2023-02-08 Nr. AB-3231-3-62-3-00346-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-114-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00346-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.3; 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Benefaktor“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Benefaktor“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ekostruktūra“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, asociacija Batniavos bendruomenė, Informacijos analizės asociacija, Batniavos seniūnija, Kulautuvos seniūnija, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Benefaktor“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Benefaktor“) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“ (toliau – ir Sprendimas, Savivaldybės tarybos sprendimas) ir perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV) Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno rajono savivaldybės taryba skundžiamu sprendimu nusprendė nepritarti pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai (toliau – ir PŪV) vykdyti – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamo Sprendimo 1.1. punktu, nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė paties deklaruoto ūkinės veiklos subjekto ir visuomenės intereso derinimo principo, neatsižvelgė į pareiškėjo planuojamos vykdyti ūkinės veiklos teigiamus ekonominius ir socialinius rezultatus bei aplinkosauginių ir kitų visuomenės interesų užtikrinimą. Kauno rajono savivaldybės taryba neįvertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pritarimų planuojamai vykdyti ūkinei veiklai, ignoravo Lietuvos geologijos tarnybos nuomonę dėl naudingųjų išteklių išgavimo svarbos valstybei, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nesivadovavo viešojo administravimo principais (vienų iš jų – objektyvumo principu). Pareiškėjas teigė, kad skundžiamo Sprendimo neobjektyvumą pagrindžia ir tai, jog Sprendimas priimtas atsižvelgus į neigiamas išvadas pateikusių, planuojamai ūkinei veiklai nepritarusių institucijų išvadas, Sprendime liko nepaminėti ir neįvertinti kitų institucijų, kurios išreiškė savo pritarimą poveikio aplinkos vertinimo programai, pozicija ir argumentai.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – ir PŪVPAVĮ, Įstatymas, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) yra įtvirtinti du poveikio aplinkai vertinimo programos etapai: poveikio aplinkai vertinimo programos paruošimas bei jos derinimas su PAV programos vertinimo subjektais bei PAV ataskaitos paruošimas bei jos derinimas su įstatyme numatytais subjektais. Tik užbaigus PAV programos paruošimo ir derinimo etapą, pereinama prie PAV ataskaitos ruošimo bei derinimo etapo.

Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovas skundžiamame Sprendime sutapatino šiuos du skirtingus PAV procedūrų dokumentus: PAV programą ir PAV ataskaitą. Kauno rajono savivaldybės taryba vertino PAV programą iš esmės kaip PAV ataskaitą, nors PAV programa – tik būsimos planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos projekcija ir gairės. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 6.1. - 6.5. punktuose nustatyta, kad PAV programa rengiama, siekiant nustatyti PAV ataskaitos turinį ir apimtį bei joje nagrinėtinus klausimus; užtikrinti, kad PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje; skatinti neigiamo poveikio prevencijos ir sumažinimo priemonių bei alternatyvių priemonių planavimą ir svarstymą ankstyvojo veiklos planavimo metu; numatyti, kokie metodai bus taikomi planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkai prognozuoti, jo svarbai nustatyti ir įvertinti; palengvinti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) tolesnes planavimo (projektavimo) procedūras, užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektų dalyvavimą ir jų išvadų pateikimą laiku.

Aukščiau nurodytos teisės normos dispozicija aiškiai parodo, kad PAV programa – tik parengiamasis dokumentas. PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Tuo tarpu šio ginčo atveju nebuvo ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios PAV programos stadijoje leistų suponuoti planuojamos ūkinės veiklos negalimumą. Priešingai, Lietuvos geologijos tarnyba aprobavo ir patvirtino (duomenys neskelbtini), smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius ir įrašė juos į Lietuvos žemės gelmių registrą, PAV programai pritarė už saugomas teritorijas atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, už visuomenės sveikatą atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, taip pat neprieštaravo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

5. Pareiškėjas įsitikinęs, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno rajono savivaldybės taryba neturėjo objektyvaus pagrindo nepritarti planuojamai ūkinei veiklai PAV programos tvirtinimo stadijoje, kadangi tik PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta visa kita informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

6. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintam objektyvumo, tačiau ir proporcingumo principui, reiškiančiam, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

7. Dėl skundžiamo Sprendimo 1.2 punkto pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, atsakovas taip pat ignoravo Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą konstitucinį imperatyvą, numatantį, jog valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, nesilaikė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 38 punkto. Dėl skundžiamo Sprendimo 1.3 punkto pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytas motyvas yra deklaratyvus ir klaidinantis, kadangi, atsakovo nuomone, bet koks gamtos išteklių naudojimas ar išgavimas turėtų būti laikomas prieštaraujančiu „žaliajam kursui“ ir gamtą tausojančios politikos principams, tai yra nepagrįsta. Kauno rajono savivaldybės taryba, siekdama pateisinti nepagrįstą nepritarimą pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai, selektyviai cituoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, gamtos išteklių naudojimą išimtinai sieja su negatyviomis pasekmėmis aplinkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia ne uždrausti gamtos išteklių naudojimą, bet užtikrinti tvarumą ir atsakingą jų naudojimą, naujų verslų skatinimą bei jo reguliavimo supaprastinimą.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos motyvas, nurodytas skundžiamo Sprendimo 1.4 punkte, yra deklaratyvus, neparemtas konkrečiais skaičiavimais ar bent pamatuojamais kriterijais, į kuriuos pareiškėjas galėtų motyvuotai atsakyti. Be to, tokie atsakovo motyvai nesiderina su darnaus vystymosi ideologijos koncepcija, kadangi aplinkosauginis tikslas yra supriešinamas su ekonominiu ir socialiniu tikslais. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje gamtos išteklių naudojimas nėra draudžiamas (tai prieštarautų darnaus vystymosi tikslams), o siejamas su efektyvesniu ir taupesniu jų naudojimu. Darnaus vystymosi ideologija siekiama užtikrinti ne tik švarią ir sveiką aplinką, tačiau efektyvų gamtos išteklių naudojimą ir visuotinę ekonominę visuomenės gerovę.

9. Pareiškėjas tvirtino, kad, nors skundžiamo Sprendimo 1.5 punkte nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) l-ojo pakeitimo numatytų sprendinių, tačiau nėra aišku ir suprantama, kokių būtent sprendinių neatitinka planuojama vykdyti veikla. Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo dokumento vien tekstinė dalis sudaro net 102 puslapius, tuo tarpu skundžiamame Sprendime nėra detalizuoti neatitikimai konkretiems sprendiniams. Nedetalizavus, kokiems konkretiems galiojančio Bendrojo plano sprendiniams prieštarauja paruošta PAV programa, šios skundžiamo Sprendimo dalies motyvai laikytini deklaratyviais.

10. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo Sprendimo 1.5 punkte ir kituose punktuose nurodyti motyvai nesiderina su teisės aktais ir teismų suformuota jurisprudencija, jie nėra grindžiami konkrečiais, objektyviais duomenimis ir faktais. Sprendime pateikiami Kauno rajono savivaldybės tarybos motyvai yra deklaratyvūs ir neteisiniai. Pažymėjo, jog Sprendimo 1.6 punkte nurodyti motyvai yra abstraktūs, nekonkretūs, paremti prielaidomis, todėl neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų bei gero administravimo principų. PAV programos atskirame skirsnyje išnagrinėtas PŪV poveikis rekreacinėms teritorijoms, įskaitant (duomenys neskelbtini).

Iš PAV programoje patalpintų nuotraukų (PAV programos 22-23 psl. 10-11 pav.) akivaizdu, jog visiškai šalia šio kurortinio miestelio buvo eksploatuojamas (duomenys neskelbtini) karjeras, kuris šiuo metu paverstas vandens telkiniu bei tapęs itin pamėgta vietos gyventojų ir svečių vieta, kurioje maudomasi, veikia vandens sporto pramogos, karjeras pritaikytas poilsiui (įrengtas paplūdimys, aptarnaujantys pastatai, automobilių stovėjimo aikštelė bei kiti priklausiniai). Aplink karjerą intensyviai kuriasi naujakuriai – sklypai aplink karjerą intensyviai užstatomi mažaaukščiais individualiais namais, didelė žemės kaina (PAV programos 22 psl.).

Panašius planus, išeksploatavus karjerą (jo dalį), privačiomis lėšomis planuoja įgyvendinti ir UAB „Benefaktor“ (PAV programos 23-24 psl. 13 pav.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) susideda iš 17 punktų (neskaitant papunkčių). Konkrečius teisės aktus, įtvirtinančius Aprašo 7.9, 7.11, 8.1-8.3, 8.5, 8.6 papunkčiuose, 10 ir 12 punktuose, 14.3, 15.2 ir 15.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoji institucija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (Aprašo 3 punktas), su šiuo Aprašu, jo įgyvendinimu, jame numatytais reikalavimais ir pan. yra susiję dar 22 teisės aktai.

Tuo tarpu skundžiamo Sprendimo 1.6. punkte nėra nurodyta nė viena konkreti teisės norma ar kurorto teritorijai keliamas reikalavimas, kurie galėtų būti pažeisti ar neįgyvendinti, jeigu būtų vykdoma planuojama ūkinė veikla (duomenys neskelbtini). Be to, visiškai neužsimenama apie jau įgyvendintus rekreacinius planus šalia (duomenys neskelbtini) miestelio, nors jie pateiktoje PAV programoje buvo aptarti.

11. Dėl Sprendime 1.7. punkte nurodyto motyvo pareiškėjas pažymėjo, kad planuojamos ūkinės veiklos PAV programa rengiama, siekiant nustatyti PAV ataskaitos turinį ir apimtį bei joje nagrinėjamus klausimus, ja siekiama užtikrinti, kad PAV ataskaitoje bus išsamiai nagrinėjamas reikšmingas poveikis aplinkai ir bus pateikta informacija, reikalinga priimti motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. PAV programoje negalima numatyti ir įvertinti suminį neigiamą poveikį, nurodyti konkrečias neigiamą poveikį mažinančias priemones, nes tam yra skirtas kitas dokumentas, kuriam keliami kiti teisės aktų reikalavimai – PAV ataskaita, kuri ruošiama vėlesniame etape, patvirtinus PAV programą. Atitinkamai PAV programoje (17 psl.) nurodyta, kad, atliekant poveikio aplinkai vertinimą (su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu), bus nagrinėjamas galimas poveikis gamtinei aplinkai (fizinei ir gyvajai gamtai), socialinei-ekonominei aplinkai, visuomenės sveikatai, bus įvertintas atliekų susidarymas, potencialios ekstremalios situacijos bei jų valdymas. Atliekant PAV, bus vertinami galimi reikšmingi poveikiai: tiesioginiai ir netiesioginiai, suminiai, besikaupiantys (kumuliaciniai), teigiami ir neigiami, trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai statybos ir veiklos naudojimo metu. Poveikiai bus įvertinami kiekybiškai (oro kokybei, akustiniam klimatui), mišriu būdu, o kurių kiekybiškai įvertinti neįmanoma – kokybiškai. Atlikus PAV, bus numatytas monitoringo planas. Galiausiai PAV programoje numatyta, kad bus atliekamas suminio poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas su vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose, tiesiogiai besiribojančiose arba esančiose netoli planuojamos ūkinės veiklos vietos. Todėl Kauno rajono savivaldybės taryba nepagrįstai sprendžia apie didelės apimties ir intensyvų planuojamos ūkinės veiklos poveikį iš jai pateiktos PAV programos.

12. Dėl skundžiamame Sprendime 1.8. punkte ir 1.9. punkte nurodytų motyvų pareiškėjas teigė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. išvadoje „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“ nurodė pastabas, kurios yra analogiškos aukščiau pateiktiems skundžiamo Sprendimo 1.8. ir 1.9. punktuose nurodytiems motyvams. PAV programos rengėjas UAB „Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. 21-213 „Dėl atsakymų į pateiktą PAV programos nederinimą ir išdėstytų PŪV PAV pastabas“ nurodė ir paaiškino, kad, atsižvelgiant į šią pastabą, PAV programoje akcentuojama, kad poveikis kraštovaizdžiui būtų detaliai vertinamas ir nustatomas tik PAV ataskaitoje, įvertinus ne tik kraštovaizdžio pobūdį, gamtinio karkaso aspektus, tačiau ir kitus pamatinius kraštovaizdžio aspektus.

PAV programos rengėjas UAB „Ekostruktūra“ minėtame rašte pabrėžė, kad PAV programa skirta tik numatyti, kas bus detaliai nagrinėjama PAV ataskaitoje. Jei PAV ataskaitoje būtų nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad gali būti taikomos poveikio aplinkai mažinimo ar kompensavimo priemonės. PAV programos rengėjas UAB „Ekostruktūra“ nurodytame rašte taip pat paaiškino, kad žemės gelmių ištekliai yra 2 metrų gylyje, todėl naudingas sluoksnis neturi I-osios pakopos, o ištekliai bus išgaunami iš karto, vykdant gavybą II-a pakopa, tiesiai iš vandens.

Tai reiškia, kad pateiktas laikotarpis PAV programos 15 pav. vizualizacijoje atitinka tikrovę. Kauno rajono savivaldybės taryba, nurodydama aptariamus motyvus, neįvertino PAV programoje nurodytų aplinkybių, kad tik PAV ataskaitoje bus detaliai nagrinėjamas kraštovaizdis ir galimas vizualinis, struktūrinis, estetinis pokyčiai. Karjero rekultivacija, formuojant kuo natūralesnį vaizdą, siekiant darnos tarp rekreacijos ir gamtinės aplinkos, bus nagrinėjama PAV ataskaitoje. PAV programoje apžvelgiami tik esminiai kraštovaizdžio aspektai, todėl neteisinga ir nepagrįsta PAV programą prilyginti PAV ataskaitai ir daryti išvadas dėl to, kas dar tik bus įvertinta ateityje.

Siekiant įvertinti skundžiamo Sprendimo 1.8. punkte nurodytą motyvą, būtina detaliai išnagrinėti kraštovaizdį, jo erdvinę ir vizualinę struktūrą, galimus pokyčius, gamtinio karkaso aspektus, konkrečius planuojamus sprendinius, išsamiai įvertinti poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. PAV programoje to nebuvo galima padaryti, nes PAV programa tik numato kryptį, kas bus vertinama PAV ataskaitoje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo programą, 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.(4)-V3-1000-(7.21) pritarė jai be pastabų.

13. Dėl Sprendime 1.10. punkte nurodyto motyvo pareiškėjas nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, PAV programą vertino kaip PAV ataskaitą, nors tai yra visiškai skirtingo lygio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentai, kuriems yra keliami skirtingi reikalavimai. PAV programos rengėjas aiškiai nurodė, kad bus atliekamas suminio poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas su vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose, tiesiogiai besiribojančiose arba esančiose netoli planuojamos ūkinės veiklos.

Dėl Sprendimo 1.11. punkte, 1.12. punkte, 1.13. punkte ir 1.14. punkte nurodytų motyvų pareiškėjas nurodė, kad PAV programos rengėjas UAB „Ekostruktūra“, pasisakydamas dėl archeologinių tyrimų, 2021 m. sausio 15 d. rašte Nr. 21-213 „Dėl atsakymų į pateiktą PAV programos nederinimą ir išdėstytas PŪV PAV pastabas“ aiškiai nurodė, kad bus atliekami archeologiniai tyrimai, kadangi Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, pritardamas PAV programai, nurodė, kad planuojamo smėlio ir žvyro karjero teritorijoje prieš pradedant vykdyti žemės kasimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.

Taigi, nors PAV programos rengėjas UAB „Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 15 d. rašte Nr. 21-213 patvirtino, jog archeologiniai tyrimai bus atliekami, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius ignoravo šią aplinkybę dėl nesuprantamų priežasčių ir 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (9.38-K E)2K-125 „Dėl sprendimo apie poveikio aplinkai vertinimo programos derinimą pakeitimo“ nurodė, kad PAV programai nepritaria, nes PŪV turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 15 d. rašte papildomai nurodyta, kad departamentas 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (9.52E)2-180 pavedė Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją dėl apsaugos zonos ribų (duomenys neskelbtini) nustatymo.

Tuo pačiu raštu Kultūros paveldo centrui pavesta parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos nustatymui, nes departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu šis objektas inicijuotas skelbti Valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dėl šių priežasčių, nustačius minėtų kultūros paveldo objektų apsaugos zonas, numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius) (PAV programos 5 priedas). Kadangi PAV programos rengėjas atsižvelgė į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. sausio mėn. 8 d. rašte Nr. (9.38-K)2K-81 nurodytą pastabą dėl būtinybės atlikti archeologinius tyrimus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2021 m. sausio mėn. 8 d. raštas Nr. (9.38-K)2K-81, kuriuo buvo pritarta PAV programai su pastabomis, ir 2021 m. sausio mėn. 15 d. raštas Nr. (9.38-K E)2K-125, kuriuo nebuvo pritarta PAV programai, skiriasi tik tuo, jog šiame rašte buvo nurodytos prielaidos, jog galimai kažkada numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius).

Tuo tarpu PAV programoje numatyta, kad karjero ribos suplanuotos taip, kad karjeras nepatektų į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijas ar Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre išskirtas oficialias jų apsaugos zonas (apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ar vizualinės apsaugos pozonį). Prie planuojamos ūkinės veiklos yra trys artimos nekilnojamosios vertybės (duomenys neskelbtini) – apie 300 m ilgyje ribojasi su planuojamu karjeru, kitos yra už žvyrkelio 7-101 m atstumu. Kiekvienos iš šių artimiausių kultūros paveldo vertybių teritorijose yra suformuota po keletą privačių sklypų, kurie naudojami intensyviam žemės ūkiui (javų, žirnių ir kt. auginimui), t. y. teritorijos ariamos, šienaujamos, jose važinėja sunkioji ūkio darbų technika.

PAV programoje nurodyta, kad kultūros vertybių teritorijoje nebus atliekami darbai, karjero sunkusis transportas nevažinės šalia kultūros vertybių esančiu žvyrkeliu, kadangi produkcijos vežimo kelias yra numatytas kita trasa. Pažymėjo, kad PAV programos rengėjas privalo vadovautis tik esama ir galiojančia faktine informacija, skelbiama Kultūros vertybių registre, pagal kurią pareiškėjo planuojama ūkinė veikla nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar jų apsaugos zonas. Jeigu PAV ataskaitos rengimo metu būtų patvirtinti nauji reglamentai, pasikeistų kultūros vertybių teisinis statusas, apsaugos zonos, pozoniai ar pan., PAV dokumentų rengėjas turėtų vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu, naujausia informacija ir ją įvertinti.

Šie darbai būtų atlikti rengiant PAV ataskaitą, kuri praeitų panašius etapus, kaip ir PAV programa (visus etapus, kuriuos numato Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas).

14. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdama į parengtus žvalgybinius geologinius tyrimus, 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (7)-1.7-5738 aprobavo (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius (bendrame 26,2 ha plote, identifikavimo kodas 331) ir pavedė įrašyti į Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje aprobuotus (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. (7)-1.7 „Dėl Kauno rajono bendrojo plano duomenų patikslinimo“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, informuodama, kad 2020 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu buvo aprobuoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgyti spėjami vertingi ištekliai, telkinys įrašytas į Lietuvos geologijos tarnybos formuojamos valstybinės geologinės informacijos sistemos Žemės gelmių registrą. Kaip rašto priedas buvo pateiktas telkinio vizualinis planas. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad naujai išžvalgyto telkinio ištekliai ženkliai papildė intensyviai naudojamą ir dėl to nenutrūkstamai senkančių regiono inertinių statybinių medžiagų gamybos žaliavų bazę.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu rengiamasi pradėti planuojamos ūkinės veiklos – detaliai išžvalgyto (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių naudojimo – poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiamas Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano 2-asis keitimas, kurio programoje, patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. ĮS-1599, numatytas vienas iš planavimo tikslų – sudaryti sąlygas racionaliam žemės gelmių išteklių naudojimui – Tarnyba siūlo įrašyti detaliai išžvalgytą (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinį Kauno rajono bendrojo plano keitimo dokumentuose.

Tarnybos nuomone, šiuo veiksmu savivaldybė papildytų aktualią informaciją apie (duomenys neskelbtini) teritorijoje slūgstančius detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius bei paspartintų ir palengvintų (duomenys neskelbtini) telkinio įsisavinimo procedūras. Įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. TS-97 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“, savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 22 d.

įsakymu Nr. ĮS-1599 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo planavimo darbų programos“ patvirtino pagrindinius planavimo tikslus, be kita ko, tikslus sudaryti sąlygas racionaliam gamtinių, žemės gelmių ir energijos išteklių naudojimui ir atkūrimui – sudaryti sąlygas investicijų skatinimui, kuriant Kauno rajono socialinę gerovę ir auginant rajono ekonominį potencialą. 2021 m. sausio 27 d. Kauno rajono bendrojo plano 2-ojo keitimo rengėjas UAB „Gaučė ir Ko“ pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog į pareiškėjo prašymą jau atsižvelgta, ir, gavus duomenis apie telkinį iš Lietuvos geologijos tarnybos, šis telkinys yra pažymėtas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo koncepcijos alternatyvose.

Kartu su šiuo atsakymu buvo atsiųsti koncepcijos alternatyvų brėžinių fragmentai.

15. Dėl skundžiamame Sprendime 1.16. punkte ir 1.17. punkte nurodytų motyvų pareiškėjas teigė, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į Natura 2000 teritoriją, o galimas poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms bus įvertintas tik PAV ataskaitoje. Planuojamai ūkinei veiklai buvo atliktas Natura 2000 reikšmingumo nustatymas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė 2020 m. vasario 24 d. išvadą Nr. (4)-V3-271(7.21), kurioje konstatavo, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Vadovaujantis šiuo nurodymu, buvo pradėtos procedūros, numatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.(4)-V3-1000-(7.21) pritarė planuojamai ūkinei veiklai be pastabų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šioje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų stadijoje neįžvelgė jokių kliūčių pritarti PAV programai, suprasdama, kad su Natura 2000 susiję klausimai turės būti detaliai ir išsamiai įvertinti kitame poveikio aplinkai vertinimo dokumente – PAV ataskaitoje. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės taryba neatsižvelgė į kompetentingos ir už Natura 2000 teritorijų apsaugą atsakingos institucijos išvadą, neįvertino, kad galimas poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms bus įvertintas tik PAV ataskaitoje, todėl šioje PAV programos tvirtinimo stadijoje skundžiamo Sprendimo 1.16. ir 1.17. punktuose nurodyti motyvai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

16. Dėl skundžiamame Sprendime 1.18. punkte nurodyto motyvo pareiškėjas teigė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, nurodydama aukščiau nurodytus motyvus, neatsižvelgė į PAV programos rengėjo UAB „Ekostruktūra“ 2021 m. sausio mėn. 15 d. rašte Nr. 21-213 „Dėl atsakymų į pateiktą PAV programos nederinimą ir išdėstytų PŪV PAV pastabas“ pateiktus paaiškinimus, kad yra numatyta įrengti nurodytą kelio atkarpą (duomenys neskelbtini) planuojamos PŪV organizatoriaus lėšomis pagal visus teisės aktų reikalavimus. Sunkiasvorių automobilių srautas bus vykdomas per lauko kelius ir privačius žemės ūkio sklypus, kuriuose bus suformuotas kelio servitutas. Konkretūs transporto judėjimo sprendiniai bus išnagrinėti PAV ataskaitoje, nenukrypstant nuo PAV programoje konstatuotų sprendinių bei draudimų, įskaitant sunkiasvorio transporto eismo draudimą per gyvenvietes. Kauno rajono savivaldybės taryba, ignoruodama PAV programoje pateiktus paaiškinimus bei preliminarias priemones (kadangi detalios priemonės turi būti nustatytos tik PAV ataskaitoje), nurodė motyvus, kurie yra neparemti objektyviais duomenimis ir faktais, todėl nepagrįsti. Taigi atsakovas skundžiamame Sprendime savo poziciją grindžia deklaratyviomis nuostatomis, neatsižvelgdamas į įstatymų bei teismų praktikos suformuotus reikalavimus. Sprendime nenurodyta, kokiems konkrečiai teisės aktų reikalavimams prieštarauja PAV programos sprendiniai, didžioji dalis Sprendimo motyvų yra abstraktaus (deklaratyvaus) pobūdžio arba pateikiami kaip viešojo administravimo subjekto nuomonė. Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, akivaizdu, jog jis tinkamai nemotyvuotas, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Remiantis administracinių teismų praktika, tokie administracinio akto trūkumai laikytini esminiais.

17. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. TS-1 nepritardama planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini), nepagrįstai sutapatino PAV programą su visiškai kitokio statuso ir lygmens poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dokumentu – PAV ataskaita, neatsižvelgė į PAV programos paskirtį ir jai keliamus reikalavimus, Sprendime vadovavosi galimai būsimu teisiniu reguliavimu ir ateityje įvyksiančiais pasikeitimais, motyvus grindė abstrakčiais, vien tik atsakovui žinomais teisės aktų neatitikimais.

Dauguma skundžiamame Sprendime nurodytų motyvų yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas neturi galimybės tinkamai į juos atsikirsti. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, taikomus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės gelmių išteklių telkiniams (toliau – ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas). Šio įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus atvejus, kai šie telkiniai patenka į valstybinius parkus, draustinius ar rezervatus.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas yra draudžiama žemės gelmių išteklių telkiniuose, be kita ko, numatytas draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), išskyrus pakeitimą į kitos paskirties žemės naudingųjų iškasenų teritorijų naudojimo būdą. Geologijos tarnyba aprobavo žemės gelmių išteklius ir jų ertmes detaliai išžvalgytame (duomenys neskelbtini) sklype bei įrašė į Žemės gelmių registrą. Geologijos tarnyba kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, siūlydama įtraukti detaliai išžvalgytą telkinį į Bendrojo plano 2-ojo keitimo dokumentus. (Duomenys neskelbtini) išžvalgytas telkinys nepatenka į valstybinių parkų, draustinių ar rezervatų teritorijas, vadinasi, jam taikomi reikalavimai, numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnyje, todėl žemės sklypai, kuriuose randasi išžvalgytas ir aprobuotas žemės gelmių išteklių telkinys, ateityje galės būti naudojami tik smėliui ir žvyrui išgauti.

PAV programoje palyginimui aprašyti sprendiniai, susiję su išeksploatuotu (duomenys neskelbtini) karjeru, parodo, jog Taryba selektyviai blokuoja darbus, kuriuos numato atlikti pareiškėjas, remdamasi labiau politiniais argumentais, galimai siekdama rinkėjų palankumo. Taigi skundžiamas Sprendimas prieštarauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsniui, Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų 6.1. – 6.5. punktams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įvirtintam objektyvumo principui, 3 straipsnio 10 punkte nustatytam proporcingumo principui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodytiems principams, kitiems teisės aktams, paminėtiems bei aptartiems pareiškėjo skunde.

18. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo motyvų suprantama, kodėl jis yra priimtas, kaip Kauno rajono savivaldybė sprendė viešojo ir privataus interesų derinimo klausimą, įvertino suinteresuotų šalių interesus su visuomenės interesais bei poreikiais. Paaiškino, jog Sprendimas priimtas, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“ (toliau – ir Kauno rajono savivaldybės strateginis plėtros planas), Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimas). Sprendimas yra teisėtas, nes priimtas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdyje dalyvaujant visiems 27 Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams, visiems 27 nariams balsuojant „už“. Klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, pateikta PAV programa ir visa medžiaga buvo svarstoma Savivaldybės Tarybos komitetų Bendrame Biudžeto ir finansų, Ūkio ir darnios plėtros komitetų 2021 m. sausio 15 d. posėdyje, Jungtiniame Socialinių reikalų ir sveikatos ir kultūros, Švietimo ir sporto komitetų 2021 m. sausio 15 d. posėdyje. Šiuose posėdžiuose, taip pat ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. posėdyje buvo kviesti, dalyvavo ir buvo išklausyti visi suinteresuoti asmenys, įskaitant ir pareiškėjo UAB „Benefaktor“ įgaliotą atstovą ir akcininką V. S. bei PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ atstovę direktorę O. S. Šie asmenys buvo išklausyti, jiems buvo suteikta galimybė pateikti visas aplinkybes ir įrodymus, Savivaldybės Tarybos nariai uždavė jiems klausimus, pareiškėjas skunde nenurodo jokių procedūrinių pažeidimų.

20. Atsakovas teigė, kad Sprendimas yra motyvuotas tokia apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas, jame nurodyti priėmimo motyvai yra pagrįsti konstituciniais ir įstatyminiais principais ir vertybėmis, teisės aktų reikalavimais. Sprendimo motyvuose yra nuosekliai ir išsamiai nurodyta, kodėl nuspręsta nepritarti planuojamai ūkinei veiklai, įvertinus pateiktą PAV programą ir joje esančią medžiagą. Priimant Sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini), buvo visiškai užtikrintas objektyvumo principas, nes tiek prieš komitetų posėdžius 2021 m. sausio 15 d., tiek Kauno rajono savivaldybės tarybai priimant Sprendimą, atsakovo Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai buvo gavę ir susipažinę su visais Kauno rajono savivaldybėje gautais dokumentais, laiku ir tinkamai priėmė Sprendimą, atitinkantį PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalį, t. y. pateiktas neigiamas motyvuotas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Sprendimas yra priimtas, įvertinus pačią planuojamą ūkinę veiklą, jos neigiamą poveikį aplinkai, mastą ir pobūdį, įvertinus PAV programą ir tinkamoje stadijoje priėmus sprendimą.

21. Atsakovas pažymėjo, kad tai, jog kelios institucijos neišreiškė prieštaravimo PAV programai, neturi teisinės reikšmės, nes jos neturi teisės nepritarti planuojamai ūkinei veiklai, tai turi teisę atlikti savivaldybės taryba, įvertinusi interesų visumą. Iš pateiktų PAV programoje nurodytų duomenų Savivaldybės taryba pagrįstai nustatė, kad PŪV metu būtų vykdomas smėlio ir žvyro karjero kasimas, kuris pagal savo pobūdį ir mastą yra ženklus kraštovaizdžio pakeitimas, nes tai pakeistų vyraujantį natūralų gamtinį pobūdį – (duomenys neskelbtini) upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį. Tai pažymėta tiek Kauno rajono savivaldybės administracijos išvadoje, tiek Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, pasirašytame pirmininko prof. dr. G. S., 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr.21/1-4 „Dėl karjero plėtros (duomenys neskelbtini)“. Skunde klaidingai nurodoma, kad Savivaldybės taryba vertino PAV programą kaip PAV ataskaitą. Skunde nepateikiama duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad PAV programos turinys yra tinkamas, nes joje nėra numatytos pakankamos priemonės neigiamam poveikiui sumažinti, tik formaliai bei teoriškai aprašyti bendro pobūdžio priemonių parinkimo metodai. Kauno rajono savivaldybės taryba pagrįstai nurodė, kad kultūros paminklų apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija, todėl numatyta PŪV prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, būtų realiai pažeistos ar prarastos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, formuotųsi neigiama įtaka dar neatskleistoms nekilnojamojo daikto vertingosioms dalims ar elementams, sumenkintas susiformavęs nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinis kraštovaizdis. Iš pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad PŪV, be kita ko, prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimams. Todėl, nei pareiškėjas UAB „Benefaktor“, nei jo atstovai nesupranta PŪV neigiamo poveikio aplinkai ir aplinkinių teritorijų gyventojų kokybei masto, beatodairiškai siekia savo asmeninių verslo interesų patenkinimo ir komercinės naudos.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad, pagal PŪVPAVĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, Kauno rajono savivaldybės administracija nustatė pateiktos Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programos esminius trūkumus, kuriuos išdėstė atskiruose Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. išvados punktuose. Kauno rajono savivaldybės administracija, be kitų trūkumų, nurodė, kad PAV programos 5 dalyje netinkamai nurodytos priemonės ir jų parinkimo metodai neigiamo poveikio sumažinimui, jie yra akivaizdžiai nepakankami, teorinio pobūdžio ir moksliškai nepagrįsti. Kaip esminiai trūkumai buvo nurodytos ir PAV programos nuostatos, jog planuojamai veiklai gali būti taikomos priemonės triukšmui slopinti ir oro taršai sumažinti, tačiau jie visiškai nepakankami nustatytam planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio aplinkai mastui, būdui ir kompleksiškumui (neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, nekilnojamosioms kultūros vertybėms, gyvūnijai ir augalijai, rekreacinei ir socialinei aplinkai bei visų šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai). PAV programoje lyginamuoju pavyzdžiu nepagrįstai nurodytas (duomenys neskelbtini) karjeras, kuris pritaikytas poilsiui, nes šis karjeras buvo savavališkai įkurtas dar 1989-1990 metais iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, negaliojant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei specialiesiems Lietuvos Respublikos įstatymams, numatantiems Lietuvos kraštovaizdžio, aplinkos ir gamtinių objektų apsaugą, specialias apsaugos priemones ir PAV procedūras.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija atsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamą neigiamą aplinkos pokytį vykdant planuojamą ūkinę veiklą ir į tai, kad PAV programoje numatytas iškasti 7082 tūkst. m3 žvyro ir smėlio kiekis ir numatomas 25 metų karjero eksploatavimo laikotarpis akivaizdžiai patvirtina, kad 15 pav. nurodyta vizualizacija, pirmasis etapas po 3-5 metų neatitinka tikrovės ir iškreipia tikrąjį karjero ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai. Numatyta PŪV prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nes būtų realiai pažeistos ar prarastos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, formuotųsi neigiama įtaka dar neatskleistoms nekilnojamojo daikto vertingosioms dalims ar elementams, sumenkintas susiformavęs nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinis kraštovaizdis, todėl PŪV prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 punktui ir 11 daliai, 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 9 punktams ir 4 daliai, 4 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir 4 dalies 5 punktui, 19 straipsniui, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktui. Neatsižvelgiama į visuomenės sveikatai reikšmingą (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, (duomenys neskelbtini) bei aplinkinių kaimų gyventojų interesus, kurių gyvenimo kokybė bus iš esmės neigiamai įtakota dėl triukšmo ir oro užterštumo.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tai, jog PAV dokumentų rengėjo UAB „Ekostruktūra“ parengta ir 2020 m. gruodžio 21 d. pateikta Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programa yra netinkama, pripažino ir pats pareiškėjas UAB „Benefaktor“ ir dokumentų rengėjas UAB „Ekostruktūra“. Tai patvirtina pareiškėjo UAB „Benefaktor” 2021 m. sausio 8 d. prašymas dėl PAV programos grąžinimo ir trečiojo asmens UAB „Ekostruktūra“ 2021 m. sausio 11 d. prašymas Nr. 21-210 Kauno rajono savivaldybės administracijai grąžinti 2020 m. gruodžio 21 d. pateiktą programą jos papildymui ir jos nesvarstyti planuojamame savivaldybės tarybos posėdyje. Kauno rajono savivaldybės meras V. M. 2021 m. sausio mėn. raštu informavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą grąžinti PAV programą jos papildymui ir jos nesvarstyti 2021 m. sausio 19 d. Savivaldybės tarybos posėdyje. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, skundžiamas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nuspręsta nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini), yra tinkamai, aiškiai, detaliai ir pakankamai motyvuotas, grindžiamas paties pareiškėjo pateiktos PAV programos, valstybinių institucijų ir Kauno rajono savivaldybės administracijos bei specialistų objektyviais duomenimis ir specialistų vertinimais, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, Sprendimas priimtas tiek pagal PŪVPAVĮ, tiek pagal ABTĮ, tiek VAĮ reikalavimus ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno teritorinis skyrius (toliau – ir Skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad planuojama ūkinė veikla (smėlio ir žvyro karjero eksploatacija) numatyta kultūros paveldo objektų aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, ir į tai, kad jam nėra nustatyta apsaugos zona, kurios nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 10 ir 11 straipsnių nuostatos, Departamentas 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (9.52E)2-1807 pavedė Kultūros paveldo centrui parengti apskaitos dokumentaciją dėl apsaugos zonos ribų (duomenys neskelbtini) nustatymo.

Tuo pačiu raštu Kultūros paveldo centrui pavesta parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos nustatymui, nes departamento direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. Į-205 objektas inicijuotas skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Departamento direktorius 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. (9.47E)2-147 pavedė Kultūros paveldo centro specialistams skubos tvarka parengti inicijuotos skelbti valstybės saugoma (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (32596) apsaugos zonos ribų projektą bei pateikti jį Departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriui.

Dėl šių priežasčių, nustačius minėtų kultūros paveldo objektų apsaugos zonas, numatomos veiklos vieta galimai pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius). NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Departamento Skyrius, siekdamas apsaugoti galimai dar neatskleistą nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą, užkirsti kelią negrįžtamai sunaikinti dar nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį, atsižvelgdamas į tai, kad aplink planuojamą karjerą yra didelė koncentracija archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektų, į tai, kad (duomenys neskelbtini) pakrantės juosta istoriškai itin aktyviai naudota žmonių ūkinės veiklos (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) gynybinė linija, susiformavusi XIII a. pb.

– XIV a. pr., ar tai, kad ruožas iki (duomenys neskelbtini) buvo senasis prekybinis kelias) ir, atsižvelgdamas į sudėtingus teisminius precedentus, susijusius su šalia planuojamo karjero esančiais kultūros paveldo objektų naikinimo atvejais (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (9.38-KE)2K-125 nepritarė poveikio aplinkai vertinimo programai (pakeitė sprendimą Nr. (9.38-KE)2K-81, 2021-01-08) ir nurodė su tuo susijusias priežastis bei teisinius motyvus. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 1 ir 22 punktais bei 18 straipsnio 3 ir 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 12 punktu, Departamento Skyrius nurodė, kad planuojamoje smėlio ir žvyro karjero teritorijoje būtina atlikti archeologinius tyrimus ir tik įvertinus atliktų tyrimų išvadas būtų galima spręsti dėl parengtos poveikio aplinkai vertinimo programos derinimo.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NVSC Kauno departamentas, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, vadovaudamasis PŪVPAVĮ 8 straipsnio 4 punktu, 2020 m. rugsėjo 15 d. gavo UAB „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimas (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą. Išnagrinėjęs pateiktą PAV programą, NVSC Kauno departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-73312 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos“ pateikė pastabas PAV programos rengėjui. 2020 m. spalio 7 d. NVSC Kauno departamente gautas UAB „Ekostruktūra“ raštas (reg. Nr. 1-142149) bei, atsižvelgus į teiktas pastabas, papildyta PAV programa. Išnagrinėjęs pakartotinai pateiktą PAV programą, NVSC Kauno departamentas 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-80140 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos“ pateikė vertinimo išvadą, kuria pritarė naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad detaliai išžvalgytas (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinys yra išsidėstęs (duomenys neskelbtini) upės slėnyje, pasižyminčiame itin palankiomis žvyro ir smėlio klodų susiformavimo geologinėmis sąlygomis. Ši aplinkybė lėmė pareiškėjo apsisprendimą jo įsigytame žemės sklype inicijuoti detalios geologinės žvalgybos darbus, siekiant surasti ir įregistruoti Žemės gelmių registre pramoninę reikšmę turintį smėlio ir /arba žvyro telkinį. Todėl pareiškėjas parengė techninę užduotį ir sudarė sutartį su leidimą tirti žemės gelmes turinčia UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ dėl detalios žvalgybos darbų atlikimo. (Duomenys neskelbtini) telkinio detalios žvalgybos darbai buvo įregistruoti Žemės gelmių registre 2020 m. balandžio 20 d. Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (toliau – ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės), nustatyta tvarka. Numatytas tyrimų plotas išsidėstęs privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, į ploto ribas nepatenka saugomos teritorijos arba kiti žemės plotai, kuriuose geologinių tyrimų vykdymas būtų apribotas ar draudžiamas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ekostruktūra“ (toliau – ir UAB „Ekostruktūra“) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vykdė poveikio aplinkai vertinimo procesą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apsaugo gyventojų konstitucines teises ir teisėtus interesus gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje, apsaugo aplinką ir kraštovaizdį nuo kenksmingo poveikio, nekilnojamąsias kultūros vertybes, užtikrina savivaldybės teritorijų planavimo planuose numatytą teritorijos rekreacinį ir turistinį pobūdį, kurortinės teritorijos vertę.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad planuojama ūkinė veikla kelia pagrįstą nerimą dėl neigiamos įtakos gyvenimo kokybei (triukšmo, dulkių, vibracijos) greta gyvenantiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, neatitaisomos žalos kraštovaizdžiui, faunos ir floros ekosistemai, kultūros paveldo objektams. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) seniūnija ir jos gyventojai kasdien tiesiogiai susiduria su seniūnijos teritorijoje eksploatuojamų karjerų keliamomis problemomis (keliamos dulkės, suniokotas kraštovaizdis, nykstantys kaimai).

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija (duomenys neskelbtini) bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dar 2020 m. birželio mėn. išreiškė nepritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Teigė, kad pareiškėjas nuvertina PAV programos reikšmę, tačiau tai nekeičia esminių faktų, kad planuojama ūkinė veikla yra gamtiškai, kultūriškai ir socialiai jautrioje teritorijoje, greta gyvenantiems ir atvykstantiems kurortinės teritorijos lankytojams.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui numatoma teritorija parinkta gamtiškai jautrioje, itin vaizdingo kraštovaidžio teritorijoje, neatsakingai neįvertinus visų jos vertybių ir laukiamo ūkinės veiklos poveikio. Pažymėjo, jog, pagal Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą (2015 spalio 2 d. Nr. Dl-703), nagrinėjamos vietovės kraštovaizdžio erdvinė struktūra yra itin vertinga: kraštovaizdis pagal jo vizualinės struktūros erdvinį despektiškumą yra priskiriamas prie vertingiausių šalyje kraštovaizdžio tipų V2H2.

Akivaizdu, kad planuojama ūkinė veikla sumažins visas šias vertes, taip be pagrindo paaukodama visuotines vertybes asmeninės naudos labui. Programoje išsamiai pateikiamos nagrinėjamos teritorijos vertingosios savybės, tačiau galimas smėlio ir žvyro karjero ūkinės veiklos poveikis vertinamas tendencingai ir vienpusiškai sumenkinamas, apsiribojant fizinių atstumų iki teritoriją supančių kultūros vertybių nurodymu – iš viso išvardinta net aštuonios kultūros vertybės: piliakalniai, senovės gyvenvietės, kapinynai. Planuojamas atstumas nuo planuojamo karjero iki kultūros vertybių svyruoja nuo 7 iki 740 metrų, o tai reiškia, kad smėlio ir žvyro kasimo atviruoju būdu objektas ir jame dirbanti techninė įranga bus matomi praktiškai nuo visų kultūros paveldo vertybių ir sugriaus nusistovėjusias kraštovaizdžio perspektyvas ir harmoningus panoraminius vaizdus.

Tai neleistina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos požiūriu. Tokia ūkinė veikla šioje teritorijoje nepriimtina kraštovaizdžio harmonijos aspektu, o taip pat ir atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatus (2007, 2017 Nr. Dl-96), saugomų teritorijų gretimybę (Natura 2000), Nemuno slėnio natūralumo išsaugojimą, susiklosčiusias floros augimvietes bei faunos buveines. Planuojama ūkinė veikla patenka į gamtinio karkaso teritoriją, apimančią Nemuno upės slėnį, kurioje turi būti palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teikia ekspertinę išvadą: karjerui plėsti ir eksploatuoti Nemuno slėnyje vieta yra pasirinkta neatsakingai, nes dėl tikėtino didelio poveikio kraštovaizdžiui apskritai negali būti vystoma naudingų iškasenų gavyba šioje vietoje. Programoje pateiktos, o ir kitos tikėtinos poveikio kraštovaizdžiui po eksploatacijos pabaigos vizijos iš esmės keičia didelės vietovės kraštovaizdžio pobūdį iš agrarinio miškingo į stipriai sukultūrintą industrinį, su nebūdingais plano ir erdviniais elementais, tai yra vengtina kompleksinės aplinkosaugos požiūriu.

Vietoje to, racionalus ir profesionalus šios jau pažeistos teritorijos tvarkymo būdas turėtų būti rekultivuoti jos esamą kraštovaizdį, kuriame yra ryškūs karjero eksploatacijos pėdsakai, ir sugrąžinti ją gamtiniam (duomenys neskelbtini) slėnio potencialui.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad PAV dokumentų rengėja UAB „Ekostruktūra“ 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 20-169 kreipėsi į Tarnybą, prašydama išnagrinėti pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą“ ir pateikti išvadas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi minėtą programą, 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (4)-V3- 1000-(7.21) pritarė jai, įvertinusi PAV programoje pateiktą informaciją (kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjami PAV ataskaitoje, kokie numatomi naudoti poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai, kokios galimos priemonės, siekiant išvengti, sumažinti ar kompensuoti neigiamą poveikį aplinkai), taip pat tai, kad, pagal PAV programą, PAV ataskaitoje turėtų būti pateikta išsami ir aktuali informacija, reikalinga priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybės. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencija PAV procese apibrėžta PŪVPAVĮ, pagal kurį Tarnybos kompetencija yra teikti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms (6 str. 5 d. 4 p.). Atitinkamai Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencija yra teikti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgiant į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis (6 str. 5 d. 5 p.). Pažymėtina, kad PAV subjektų kompetencija, vertinant PAV dokumentus ir teikiant išvadas, yra skirtinga. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, o savivaldybės taryba – dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai. Skirtingai, nei skunde teigia pareiškėjas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nevertina planuojamos ūkinės veiklos ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai tokia apimtimi, kuria privalo vertinti savivaldybės taryba.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis nagrinėjo tik Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo programos planuojamai ūkinei veiklai vykdyti dalį dėl galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų ir numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti bei padariniams likviduoti. Jis neturėjo pastabų ir neteikė išvados nustatytais terminais.

II. 43. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Benefaktor“ skundą kaip nepagrįstą. Teismas netenkino pareiškėjo UAB „Benefaktor“, atsakovo Kauno rajono savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kad:

44.1. Pareiškėjas UAB „Benefaktor“ jam nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypuose, kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuos 2020 metais įsigijo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, nurodytų sklypų dalyje (apie 26,2 ha plote) pradėjo planuoti ūkinę veiklą, susijusią su smėlio ir žvyro karjero eksploatacija. Planuojama ūkinė veikla apima minėtus sklypus, kurie kartu sudaro apie 46 ha, tačiau pati smėlio ir žvyro gavyba planuojama 26,2 ha plote.

44.2. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 15 d. su vykdytoju UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ pasirašė techninę užduotį atlikti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detalią žvalgybą įsigytų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, dalyje. Atliktų žvalgybinių geologinių tyrimų ataskaitos dokumentai buvo pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos tvirtinti.

44.3. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detalios žvalgybos ataskaitą, vadovaudamasi Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-146, 25 punktu priėmė sprendimą aprobuoti papildomai išžvalgytus smėlio ir žvyro išteklius pagal ataskaitoje pateiktus duomenis bei pavedė Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriui įrašyti Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje aprobuotus (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius.

44.4. 2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjas ir UAB „Ekostruktūra“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20/94, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo parengti „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini)) poveikio aplinkai vertinimą (PAV)“, apimant PAV programos parengimą, viešinimą ir derinimą bei PAV ataskaitos parengimą, viešinimą, derinimą.

44.5. 2020 m. UAB „Ekostruktūra“ parengė planuojamos ūkinės veiklos „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.(4)-V3-1000-(7.21 ) pritarė šiai programai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (2-11 14.3.2 E)2-73312) pateikė pastabas, o, papildžius PAV programą, 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr.(2-11 14.3.2 E)2-80140 pritarė papildytai PAV programai, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nepateikė išvadų nustatytais terminais, o tai reiškia, kad buvo gautas jos pritarimas. PAV programai nepritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, kuris 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. (9.38-K)2K-81 pritarė PAV programai su pastabomis, tačiau po savaitės savo sprendimą pakeitė ir 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. (9.38-K-E)2K-125 nepritarė PAV programai, Kauno rajono savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. raštu taip pat nepritarė PAV programai.

44.6. UAB „Ekostruktūra“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 20-203 pateikė Kauno rajono savivaldybei parengtą „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“.

44.7. Kauno rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, atsižvelgdama į Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 7 d. išvadą „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021 m. sausio 11 d. raštą Nr. S-2021-140 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos Kauno rajono (duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. (9.38-K-125) „Dėl sprendimo apie poveikio aplinkai vertinimo programos derinimą pakeitimo“, išnagrinėjusi ir įvertinusi UAB „Ekostruktūra“ 2021 m. gruodžio 21 d. Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo programą ir joje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų bendruomenės 2020 m. birželio 16 d. kreipimąsi su 915 parašų, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. birželio 18 d. prašymą, Informacijos ir analizės asociacijos 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškimą, 2021 m. sausio 6 d. peticiją su 201 parašu, kuriais reiškiama pagrįsta neigiama nuomonė dėl planuojamos ūkinės veiklos neigiamo poveikio aplinkai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir negrįžtamam poveikiui kraštovaizdžiui, užtikrindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, priėmė skundžiamą 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nusprendė nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini).

45. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, susijusį su poveikio aplinkai vertinimu, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo planuojama vykdyti veikla jo nurodytoje teritorijoje būtų aiškiai ir konkrečiai įvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Aplinkybė, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (7)-1.7-5738 aprobavo išžvalgytus smėlio ir žvyro išteklius Kauno rajono (duomenys neskelbtini) ir įrašė juos į Žemės gelmių registrą, nagrinėjamu atveju visiškai neturi teisinės reikšmės ir nereiškia, jog planuojamai veiklai suteiktas valstybinės reikšmės ūkinės veiklos statusas.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju Savivaldybės taryba pasinaudojo jai įstatymu suteikta teise priimti neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos vykdyti ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, kartu ir iki poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimo, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad atsakovas sutapatino PAV programą su PAV ataskaita. Akcentavo, kad UAB „Ekostruktūra“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 20-203 parengtą „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą“ pateikė Kauno rajono savivaldybei, o Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, t. y. laikydamasi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino nuo programos gavimo. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, esant visoms Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms tokiam sprendimui priimti.

47. Teismas pažymėjo, jog Savivaldybės Tarybos neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių turi būti motyvuotas. Atsakovas, priimdamas neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, turi įvertinti visas šiam sprendimui priimti objektyviai reikšmingas faktines aplinkybes ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, visuomenės nuomonę, ilgalaikius savivaldybės vystymosi planus ir strategiją, planuojamos veiklos įtaką savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimui, savivaldybės teritorijoje skatinamas veiklas. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsižvelgė ir įvertino pareiškėjo pateiktą poveikio aplinkai vertinimo programą, bendruomenių gyventojų kreipimąsi, Savivaldybės Bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 metams. Atsakovas įvertino ir tai, kad pareiškėjas planuoja vykdyti ūkinę veiklą šalia (duomenys neskelbtini) teritorijos, kuriai suteiktas kurortinės teritorijos statusas; šalia kultūros paveldo objektų: (duomenys neskelbtini) ir kt.; tai pakeistų Nemuno upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį; PŪV žemės sklypas patenka į galimų potvynių teritoriją; dalis žemės sklypo patenka į saugomą Natura 2000 (paukščių, iš kurių kelios rūšys įtrauktos į Raudonąją knygą, apsaugai svarbią teritoriją) teritoriją – „(Duomenys neskelbtini) upės pakrantės ir salos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (ES kodas LTKAUB001)“, ir riboto funkcinio potencialo gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją, magistralinio dujotiekio apsaugos zoną; sukels fizinę, oro taršą ir triukšmą. Skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgus į deklaruojamą siekį išlaikyti ir apsaugoti Kauno rajono dalies teritorijos aplinką ir kraštovaizdį, nekilnojamąsias kultūros vertybes, suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teises į sveiką, saugią ir švarią aplinką.

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, pripažino, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, nes yra pagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta pakankamai motyvų (juos išskiriant į 18 punktų), įvertinta ir atsižvelgta į kitų įstaigų, institucijų, bendruomenių, asociacijų raštus (nuomones), pareiškėjas galėjo aiškiai suprasti, kodėl priimtas neigiamas sprendimas. Teismas nenustatė, kad būtų pažeisti objektyvumo ir proporcingumo principai, todėl pareiškėjo argumentus, kad atsakovas pažeidė šiuos principus, įvertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

49. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys, prašydami jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė prašymų kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jų netenkino. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas Kauno rajono savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisinis atstovavimas, atmetė Kauno rajono savivaldybės ir Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 50. Pareiškėjas UAB „Benefaktor“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

51. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo nepritarimas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą turi būti objektyvus, motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir šioje stadijoje pateisinamas tik tokiais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms ir akivaizdžiai negali būti vykdoma. Nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios PAV programos derinimo stadijoje leistų patvirtinti planuojamos ūkinės veiklos negalimumą. PAV programai pritarė Lietuvos geologijos tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, NVSC ir Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

52. Pareiškėjas teigia, kad triukšmo valdymo, oro užterštumo programą vertino NVSC Kauno departamentas, pasiūlęs į programą įtraukti papildomus triukšmo vertinimo rodiklius, programos rengėjui ją papildžius, pritarė programai. Teismas nevertino šių aplinkybių ir skundžiamame Sprendime nepasisakė. Savivaldybės taryba Sprendime tik išreiškė bendro pobūdžio nuogastąvimus, jog planuojamoje vykdyti ūkinėje veikloje bus panaudojami didelių pajėgumų techniniai įrenginiai, ekskavatoriai, buldozeriai, kelsiantys triukšmą bei kitus nepatogumus, tačiau neįvertino už triukšmo valdymo sritį atsakingos institucijos nuomonės.

53. Pareiškėjas nurodo, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas ir jo atstovai atkreipė teismo dėmesį į tai, jog tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą daug plačiau išdėstyti argumentai bei motyvai, nurodant argumentus, kurie nebuvo nagrinėjami bei neatspindėjo priimtame Sprendime. Taigi atsakovas pats iš esmės pripažino, jog skundžiamas Sprendimas nebuvo išsamus.

54. Pareiškėjas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl pačių kurortinių vietovių statuso, tačiau planuojama vykdyti ūkinė veikla yra nutolusi nuo kurortinių vietovių. Atsisakymo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą motyvai taip pat susiję su kultūros paveldo objektų apsauga, jiems taikomais paveldosaugos reikalavimais, tačiau, pareiškėjo teigimu, jo planuojama vykdyti ūkinė veikla nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar jų apsaugos zonas. PAV programos rengėjas negali vadovautis negaliojančiais reglamentais ar galbūt ateityje būsimais sprendimais bei valstybės ar savivaldos numatomomis vykdyti iniciatyvomis. Teismas, pakartodamas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2021 m. sausio 15 d. rašte išdėstytą poziciją, vadovavosi ne galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bet perspektyviais šios institucijos planais, savo sprendimą grįsdamas prielaida, jog numatomos veiklos vieta galbūt pateks į kultūros paveldo objektų apsaugos zonas (pozonius). Teismas sprendime išvardijo teisės aktuose numatytus atvejus, kai privaloma atlikti archeologinius tyrimus, tačiau visi jie priklauso vėlesnėms veiklos planavimo stadijoms, jau išsprendus poveikio aplinkai vertinimo programos klausimus, t. y. teisės aktai nenumato atvejų, kai archeologinius tyrimus reikia atlikti dar iki PAV programos derinimo su valstybės bei savivaldos institucijomis.

55. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas išanalizavo vien tik atsakovo poziciją patvirtinančius dokumentus, ignoravo pareiškėjo naudai pasisakiusių institucijų nuomones, nepasisakė dėl jų. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra objektyvus, atspindi vienos proceso šalies argumentus, todėl turėtų būti panaikintas.

56. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės mėn. raštas, atsakant į pareiškėjo pretenziją, yra galiojantis, nes, teismo nuomone, nėra duomenų, kad jis būtų panaikintas. Pareiškėjas paaiškino, kad ši Administracijos pozicija buvo skundžiama Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o Savivaldybės administracija neskundė Inspekcijos privalomo nurodymo, įsipareigodama spręsti išžvalgyto (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio įtraukimo į Kauno rajono bendrojo plano sprendinius klausimą bendrojo plano keitimo baigiamosiose stadijose. Teismas, vertindamas Sprendimo motyvus, pažeidė šalių lygiatesiškumo principą, elgėsi nenuosekliai, vienu atveju remdamasis ne aktualiais duomenimis, o perspektyviniais planais, kitu atveju nurodydamas, kad pareiškėjas turėtų vadovautis aktualiais ir galiojančiais duomenimis, o ne institucijų planais.

57. Pareiškėjas teigia, kad, ruošiant PAV programą, pareiškėjo prašymu buvo užsakyta bei atlikta mokslinė studija, kurioje buvo modeliuojamos galimo potvynio situacijos įvairiais aspektais, planuojamos ūkinės veiklos poveikis augmenijai, gyvūnijai, įskaitant ir Natura 2000. PAV programos rengėjas šiuo atveju rėmėsi ne tik valstybės institucijų reikalavimais, bet ir moksliniais tyrimais, tačiau tiek Savivaldybės Taryba, tiek ir teismas skundžiamame sprendime ignoravo mokslininkų išvadas, nevertino ir net jų nepaminėjo.

58. Pareiškėjas pažymi, kad nei Savivaldybė, nei teismas nevertino PAV programoje išdėstytų argumentų, susijusių su sunkiasvorio transporto judėjimo schemomis bei programos rengėjo teisme išsakyto įpareigojimo atskirti gavybos bei gamybos procesus, gamybos procesą kaip galima toliau atitolinant nuo kultūros paveldo objektų, o telkinyje paliekant tik gavybą, kurios metu būtų naudojami tylūs mechanizmai. Šis verslo modelis, anot pareiškėjo, iš esmės pakeistų situaciją daugeliu aspektų, tačiau niekas nenorėjo girdėti pareiškėjo atstovo argumentų, juos ignoravo ir net jų neaptarė skundžiamame sprendime.

59. Pareiškėjas teigia, kad teisėjų kolegija, skundžiamame sprendime pažymėdama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nepasisakė dėl kai kurių ginčo argumentų. Pareiškėjas neginčija šios teismo pozicijos, tačiau nurodo, jog ir apibendrinančios išvados privalo būti motyvuotos, paremtos byloje surinktais įrodymais. Siekdamas išlaikyti šalių lygiateisiškumo bei pusiausvyros principą, teismas sprendime turėtų vertinti abiejų ginčo šalių pateiktus argumentus arba skirtingas pozicijas atstovaujančių institucijų nuomones. Šioje byloje teismas nesilaikė šių principų, išanalizuodamas vien tik atsakovo poziciją patvirtinančius dokumentus, ignoruodamas pareiškėjo ir kitų institucijų pateiktas pozicijas, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

60. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą – palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo jo naudai 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

61. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai prieštarauja PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, kad išimtinę savivaldybės tarybos teisę priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų administracinių teismų praktikai, išaiškinančiai šios savivaldybės tarybos teisės įgyvendinimo tvarką, pagal kurią, savivaldybės tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių siejama su planuojamos ūkinės veiklos programos pateikimu ir patvirtinimu. Skundžiamas Savivaldybės Tarybos Sprendimas yra priimtas, pareiškėjui vykdant planuojamos ūkinės veiklos procedūrą ir Kauno rajono savivaldybėje gavus bei įvertinus UAB „Ekostruktūra” pateiktą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo programą ir joje pateiktą informaciją. Sprendimas priimtas pagal nustatytus reikalavimus. Pažymi, jog tai nėra valstybinės reikšmės planuojama ūkinė veikla, ji nereikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti, todėl šiai PŪV yra privalomas PAV, nes planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijai. Todėl Kauno rajono savivaldybės taryba, gavusi išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir pateiktą pasiūlymą priimti motyvuotą sprendimą dėl planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo spręsti dėl PŪV galimybių per įstatyme nustatytą terminą, tai ji įvykdė tinkamai.

62. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindimas yra nuoseklus ir aiškus, jame nurodyti siekiami tikslai bei materialinės teisinės pasekmės. Sprendimą sudaro įžanginė dalis, kurioje nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, aiškus sprendimas bei sprendimo motyvai, baigiamosios nuostatos ir jo apskundimo tvarka. Apeliaciniame skunde nepagrįstai sumenkinami sprendimo 1-3 punktuose pateikti motyvai, juos įvardijant kaip aprašytus bendro pobūdžio reikalavimus, taip pat, nepagrįstai teigiama, kad Savivaldybės Tarybos nepritarimas planuojamai ūkinei veiklai gali būti priimamas tik tokiais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms ir akivaizdžiai negali būti vykdoma.

63. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tai, jog atskiros valstybinės institucijos atliko savo funkcijas dėl smėlio ir žvyro gelmių ir kad jos nereiškė prieštaravimų, nepaneigia savarankiškos savivaldybės tarybos teisės nepritarti nurodytai planuojamai ūkinei veiklai, priimant dėl to motyvuotą sprendimą. Apeliacinio skundo nepagrįstumą taip pat patvirtina ir tai, kad Savivaldybės Tarybos Sprendimo motyvai dėl PŪV nepritarimo negali būti susiaurinami tik imperatyviomis įstatymo nuostatomis, nes tai prieštarautų konstituciniams principams ir savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Skundžiamas Sprendimas teisėtai ir pagrįstai priimtas vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės strateginiu plėtros planu, tuo pačiu skiriant didelį dėmesį kultūros ir gamtos paveldo objektams, kurortinėms teritorijoms, reakreacijai ir turizmo vystymui.

64. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tai, jog atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti argumentai yra platesni nei motyvai, išdėstyti skundžiamame Sprendime, tariamai patvirtina, kad atsakovas pats pripažino, jog Sprendimas nebuvo išsamus. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, priimtas Sprendimas yra išsamus ir teisinės struktūros prasme metodiškai motyvuotas. Tuo tarpu teismui teikiamo procesinio dokumento – atsiliepimo į skundą – paskirtis yra išsamiai atsikirsti į skundą teismui, todėl jo motyvai ir apimtis yra sąlygoti šio skundo turiniu ir atskleidžiamomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis.

65. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovas neįvertino NVSC Kauno departamento pasiūlymo įtraukti į programą papildomus triukšmo vertinimo rodiklius, kuriuos įtraukus programai būtų pritarta. Pažymi, kad tiek Kauno rajono savivaldybės administracija, tiek Savivaldybės Tarybos nariai įvertino šios institucijos pateiktus duomenis kartu su kita medžiaga, tačiau Savivaldybės Taryba motyvavo savo nepritarimą PŪV daug plačiau.

66. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad, nustatant apsaugos zonų ribas, PŪV galimai pateks į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto apsaugos zonas. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad Savivaldybės Taryba įvertino, kad kultūros paminklų apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija, todėl numatyta PŪV prieštarauja paveldosaugos reikalavimams, būtų realiai pažeistos ar prarastos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, formuotųsi neigiama įtaka dar neatskleistoms nekilnojamojo daikto vertingosioms dalims ar elementams, sumenkintas susiformavęs nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinis kraštovaizdis, todėl nagrinėjamu atveju būtini archeologiniai tyrimai.

67. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas tariamai ignoravo pareiškėjo argumentą, susijusį su Bendrojo plano 2-ojo keitimo numatomais sprendiniais, kuriais numatoma būsimos veiklos sklypą įtraukti į Kauno rajono Bendrąjį planą, ir tokiu būdu pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, netinkamai įvertino Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto galiojimo aplinkybes. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog šiais argumentais pareiškėjas nukrypsta nuo administracinės bylos esmės, nes jie neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neatitinka byloje surinktų duomenų.

68. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog tai, kad atskiros valstybinės institucijos, vykdančios ribotas viešojo administravimo funkcijas, neišreiškė prieštaravimų PAV programai, nepaneigia Savivaldybės Tarybos teisės nepritarti nurodytai PŪV priimant motyvuotą sprendimą. Tai nereiškia, kad Savivaldybės Taryba turi sprendime aprašinėti ir vertinti visus gautus kitų valstybės institucijų ar suinteresuotų asmenų užsakytų atskirų mokslininkų argumentus ir nuomones.

69. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad visos aplinkybės, susijusios su sunkiasvorio transporto nuolatiniu judėjimu, buvo detaliai išanalizuotos. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad dėl esamos (duomenys neskelbtini) kelių infrastruktūros žvyro ir smėlio transportavimas pakenktų šiai ir besiribojančių teritorijų aplinkai, nes intensyvus eismas turėtų vykti šalia kultūros vertybių apsaugos zonų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių.

70. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus administraciniam aktui, yra motyvuotas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodomi pakankami motyvai, atsižvelgta ir į kitų institucijų pozicijas bei nuomones, todėl nėra pagrindo panaikinti šį sprendimą ir perduoti PAV programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šią administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

72. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog neturi nuomonės dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ir pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo, nes pareiškėjas skundžia Savivaldybės Tarybos Sprendimą dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai, Agentūra nėra gavusi bei nenagrinėjo PAV programos. Pažymi, kad Agentūros kompetencijai nepriskirta vertinti savivaldybės sprendimo pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

73. Tretieji suinteresuoti asmenys asociacija (duomenys neskelbtini) bendruomenė ir (duomenys neskelbtini) seniūnija atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

74. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo nuspręsta nepritarti PŪV, yra pagrįstas ir teisėtas, apsaugo suinteresuotos visuomenės interesus, bendruomenės ir jos gyventojų konstitucines teises ir teisėtus interesus gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje, apsaugo aplinką ir kraštovaizdį nuo neigiamo kenksmingo poveikio, taip pat nekilnojamąsias vertybes, užtikrina savivaldybės teritorijų planavimo planuose numatytą teritorijos rekreacinį ir turistinį pobūdį, kurortinės teritorijos vertę. Skundžiamas Sprendimas yra tinkamai ir išsamiai motyvuotas, jame nurodyti priėmimo motyvai, teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas. Savivaldybės nepritarimas planuojamai su poilsiu ir rekreacija nesuderinamai ūkinei veiklai yra objektyvus ir nešališkas, o prielaida dėl trukdymo verslui yra nepagrįsta.

75. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

76. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog Savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta nepritarti PŪV, yra pagrįstas ir teisėtas, apsaugo visuomenės interesus ir kraštovaizdį nuo neigiamo poveikio bei užtikrina Savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose numatytą teritorijos rekreacinį ir turistinį pobūdį, kurortinės teritorijos vertę. Skundžiamas Sprendimas yra tinkamai ir išsamiai motyvuotas, jame nurodyti priėmimo motyvai ir teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas. Todėl Savivaldybės nepritarimas planuojamai su poilsiu ir rekreacija nesuderinamai veiklai yra objektyvus ir nešališkas.

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

78. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad planuojama vykdyti ūkinė veikla numatyta kultūros paveldo objektų teritorijoje. Pažymi, kad, siekdamas apsaugoti galimai dar neatskleistą nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą, užkirsti kelią negrįžtamai sunaikinti dar nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios kultūros vertybės dalį, atsižvelgdamas į tai, kad aplink planuojamą karjerą yra didelė koncentracija archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektų, bei į tai, kad Nemuno pakrantės juosta istoriškai itin aktyviai naudota žmonių ūkinei veiklai, jis nepritarė PAV programai ir nurodė su tuo susijusias priežastis bei teisinius motyvus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamento Skyriaus sprendimai dėl kultūros paveldo objektų skelbimo saugomais ar apsaugos zonų nustatymo yra perspektyviniai planai bei ateities galimi sprendimai, yra nepagrįsti. Departamento Skyrius nurodė, kad planuojamoje vykdyti ūkinę veiklą teritorijoje būtina atlikti archeologinius tyrimus ir tik įvertinus atliktų tyrimų išvadas būtų galima spręsti dėl parengtos PAV programos derinimo.

79. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad teismas priėmė sprendimą, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

80. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

81. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Kauno departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad NVSC Kauno departamentas pateikė vertinimo išvadą, kuria pritarė Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai.

82. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

83. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamiesi PŪVPAVĮ 6 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus, ir atsižvelgę į tai, kad, pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą, departamentas dalyvauja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tik kaip subjektas, pagal kompetenciją teikiantis išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti, teigia, kad Departamento Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba neturėjo pastabų ir, atsižvelgdama į minėto įstatymo 7 straipsnio 6 punktą, neteikė išvados nustatytais terminais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 84. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nepritarta pareiškėjo planuojamai vykdyti ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.

85. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į skundą argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą, ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

86. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad teismas priėmė skundžiamą Sprendimą, remdamasis tik atsakovo poziciją pagrindžiančiais argumentais bei įrodymais, nevertino pareiškėjo naudai pasisakiusių ir išvadas pateikusių kompetentingų institucijų bei mokslininko išvadų, dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybės Tarybos nepritarimas vykdyti planuojamą ūkinę veiklą turi būti objektyvus, motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir pateisinamas tik tokiais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir akivaizdžiai negali būti vykdoma. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra objektyvių aplinkybių, kurios jau poveikio aplinkai vertinimo programos derinimo stadijoje leistų suponuoti planuojamos ūkinės veiklos negalimumą, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.

87. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus: Kauno rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 19 d. raštą Lietuvos gamtos išteklių asociacijai; Lietuvos geologijos tarnybos patvirtinimą apie Mažojo karjero įrašymą į sąvadą bei Mažojo karjero pasą; Panemunių regioninio parko direkcijos išvadas dėl Mažojo karjero poveikio; pareiškėjo 2022 m. gegužės 11 d. prašymą pažymėti Mažąjį karjerą Kauno rajono Bendrajame plane; Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 17 d. atsakymą pareiškėjui. Pareiškėjas grindžia šį prašymą tuo, kad jame išdėstytos aplinkybės bei pateikti dokumentai yra svarbūs nagrinėjant kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo pateikti šių dokumentų pirmosios instancijos teismui ar kartu su apeliaciniu skundu, nes atsakovas tik 2022 m. gruodžio 19 d. sužinojo, kad Kauno rajono Bendrojo plano 2-ojo keitimo galutinių sprendinių priėmimas perkeltas į šių metų I ketvirtį.

88. Teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, pirmiausia pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinį skundą teikiantis asmuo apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas.

89. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu ir prie jo pridėtais priedais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra vertinamas Savivaldybės Tarybos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kuris buvo priimtas, įvertinus tuo metu buvusią faktinę situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju prašomi pridėti prie bylos dokumentai negali būti vertinami, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad, priėmus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjas atlieka papildomus veiksmus, siekdamas įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą pridėti papildomus dokumentus prie bylos medžiagos. Bet to, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę iš naujo inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą.

90. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad:

90.1. Pareiškėjas UAB „Benefaktor“ jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kadastriniai Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įsigijo 2020 metais pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, dalyje (apie 26,2 ha plote) pradėjo planuoti ūkinę veiklą, susijusią su smėlio ir žvyro karjero eksploatacija. Planuojama ūkinė veikla buvo planuojama vykdyti žemės sklypuose, kurie sudaro apie 46 ha, tačiau pati smėlio ir žvyro gavyba planuojama 26,2 ha plote.

90.2. 2020 m. balandžio 15 d. pareiškėjas UAB „Benefaktor“ ir UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ pasirašė techninę užduotį atlikti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detalią žvalgybą įsigytų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalyje. Atliktų žvalgybinių geologinių tyrimų ataskaitos dokumentai buvo pateikti tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

90.3. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detalios žvalgybos ataskaitą ir vadovaudamasi Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-146, 25 punktu, priėmė sprendimą aprobuoti papildomai išžvalgytus smėlio ir žvyro išteklius pagal minėtoje ataskaitoje pateiktus duomenis bei pavedė Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriui įrašyti Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje aprobuotus (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius.

90.4. 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Benefaktor“ ir UAB „Ekostruktūra“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20/94, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo parengti naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimą, t. y., be kita ko, parengti PAV programą, ją suderinti ir išviešinti.

90.5. 2020 m. UAB „Ekostruktūra“ parengė planuojamos ūkinės veiklos „Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo programą“. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, NVSC Kauno departamentas, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pritarė programai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracija jai nepritarė. 2020 m. gruodžio 22 d. UAB „Ekostruktūra“ pateikė šią poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybei.

90.6. Kauno rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju pakeitimu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, atsižvelgdama į Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 7 d. išvadą „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos“, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2021 m. sausio 11 d. raštą Nr. S-2021-140 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos Kauno rajono (duomenys neskelbtini)“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. (9.38-K-125) „Dėl sprendimo apie poveikio aplinkai vertinimo programos derinimą pakeitimo“, išnagrinėjusi ir įvertinusi UAB „Ekostruktūra“ parengtą 2021 m. gruodžio 21 d. Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo (duomenys neskelbtini) kaime poveikio aplinkai vertinimo programą ir joje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų bendruomenės 2020 m. birželio 16 d. kreipimąsi, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. birželio 18 d. prašymą, Informacijos ir analizės asociacijos 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškimą, 2021 m. sausio 6 d. peticiją, kuriais reiškiama neigiama nuomonė dėl planuojamos pareiškėjo vykdyti ūkinės veiklos neigiamo poveikio aplinkai, žmonių gyvenimo sąlygoms ir negrįžtamam poveikiui kraštovaizdžiui, bei siekdama įgyvendinti Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio nuostatas, priėmė skundžiamą 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“, kuriuo nusprendė nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui (duomenys neskelbtini).

90.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno rajono savivaldybės tarybos Sprendimu, jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

91. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

92. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai yra jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

93. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos Sprendimas nepritarti pareiškėjo planuojamai vykdyti ūkinei veiklai iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla darys tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, (duomenys neskelbtini) upės slėnio kraštovaizdžiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui ir biologinei įvairovei, socialinei ir ekonominei aplinkai bei nekilnojamosios kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai.

94. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. PŪVPAVĮ 2 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris, be kita ko, apima poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus.

95. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. (4)-V3-271(7.21) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pripažinusi, kad planuojama ūkinė veiklą gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijai, padarė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas PAV.

96. Savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių numatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnyje. PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

97. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, pagal Įstatymo 8 straipsnio 9 dalį (ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 8 str. 5 d.), savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nepabaigus poveikio aplinkai procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-107/2008; 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-103/2011; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020). Taigi Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis suteikia teisę savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuri siejama su planuojamos ūkinės veiklos programos pateikimu ir jos patvirtinimu, o sprendimas priimamas remiantis ne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš esmės rezultatais, o kitais motyvais. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savivaldybei, priimančiai sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai, tenka pareiga pagrįsti sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju sprendimas gali būti laikomas motyvuotu, o savivaldybės diskrecija įgyvendinant savarankiškąją funkciją realizuota tinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020).

98. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, tai vertintina kaip vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.), ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.). VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais.

99. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.

100. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jo planuojama vykdyti ūkinė veikla prieštarautų bendrai tautos gerovei, kad būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis (duomenys neskelbtini), ir kitų apylinkių bendruomenėms, kitiems gyventojams, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo, oro užterštumo ir kraštovaizdžio pasikeitimo būtų neigiamai ir negrįžtamai paveikta arba sukeltų realią grėsmę (duomenys neskelbtini) teritorijoms. Pareiškėjas tvirtina, kad ginčui aktualiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog archeologiniai tyrimai teritorijoje, kurioje planuojama vykdyti ūkinė veikla, turėtų būti atlikti iki PAV programos derinimo stadijos, o ne vėlesnėse PŪV planavimo stadijose. Pažymi, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Bendrojo plano 2-ojo pakeitimo numatomais sprendiniais, kuriais numatoma būsimos veiklos sklypą įtraukti į Kauno rajono bendrąjį planą, neįvertino šių argumentų ir rėmėsi išimtinai tik galiojančiu Kauno rajono bendruoju planu, nepasisakydamas dėl numatomų jo pakeitimo sprendinių. Teismas, pritardamas Savivaldybės tarybos motyvams dėl Natura 2000 teritorijos, neįvertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pozicijos, kuri pritarė PAV programai be pastabų, taip pat, neįvertino mokslinėje studijoje „Projektuojamo smėlio ir žvyro karjero poveikio Nemuno upės hidrauliniam-hidrologiniam režimui modeliniai tyrimai“ nurodytų argumentų bei PAV programoje išdėstytų argumentų, susijusių su sunkiasvorio transporto judėjimo schemomis.

101. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės taryba tinkamai pasinaudojo jai suteikta teise, nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, priėmė motyvuotą neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

102. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl esminių jo aspektų. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui vykdant planuojamos ūkinės veiklos procedūrą ir Kauno rajono savivaldybės tarybai gavus, įvertinus ir išnagrinėjus poveikio aplinkai vertinimo programą. Pagrindiniai skundžiamo Sprendimo argumentai susiję su Kauno rajono suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teisės į saugią, sveiką ir švarią aplinką, teritorijos, kraštovaizdžio, rekreacijos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga. Jame akcentuojama, kad:

1) PŪV prieštarautų bendrai tautos gerovei, nes būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis (duomenys neskelbtini) ir kitų apylinkių bendruomenėms, kitiems gyventojams, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo, oro užterštumo ir kraštovaizdžio pasikeitimo būtų iš esmės neigiamai ir negrįžtamai paveikta;

2) PŪV būtų sunaikinta išskirtinė (duomenys neskelbtini), kaip kurortinės teritorijos dalies, natūrali rekreacinė ir kurtotinė vertė, poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas, padaryta neigiama įtaka visuomenės sveikatai ir (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai (PŪV neatitinka Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo numatytų sprendinių – PŪV darytų neigiamą įtaką reakreacinei teritorijai);

3) PŪV būtų sukelta reali grėsmė (duomenys neskelbtini) netekti kurortinės teritorijos statuso, nes jos nebeatitiktų kurortinei teritorijai būtinų reikalavimų;

4) PŪV poveikis aplinkai būtų didelės apimties ir intensyvus, nes vykdant PŪV būtų naudojami įvairūs didelių pajėgumų techniniai įrenginiai, kurie pakeistų Nemuno upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį;

5) PŪV neigiamo poveikio aplinkai priemonės yra nepakankamos, pagal apimtį ir pobūdį jos visiškai nekompensuoja neigiamo poveikio, t. y. PAV programoje nėra numatytos realios priemonės neigiamam poveikiui sumažinti, tik formaliai ir teoriškai aprašyti bendro pobūdžio priemonių parinkimo metodai;

6) PŪV pakenktų (duomenys neskelbtini), kuri pripažįstama reikšminga Lietuvos visuomenei, be to, veikla būtų vykdoma šalia kitų kultūros paveldo objektų, turinčių archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių (duomenys neskelbtini);

7) PŪV būtų vykdoma dideliame plote (26,2 ha plote), šalia kurio yra išsidėstę valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos;

8) PŪV žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritoriją, kurioje, pagal Bendrojo plano nuostatas, nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą;

9) PŪV žemės sklypas patenka į žemės ūkio orientacinę galimų potvynių teritoriją, jo dalis patenka į saugomą Natura 2000 teritoriją ir riboto funkcinio potencialio gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją ir magistralinio dujotiekio apsaugos zoną;

10) dėl esamos (duomenys neskelbtini) kelių infrastruktūros žvyro ir smėlio transportavimas pakenktų šiai ir besiribojančių teritorijų aplinkai, nes intensyvus eismas turėtų vykti šalia kultūros vertybių apsaugos zonų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių.

103. Vertindama Sprendime nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, matyti, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriuose planuojama vykdyti ūkinė veikla, patenka į žemės ūkio teritoriją, kurioje nenustatytas prioritetas vykdyti smėlio ir žvyro kasybą. Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 metų strateginiame plėtros plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. TS-353 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2021-2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“, Kauno rajonas vadinamas Lietuvos smaragdu, kuris išsidėstęs trijų didžiausių šalies upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – santakoje, garsus gamtos ir kultūros paveldu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 121 „Dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos daliai” trims Kauno rajono savivaldybės vietovėms – (duomenys neskelbtini) miestelių teritorijų dalims – suteiktas kurortinės vietovės statusas. Savivaldybės vykdomoji institucija, priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, privalo atsižvelgti į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina išskirtinę Kauno rajono, kuriame planuojama ūkinė veikla, aplinkosauginę bei rekreacinę reikšmę, todėl skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės bei motyvai sudarė pagrindą atsakovui, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus bei vietovės, kurioje pareiškėjas siekia vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, ypatumus, planuojamos veiklos pobūdį, naudojantis savo diskrecijos teise, priimti neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos veiklos galimybių.

104. Pažymėtina, jog Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią savivaldybės tarybos sprendimas negali užkirsti kelio tolesniam planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procesui tuo atveju, jeigu planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas yra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Vyriausybės sprendimais. Tačiau nagrinėjamam atvejui ši išimtis negali būti taikoma, nes pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka šioje nuostatoje numatytų sąlygų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo siekiama vykdyti ūkinė veikla būtų Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose aiškiai ir konkrečiai įvardinta kaip valstybinės reikšmės ūkinė veikla.

105. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

106. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno rajono savivaldybės taryba ir pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus, atsižvelgė bei įvertino pareiškėjo atsakovui pateiktą poveikio aplinkai vertinimo programą, joje esančią informaciją, bendruomenės gyventojų kreipimąsi, Bendrojo plano 1-ąjį pakeitimą ir strateginį plėtros planą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino ir tai, kad pareiškėjas planuoja vykdyti ūkinę veiklą šalia (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioms suteiktas kurortinių teritorijų statusas, šalia kultūros paveldo objektų – (duomenys neskelbtini), taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad planuojama ūkinė veikla pakeistų Nemuno upės slėnio sukultūrintą miškingą kraštovaizdį, kad žemės sklypas patenka į galimų potvynių teritoriją, žemės sklypo dalis patenka į saugomą Natura 2000 teritoriją ir riboto funkcinio potencialo gamtinio karkaso nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją bei magistralinio dujotiekio apsaugos zoną.

Todėl šiuo atveju nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai tik atsakovo nurodytais argumentais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas detaliai aptarė ne tik ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bet ir pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundžiamo aspekto, kuriuo grindžiamas atsakovo nepritarimas pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai. Tai, kad atskiros valstybės institucijos, atlikdamos savo funkcijas, iš esmės neišreiškė prieštaravimo planuojamai ūkinei veiklai (pvz., Lietuvos geologijos tarnyba aprobavo ir patvirtino Kauno raj. (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytus išteklius ir įrašė juos į Lietuvos žemės gelmių registrą, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba bei Visuomenės sveikatos centras neišreiškė prieštaravimų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai), nepaneigia savarankiškos Savivaldybės Tarybos teisės nepritarti pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai, kuri jai kyla Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Byloje nėra duomenų, kurie iš esmės paneigtų Kauno rajono savivaldybės tarybos Sprendime nurodytus argumentus. Šių argumentų nepaneigia ir minėtų valstybės institucijų pozicija, t. y. neprieštaravimas PAV programai.

107. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, nes yra pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis, Sprendime nurodyti pakankami motyvai, kurie leidžia suprasti, kodėl nuspręsta nepritarti planuojamai ūkinei veiklai, įvertinta ir atsižvelgta į valstybės institucijų, bendruomenės pozicijas. Savivaldybės tarybos Sprendime pateikti konkretūs motyvai, kokį poveikį atskiriems komponentams (jų sąveikai) turės planuojama ūkinė veikla, įvertintas planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ir vieta. Sprendimo priėmimo motyvai yra glaudžiai susiję su byloje pateiktais dokumentais – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 7 d. išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir Kauno rajono savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. aiškinamuoju raštu, priimtais, atsižvelgus į deklaruojamą siekį išlaikyti bei apsaugoti Kauno rajono dalies teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, nekilnojamąsias kultūros vertybes, suinteresuotos visuomenės, gyventojų ir svečių teises į sveiką, saugią ir švarią aplinką (t. y. ginti viešąjį interesą). Minėtoje išvadoje pažymima, kad Kauno rajono savivaldybės administracija ir jos struktūriniai padaliniai vieningai pritarė, kad, įvertinus vietovės rekreacinę, aplinkosauginę, kultūrinę ir socialinę reikšmę, kurioje planuojami vykdyti smėlio ir žvyro karjero kasimo darbai, tokia ūkinė veikla šioje vietovėje yra negalima. Taip pat išvados rengimo metu buvo įvertinta labai jautri žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vietovė, jos vertingosios gamtinės ir kultūrinės savybės, negrįžtamas neigiamas aplinkos pokytis vykdant planuojamą ūkinę veiklą, šio neigiamo poveikio aplinkai mastas, būdas, ilgalaikiškumas ir kompleksiškumas.

108. Aplinkybę, kad skundžiamas Savivaldybės Tarybos Sprendimas buvo priimtas laikantis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų, be kita ko, patvirtina ir byloje pateiktas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse 2021 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. S2-141(5.28Mr), kuriame nurodoma, kad Savivaldybės Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Be to, Vyriausybės atstovas neteikė pastabų Sprendimo projekto rengėjams. Sprendimo projektas parengtas ir Savivaldybės Tarybai pateiktas svarstyti, laikantis Savivaldybės Tarybos veiklos reglamento reikalavimų bei vadovaujantis Savivaldybės Tarybai suteiktais įgaliojimais.

109. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas ir teismų praktiką, išsamiai motyvavo sprendimą ir padarė pagrįstas išvadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

110. Pareiškėjas UAB „Benefaktor“, atsakovas Kauno rajono savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

111. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkinamas.

112. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

113. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

114. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

115. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir nėra jo tiesioginė funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2020).

116. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kuriame dirba 4 darbuotojai. Šio skyriaus viena iš funkcijų – ruošti pareiškimus, skundus ir kitus procesinius dokumentus, atstovauti savivaldybei teismuose ir kitose institucijose. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui Kauno rajono savivaldybei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas. Nors byla ir buvo didelės apimties, tačiau byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, t. y. nėra jokių duomenų apie priežastis, dėl kurių Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus darbuotojai neturėjo galimybių atstovauti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas yra tiesiogiai susijęs su Savivaldybės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, tai yra įprasta Savivaldybės veikloje atliekama funkcija.

117. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė poreikio pasitelkti advokato pagalbą, nepagrindė kliūčių pasinaudoti vidiniais resursais vykdant vieną iš funkcijų – atstovauti savivaldybei teismuose ir kitose institucijose, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Benefaktor“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis