2018-05-16 Nr. AB-9838-3-64-3-00213-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1546-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00213-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 25 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose nepakako ploto (ypač atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), buvo pelėsis, nebuvo šilto vandens, tualetai neatskirti, nerakinami. Žodiniai skundai nebuvo registruojami. Dėl buvimo perpildytose kamerose jis negalėjo judėti, nebuvo galimybės pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo konfliktinės situacijos ir ginčai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė, atsižvelgiant į teisme jau išnagrinėtas administracines bylas, bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2015 m. kovo 3 d. nutraukti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI atvyko 2015 m. kovo 28 d. ir buvo iki 2015 m. balandžio 8 d. Jis laikytas kameroje Nr. 104, joje jam teko nuo 3,77 kv. m iki 9,43 kv. m ploto. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 104 nešvari palangė, byra / lupasi kalkių sluoksnis nuo lubų. Kameras valyti privalėjo patys suimtieji / nuteistieji. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai jį gadino. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyko natūraliu būdu. Karšto vandens įvedimo į gyvenamąsias kameras teisės aktai nenumatė.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., bet administracinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. sausio 7 d. nutraukė, skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. kovo 3 d. paliko nenagrinėtą.

6. Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, jog pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, higienos normos reikalavimų neužtikrinimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2015 m. sausio 7 d., atlyginimo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-486-394/2015, kurioje sprendimas buvo įsiteisėjęs, todėl šiuo atveju skundo pagrindui ir dalykui sutapus, nagrinėjama byla šioje dalyje nutraukta. Pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, higienos normos reikalavimų neužtikrinimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 3 d., atlyginimo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1244-621/2015, kurioje sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau šiuo atveju taip pat sutapus skundo pagrindui ir dalykui sutapo, ir ši skundo dalis palikta nenagrinėta.

7. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. birželio 5 d.) pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. Visą laiką (12 dienų) pareiškėjas buvo kameroje Nr. 104, kurioje jam teko nuo 3,77 kv. m iki 9,43 kv. m kameros ploto.

8. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. 62/04-222 nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių nesikreipė su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog kameroje Nr. 104 palangė nešvari, nevalyta, byra, lupasi dažų / kalkių sluoksnis nuo lubų; informacija apie pagrindinį patalpų valymą nepateikta. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, į gydytojus aptariamu laikotarpiu nesikreipė.

9. Teismas akcentavo, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,77 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga iš dalies patvirtintas, nustatyta, jog kameroje nuo lubų ir sienų biro tinkas, dažai, tačiau duomenų apie tai, jog kameroje buvo pelėsis, nebuvo. Be to, pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, pagal skundus patikrinimai kameroje nebuvo atlikti, kas leido teigti, jog tokių skundų nebuvo. Pareiškėjo tvirtinimas, kad žodiniai skundai nebuvo registruojami, vertintas kritiškai. Nors tualetų įrengimas kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, sanitarinio mazgo įrengimas juos nuo bendro kameros ploto atskiriant tik 1,5 m aukščio pertvara nelaikytinas užtikrinančiu asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Kadangi teisės aktai nenumatė karšto vandens būtinumo tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, argumentas dėl šilto vandens nebuvimo kameroje atmestas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminusiomis, t. y. pažeidusiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau pataisos įstaiga neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 21 mėnesiui nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Tai leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kaip nurodoma skunde. Šioje byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų kamerose pažeidimo pripažinimu kaip pakankamą satisfakciją.

III. 10. Pareiškėjas M. P. apeliaciniu skundu (b. l. 51-52) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjui neaišku, kodėl teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog jis Šiaulių TI prabuvo nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sąlygų, kuriomis jis buvo laikomas minėtu laikotarpiu. Kamerose jam nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m laisvo (pabrėžta) ploto, tinkas pasidengęs pelėsiu, nebuvo šilto vandens, sanitarinis mazgas tinkamai neatskirtas nuo likusio kameros ploto. Dėl perpildytų kamerų pareiškėjas negalėjo laisvai judėti, trūko gryno oro.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 55-56) prašo jį atmesti.

13. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes. Šiaulių TI veikė taip, kaip privalėjo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, yra natūralu. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. sausio 7 d. nutraukė, skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. kovo 3 d. paliko nenagrinėtą.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje yra numatyti bylos nutraukimo pagrindai, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2 p.). Tam, kad byla būtų nutraukta minėtu pagrindu, yra būtina nustatyti du elementus: pirma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (bet koks procesinis sprendimas, be kita ko, nutartis); antra, kad reiškiamas naujas skundas yra tapatus jau išnagrinėtam skundui (tai apima šalių, skundo dalyko ir pagrindo tapatumą).

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnyje yra įtvirtinti skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėtu pagrindai, tarp jų – jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (4 p.). Tam, kad skundas būtų paliktas nenagrinėtu minėtu pagrindu, yra būtina nustatyti du elementus: pirma, kad teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas (pirmojoje arba apeliacinėje instancijoje), dėl kurio dar nėra įsiteisėjęs joks teismo sprendimas (bet koks procesinis sprendimas, be kita ko, nutartis); antra, kad reiškiamas naujas skundas yra tapatus jau nagrinėjamam skundui (tai apima šalių, skundo dalyko ir pagrindo tapatumą).

18. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-486-394/2015 išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, asmens ir daiktų apžiūros atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2015 m. sausio 7 d., atlyginimo. Šiame teismo sprendime buvo įvertintas minėtu laikotarpiu pareiškėjui tekęs kameros plotas, higienos sąlygos kamerose (oro temperatūra, santykinė drėgmė, pelėsio buvimas ir kt.) bei asmens ir daiktų apžiūros atlikimo sąlygos. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinis skundas nebuvo paduotas, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jis buvo įsiteisėjęs.

19. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1244-621/2015 išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (buvo tamsu, šalta, drėgna), rūkančių asmenų laikymo kartu su nerūkančiaisiais, asmens ir daiktų apžiūros atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 3 d., atlyginimo. Šiame teismo sprendime byla, atsižvelgiant į jau išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-486-349/2015, dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. sausio 7 d. nutraukta, buvo įvertintas likusiu laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. kovo 3 d.) pareiškėjui tekęs kameros plotas, higienos sąlygos kamerose (apšvieta, pelėsio buvimas ir kt.), asmens ir daiktų apžiūros atlikimo sąlygos bei aplinkybė dėl rūkančių asmenų laikymo su nerūkančiaisiais. Dėl šio teismo sprendimo buvo paduotas apeliacinis skundas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jis dar nebuvo įsiteisėjęs. Šis administracinis ginčas užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017.

20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos, kilusios dėl laikymo perpildytose kamerose, kuriose buvo pelėsis, neužtikrintas šilto vandens tiekimas, neįrengtas nuo bendro ploto atskirtas tualetas, kuriame būtų galima užsirakinti, bei dėl žodinių skundų, prašymų iškviesti psichologą (psichiatrą) neregistravimo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d., atlyginimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl laikymo Šiaulių TI perpildytose kamerose, kuriose buvo pelėsis, laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. sausio 7 d. ir nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. kovo 3 d. yra tapatus reikalavimams, reikštiems atitinkamai administracinėje byloje Nr. I-486-394/2015 ir administracinėje byloje Nr. I-1244-621/2015. Tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas anksčiau yra reiškęs tapačius reikalavimus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl laikymo Šiaulių TI kamerose, kuriose neužtikrintas šilto vandens tiekimas, neįrengtas nuo bendro ploto atskirtas tualetas, kuriame būtų galima užsirakinti, ir dėl žodinių skundų, prašymų iškviesti psichologą (psichiatrą) neregistravimo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl pastarųjų aplinkybių buvo nevertinti (atitinkamai administracinė byla dalyje nutraukta ir skundo dalis palikta nenagrinėta) nepagrįstai.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas turėjo esminę reikšmę bylos baigčiai, kadangi daugelis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, šilto vandens netiekimo į gyvenamąsias kameras, žodinių skundų, prašymų neregistravimo) buvo nagrinėjamos vertinant nepagrįstai apribotą laikotarpį (nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. (iš viso 12 dienų), t. y. laikotarpį, kai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. birželio 5 d. realiai buvo Šiaulių TI), o ne jo nurodytą laikotarpį – nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (atsižvelgiant į tai, kada jis realiai buvo Šiaulių TI – iki 2015 m. balandžio 8 d. (iš viso 43 dienas)). Šios aplinkybės privalo būti ištirtos, siekiant nustatyti netinkamų laikymo sąlygų mastą ir trukmę, įvertinti jų kumuliatyvų poveikį pareiškėjui bei priimti teisingą ir teisėtą sprendimą dėl jam atlygintinos neturtinės žalos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Taigi, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai apribojo ginčui aktualų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė