2022-02-09 Nr. AB-3159-3-61-3-02363-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-150-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02363-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir atsakovas) 37 915,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2 047,46 Eur delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

3. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) atsakovui apskaičiuota vietinė rinkliava už paminėtus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovui suformuotas ir išsiųstas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10001937, kuriame nurodoma paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., suma 18 818,00 Eur, ir sumokėjimo terminas. Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, 2019 m. kovo 27 d. suformuotas ir išsiųstas atsakovui mokėjimo pranešimas Nr. 10911024, kuriuo informuojama apie paskaičiuotą rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., suma 22 791,00 Eur. Atsakovo bendras įsiskolinimas už 2 mokestinius laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš viso sudaro 37 915,95 Eur. Atsakovui neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pareiškėjas atsakovui nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priskaičiavo 2 047,46 Eur delspinigių.

4. Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo išdėstytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT) nurodė, kad asmuo nesukūręs jokių atliekų, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas pats prašyme nurodė, kad atsakovas nėra sukūręs jokių atliekų atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose. Be to, 2018 m. vasario 6 d. UAB „Emilė“ direktorius priėmė įsakymą dėl veiklos nurodomuose nekilnojamojo turto objektuose nevykdymo, nurodydamas, jog R. B., būdamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius, įvertinant realią nekilnojamojo turto objektų būklę, vykdant darbų saugos priežiūros reikalavimus ir vadovaujantis įmonės įstatais, nusprendžia nevykdyti veiklos minėtuose objektuose. Todėl iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog atsakovas nesukūrė jokių atliekų pareiškėjo nurodomose nekilnojamojo turto objektuose, nes jie nuo 2018 m. vasario 6 d. yra visiškai nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Sutarčių registre nėra registruota jokių objektų naudojimą pagrindžiančių sutarčių ir atsakovas turi būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjo minimu laikotarpiu. Atsakovas 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjui pateikė prašymą dėl atleidimo nuo prašyme nurodomo mokesčio sumokėjimo.

6. Atsakovas teigė, kad prašymas yra neįrodytas, jame nėra išdėstyta paaiškinimų, kodėl atsakovui skaičiuojamas atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, kartu su prašymu nėra pateikti tokį rinkliavos dydį patvirtinantys dokumentai, todėl prašymas yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo 37 915,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 2 047,46 Eur delspinigių.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašyme minimi nekilnojamojo turto objektai priklauso atsakovui nuosavybės teise. Pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už jam nuosavybės teise priklausančius ginčo objektus, 2018 m. birželio 6 d. atsakovui išsiuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10001937 su 18 818 Eur apskaičiuota rinkliava už 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovui nesumokėjus vietinės rinkliavos ir prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. išsiuntė atsakovui mokėjimo pranešimą Nr. 10911024 su 22 791 Eur apskaičiuota rinkliava už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už 2 mokestinius laikotarpius, 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti minėtas sumas.

9. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnyje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Rinkliavos nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 3 ir 6 punktuose, 7.5 papunktyje, 20, 21, 22, 24, 34 ir 35 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pabrėžė, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Atsakovas, kaip gamybos, pramonės, transporto ir sandėliavimo patalpų, garažų, gydymo, gyvenamųjų daugiabučių namų, prekybos ir kitos paskirties pastatų savininkas, privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

10. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18–20 punktuose įtvirtintą reglamentavimą ir akcentavo, kad, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Įgyvendinant šią nuostatą, Rinkliavos nuostatuose nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos. Šios normos būtent ir buvo nustatytos įvertinus, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų turėtojams naudojantis ir vykdant veiklą atitinkamos paskirties patalpose, todėl apmokestinimas vykdomas atsižvelgiant į galimą susidaryti atliekų kiekį. Iš Nuostatų 3 priedo matyti, kad gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijoje nustatytos vienos mažiausių susikaupimo normų (atitinkamai mažesnis ir mokėtinos rinkliavos dydis). Taigi, jau Nuostatuose buvo įvertintas mažesnis mišrių atliekų susidarymo intensyvumas minėtoje kategorijoje. Nuostatai nustato, kad ir administracinės paskirties ir gamybos bei pramonės transporto, sandėliavimo kategorijai priskirtiniems nekilnojamojo turto objektams yra skaičiuojama rinkliava už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą pagal atitinkamus kriterijus ir normas.

11. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 22, 24, 29, 34 punktais, Nuostatų 21, 35 punktais, sprendė, kad pareiškėjas tinkamai pagal nustatytus kriterijus apskaičiavo rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą visiems pareiškėjo valdomiems objektams, pateikė atsakovui 2018 m. birželio 6 d. ir 2019 m. kovo 27 d. pranešimus dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjui pateikė prašymą atleisti jį nuo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumokėjimo. Atsakovas prašymą atleisti jį nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus grindė tuo, kad nuo 2018 m. vasario 6 d. dalis nekilnojamojo turto objektų yra nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, atitinkamai nesant atliekų, negali būti apskaičiuojama ir vietinė rinkliava.

13. Teismas, įvertinęs Nuostatų 36–39 punktuose, Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje, 4 straipsnyje nustatytą reguliavimą, akcentavo, kad Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai pabrėžiamas skirtumas tarp atliekų perdavimo pagal sutartį bei komunalinių atliekų, kurių surinkimas ir tvarkymas apmokestinamas taikant vietinę rinkliavą. Mišrios komunalinės atliekos bei gamybinės ir statybinės atliekos yra atskiri atliekų srautai, kurie turi būti tvarkomi pagal atskirus reikalavimus, o vieno atliekų srauto susidarymas savaime nepašalina ir nepanaikina atliekų kitame susidarymo.

14. Teismas akcentavo LVAT išaiškinimus, pagal kuriuos, be kita ko, vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą, taip pat tai, kad įrodinėjimo pareiga, ar fizinio ar juridinio asmens veikloje nesusidaro atliekos, tenka asmeniui, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava.

15. Teismas nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R. B. 2018 m. vasario 6 d. įsakymas „Dėl veiklos nekilnojamojo turto objektuose“, kuriuo nuspręsta nevykdyti veiklos atitinkamuose nekilnojamojo turto objektuose pagal teikiamą lentelę, neįrodo, kad ginčo objektuose visiškai nesusidarė komunalinės atliekos. Teismas vertino, kad šie dokumentai patvirtina galimai tik tai, kad ginčo objektuose nebuvo vykdoma ūkinė veikla, tačiau ne faktą, jog juose nebuvo jokių komunalinių atliekų.

16. Teismui kilo abejonių dėl faktinių aplinkybių, kurias nurodo atsakovas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius įsakymą dėl ūkinės veiklos nevykdymo atitinkamuose ginčo objektuose priėmė 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovui pranešimą Nr. RIS-00000528 dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovui tapo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau net ir žinodamas šias aplinkybes, atsakovas nepateikė pareiškėjui įrodymų, kuriuos teikia teismui, jo nuomone, patvirtinančius, kad nustatytu laikotarpiu nebuvo sukaupta komunalinių atliekų dėl ūkinės veiklos nevykdymo.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo atleidimo pareiškėjui pateiktas tik 2020 m. liepos 30 d., t. y. jau po to, kai skundas buvo pateiktas teismui. Tai reiškia, jog atsakovas nedeklaravo Nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas tam tikrą laikotarpį, nepateikė Nuostatų 38 punkte nurodytus dokumentus.

18. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiose objektuose nesusidarė komunalinės atliekos. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad LVAT teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pastebėjo, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą.

20. Teismas Nuostatų 83 punkte, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektais nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais, vertino, kad pareiškėjo reikalavimas iš atsakovo priteisti delspinigius yra pagrįstas.

III. 21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

22. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi, atsakovo nuomone, vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti rinkliavą. Atsakovas teismui yra pateikęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R. B. 2018 m. vasario 6 d. priimtą įsakymą „Dėl veiklos nekilnojamojo turto objektuose“, kuriuo nuspręsta nevykdyti veiklos atitinkamuose nekilnojamojo turto objektuose kartu su lentele, iš kurios matyti, kurie konkrečiai nekilnojamojo turto objektai bus nenaudojami ir kurie naudojami dalinai. „Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo“ 4.2 papunktyje nurodoma, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Kadangi atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas nėra naudojamas, taikyti privalomus mokesčius, kaip pastoviąją ar kintamąją dalį, prieštarauja įstatymams bei yra neteisinga.

23. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies kontekste įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Kadangi patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, todėl atsakovas nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jam nėra teikiama jokia paslauga, todėl ir negali būti skiriamos jokios rinkliavos, kadangi atsakovui negali kilti pareiga mokėti už paslaugas, kurios apskritai nėra teikiamos, net jei tokios paslaugos yra įvardijamos bei pateikiamos rinkliavų forma.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

26. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pozicija neatitinka teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos. Atsakovas teigia, kad paslaugos jam nebuvo teikiamos, komunalinės atliekos nesusidarė, tačiau tam pagrįsti įrodymų nepateikia. Atliekų nesusikaupimo faktą bando pagrįsti tik vienu įsakymu dėl veiklos nevykdymo. Ginčo byloje nėra dėl atsakovui nuosavybes teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir galiojančia bei aktualia teismų praktika, atsakovas yra rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti jam priskaičiuotą vietinę rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

27. Pareiškėjas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su rezultatu, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisės į skundo objektyvų ir nešališką nagrinėjimą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje ginčas kilo dėl 37 915,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 2 047, 46 Eur delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

29. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą nustatęs, kad pareiškėjo nurodyti nekilnojamojo turto objektai nuosavybes teise priklauso atsakovui, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo nuosavybės teise valdomuose objektuose nebuvo sukaupta komunalinių atliekų, t. y. nėra paneigta, kad atsakovas yra atliekų turėtojas. Be to, pašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pareiškėjui buvo pateiktas tik po pareiškėjo kreipimosi į teismą.

30. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad ginčo objektai nenaudojami, jam nėra teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jis nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas vietinės rinkliavos mokesčiais.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

33. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Šių Nuostatų 7.5 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau − Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau − MKA susikaupimo normos).

34. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). LVAT taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

35. Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jam neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo nurodyti ir vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai nuosavybes teise priklauso atsakovui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymas dėl ūkinės veiklos nevykdymo atitinkamuose ginčo objektuose savaime neįrodo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo sukaupta komunalinių atliekų dėl ūkinės veiklos nevykdymo. Be to, pagrįstų abejonių kyla dėl atsakovo argumentų, jog jo valdomose nekilnojamojo turto objektuose nesusidarė komunalinės atliekos, nes atsakovo prašymas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo atleidimo pareiškėjui buvo pateiktas tik 2020 m. liepos 30 d., t. y. po skundo pateikimo teismui. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinimui, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme.

37. Minėta, kad nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas tik teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina, kad atsakovo apeliaciniame skunde cituojama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 4.2 papunkčio nuostata dėl galimybės taikyti nulinę vietinę rinkliavą, tačiau šis teisės aktas nėra aktualus nagrinėjamam ginčui, nes šiuo atveju sprendžiama dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus.

38. Pagal ginčui aktualių Nuostatų 34 punktą pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Nuostatų 35 punktas nustato, kad kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pagal 36 punktą kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Nuostatų 37 punktas nustato, kad atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Pagal Nuostatų 38 punktą pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia VASA dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota. Nuostatų 39 punktas nustato, kad nepateikus 38 punkte nurodytų dokumentų ar jų kopijų, VASA už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

39. Aptartų nuostatų analizė suponuoja, kad nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas.

40. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas deklaravo Nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas tam tikrą laikotarpį bei, kad pateikė pareiškėjui Nuostatų 38 punkte nurodytus dokumentus.

41. Teisėjų kolegija aptarto teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos ir pareiškėjo prašymas dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė