a3ecd120-2641-43af-bb07-bc03e58ca8e5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-226-480/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00434-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) S. R., atstovaujamo advokatės E. G., apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos butų Å«kis“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 889,70 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. spalio 9 d. iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieÅ¡kovės draudėjo butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Ka­dangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio aplieto buto savininkui iÅ¡mokėjo 889,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas kaip buto savininkas nesirÅ«pino tinkama savo buto įrangos technine bÅ«kle, dėl ko bÅ«tent iÅ¡ jo buto buvo vandeniu užlietas žemiau esantis butas. Nurodė, kad pats atsakovas pripažįsta, jog apliejimo Å¡altinis buvo jo bute, todėl už žalÄ turi atsakyti ne uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos butų Å«kis“, o atsakovas.

2. Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas bute nuolat negyvena, jame dažniau lankosi vasaros sezono metu. Atsakovo praÅ¡ymu butÄ prižiÅ«ri ir jame dažnai lankosi A. J.. 2015 m. spalio 9 d. A. J., nuvykusi į atsakovo butÄ , pastebėjo, kad iÅ¡ kambaryje esančio radiatoriaus laÅ¡a vanduo. Atsakovas nurodė, kad dėl to yra ne atsakovo kaltė, o namo administratoriaus UAB „Palangos butų Å«kis“ kaltė.

UAB „Palangos butų Å«kis“ savo raÅ¡te nurodė, kad po įvykio patikrinus atsakovo butÄ nustatyta, jog užpylimas įvyko dėl trečiųjų asmenų netinkamo elgesio su inžinerinės sistemos įrengimais, t. y. dėl atsakovo bute gyventojo palikto atsukto vintilio, per kurį nutekėjo vanduo. Atsakovo turimais duomenimis UAB „Palangos butų Å«kis“ bÅ«tent 2015 m. spalio 9 d. vykdė hidraulinius bandymus prieÅ¡ Å¡ildymo sezono pradžiÄ , todėl jis ir turi atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , nes butų Å«kis netinkamai vykdė namo inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ ir eksploatavimÄ .

Nurodė, kad į UAB „Palangos butų ūkis“ pareigas įeina namo šildymo sistemos pasiruošimo šildymo sezonui kontrolė. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad radiatoriai priklauso pastato bendrajai inžineriniai sistemai. Vien nustatyti, jog patalpos užlietos iš atsakovo buto, reikalinga įvertinti ir tai, kad vandens nutekėjimas įvyko iš inžinerinės sistemos įrenginio, kurio priežiūra privalo rūpintis UAB „Palangos butų ūkis“.

3. Trečiasis asmuo UAB „Palangos butų Å«kis“ atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad užliejimo Å¡altinis buto atsakovo bute netinkamai eksploatuotas radiatorius. Dėl bute esančio radiatoriaus tinkamo eksploatavimo yra atsakingas buto savininkas, o ne namo administratorius. Ginčo name 2015 metų spalio mėnesį hidrauliniai bandymai nebuvo atliekami. Atsakovas nesiėmė veiksmų žalai iÅ¡vengti, todėl turi jÄ atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“ iÅ¡ atsakovo S. R. 889,70 Eur iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (889,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, kuris asmuo – buto savininkas ar namo administratorius atsakingas už gyventojo bute esančio radiatoriaus priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ .

6. Teismas nurodė, kad vien tai, jog radiatoriai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas.

7. Teismas nustatė, kad namo administratorius ginčo name 2015 metų spalio mėnesį hidraulinių bandymų prieÅ¡ Å¡ildymo sistemos pradžiÄ neatliko, paskutiniai Å¡ildymo sistemos hidrauliniai bandymai buvo atliekami 2015 m. liepos 7 d. Atliekant hidraulinius bandymus atsakovas į namo administratorių dėl pratekėjimo iÅ¡ radiatoriaus nesikreipė. Užliejimo faktas užfiksuotas ne liepos, o spalio mėnesį, todėl akivaizdu, kad liepÄ atlikti hidrauliniai bandymai negalėjo bÅ«ti spalį įvykusio užliejimo priežastimi. Taip pat į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad namo administratoriui iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio bÅ«tų buvusi pateikta informacija apie atsakovo radiatoriaus netinkamÄ bÅ«klę.

8. Teismas sprendė, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo Å¡iais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytÄ Å¾alÄ . Dėl aptartų aplinkybių atsakomybė už žalÄ , padarytÄ pratekėjus vandeniui iÅ¡ atsakovo bute esančio radiatoriaus, tenka ne namo administratoriui, o radiatorių turėjusiam tinkamai prižiÅ«rėti atsakovui.

9. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Palangos butų Å«kis“ kaip bendrojo naudojimo objekto administratorius netinkamai vykdė jam teisės aktų pavestas bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros funkcijas ir gali bÅ«ti atsakingas už tai, kad atsakovo bute esantis radiatorius buvo netinkamai prižiÅ«rimas (buvo paliktas atsuktas vintilis), dėl ko buvo padaryta žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1440-451/2018; priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atmesti; pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apelianto S. R. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , netyrė ir neanalizavo visų įrodymų. Apelianto manymu, civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas įrodė visas deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinÄ sias sÄ lygas. 10.2. Nagrinėjant civilinę bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų kokių veiksmų ėmėsi trečiasis asmuo UAB „Palangos butų Å«kis“ laikotarpiu nuo 2015 liepos 7 d. iki 2015 m. spalio 9 d., kad bÅ«tų užtikrintas saugumas. 10.3.

Apeliantas nurodė, kad dviejuose aukÅ¡tuose po apelianto butu, yra atjungtas centrinis Å¡ildymas, tai yra centrinis Å¡ildymas yra tik pirmame ir ketvirtame namo aukÅ¡tuose. BÅ«tent Å¡i aplinkybė ir suponavo slėgio pokyčius apelianto buto radiatoriuose. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apačioje esantis butas buvo aplietas dėl apelianto netinkamos buto priežiÅ«ros, tai yra bute buvo paliktas atsuktas radiatoriaus ventilis, tačiau pažymėtina, kad Å¡ildymo sistema nepaisant sezono (vasaros ar žiemos) yra visada užpildyta vandeniu, tad atsuktas radiatoriaus ventilis, bÅ«tų sukėlęs žalÄ daug anksčiau nei 2015 m. spalio mėnesį.

Tai yra iÅ¡ užpildytos vandeniu sistemos bÅ«tų vanduo tekėjęs nuolatos po atliktų hidraulinių bandymų. 10.4. Nurodė, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 7 punktu yra nustatytas 1 metų senaties terminas, todėl apeliantas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. 10.5. Pažymėjo, kad po įvykusio užliejimo įvykio nebuvo atliekamas iÅ¡samus tyrimas tikslu nustatyti kas yra kaltas dėl įvykusio įvykio, tai yra civilinėje byloje nėra jokių kompetentingų institucijų patikinimo aktų, įvykio apžiÅ«ros protokolų, kurie nustatytų, kokia buvo tikroji apliejimo priežastis, kas tinkamai neatliko savo pareigų, susijusių su radiatoriaus, esančio apelianto bute, priežiÅ«ra, eksploatacija.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovo darbuotojai nėra asmenys, kurie turi specialiųjų žinių Å¡ioje srityje. 10.6. Apelianto manymu, nagrinėjant civilinę bylÄ nebuvo surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių bÅ«tent apelianto neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalos dydį. Kauno apylinkės teismas atsakovui bei trečiajam asmeniui, nuolat teikiančiam daugiabučių namų administravimo paslaugas nekėlė pareigos elgtis teisingai, rÅ«pestingai, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

11. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 1.1. Pažymėjo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Atsakovas nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei triplike, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties. Taigi, Å¡is argumentas nebuvo iÅ¡sakytas bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei negali bÅ«ti keliamas apeliaciniame skunde. 1.2.

Nurodė, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo subrogacijos bÅ«du įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. 1.3.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ subrogacijos bÅ«du perėmė nukentėjusiojo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. Reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, tarp nukentėjusio asmens ir žalÄ padariusio asmens susiklosto deliktiniai santykiai, kuriems taikomas trejų metų sutrumpintas senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurio ieÅ¡kovas nepraleido.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Ä®vertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 9 d. iÅ¡ atsakovui S. R. (toliau – atsakovas arba apeliantas) priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ draudėjos B. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio vandeniu užlietas žemiau esantis butas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui (el. b. 1 t. b. l. 78-79). IeÅ¡kovė aplieto buto savininkui už padarytÄ Å¾alÄ sumokėjo 889,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: buto techninės apskaitos duomenys (el. b. 1 t. b. l. 4-5, 9-13, 28-31, 37-38, 67), namo aukÅ¡to butų iÅ¡dėstymo planas (el. b. 1 t. b. l. 7), užlieto buto 2015 m. spalio 9 d. apžiÅ«ros aktas, suraÅ¡ytas penkių namo gyventojų (el. b. 1 t. b. l. 19-20), praneÅ¡imas ieÅ¡kovei apie buto užliejimÄ (el. b. 1 t. b. l. 70-71), užlieto buto nuotraukos (el. b. 1 t. b. l. 25-27, 32-36, 39-56, 59-60, 62-63, 75-76, 80-90, 96, 100-102), įvykio metu galiojusi buto draudimo sutartis (el. b. 1 t. b. l. 14-15), nuostolio apskaičiavimas (el. b. 1 t. b. l. 74), duomenys apie iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (el. b. 1 t. b. l. 18, 61, 64, 69, 103).

17. IeÅ¡kovė, atlyginusi nukentėjusiajam asmeniui Å¡io patirtÄ 889,70 Eur žalÄ (iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ), pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui – atsakovui 18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje žalos faktas, dydis, aplinkybė, kad užliejimo Å¡altinis buvo atsakovo bute, atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę netinkama radiatoriaus priežiÅ«ra, nes atsakovas nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryÅ¡ys tarp užliejimo fakto ir žalos dydžio nustatyti, t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos CK 6.246 straipsnyje – 6.249 straipsnyje, įrodytos ir skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

19. Apeliaciniame skunde iÅ¡vardyta daugybė CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (pradedant bendrosiomis, pagrindinėmis taisyklėmis ir baigiant gausiai cituojama kasacinio teismo praktika), tačiau daugumos iÅ¡ jų pažeidimai tik deklaruojami, nes nenurodoma, kuo konkrečiai jie pasireiÅ¡kė, ir nenurodomi iÅ¡vardytų normų pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinį skundÄ tiek, kiek jame iÅ¡dėstyti teiginiai yra sukonkretinti, susieti su byla ir esminiais CPK pažeidimais ar CK normų taikymu teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

20. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

22. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, atsakomybės atsakovui taikymo.

24. Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto Nr. 17 užpylimo židinys yra virÅ¡uje esančiame apelianto bute Nr. 20, ieÅ¡kovė įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis Å¡iais įrodymais: 2015 m. spalio 9 d. užlieto buto (duomenys neskelbtini), ApžiÅ«ros aktu, kuriame nurodyta, kad užlietos grindys iki 5 cm vandens koridoriuje, vonioje, virtuvėje ir kambaryje 17-6, vonioje vanduo bėga pro pakabinamas lubas, koridoriuje vanduo bėga per lubas, Å¡viestuvÄ , virtuvėje aplietos siena ir lubos; buto Nr. 17 techninės apskaitos byla;

UAB „Palangos butų Å«kis“ 2015 m. spalio 29 d. raÅ¡tu Nr. 326, kuriame nurodyta, kad gavus buto Nr. 17 savininkės B. M. praneÅ¡imÄ dėl buto apliejimo, apžiÅ«ros metu nustatyta, kad užpylimas įvyko dėl trečiųjų asmenų netinkamo elgesio su inžinierinės sistemos įrenginiais, t. y. virÅ¡utiniame aukÅ¡te 20 bute gyventojo palikto atsukto ventilio, per kurį nutekėjo vanduo, užpildamas žemiau esantį butÄ ; užlieto buto nuotraukomis, kuriose matosi užpylimo žymės;

L. E. M. praneÅ¡imu ieÅ¡kovei apie įvykį, kuriame nurodyta, kad gavęs skambutį iÅ¡ kaimynų, jog liejasi vanduo į laiptinę ir gali bÅ«ti aplietas jo butas, apie 12 val. spalio 9 d. atvykęs į butÄ , rado jį aplietÄ , vanduo į butÄ pateko iÅ¡ 20 buto, numanoma nuotekio priežastis – vandens nutekėjimas iÅ¡ radiatoriaus.

25. Apelianto manymu, po įvykusio užliejimo nebuvo atliekamas iÅ¡samus tyrimas tikslu nustatyta, kas yra kaltas dėl įvykusio įvykio, kokia buvo tikroji apliejimo priežastis, kas tinkamai neatliko savo pareigų, susijusių su jo (t. y. apelianto) bute esančio radiatoriaus priežiÅ«ra, eksploatacija, o nagrinėjant bylÄ teisme, nebuvo surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo neteisėtus veiksmus, kaltę. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ .

27. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

28. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus pirmiau nurodytus įrodymus (nutarties 24 pastraipa) dėl užpylimo židinio, apeliantas savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami. Apelianto teigimu, dviejuose aukštuose po jo butu yra atjungtas centrinis šildymas, būtent ši aplinkybė suponavo slėgio pokyčius apelianto buto radiatoriuose. Apeliantas, siekdamas paneigti, kad užpylimo šaltinis buvo ne jo bute arba kad jis atsirado dėl nenugalimos jėgos, turėjo teigti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Tačiau kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jam priklausančiame bute, apeliantas nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto Nr. 17 užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus byloje esančius įrodymus, pagrįstai laikė, kad užpylimo židinys yra apelianto bute.

Atsakovas, bÅ«damas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas privalėjo elgtis pagal tam tikrÄ atidumo, apdairumo ir rÅ«pestingumo laipsnį, t. y. prižiÅ«rėti jam priklausantį butÄ , domėtis jam priklausančio buto ir jame esančių inžinierinių tinklų, santechnikos įrenginių priežiÅ«ra, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau Å¡ios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino, todėl darytina iÅ¡vada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas dėl atsakovo kaltės. Atsakovas šį faktÄ paneigiančių įrodymų nepateikė.

Atsakovo neveikimas dėl jam priklausančio buto radiatoriaus priežiÅ«ros yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su B. M. ir L. E. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo pasekmėmis. Å iuo konkrečiu atveju atsakovas jokių aplinkybių, Å¡alinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), todėl jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos atlyginimo dydį, vadovavosi nuostolio apskaičiavimu, duomenimis apie iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės nurodyto žalos dydžio atsakovas neginčijo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų žalos dydžiui nustatyti, tačiau Å¡ių deklaratyvaus pobÅ«džio teiginių nekonkretizuoja ir įrodymų, paneigiančių ar keliančių abejonių dėl ieÅ¡kovės nustatyto žalos dydžio nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

30. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėdama 889,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , atlygino aplieto buto savininkui jo turtui padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iuo atveju ji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

32. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nei pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei triplike nebuvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymo taikyti 1 m. ieÅ¡kinio senatį (CK 1.125 str. 7 d.) ir ieÅ¡kinį atmesti, Å¡io praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismas nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo jo nagrinėti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui (CK 6.263 straipsnis) ir apelianto nurodomos CK 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatos netaikytinos.

33. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

34. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat ir iÅ¡laidos už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė