a3eafa10-a1d5-4e36-bd1b-bc1e7a73ef38 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3094-1015/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36780-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui, vertėjai Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : S. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Land Cruiser. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (kraujyje rasta 2,03 promilės etilo alkoholio).

Nurodytais veiksmais S. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad tÄ dienÄ neplanavo vairuoti automobilio, buvo apsipykęs su žmona, darbe (duomenys neskelbtini) pasiliko remontuoti maÅ¡inÄ , persirengęs iÅ¡gėrė degtinės, gal apie 100 g., galvojo namo grįžti autobusu. Žmona paskambino pikta, kad reikia vaikÄ paimti iÅ¡ draugo, jis pasielgė neapgalvotai, negalvojo, kad nuo alkoholio bus toks poveikis, nuo alkoholio vartojimo buvo praėję gal 5 minutės, iÅ¡važiavo automobiliu.

Per galinio matymo veidrodėlius pamatė Å¡vyturėlius, sustojo, policininkai paėmė dokumentus, liepė pÅ«sti, nelabai kaip sekėsi, nes jam astma, trumpas iÅ¡kvėpimas. Nurodė, kad jaučiasi labai kaltas, kiekvienÄ dienÄ galvoja apie tai. Automobilis yra bendra nuosavybė su žmona, laiduotoja yra jo sesuo, kuri jį globojo nuo mažens, jie praleidžia bendrai Å¡ventes, atostogas, susitinka, ji lankė jį ir ligoninėje po minėto įvykio, ji žino apie įvykį. Nurodė, kad sesuo labai teigiamas žmogus, daro jam įtakÄ , jam, sprendžiant klausimus, sesers nuomonė svarbi.

Laiduotoja siekianti būti S. P., apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė, kad S. S. yra jos jaunesnis brolis, su kuriuo jos santykiai yra labai artimi – kartu su šeimomis praleidžia šventes, gimtadienius, atostogauja, ji yra kaltinamojo sūnaus krikšto mama. Jos šeima – tai vyras, su kuriuo susituokę jau (duomenys neskelbtini) metai, turi dvi suaugusias dukras, du anūkus. Nurodė, kad apie įvykį sužinojo iš brolio, iš pradžių galvojo, kad brolis pajuokavo, netikėjo, kad galėjo toks įvykis nutikti.

Brolis jai paaiÅ¡kino, kad jis važiavo vaiko paimti vaiko, nors buvo maÅ¡inÄ pastatęs remontui ir niekur neplanavo nuvažiuoti, bet kai reikėjo paimti vaikÄ , važiavo, nes labai atsakingas. Nurodė, kad su broliu bendrauja telefonu, susitinka, po Å¡io įvykio net vakarais pasiima Å¡unis ir eina pasivaikščioti, kad galėtų pasikalbėti. Kiek ji mato, jam gėda dėl įvykio. Po įvykio jis gulėjo ligoninėje, o dabar ji jaučia, kad jis nori iÅ¡sikalbėti, ji jį iÅ¡klauso, jų santykiai tapo dar artimesni.

Dėl savo įtakos nurodė, kad brolis yra suaugęs žmogus, ji jam gali daryti įtakÄ tik savo pavyzdžiu, pokalbiais, jos nuomonė jam svarbi ir taip buvo visÄ laikÄ . Jos pajamos nedidelės, yra siuvėja, jei bus nurodyta mokėti užstatÄ , ji gali sumokėti apie 1000 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. taip pat savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje po darbo planavo paremontuoti savo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkydamas automobilį iÅ¡gėrė nemažiau kaip 100 gramų degtinės, nes niekur važiuoti neplanavo, tačiau paskambino žmona ir pasakė, kad reikia paimti vaikÄ , kuris jau stovi lauke ir jo laukia. Jis spontaniÅ¡kai atsisėdo prie jam priklausančio automobilio Toyota Land Cruiser, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir iÅ¡važiavo. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio iÅ¡girdo sirenÄ ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė policijos automobilio Å¡vyturėlius. Tada prie jo priėjo policijos pareigÅ«nas ir paprašė pateikti dokumentus. Jis policijos pareigÅ«nui dokumentus pateikė. Prisipažino, kad vartojo alkoholį. PareigÅ«nai pasiÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu.

Jis sutiko, tačiau tinkamai įpÅ«sti į alkotesterį nesugebėjo, nes serga bronchine astma. Kadangi dėl savo ligos nesugebėjo į alkotesterį tinkamai įpÅ«sti, policijos pareigÅ«nai jį nuvežė prie kito policijos ekipažo, kuris turėjo kitÄ alkotesterį, tačiau ir į kitÄ alkotesterį jam įpÅ«sti irgi nepavyko. Tada jis pasiÅ«lė važiuoti paimti kraujo mėginį. Po Å¡io įvykio automobiliu Toyota Land Cruiser jis asmeniÅ¡kai nesinaudoja, kadangi automobilis yra Å¡eimos turtas ir juo naudojasi jo žmona.

Automobilio būklė po įvykio nėra pasikeitusi, priešingai - buvo atliktas einamasis techninis remontas (b.l. 24). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5798/2019(01) konstatuota, kad S. S. kraujo mėginyje, paimtame 2019 m. rugpjūčio 12 d. 18.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio (b.l. 15). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.00 val., Vilniaus m., patruliavo kartu su policijos vyr.patruliu A.

J., kai važiuodami L.Giros g. pastebėjo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio jų automobilio. Toks vairuotojo elgesys jiems sukėlė įtarimÄ , todėl nusprendė minėtÄ automobilį patikrinti. Važiuodami iÅ¡ paskos matė, kad minėtas automobilis pasuko į Visorių g., o vėliau - į (duomenys neskelbtini) g., kur ir buvo sustabdytas. Priėjus prie sustabdyto automobilio, vairuotojas atidarė langÄ . Pajuto, kad nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Nustatė, kad automobilį vairavo S. S.. Paklaustas, ar tÄ dienÄ vartojo alkoholį, vairuotojas atsakyti nesugebėjo. Vairuotojo kalba buvo neriÅ¡li, akys paraudusios, judesiai nekoordinuoti (iÅ¡ rankų iÅ¡krito dokumentai, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio užkliuvo už transporto priemonės vairuotojo durų). S. S. pasakė, kad atvažiavo pasiimti svečiuose esančio savo vaiko. Kilo įtarimas, kad S. S. gali bÅ«ti neblaivus, todėl pasiÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ . Einant prie tarnybinio automobilio nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, Å¡is nesiorientavo aplinkoje.

S. S. buvo aiÅ¡kiai ir suprantamai lietuvių kalba paaiÅ¡kinta, kaip reikia pÅ«sti į alkoholio kiekio matuoklį. Vairuotojas sakė, kad suprato. S. S. bandė pÅ«sti 12-15 kartų, tačiau alkotesteris nerodė, kad yra pučiama (nebuvo signalo). Vairuotojas aiÅ¡kino, kad nesugeba įpÅ«sti į alkotesterį. Buvo nuspręsta nuvažiuoti iki Nemenčinės pl., kur patruliavo kitas policijos ekipažas VI865, kuris turėjo kitÄ alkotesterį, į kurį reikia pÅ«sti mažiau laiko. Nuvažiavus prie policijos ekipažo VI865 ir vairuotojui pateikus kitÄ alkotesterį, S. S. vėl vengė blaivumo patikrinimo apžiodamas alkotesterio vamzdelį, tačiau į jį nepÅ«sdamas.

Tokiu bÅ«du S. S. į alkotesterį bandė pÅ«sti 3-5 kartus. Kadangi vengė tikrintis blaivumÄ nepÅ«sdamas į alkotesterį, S. S. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrÄ , kur buvo paimtas kraujo mėginys. Po to vairuotojas buvo pristatytas į VPK OVS, kur 18.26 val. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. Jų akivaizdoje S. S. alkoholio nevartojo (b.l. 53). 2019 m. rugpjūčio 12 d., 17.20 val. suraÅ¡ytame Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. S. vengė neblaivumo patikrinimo, jog nustatyti neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati eisena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b.l. 11).

VÄ® „Regitra“ duomenyse nurodyta, kad transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. S. (b.l. 16). VÅ¡Ä® Emprekis duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Land Cruiser, 2006 metų gamybos kaina Lietuvoje be PVM – 6505 eurų, su PVM – 7870 eurų (b.l. 18). ApžiÅ«rėjus S. S. sustabdžiusio policijos pareigÅ«no A. J. pateiktus vaizdo įraÅ¡us, kuriuose užfiksuotos tam tikros bandymo patikrinti kaltinamojo blaivumÄ alkotesteriu aplinkybės, 2019 m. rugsėjo 9 d. suraÅ¡ytas Kitų objektų apžiÅ«ros protokolas (b. l. 54).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai gauti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirti duomenys visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuosekliÄ visumÄ , dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais remiasi, darydamas atitinkamas iÅ¡vadas.

Å ie įrodymai patvirtina, kad S. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas, kai vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei, nepavykus vietoje patikrinti jo blaivumo alkotesteriu (pagal byloje esančius duomenis, policijos pareigÅ«nai nurodė, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, o pagal asmens paaiÅ¡kinimÄ â€“ jis nesugebėjo pakankamai ilgai pÅ«sti į alkotesterį dėl savo sveikatos bÅ«klės – bronchinės astmos), jam tÄ dienÄ 18.05 val.

Priklausomybės ligų centre buvo paimtas kraujas, kurį iÅ¡tyrus nustatyta, kad mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo 2,03 promilės. Å ias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo parodymai (duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu), kai jis pripažino, jog transporto priemonę vairavo, nors prieÅ¡ tai buvo iÅ¡gėręs degtinės, tiek ir kiti byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirti įrodymai: liudytojo policijos pareigÅ«no A. M. parodymai dėl konkrečių S. S. sustabdymo aplinkybių bei dėl požymių, sukėlusių įtarimÄ dėl jo galimo neblaivumo, dėl jo bandymų tikrintis alkotesteriu bei kad nepavykus – jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrÄ , kur buvo paimtas kraujas, Å¡io policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija, bei specialisto iÅ¡vada, suraÅ¡yta iÅ¡tyrus kaltinamojo kraujÄ .

Taigi įvertinęs nurodytų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (Å¡iuo konkrečiu atveju, kaip minėta – 2,03 promilių girtumas), pripažintina, kad jo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo Spręsdamas klausimÄ dėl S. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – neteistas (b. l. 60), administracine tvarka už 5 m. laikotarpį baustas 2 kartus už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, nuobaudos negaliojančios (b. l. 59), dirba, taip pat pateikti duomenys apie jo bei jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klę, darbingumÄ (b. l. 26-41). Su praÅ¡ymu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pateikti taip pat papildomi jį charakterizuojantys duomenys – santuokos, gimimo liudijimų kopijos, medicininiai dokumentai, sutarčių kopijos.

BylÄ nagrinėjant teisme, pateikti S. S. ir S. P. praÅ¡ymai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį S. P. atsakomybei. Nurodoma, kad yra visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos taikyti atleidimÄ nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , kad S. P. yra kaltinamojo sesuo, kurios reputacija yra nepriekaiÅ¡tinga, su broliu jÄ sieja itin artimi ir glaudÅ«s santykiai, dėl ko ji galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. S.. PraÅ¡oma laidavimÄ nustatyti be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ .

Taip pat nurodoma, kad jam bÅ«tina teisė vairuoti transporto priemones, be kita ko, todėl kad augina mažametį sÅ«nų, kuriam dvylika metų, kuris po mokyklos lanko bÅ«relius, todėl jį bÅ«tina vežioti tiek į mokyklÄ , tiek po pamokų į bÅ«relius ir parvežti jį. Taip pat praÅ¡oma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio ar jo vertės konfiskavimo arba skirti mažesnę – t. y. ½ transporto priemonės vertės sumos konfiskavimÄ . Su S. P. praÅ¡ymu pateikti duomenys, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sÄ lygas nurodyto instituto taikymui, o bÅ«tent:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Vertinant galimybę atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pažymėtina, kad jis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sÄ lygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ių, kurias padarius gali bÅ«ti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sÄ lygų, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. SÄ lyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, Å¡iuo atveju nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų, bÅ«tina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju bÅ«tų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, bÅ«tina įvertinti ir asmens, kuris siekia bÅ«ti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Taigi iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės vertintinos kompleksiÅ¡kai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sÄ lygų buvimÄ , teismas turi teisę, bet ne pareigÄ taikyti atleidimo pagal laidavimÄ institutÄ , atsižvelgdamas į tam tikras reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principÄ .

Taigi atsižvelgtina į S. S. charakterizuojančių duomenų visumÄ â€“ jau minėta aplinkybė, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , per paskutiniuosius penkerius metus nors kelis kartus baustas administracine tvarka, bet nusižengimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, be to, administracinės nuobaudos nebegalioja, dirba, pateikti duomenys apie jo bei jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį, be to, ypač akcentuojant kaltinamojo paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, jog jis neabejotinai itin neigiamai vertina savo veiksmus, gailisi dėl to.

Å ios aplinkybės leidžia vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga, o bÅ«tent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie S. P. (neteista, nebausta administracine tvarka, dirba ir pan.), jos paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių matyti, jog ir ji neigiamai vertina savo brolio elgesį, teismas turi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų giminystės ryÅ¡ių su S. S., bendravimo su juo ir pan. aplinkybių daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumÄ , sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visuma. Atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos S. P. asmenybę, paaiÅ¡kinimus apie turtinę padėtį ir pan., teismas nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė.

Taigi S. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo S. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vienÄ iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimÄ naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas net 2,03 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutini neblaivumo laipsnis, minimaliÄ neblaivumo ribÄ , nuo kurios (vairuojant transporto priemones) įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė (1.51 promilių), virÅ¡ijus pakankamai reikÅ¡mingai.

Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin Å¡iurkÅ¡tus. Å i aplinkybė yra itin reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡velnesnę atsakomybę už mažesnio pavojingumo veikÄ , t. y. vairavimÄ neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokio nusižengimo padarymÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių metų iki vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių (ANK 422 str. 5 ir 6 dalys), o atitinkami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kriminalizavus vairavimÄ neblaiviam, kai nustatyta daugiau 1,51 promilių neblaivumas, aiÅ¡kiai rodo įstatymų leidėjo valiÄ griežčiau – t. y. net baudžiamÄ ja tvarka vertinti tokio pobÅ«džio Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kita vertus, sprendžiant klausimÄ dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgtina ir į jau minėtas teigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, bei kitas aplinkybes, kurios buvo pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , jog S. S. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Taigi nurodytų aplinkybių bei argumentų visumÄ Ä¯vertinęs, teismas sprendžia, jog S. S. skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių terminui, t. y. terminui, artimesniam minimaliai nurodyto termino ribai.

Visai neskirti nurodytos priemonės ar skirti minimaliam terminui, nepaisant kaltinamojo praÅ¡yme bei gynybos nurodytų argumentų, teismas nagrinėjamoje situacijoje galimybės nemato, akcentuojant jau nurodytÄ aplinkybę dėl konkretaus neblaivumo laipsnio, kai asmeniui jau nebeturėjo kilti abejonių, jog bÅ«damas tokios bÅ«senos, jis negali vairuoti ir atitinkamai – kad tokios bÅ«senos vairuojant, jis kelia realiÄ grėsmę eismo saugumui bei kitiems asmenims. Teismo vertinimu, siekiant atitinkamų baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko – siekiant nesudaryti nebaudžiamumo įspÅ«džio, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas bÅ«tinas Å¡iuo atveju.

BylÄ nagrinėjant teisme taip pat pateikti duomenys, kad kaltinamasis augina mažametį sÅ«nų, kurį, be kita ko, bÅ«tina kasdien vežti į mokyklÄ , taip pat – į bÅ«relius, visgi Å¡iuo aspektu dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių apie padaryto Kelių eismo taisyklių Å¡iurkÅ¡tumÄ , teismas sprendžia, kad minėtiems nepatogumams Å¡iuo atveju negali bÅ«ti skiriama lemiama reikÅ¡mė, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, pastebint, be kita ko, jog iÅ¡ sutarčių dėl neformaliojo Å¡vietimo paslaugų teikimo kaltinamojo sÅ«nui matyti, kad Å¡ios sutartys buvo sudarytos 2019 m. rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 10 d., t. y. jau po Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio ir kaltinamajam paskyrus kardomÄ sias priemones, tarp jų – teisės vairuoti sustabdymÄ .

S. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo paėmimas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 42-43). Todėl įvertinus tai, jog paskyrus jam Å¡ias kardomÄ sias priemones nuo 2019 m. rugsėjo 12 d., bei nesant duomenų, jog jis bÅ«tų pažeidęs jų sÄ lygas (t. y. ir toliau, nepaisant kardomosios priemonės, vairavęs), teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 12 d., t. y. nuo tada, kai jis realiai neteko galimybės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

S. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Taigi teismas sprendžia, kad net ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jam turi bÅ«ti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Kita vertus, įvertinus tiek paaiÅ¡kinimus apie jo bei jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klę, turtinę padėtį, be to, vairuotos transporto priemonės (bendrosios jungtinės nuosavybės ir Å¡eimos turto) vertę, teismas sprendžia, kad pačio automobilio konfiskavimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo bei proporcingumo kriterijų, tai yra bÅ«tų per griežta priemonė, juolab įvertinus, jog, kaip minėta, Å¡iuo nuosprendžiu įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , priimtas sprendimas jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , pagrįstai manant, jog S. S. daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų.

Å iuo aspektu akcentuotina, jog vienas iÅ¡ turto (be kita ko – nusikalstamos veikos priemonių) konfiskavimo tikslų – užtikrinti, kad asmuo nebegalėtų pasinaudoti tokia priemone darant nusikalstamas veikas. Taigi teismui manant, jog asmuo laikysis įstatymų reikalavimų, turto – nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas natÅ«ra nelaikytinas bÅ«tinu konkrečioje situacijoje. Todėl įvertinus nurodytų argumentų visumÄ , spręstina, kad teisingumo ir proporcingumo kriterijus atitiktų dalies minėto turto – vairuotos kelių transporto priemonės – vertės konfiskavimas iÅ¡ kaltinamojo, dėl ko iÅ¡ S. S. konfiskuotina viena antroji jo vairuoto automobilio Toyota Land Cruiser vertės (be PVM) dalis, t. y. 3252,50 eurų.

Dėl kitų klausimų S. S. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas (paimtas S. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b.l. 42, 43). Kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. priklausančiam turtui - transporto priemonei (automobiliui) Toyota Land Cruiser, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), terminÄ nustatant nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2030 m. kovo 12 d. (b. l. 45-48). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio dalies vertės konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė laikmena su vaizdo įraÅ¡u, paliktina saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

S. S., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimÄ S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimÄ paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ S. S. atžvilgiu nutraukti. Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 12 d.

Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, o bÅ«tent – konfiskuoti 3252,50 eurus (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 50 centų) valstybės naudai. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui - transporto priemonei (automobiliui) Toyota Land Cruiser, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtÄ valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio dalies vertės konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo. S. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Ä®siteisėjus nuosprendžiui, S. S. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.

IÅ¡aiÅ¡kinti S. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

IÅ¡aiÅ¡kinti S. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ingrida Mikužytė