobilio kaina. Jo pirkto automobilio spalva buvo sidabrinė, o ne balta. Teismo posėdžio metu parodytose nuotraukose (t. 2, b.l.128) yra ne jo automobilio nuotraukos, jis pirko visiÅ¡kai sveikÄ ir važiuojantį automobilį.

Jam pakanka pateiktų nuotraukų, kad tai patvirtinti, o dėl automobilio spalvos rodomų nuotraukų nepakanka. L. Z. P. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sarge. Ji atidarydavo vartus, iÅ¡raÅ¡ydavo leidimÄ , jame nurodydavo laikÄ , automobilio numerį. Kaltinamoji neprašė pas jÄ iÅ¡raÅ¡yti leidimÄ , tuomet kai automobilis nebÅ«davo atvykęs, ji visada įsitikindavo, kad automobilis yra atvykęs. Pavardės į leidimÄ neraÅ¡ydavo, įraÅ¡ydavo tik automobilio markę, numerius, laikÄ ir kas iÅ¡rašė leidimÄ .

Buvo atvejų, kad pas jÄ užeidavo firmos atstovai. L. S. E. P. parodė, kad ji 2008 metais dirbo ir dabar dirba tame pačiame Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriuje. Å is skyrius nekontroliavo ir nekontroliuoja darbo postuose. Prienų poste buvo nustatyta turto vertinimo neatitikimų. Vertinimo ataskaitoje pagrindinis dokumentas defektavimo aktas. Pagal jį muitinės pareigÅ«nas fiziÅ¡kai sutikrina defektus. Jos skyrius nėra tiesiogiai kreipęsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl vertinimo ataskaitų, o esant reikalui kreipdavosi į importuotojÄ ,,(duomenys neskelbtini)“.

Å iuo atveju jau yra nuspręsta ir mokesčiai paskaičiuoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kaltinamoji I. B. jai žinoma kaip muitinės posto pareigÅ«nė, jos darbe buvo rasta pažeidimų. Ji yra suraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadÄ , dėl muitinės vertinimo nustatymo, padaryta žala buvo paskaičiuota pagal katalogus ir metodikÄ . Jų skyrius nekontroliuoja ir neatlieka fizinio patikrinimo, o atliekami patikrinimai yra dokumentiniai (tikrinami iÅ¡ archyvo paimti dokumentai). Vertinimo ataskaita suraÅ¡oma automobilio vertei pagrįsti.

Ataskaita turi atitikti teisės aktus ir metodikas, jeigu neatitinka tokia ataskaita turi bÅ«ti nepriimtina. Ataskaitas turi vertinti pareigÅ«nas atlikdamas patikrinimÄ . Liudytojas A. Z. parodė, jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vertintoju. Vertinimo ataskaitoje įraÅ¡omas vertinimo tikslas. Vertinimo ataskaitoje nustatoma automobilio rinkos vertė. Ne visais atvejais vertinimo metu yra apžiÅ«rimas automobilis, tuomet ataskaitoje pažymima, kad vertinimas atliktas iÅ¡ nuotraukų. IÅ¡ teismo posėdžio metu pateiktos apžiÅ«rėti vertinimo ataskaitos (t.1, b.l.110) gali pasakyti, kad automobilis nebuvo apžiÅ«rėtas, vertinimas atliktas iÅ¡ pateiktų nuotraukų. Kad vertinimas atliktas iÅ¡ nuotraukų matyti iÅ¡ to, kad ataskaitoje neužfiksuotos padangų plotis ir protektoriaus dydis.

Tokia vertinimo ataskaita netinkama nei teismui, nei muitinei, ji gali bÅ«ti pateikta įmonės buhalterijai. Jis gali atlikti automobilio vertinimÄ iÅ¡ nuotraukų. Kai atliekamas mokestinis vertinimas tai beveik kiekvienu atveju atliekamas automobilio fizinė apžiÅ«ra. Konkrečių ataskaitų užsakymo ir atlikimo neprisimena. Kad ataskaita bÅ«tų tinkama muitinei reikia, kad bÅ«tų du paraÅ¡ai, nurodytas vertinimo tikslas. Jeigu užsakovas bÅ«tų pasakęs, kad reikės vertinimo ataskaitÄ pateikti muitinei, bÅ«tų raÅ¡oma kitokia ataskaita.

Taip pat tvirtina, kad iÅ¡ teismo posėdžio metu pateiktų apžiÅ«rėti vertinimo ataskaitų (t.2, b.l.119 ir t.2, b.l.22) gali pasakyti, kad automobiliai nebuvo apžiÅ«rėti, vertinimas atliktas iÅ¡ pateiktų nuotraukų, jis automobilių nematė. Visos ataskaitos raÅ¡omos pagal vienÄ Å¡ablonÄ , nurodė, kad automobilių jis nematė, vertinimÄ atliko pagal pateiktas nuotraukas. Po vertinimo ataskaitomis yra jo paraÅ¡ai. Abejoja ar vertinimo ataskaita be dviejų parašų ir vertinimo tikslo tinkama pateikti muitinei.

Ataskaitas pasiimdavo užsakovai. UAB ,,Prienų turgus“ vadovų nepažįsta.  L. T. Z. parodė, kad dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje ir buvo gavęs nurodymÄ su kolegomis vykti į Prienuose, esantį postÄ , nes turima informacijos, kad poste forminamos transporto priemonės, kuriuos neatvyksta į posto teritorijÄ . Nuo 10.00 val. stebėjo posto teritorijÄ iki 15.00 val. jokios transporto priemonės per tÄ laikÄ Ä¯ posto teritorijÄ neatvažiavo, tačiau buvo gauta informacija, kad yra forminamos deklaracijos.

Todėl jie gavo nurodymÄ vykti į posto teritorijÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti ar yra atvykę automobiliai. Jis apžiÅ«rėjo teritorijÄ ir reikiamų transporto priemonių nerado. Tuomet buvo du muitininkai D. M. ir K. I., dar kartÄ visi apžiÅ«rėjo teritorijÄ , tačiau reikiamų transporto priemonių nerado. Muitininkai negalėjo paaiÅ¡kinti kur yra transporto priemonės. Tuomet jis aiÅ¡kinosi dėl filmavimo, matė, kad yra filmavimo kameros, tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad filmavimo kameros neveikia, o yra tik muliažai. L.

V. J. parodė, kad jis su kolegomis iÅ¡ Muitinės kriminalinės tarnybos, gavę užduotį, 2008 metais atvyko į Prienuose, esantį muitinės postÄ , dėl galimo piktnaudžiavimo, kad tikrindami prekes, kurioms taikomos muitinės procedÅ«ros, muitinės pareigÅ«nai nereikalauja, jog prekės bÅ«tų pristatytos. Kitiems pareigÅ«nams pastebėjus, kad atliekama importo procedÅ«ra transporto priemonei, buvo užeita į muitinės posto administracines patalpas. Buvo paimti dokumentai. Å io patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nebuvo automobilių muitinio tikrinimo vietoje.

Muitinės posto teritorijoje nebuvo jokių transporto priemonių. Kadangi K. I. turėjo atlikti muitinį tikrinimÄ , todėl kartu su ja buvo apžiÅ«rėta muitinės teritorija. Tuomet K. I. pasakė, kad nežino kur yra reikalingas automobilis. Muitinėje nebuvo net deklaranto. ProcedÅ«ra paprasta, kai pradedamas muitinis tikrinimas turi bÅ«ti pateikta prekė. L. R. L. parodė, kad jis dirba Kauno teritorinės muitinės Kauno centro krovinių poste. 2008 metais buvo nustatytas konkretus atvejis, kai muitinio forminimo metu nebuvo pateikta prekė – automobilis, dėl to buvo atliekamas neeilinis K.

I., kaip muitinės darbuotojos, vertinimas. Muitinio įforminimo tvarkos yra griežtai apibrėžtos bendrijos muitinės kodekse, muitinės įstatyme, visose su tuo susijusiose taisyklėse ir jokių išlygų nėra. Pareigūnas priėmęs dokumentus turi tinkamai įsitikinti, kad prekė pristatyta. Įsitikinimas, kad prekė pristatyta yra svarbus momentas, nes prekių patikrinimas atliekamas vietoje, ir muitinės pareigūnas pamato prekę. Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, o jų patalpose buvo įsteigta Kauno teritorinės muitinės postas.

Bendrovės sargai fiksavo kokie automobiliai atvykdavo į teritorijÄ . Nebuvo nustatytos tvarkos kaip turėjo bÅ«ti saugomi vaizdo įraÅ¡ai. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.5, b.l.189-192) prisiminė, kad teritorijoje buvo filmavimo kameros, tačiau jos neveikė, buvo tik muliažai. Sargai iÅ¡raÅ¡ydavo transporto priemonių įleidimo talonus, tačiau jie nebuvo registruojami, juos pasiimdavo muitininkai. Pati K. I., apklausta pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad savo kaltės nepripažįsta.

Konkrečiai Å¡ių automobilių tikrinimo neatsimena, tačiau jos vertinimu, automobilių muitinį patikrinimÄ atliko nepažeisdama teisės aktų ir instrukcijų reikalavimų. Mano, kad muitiniam patikrinimui galėjo bÅ«ti pristatyti kiti automobiliai nei buvo nurodyti dokumentuose. Vertinant K. I. parodymus, pirmos instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymus, automobilių muitinio patikrinimo dokumentus, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmos instancijos teismas, pripažįsta, kad automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir instrukcijų, iÅ¡vardintų pirmos instancijos teisme, reikalavimus.Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad automobilio BMW X5 vertinimo ataskaitoje nėra vertinimo įmonės vadovo D.

G. ir vertintojo A. Z. parašų nustatytose vietose, iÅ¡skyrus vertintojo A. Z. paraÅ¡Ä ant defektavimo akto, automobilių T. C. ir Lexus vertinimo ataskaitose nėra vertinimo įmonės vadovo D. G. parašų nustatytose vietose, yra tik vertintojo A. Z. paraÅ¡ai, dėl ko K. I. turėjo pareigÄ Ä¯vertinti pateiktas automobilių vertinimo ataskaitas, kaip neturinčias juridinės galios, nes neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad vertinimo ataskaitos yra netinkamos naudoti apmokestinimo tikslu, kurių pagrindų bÅ«tų galima nustatyti vertinimo ataskaitoje nurodytas aplinkybes – automobilių sužalojimus, identifikavimÄ , vertę.

O K. I. turėjo minėtas vertinimo ataskaitas atmesti kaip netinkamas. Nustatyti vertinimo ataskaitų trÅ«kumai įrodo, kad K. I. atlikdama minėtų automobilių muitinį tikrinimÄ , šį tikrinimÄ atliko netinkamai, kÄ ir konstatavo pirmos instancijos teismas.IÅ¡ bylos medžiagos ir pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad byloje nebuvo konkrečiai ir tiksliai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu bÅ«du buvo atliktas muitinis automobilių patikrinimas, tačiau vien vertinimo ataskaitų esminiai trÅ«kumai įrodo, kad K.

I. netinkamai atliko muitinį automobilių patikrinimÄ , neįsitikino dėl automobilių faktinės bÅ«klės atitikimo duomenims, nurodytiems dokumentuose, įformino automobilių tikrinimo dokumentus ir baigė muitinio patikrinimo procedÅ«rÄ .Apeliacinės instancijos teismas kaip neįtikinamÄ atmeta K. I. iÅ¡keltÄ prielaidÄ , kad muitiniam patikrinimui galėjo bÅ«ti pristatyti kiti automobiliai nei buvo nurodyta dokumentuose, pakeičiant automobilių VIN kodus. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius K.

I. teiginius ir galimybę, kad muitiniam patikrinimui buvo pristatyti kiti automobiliai. Jau buvo minėta, kad K. I. automobilių muitinio patikrinimo procedÅ«rÄ atliko pažeisdama teisės aktų ir instrukcijų reikalavimus, netinkamai atliko patikrinimÄ , todėl pačios K. I. iÅ¡keltos prielaidos, kad kiti asmenys galėjo siekti jÄ , kaip muitinės pareigÅ«nę, apgauti, neturi jokios reikÅ¡mės vertinant jos pačios atliktus veiksmus. Tokiu bÅ«du, kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo K.

I. padarytus automobilių muitinio patikrinimo pažeidimus. Pirmos instancijos teismas taip pat pripažino, kad K. I. jai inkriminuotus veiksmus atliko tyčia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada nėra teisinga.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba galimas tik esant tokio asmens tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (AT nutartis Nr. 2K–407/2009).

Å io nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (AT nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panaÅ¡iai (AT nutartis Nr. 2K–76/2007).

Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, bÅ«tina nurodyti tiek asmens psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė tyčios buvimÄ jos veiksmuose. Byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad K. I. atlikdama automobilių muitinį tikrinimÄ ir netinkamai įvykdžiusi savo pareigas, dėl ko automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant muitinės procedÅ«ras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Jau buvo minėta, kad byloje nebuvo konkrečiai nustatyta, kokiomis tiksliai aplinkybėmis K. I. atliko minėtų automobilių muitinį patikrinimÄ . Taip pat pritartina apeliantės argumentui, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ji veikė bendrininkaujant su kitais asmenimis, taip pat nenustatyti jo veiksmų tikslai ir motyvai. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tik aplinkybė, kad K. I. netinkamai atliko automobilių muitinį patikrinimÄ , tačiau nėra nustatyta, kad Å¡iuos veiksmus ji atliko ne dėl aplaidumo, o siekiant tikslų, kad kiti asmenys iÅ¡vengtų muitinės mokesčių.

Byloje nėra paneigti apeliantės argumentai, kad dėl didelio darbo krÅ«vio , sveikatos bÅ«klės, kitų priežasčių, neturėdama jokio motyvo, nesiekdama jokių tikslų, ji galimai nekreipė dėmesio į tai, kad jai buvo pateiktos netinamos automobilių vertinimo ataskaitos be parašų, o ji Å¡ias ataskaitas priėmė. Priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje, kolegija, be kitų argumentų, taip pat remiasi Lietuvos AT praktika, iÅ¡ dalies suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Pvz.: Lietuvos AT 2012-10-16 nutartyje Nr. 2K-485/2012, kurioje asmuo buvo kaltinamas analogiÅ¡ka, kaip ir K.

I. nusikalstama veika, AT pritardamas apygardos teismo iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, įvertino, kad tyčia Å¡io asmens veikoje nėra įrodyta. Nagrinėjamoje byloje K. I. buvo kaltinama ir nuteista dėl trijų automobilių muitinio tikrinimo procedÅ«rų pažeidimo, tačiau vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip besÄ lygiÅ¡kai įrodanti, kad K. I. veikė tyčia. Akivaizdu, kad dėl netinkamo savo pareigų atlikimo K. I. galėjo netinkamai įvykdyti kelias muitinės tikrinimo procedÅ«ras.

Tyčinės kaltės buvimas asmens veikoje yra bÅ«tinas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies požymis. Nenustačius Å¡io požymio, asmens veika pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį negali bÅ«ti kvalifikuota. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad K. I. veiksmuose nėra tyčios bei kartu nustatęs, kad ji netinkamai atliko trijų automobilių muitinės patikrinimÄ , vertina, kad K. I. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje.

 Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio redakcija, galiojanti nusikalstamų veikų padarymo metu numatė atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, numatant bausmę - teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ arba baudÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 229 str. redakcija, galiojusi iki 2011-07-05).

Dabartiniu metu galiojanti BK 229 straipsnio redakcijoje numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniu, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, numatant bausmę - baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.   Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio redakcijoje, galiojusios K.

I. inkriminuojamų veikų metu, buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 str. redakcija galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29). K. I. inkriminuojama, kad nusikalstamas veikas ji padarė 2008 metų kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2014 m. gegužės 23 d. Tokiu bÅ«du, nuo K.

I. inkriminuojamos paskutinės nusikalstamos veikos iki nuosprendžio priėmimo praėję daugiau nei penki metai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių apkaltinamojo nuosprendžio K. I. atžvilgiu priėmimo senaties terminas bÅ«tų sustabdytas ar atsinaujinęs.Esant pagrindams spręsti senaties taikymo klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 229 straipsnio teisėjų kolegija atsižvelgia į LR BPK 254 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, bei esant pagrindui spręsti klausimÄ dėl senaties taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu užbaigtina suraÅ¡ant nutartį.Sprendžiant klausimÄ dėl nutarties nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo, teismas taip pat atsižvelgia į Å¡iuo metu suformuotÄ Aukščiausiojo teismo praktikÄ bylose dėl senaties taikymo. Pvz. 2012-05-08 Lietuvos AT plenarinės sesijos nutartyje 2K-P-9/2012 nurodyta, kad esant pagrindui taikyti senatį, neturi bÅ«ti vertinami kaltės įrodymai, o nutartyje neturi bÅ«ti naudojami teiginiai, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ dėl asmens kaltės.Vertinant Lietuvos AT praktikÄ Ä¯gyvendinant LR BPK 254 straipsnio 4 dalies ir BPK 3 straipsnio reikalavimus, kartu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje K.

I. atžvilgiu nėra pagrindo visiÅ¡kai nevertinti jos kaltės įrodymų dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, kadangi nutartyje teismui privalu pasisakyti, dėl kokios priežasties byloje nėra suraÅ¡omas apkaltinamasis ar iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamoje byloje K. I. kaltės įrodymai turi bÅ«ti įvertinti tuo aspektu, dėl kokios priežasties jos atžvilgiu nėra suraÅ¡omas apkaltinamasis ar iÅ¡teisinamasis nuosprendis, o yra suraÅ¡oma nutartis nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties.Å ioje nutartyje yra konstatuota, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu K.

I. galėtų būti pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį. Kartu, pažymėtina, kad klausimas ar K. I. veiksmuose yra kito nusikaltimo, turinčio Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio numatytas nusikaltimas, negali būti vertinamas, kadangi dėl šios nusikalstamos veikos yra suėjęs senaties terminas. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu užbaigiama surašant teismo nutartį remiantis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

Nutraukiant bylÄ Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nesuformuluoja sprendimo iÅ¡teisinti K. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 3 nusikalstamų veikų), kadangi Å¡ie jos veiksmai turi požymių kitos nusikalstamos veikos – BK 229 straipsnio, tačiau perkvalifikuoti K. I. veiksmus ir tirti kaltės įrodymų Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustačius, kad dėl Å¡ių nusikalstamų veiksmų yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ K. I. atžvilgiu dalyje dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra teisingas ir pagrįstas. Nutraukiant bylÄ Å¡ioje dalyje, pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi analogiÅ¡kais pagrindais, paminėtais Å¡ioje nutartyje. Nustačius, kad dėl galimai padarytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje yra suėję baudžiamosios atsakomybės terminai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino K.

I. kaltės įrodymų Å¡ioje dalyje. Tačiau, nustačius, kad pirmos instancijos teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė nuosprendžiu, o apeliacinės instancijos teisme, byloje priimamas sprendimas bylÄ nutraukti nutartimi, Å¡ioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis taip pat naikintinas, o visa baudžiamoji byla nutrauktina nutartimi.Nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties, teismas taip pat nevertina apeliantės argumentų dėl didelės žalos, galimai padarytos jos veiksmais, nebuvimo.Apeliantės argumentai dėl neteisingo baudžiamosios bylos iÅ¡skyrimo jos atžvilgiu ir kitų kaltų asmenų nenustatymo nėra pakankamas pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl bylos iÅ¡skyrimo bÅ«tų pažeistos K. I. teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .Apeliantės argumentai dėl pirmos instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo ar neobjektyvumo nėra pagrįsti. Pirmos instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo tose ribose, kuriose K. I. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, nagrinėdamas bylÄ Ä—mėsi visų priemonių nustatyti tiesÄ byloje, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Vien ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį K.

I. atžvilgiu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismas K. I. atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos BK 95 straipsniu, n u t a r ė : nuteistosios K. I. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti 2014 m. gegužės 23 dienos Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti nutartį: BaudžiamÄ jÄ bylÄ K.

I. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti K. I. panaikinti. Nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                 Algirdas Remeika Svetlana Jurgaitienė