a3e8a3cd-830c-4d7a-a124-0f18f26662ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-757/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00798-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko finansinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ restruktÅ«rizavimo byloje Nr. B2-1215-555/2014, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Vicus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Stinkoma“.Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino UAB „Vicus“ kreditorių finansinius reikalavimus.PareiÅ¡kėjas AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas – AB SEB bankas) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti 5 037 488,36 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , kilusį 2007 m. kovo 14 d.

– 2007 m. lapkričio 7 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, Nr. 2007-030283, Nr. 2007-100628 pagrindu. Nurodė, kad pagal iÅ¡vardintas sutartis RUAB „Vicus“ buvo perduoti valdyti ir naudotis 24 žemės sklypai, esantys Klaipėdos mieste bei KaiÅ¡iadorių rajone. Užtikrinant Å¡ių sutarčių įvykdymÄ , buvo įregistruota patalpų, esančių Savanorių pr. 375, Kaune, hipoteka. Atsakovui RUAB „Vicus“ nesumokėjus įmokų, iÅ¡perkamosios nuomos sutartys nuo 2009 m. kovo 14 d. buvo nutrauktos, o turtÄ pareiÅ¡kėjas (2009 m. birželio 18 d.) perėmė.

Perimtas turtas buvo parduotas patiriant 4 786 886,16 Lt nuostolių, taip pat buvo patirta 5 457,70 Lt papildomų iÅ¡laidų, susijusių su perimto turto administravimu bei realizavimu. Be to, iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pagrindu buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu priteisė AB „SEB lizingas“ naudai iÅ¡ UAB „Vicus“ 208 811,71 Lt (176 959,06 Lt palÅ«kanų, 31 852,65 Lt delspinigių). Å is sprendimas yra įsiteisėjęs. Kreditinį reikalavimÄ sudaro ir 38 890 Lt palÅ«kanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo bylos dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡kėlimo teisme iki nutarties dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo dienos, 5 176 Lt priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. protokoline nutartimi pareiÅ¡kėjÄ AB „SEB lizingas“ pakeitė jo teisių perėmėju AB SEB banku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko 5 037 488,36 Lt finansinį reikalavimÄ RUAB „Vicus“ restruktÅ«rizavimo byloje.Remdamasis Ä®RÄ® 23 straipsnio 7 dalimi, teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog teismine tvarka ginčijamos iÅ¡perkamosios nuomos sutartys, nesudaro pagrindo sustabdyti pareikÅ¡to finansinio reikalavimo, kylančio iÅ¡ ginčijamų sutarčių, nagrinėjimÄ .Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas priėjo iÅ¡vados, kad yra neabejotina RUAB „Vicus“ kaltė dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimo ir nuostolių dėl turto realizavimo atsiradimo.

Remdamasis kasacinio teismo suformuluota taisykle dėl iÅ¡perkamosios nuomos davėjo nuostolių apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas patvirtinti AB SEB banko 4 786 886,16 Lt finansinį reikalavimÄ dėl nuostolingai realizuoto neiÅ¡pirkto turto.Teismas pripažino pagrįstus AB SEB banko reikalavimus dėl 208 811,71 Lt palÅ«kanų ir delspinigių bei 5 176 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes Å¡ių reikalavimų pagrįstumÄ Ä¯rodo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1129-661/2011, kuriuo buvo priteistos ir 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurios sudaro 38 890 Lt.

Teismas patenkino pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir Å¡ioje dalyje.Atsižvelgdamas į tai, kad AB SEB bankas turėjo pagrįstų iÅ¡laidų, susijusių su turto administravimu ir realizavimu, teismas patvirtino pareiÅ¡kėjo finansinį reikalavimÄ dėl 5 457,70 Lt. IÅ¡ viso patvirtintas AB SEB banko 5 037 488,36 Lt dydžio finansinis reikalavimas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu RUAB „Vicus“ praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir bylÄ dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino aplinkybės, kad vyksta teisminis ginčas dėl sandorių, iÅ¡ kurių kildinamas kreditoriaus reikalavimas, ir kol Å¡is ginčas neiÅ¡spręstas, kreditoriaus reikalavimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir tvirtinamas;             2. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į žemės sklypų vertę tuo momentu, kai juos UAB „Vicus“ perdavė AB „SEB lizingas“.

Teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimÄ , iÅ¡ viso nevertino minėtų žemės sklypų vertės jokiu momentu. Kadangi visas iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pagrindu valdytas turtas buvo perimtas 2009 m. birželio 18 d., teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ , pirmiausia turėjo nustatyti, kokia buvo Å¡ių žemės sklypų vertė 2009 m. birželio 18 d. Teismas tokių duomenų nesiekė nustatyti ir jų nenustatė, o kreditorius AB „SEB lizingas“ jų nepateikė;             3.

AB „SEB lizingas“ pardavė UAB „Litectus II“ iÅ¡perkamosios nuomos daiktus - žemės sklypus už kainÄ , kuri: 1) 16 210 062,30 Lt arba 74 % mažesnė nei Å¡ių žemės sklypų įsigijimo kaina;

2) yra mažesnė nei buvo nurodyta skelbime apie aukcionÄ ;

3) apskaičiuota su PVM, nors skelbime apie bÅ«simÄ aukcionÄ Å¾emės sklypai buvo parduodami ne kaip PVM objektai. Akivaizdu, kreditorius nesiėmė jokių veiksmų savo nuostoliams sumažinti ir nepateikė teismui neginčytinų raÅ¡ytinių įrodymų apie nuostolių dydį. Kreditoriaus veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾iningi RUAB „Vicus“ atžvilgiu ir pakankami, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog kreditorius dėjo maksimalias pastangas parduoti turtÄ už didžiausiÄ kainÄ , tuo siekiant iÅ¡vengti galimų nuostolių atsiradimo.

Kreditoriaus elgesys yra nesÄ Å¾iningas dėl sukčiavimo parduodant UAB „Litectus II“ žemės sklypus už mažesnę nei aukciono pradinę kainÄ . Todėl kreditoriaus teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi nesÄ Å¾iningai, atlyginimÄ negali bÅ«ti ginama. Teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, visiÅ¡kai nevertino kreditoriaus AB „SEB lizingas“ elgesio po iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių nutraukimo, jo siekių ir pastangų parduoti iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių daiktus (žemės sklypus) už maksimaliai didžiausiÄ kainÄ , kreditoriaus nesÄ Å¾iningÄ elgesį skelbiant aukcionÄ bei jam įvykus parduodant realizuotÄ turtÄ ;4.

Teismas nevertino 2013 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu kreditorius aukciono bÅ«du pardavė UAB „Litectus II“ Klaipėdos m. ir KaiÅ¡iadorių r. žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, realumo, t. y. ar Å¡ios sutartys nebuvo fiktyvios. Turėdamas duomenų apie UAB „Litectus II“ blogÄ finansinę padėtį, teismas netyrė ar Å¡i bendrovė galėjo sumokėti ir iÅ¡ tikrųjų sumokėjo pagal sutartis sulygtÄ kainÄ ;5. Teismas, visiÅ¡kai nevertindamas aplinkybių, susijusių su iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių daiktų (žemės sklypų) pardavimo/realizavimo kaina, AB „SEB lizingas“ nesÄ Å¾iningu elgesiu parduodant/realizuojant žemės sklypus, UAB „Vicus“ patirtų nuostolių, nepasisakydamas dėl Å¡ias aplinkybes patvirtinančių dokumentų įrodomosios vertės, neargumentuodamas, kodėl jais nesivadovauja ir/ar juos atmeta, pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas AB SEB bankas atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IÅ¡perkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, 2007-030283 ir 2007-10628 ginčijamo faktas nedaro Å¡ių sutarčių negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė UAB „Vicus“ ieÅ¡kinį dėl sandorių panaikinimo;2. Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia, kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnė arba didesnė.

Sprendžiant dėl iÅ¡perkamosios nuomos davėjo dėl iÅ¡perkamosios nuomos gavėjo kaltės nutrauktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties patirtų nuostolių dydžio klausimÄ , bendroji taikytina taisyklė turėtų bÅ«ti tokia, jog iÅ¡perkamosios nuomos davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius sudaro neiÅ¡pirktos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties dalyko vertės ir pinigų sumos, gautos jį pardavus (jei sugrÄ Å¾intas sutarties dalykas buvo parduodamas), skirtumas. Nors restruktÅ«rizavimo bylos nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡uoju interesu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismui yra perkeliama pareiga įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis savo atsikirtimus grindžia atsakovas (CPK 178 str.).

Teismas siÅ«lė atsakovui pateikti turto vertinimo dokumentus ar pateikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovas taip ir nepasinaudojo nei viena iÅ¡ Å¡ių galimybių;3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad žemės sklypų pardavimo kaina neatitiko tuo metu buvusios jų realios rinkos vertės. Atsakovas taip pat ignoruoja akivaizdžiai dėl ekonominės krizės pasikeitusias rinkos sÄ lygas per laikotarpį nuo sutarčių sudarymo iki ginčo žemės sklypų pardavimo momento.

Nei iki sutarčių nutraukimo, nei grÄ Å¾inus žemės sklypus kreditoriui atsakovas nedėjo jokių pastangų parduoti turtÄ už abiems Å¡alims priimtinÄ kainÄ , todėl atsakovo teiginys, kad AB SEB bankas neva siekė parduoti žemės sklypus už mažiausiai įmanomÄ kainÄ , yra nesÄ Å¾iningas. TurtÄ buvo siÅ«loma pirkti visiems suinteresuotiems asmenims ir turtas buvo parduotas vieninteliam aukcione dalyvavusiam pirkėjui. Kreditorius pasirinko tokį ginčo pardavimo bÅ«dÄ , kuriuo buvo siekiama gauti didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ ir kuris padėtų iÅ¡vengti ginčų dėl nuostolio, kuris buvo patirtas pardavus turtÄ Å¡iuo bÅ«du.

Atsakovas negali remtis aplinkybe dėl neva netinkamai nurodytų pirkimo pardavimo sandorių apmokestinimo (PVM), nes Å¡i aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismui (CPK 306 str. 2 d.). IÅ¡ atsakovo UAB „Vicus“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų VIC Nr. 0000410, Nr. 0000512 matyti, kad pats atsakovas ginčo žemės sklypus AB „SEB lizingas“ pardavė su PVM, todėl realizuodamas Å¡iuos žemės sklypus AB SEB bankas taip pat turėjo apskaičiuoti ir į valstybės biudžetÄ sumokėti PVM;4.

UAB „Litectus II“ iÅ¡ AB SEB banko įsigijo net tik ginčo sklypus (tÄ patvirtina ir pirkimo– pardavimo sutartys bei priėmimo–perdavimo aktai), todėl 2013 m. birželio 28 d. UAB „Litectus II“ pavedimas atliktas gerokai didesnei sumai nei ginčo žemės sklypų, kuriais naudojosi UAB „Vicus“, pardavimo kaina. 2013 m. liepos 9 d. priėmimo–perdavimÄ aktų, pasiraÅ¡ytų tarp AB „SEB lizingas” ir UAB „Litectus II“ ir patvirtintų notarine tvarka, kuriais „Litectus II“ buvo perduota nuosavybės teisė į parduotus žemės sklypus, abi Å¡alys patvirtino, kad UAB „Litectus II“ tinkamai atsiskaitė už žemės sklypus.

IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kreditoriaus AB SEB banko (pradinio kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimo teisių perėmėjas) nuostolių, patirtų nutraukus iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283.Byloje nustatyta, kad UAB „Vicus“ (klientas) ir AB „SEB lizingas“ pasirašė dvi 2007 m. kovo 14 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030220, Nr. 2007-030283 ir 2007 m. lapkričio 7 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-100628.

Šių sutarčių pagrindu šalys susitarė dėl nuosavybės teisės į 24 žemės sklypus, esančius Klaipėdos mieste bei Kaišiadorių rajone, perleidimo. Prievolių pagal pasirašytas išperkamosios nuomos sutartis įvykdymas buvo užtikrintos patalpų, esančių Savanorių pr. 375, Kaune, hipoteka. Atsakovui RUAB „Vicus“ netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, išperkamosios nuomos sutartys buvos nutrauktos nuo 2009 m. kovo 14 d. Išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu RUAB „Vicus“ valdytas turtas buvo perimtas 2009 m. birželio 18 d.

AB „SEB lizingas“ ir realizuotas (parduotas) 2013 m. birželio 13 d. UAB „Litectus II“.Išperkamosios nuomos sutartys, kurių pagrindu pareikštas AB SEB banko finansinis reikalavimas, buvo ginčijamos teismine tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė RUAB „Vicus“ ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ (šiuo metu pasibaigęs reorganizavimo būdu ir išregistruotas) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (civilinės bylos Nr. 2-1087-640/2013).

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi paliko šį teismo sprendimÄ nepakeistÄ (civilinės bylos Nr. 2A-578/2014). Taigi Å¡iuo metu yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmestini nepagrįsti RUAB „Vicus“ reikalavimai dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283 pripažinimo negaliojančiomis.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimÄ , iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutartys Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283 pripažintinos pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartimis (CK 6.411 str.).

Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko apeliacinės instancijos teismas (civilinės bylos Nr. 2A-578/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas paminėtuose teismų sprendimuose atliktu išperkamosios nuomos sutarčių teisiniu kvalifikavimu, konstatuojant, jog išperkamosios nuomos sutartys Nr. 2007-030220, Nr. 2007-100628, Nr. 2007-030283 yra pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys (CK 6.411 str.).CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus X skirsnio 6.411 – 6.416 straipsnių nuostatos nenustato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisinių padarinių, šalių atsakomybės pagal tokias sutartis, todėl turi būti taikomos bendrosios civilinę atsakomybę ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos (CK 6.245-6.262 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad iÅ¡perkamosios nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl RUAB „Vicus“ kaltės, jam nemokant sutartyse numatytų mokėjimų. Apelianto AB SEB banko teigimu, nutraukus iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, jis patyrė 5 037 488,36 Lt nuostolių, kurių didžiausiÄ dalį sudaro 4 786 886,16 Lt nuostolingai realizuoto turto nuostolis. Å iÄ nuostolių sumÄ AB SEB bankas paskaičiavo kaip turto realizavimo kainos (be PVM) ir tokio turto buhalterinės vertės (be PVM) skirtumÄ .

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Å¡i nuostolio suma yra pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl patvirtino AB SEB banko 4 786 886,16 Lt finansinį reikalavimÄ UAB „Vicus“ restruktÅ«rizavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių 16.6.4 punktÄ , kai sutartys nutraukiamos dėl to, jog klientas (RUAB „Vicus“) netinkamai vykdė mokėjimus pagal Å¡ias sutartis, klientas privalo grÄ Å¾inti turtÄ ir atlyginti nuostolius, kurie SEB VB lizingÄ (jo teisių perėmėjas AB SEB bankas) atstatytų į tokiÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu klientas sutartis bÅ«tų tinkamai įvykdęs. Nuostolių sÄ vokos nėra pateikiama sutartyse, todėl sprendžiant dėl to, kas pripažintina kreditoriaus AB SEB banko nuostoliais, atsižvelgtina į CK 6.249 straipsnį, kuris numato, kad žala (piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (1 d.).

Be to, nuostoliais pripažintinos: protingos iÅ¡laidos, skirtos žalos prevencijai ir jai sumažinti; protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka (4 d.). CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ribotÄ atsakomybę. Nagrinėjamu atveju iÅ¡perkamosios nuomos sutartys nenustatė sÄ lygų, ribojančių atsakovo (kliento) RUAB „Vicus“ atsakomybę sutarties pažeidimo atveju, todėl AB SEB bankas įgijo teisę į visų jo patirtų nuostolių atlyginimÄ .Kaip paminėta, kreditorius AB SEB bankas 4 786 886,16 Lt dydžio nuostolius paskaičiavo iÅ¡ pinigų sumos (954 206,61 Lt be PVM), gautos realizavus 23 žemės sklypus (iÅ¡perkamosios nuomos sutarties objektus), atėmus Å¡io neiÅ¡pirkto turto (buhalterinę) vertę be PVM (5 831 088,27 Lt).

Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, kreditoriaus pateiktas jo patirtų nuostolių dydžio paskaičiavimo metodas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotÄ bendrÄ jÄ taisyklę, apskaičiuojant iÅ¡perkamosios nuomos davėjo (CK 6.503 str.) dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nors nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alis siejo ne iÅ¡perkamosios nuomos (CK 6.503 str.), o pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniai santykiai (CK 6.411 str.), tačiau tai savaime nėra pagrindas netaikyti tokio paties kreditoriaus nuostolių paskaičiavimo bÅ«do, kuris Å¡ioje situacijoje, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, pripažintinas pagrįstu bei protingu.Apeliantas RUAB „Vicus“ kategoriÅ¡kai nesutinka su AB SEB banko 4 786 886,16 Lt dydžio nuostoliais, teigdamas, kad žemės sklypai (iÅ¡perkamosios nuomos objektu buvęs turtas) buvo parduoti (realizuoti) neįprastai maža kaina, kuri tuo metu neatitiko Å¡io turto buvusios rinkos vertės. Anot apelianto, kreditorius AB SEB bankas nesiėmė jokių veiksmų savo nuostoliams sumažinti, nedėjo maksimalių pastangų parduoti turtÄ (žemės sklypus) už didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ .

Remiantis CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, skolininko (šiuo atveju RUAB „Vicus“) atsakomybė gali būti mažinama arba jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius (AB SEB bankas) tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti RUAB „Vicus“, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 str.).

Apeliantas RUAB „Vicus“ neįrodė AB SEB banko kaltės dėl jo patirtų nuostolių dydžio ar to, kad bankas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, jų padidėjimo. Nei bylÄ nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme RUAB „Vicus“ nepateikė įrodymų, kokia buvo žemės sklypų rinkos vertė jų grÄ Å¾inimo AB „SEB lizingas“ (2009-06-18) ir realizavimo (2013-06-13) laikotarpiais ir to, jog realizuojamo turto (žemės sklypų) pardavimo kaina neatitiko tuo metu jo (turto) buvusios rinkos vertės (CPK 178, 179 str.).

Atskirajame skunde RUAB „Vicus“ apeliuoja į tai, kad bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių dėl turto rinkos vertės nesiaiÅ¡kino bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors restruktÅ«rizavimo bylose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog teismas privalo rinkti įrodymus už dalyvaujančius byloje asmenis, kuriuos jie gali pateikti patys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).

Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, o negalėdamas pateikti kurio nors įrodymo, patvirtinančio arba paneigiančio įrodinėtinas byloje aplinkybes, dalyvaujantis byloje asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti tokį įrodymÄ CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliantas RUAB „Vicus“ neteigė, kad negalėjo gauti duomenų apie iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių objektu buvusio turto rinkos vertę Å¡io turto grÄ Å¾inimo ar pardavimo metu, dėl Å¡ių duomenų iÅ¡reikalavimo jis (apeliantas) nesikreipė ir į bylÄ nagrinėjantį teismÄ .Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnė arba didesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Kreditorius AB SEB bankas žemės sklypus pardavė už 954 206,61 Lt be PVM. Apeliantas RUAB „Vicus“ nepateikė įrodymų, kad bankas turėjo realių galimybių per protingÄ laikÄ parduoti žemės sklypus už didesnę kainÄ . Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad AB SEB bankas savo pasyviu ar neapdairiu elgesiu prisidėjo prie didesnių nuostolių atsiradimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad žemės sklypai buvo parduoti po 4 metų nuo jų susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ RUAB „Vicus“, tačiau byloje nenustatyta, kad sÄ lyginai ilgas pardavimo procesas turėjo esminę įtakÄ parduodamo turto kainai.

AB SEB bankas pasirinko turto (žemės sklypų) pardavimÄ vieÅ¡o pardavimo aukcionu bÅ«du. Å iam turto pardavimo bÅ«dui RUAB „Vicus“ neprieÅ¡taravo. Nors aukcione dalyvavo tik vienas subjektas UAB „Litectus II“, kuris ir įsigijo parduodamÄ turtÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad kuriam nors suinteresuotam asmeniui nebuvo leista dalyvauti aukcione. Apeliantas RUAB „Vicus“ nepateikė įrodymų, kad per nurodytÄ keturių metų laikotarpį pats dėjo pastangas, kad turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ , ėmėsi priemonių, kad apie aukcionÄ sužinotų kuo daugiau potencialių pirkėjų.

Nenustatyta, kad RUAB „Vicus“ kreipėsi į AB SEB bankÄ su pasiÅ«lymu perleisti turtÄ (želės sklypus) jo surastam pirkėjui. Apeliantas RUAB „Vicus“ ginčija kreditoriaus AB SEB banko 4 786 886,16 Lt reikalavimÄ ir tuo pagrindu, kad, anot jo, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti tarp AB SEB banko ir UAB „Litectus II“, buvo fiktyvÅ«s, t.y. nebuvo realiai sudaryti ir įvykdyti. Å ias aplinkybes apeliantas įrodinėja tuo, kad sandorių sudarymo metu UAB „Litectus II“ finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis (UAB „Litectus II“) neturėjo finansinių galimybių sumokėti įsigyjamų žemės sklypų kainos.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais, nes sandorių realumÄ Ä¯rodo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: notarine tvarka patvirtintos 2013 m. birželio 13 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys (2 t., 116-146 b. l.; 3 t., 2-68 b. l.); notarine tvarka patvirtinti 2013 m. liepos 9 d. turto (žemės sklypų) priėmimo-perdavimo aktai (2 t., 30-115 b. l.); 2013 m. liepos 11 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (1 t., 167-172 b. l.) ir pirkėjo UAB „Litectus II“ atlikti mokėjimai AB SEB lizingui ir jo teisių perėmėjui AB SEB bankui (3 t., 70-72 b. l.).

Pastebėtina, kad atliktu paskutiniu mokėjimu (galutiniu atsiskaitymu) AB SEB bankui buvo pervesta 8 942 000 Lt, t.y. daugiau nei UAB „Litectus II“ turėjo sumokėti už šio ginčo žemės sklypus, o mokėjimo paskirtyje nedetalizuota, kokiu pagrindu atliekamas mokėjimas. Kaip paaiškino AB SEB bankas, pavedimas atliktas gerokai didesnei sumai nei ginčo žemės sklypų, kuriais naudojosi RUAB „Vicus“, pardavimo kaina, kadangi tuo pačiu metu pirkėjui UAB „Litectus II“ buvo perleisti ir kiti žemės sklypai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti AB SEB banko paaiÅ¡kinimais, kadangi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (pirkimo-perdavimo sutartys, priėmimo-perdavimo aktai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) įrodo, kad kartu su žemės sklypais, kurie buvo perleisti RUAB „Vicus“ iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių pagrindu, AB SEB bankas pardavė UAB „Litectus II“ didelės vertės kitų nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų). Be to, UAB „Litectus II“ atliktas galutinis mokėjimas AB SEB bankui buvo per 2013 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyse (2 t., 116-146 b. l.; 3 t., 2-68 b. l.) nurodytÄ terminÄ , todėl nėra pagrindo abejoti, kad bÅ«tent 2013 m. birželio 28 d. mokėjimu UAB „Litectus II“ visiÅ¡kai atsiskaitė su AB SEB banku už nagrinėjamo ginčo objektu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus).Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde apeliantas RUAB „Vicus“ neiÅ¡dėstė argumentų, kuriais bÅ«tų nesutinkama bei ginčijama kitoje dalyje teismo patvirtinta AB SEB banko finansinio reikalavimo dalis, sudaranti 250 602,20 Lt, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 str. 1, 2 d.).Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė                                                                                                                                               Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė