2018-12-19 Nr. AB-951-3-64-3-00713-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2508-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00713-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d.

1.1. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad kameroje Nr. 48 nebuvo įrengtos spintelės susidėti asmeniniams daiktams. Daiktus laikant kelioniniuose krepšiuose, maišuose, jie įgaudavo pelėsio kvapą. Pareiškėjo pateiktoje kameros fotonuotraukoje akivaizdžiai matosi pelėsis ant kameros sienos. Kameros nebuvo tinkamai prižiūrimos, nebuvo ventiliacijos. Nuotraukoje nefiksuotos virš tualeto esančios lubos, ant kurių aiškiai matėsi pelėsis, natūraliu būdu išvėdinti kameros nebuvo įmanoma. Naktinis apšvietimas neatitiko reikalavimų, kadangi buvo įrengtas vidinėje kameros sienoje už metalinių strypų, o ne išorinėje. Nuotraukoje matėsi, kad apšvietimas buvo įmontuotas vidinėje nišoje už metalinių strypų. Pagal Europos standartus visi apšvietimo laidai privalo būti įmontuoti ne vidinėje sienoje, o išorėje.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad informacija dėl spintelių įrengimo yra pateikta neteisinga. Kamerose spintelių, kur būtų galima susidėti asmenio naudojimo daiktus, nebuvo. Kadangi nebuvo spintelių susidėti asmeniniams daiktams, buvo pažemintas jo orumas, be to, pareiškėjas turėjo kvėpuoti pelėsiu.

1.3. Pareiškėjas akcentavo, kad yra pateiktos trys nuotraukos, o kameros lubos nebuvo nufotografuotos. Jis prašė padaryti kameros fotonuotraukas, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nebuvo nufotografuotos lubos, ant kurių taip pat aiškiai buvo matomas pelėsis.

1.4. Pareiškėjas prašė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl higienos normų pažeidimų, dėl patirto orumo pažeminimo bei kenksmingų sąlygų iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti neturtinę žalą.

2. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad kamera Nr. 48 pareiškėjo kalinimo metu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leido daryti išvadą, kad nustatyta tvarka jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą niekas nesikreipė. Kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Minėta kamera buvo tikrinta 2016 m. vasario 22 d. (išvados surašytos 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-56) ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

2.2. Atsakovas akcentavo, jog Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus, duris) ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos, lauko temperatūra ir kt.).

2.3. Atsakovas pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (Higienos normos HN 134:2015 3 p.)

2.4. Pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ir stresą. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė neturtinę žalą, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu atsižvelgti į tai, kad Šiaulių TI pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai į pareiškėją. Pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje

5. Dėl kameros Nr. 48 atitikimo higienos normų reikalavimams, teismas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 48 buvo pelėsis, kuris aiškiai matėsi ne gyvenamojoje patalpoje, o ant sanitariniame mazge virš kriauklės esančių plytelių. Nuotraukose, nurodytoje pareiškėjo vietoje, pelėsio nesimatė, nes baigėsi ties sanitarinio mazgo plytelių viršumi. Atsakovas teismui pateikė kameros fotonuotraukas, kuriose aiškiai buvo matomas pelėsis. Teismas sprendė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 48 buvo pažeistos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas. Ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturėjo būti vizualiai matomų pelėsių. Pareiškėjo fotonuotraukoje padarytos atitinkamos atžymos su prierašais, kad „tai pelėsis“, teismas laikė ne pelėsiu, o nuo sienos iškritusiu tinku.

6. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo, tiek iš atsakovo pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kameroje Nr. 48 buvo mažiausiai 10 sieninių lentynų daiktams susidėti ir maisto produktams laikyti, todėl toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir teismo atmestas kaip nepagrįstas.

7. Teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai (14.3 p.).

8. Teismas pažymėjo, kad pateiktose nuotraukų buvo aiškiai matyti, kad kameroje Nr. 48 būtent taip ir įrengtas naktinis elektros apšvietimas, todėl toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir teismo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nedetalizavo, pagal kokį jo nurodytą Europos standartą ir kaip turėtų būti įrengtas naktinis elektros apšvietimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei niekaip nesusiejo šio savo argumento su patirta neturtine žala.

9. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą.

10. Teismas pažymėjo, kad aptariamu laikotarpiu duomenų apie pareiškėjo dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį įvairiais psichologiniais išgyvenimais, byloje nėra. Teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą ir konstatavo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nurodytų nepatogumų nepatyrė, t. y., tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nebuvo faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu dėl netinkamų laikymo sąlygų (2017 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 61/04-1211).

11. Teismas nurodė, kad posėdžio metu pareiškėjas bandė žodžiu išplėsti skundo nagrinėjimo ribas, nurodydamas tai, kad jam nebuvo duodami vaistai, kuriuos jis turi gerti kiekvieną dieną. Išsakė skundus ir dėl kitų kamerų higienos reikalavimų kitais laikotarpiais (drėgmės, ventiliacijos ir kt.) Teismas nenagrinėjo pareiškėjo žodžiu nurodytų naujų argumentų, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Iš administracinėje byloje esančios Alytaus pataisos namų 2017 m. birželio 14 d. pažymos Nr. 8-6410 buvo matyti, kad atsakovo atsiliepimo kopija pareiškėjui įteikta 2017 m. birželio 14 d., jam pasirašant, tačiau per įstatyme nustatytą laiką skundas (prašymas, pareiškimas) raštu nebuvo tikslintas, o naujos aplinkybės nurodytos tik teismo posėdžio metu. Atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą tik dėl pareiškėjo 2017 m. gegužės 17 d. pareiškime apibrėžtų reikalavimo ribų.

12. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalį pataisos įstaigų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, darė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos Žmogaus Teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažeidimo pripažinimas, teismui įvertinus visus pareiškėjo skunde ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimą nurodytus argumentus, kalinimo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. kai kameroje Nr. 48 vizualiai matėsi pelėsis, tačiau pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus nurodytoje kameroje buvo 3 paras, kiti pareiškėjo argumentai buvo laikomi nepagrįsti, teismas laikė pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ji atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas A. L. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 53), prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pateiktos nuotraukos patvirtino, kad kamera Nr. 48, kurioje buvo pelėsio, neatitiko higienos normos reikalavimų, o naktinis apšvietimas, kuris įrengtas už grotų, taip pat neatitinka reikalavimų.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (I t., b. l. 56–58) nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas, pakartojęs atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl apšvietimo ir kameroje rasto pelėsio, papildomai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichologines savybes, kurios būtų reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio mąsto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios pareiškėją laikant netinkamomis kalinimo sąlygos Šiaulių TI nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdyje patikslintas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis ir pareiškėjo patirta neturtine žala, skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes dėl kameroje buvusio pelėsio ir netinkamo jos naktinio apšvietimo, vadovavosi Šiaulių TI pateiktais melagingais duomenimis. Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Šiaulių TI sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl turi būti tenkinamas jo reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl gyvenamosiose patalpose buvusio pelėsio, dėl naktinio apšvietimo, spintelių asmeniniams daiktams sudėti trūkumo, pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Šiaulių TI teismui pateiktais melagingais duomenimis.

22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo laikymo Šiaulių TI higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jo skundą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Skunde pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 48 buvo prastas naktinis apšvietimas, trūko spintelių asmeniniams daiktams susidėti, o ant sienų ir lubų matėsi pelėsis. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. EP-56, kuriuo paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kameroje nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, ir dėl netinkamo naktinio apšvietimo. Iš pateiktų į bylą nuotraukų nustatyta, kad kameroje buvo pelėsis, todėl pagrįstai pripažintina, kad kamerose Nr. 48, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrintos higienos normų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos. Tai reiškia, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

24. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant higienos normas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir išgyvenimų, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kameroje Nr. 48, kurioje buvo nustatyti higienos normos pažeidimai (kameroje buvo pelėsis), buvo laikomas 3 paras. Todėl, įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo parinktas pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdas – pripažinti, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI – yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

27. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė