a3ebaca4-bc64-4df4-94cc-e12b4b0a8126 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. L2-10080-897/2013(Proceso Nr. 2-06-3-08202-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.1.5.; 117.1.; 125.11.1. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 18 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina RakÅ¡telytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Blic kreditas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkei L. V. dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : kreditorius praÅ¡o iÅ¡duoti teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės 221,00 Lt skolÄ , 221,00 Lt delspinigių, 200,00 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 20 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 300,00 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, ir 14,00 Lt žyminio mokesčio.

Kreditorius nurodė, kad skolininkė yra skolinga pagal kredito sutartį, kuria Å¡alys taip pat susitarė ir dėl netesybų - 2 procentų delspinigių (Sutarties 5.1. p.). Atsižvelgiant į tai, kad netesybų dydis buvo nustatytas pagal kredito davėjo (verslininko) standartines sutarties sÄ lygas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å¡alių sutartyje nustatyti 2 procentų dydžio delspinigiai (delspinigiai prilygsta skolai) kartu su 200,00 litų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidomis turi bÅ«ti vertinami kaip neprotingai dideli, neatitinkantys Å¡alių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, netgi 0,2 % delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kas sudaro 73 % per metus, yra laikomi aiÅ¡kiai per didelėmis netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiÅ¡kiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kreditorius pareiÅ¡kime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio nuostolius ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų dydžio gali bÅ«ti ribojama įstatymu. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.Remiantis Å¡iomis teisės normomis, darytina iÅ¡vada, kad kreditoriaus reikalaujama priteisti netesybų suma (221,00 Lt), kuri yra lygi paskolos sumai (221,00 Lt), neprotingai didelė, neatitinkanti Å¡alių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Kreditoriaus reikalaujamos 20 procentų dydžio metinės palÅ«kanos taip pat pripažintinos neprotingai didelėmis (LR CK 1 .5 str.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kreditoriaus pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Dėl Å¡ių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kuriame reikalaujama aiÅ¡kiai per didelių netesybų (ar palÅ«kanų), teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (Civilinio proceso kodekso 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palÅ«kanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnį, ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo (skolininko) gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Lietuvos Respublikos CPK 32 straipsnyje numatyta, jog Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Å iuo atveju kreditorius nurodė, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra Kapsų g. 42-210, Vilnius. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 8.1 punkte numatyta, kad ginčų sprendimo vieta – paskolos davėjo (kreditoriaus) registruotos buveinės vietos teismas. Lietuvos Respublikos CK 1.39 straipsnyje numatyta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Todėl kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kurios viena Å¡alis yra silpnesnioji Å¡alis - fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vartojimo sutarties sÄ lyga, nustatanti, kad iÅ¡ jos kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal stipresniosios sutarties Å¡alies buveinę, apriboja vartotojo pasirinkimÄ , įpareigoja jį bylinėtis teisme pagal paslaugos teikėjo buveinę ir taip pažeidžia Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, todėl tokia vartojimo sutarties sÄ lyga atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.188 str. 2 d. 18 p. nustatytus požymius ir laikytina nesÄ Å¾ininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Pažymėtina, kad analogiÅ¡kai vartojimo sutarties sÄ lygÄ dėl jurisdikcijos suteikimo pardavėjo valstybės teismams vertino ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).Žyminis mokestis grÄ Å¾intinas kreditoriui (LR CPK 87 str. 1 d. 3 p.).Å i teismo nutartis neužkerta kelio, iÅ¡taisius trÅ«kumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naujÄ pareiÅ¡kimÄ arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (LR CPK 435 str. 4 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291, 435 straipsniais, teismas n u t a r i a : atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Blic kreditas“ pareiÅ¡kimÄ ir jį grÄ Å¾inti padavusiam asmeniui.GrÄ Å¾inti kreditoriui UAB „Blic kreditas“ 14,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-17, Lietuvos kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                    Lina RakÅ¡telytė