2026-05-27 Nr. AB-11129-3-61-3-01339-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-488-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01339-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – teismo ekspertas A. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. KT-125 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Tarybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 3 d. skundą iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais esminiais argumentais:

2.1. 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė skundą Tarybai dėl teismo eksperto A. S. (toliau – ir Ekspertas) veiksmų ir prašė įvertinti: 1) Eksperto veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149-2021 sutikus atlikti techninę teismo ekspertizę; 2) atliktą 2021 m. sausio 28 d. teismo ekspertizę Nr. 21-01/01 civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020 (toliau – ir Teismo ekspertizė). Nustačius Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir / ar Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimus, atitinkamai priimti Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytus sprendimus. Atsakovas Sprendimu nepagrįstai nutarė atmesti pareiškėjo skundą.

2.2. Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 teismo ekspertui užduoti klausimai nepatenka į Eksperto specialiųjų žinių ribas. Ekspertas pažeidė Etikos kodekso 7.3 punktą vien sutikdamas atsakyti į klausimą „Kuri daugiabučio namo vandentiekio tinklo vieta yra laikoma eksploatavimo riba tarp viešojo vandens tiekėjo ir namo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomo turto?“, kuris yra išimtinai teisinis ir atsakyti į jį yra teismo prerogatyva. Atsakovas, nevertindamas šių aplinkybių, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į tai, kad kitas teismo ekspertas S. M., 2023 m. lapkričio 3 d. atsakydamas į Bendrovės paklausimą, aiškiai nurodė, kuris klausimas yra teisinis (į kurį draudžiama atsakinėti) bei kurie yra į ne jo specialiųjų žinių kompetencijos ribas patenkantys klausimai.

2.3. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Teismo ekspertizės išvadų nepanaikino, atsakovas sprendė, jog tai nesudaro pagrindo išvadai, kad Ekspertas pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą profesinės etikos principą, atlikęs 2021 m. sausio 28 d. teismo ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020. Atsakovas pareiškėjo skundą priėmė, nurodė, jog skundą turi nagrinėti jo kompetencijos ribose – įvertinti teismo ekspertų veiksmus, susijusius su Etikos kodekso pažeidimais. Bendrosios kompetencijos teismai nevertina teismo ekspertų veiksmų per Etikos kodekso prizmę. Tai, kad bendrosios kompetencijos teismas pasisakė apie Teismo ekspertizę, dar nereiškia, jog Ekspertas nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų.

2.4. Atsakovas turėjo individualiai ir atskirai įvertinti Eksperto atliktą Teismo ekspertizę, išimtinai išsiaiškinant, ar nėra atsakyta į teisinį klausimą, ką draudžia atlikti Įstatymas bei, ar nėra atsakyta į teismo eksperto specialiųjų žinių kompetencijos ribas nepatenkančius klausimus, taip pat savarankiškai įvertinti Eksperto atliktą Teismo ekspertizę ir atsakytus klausimus civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Vien tai, kad Ekspertas sutiko atsakyti į klausimus, kurių dalis galbūt nepatenka į teismo eksperto turimų specialiųjų žinių ribas, nereiškia, jog jis pažeidė Etikos kodekse įtvirtintas nuostatas. Nors teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją bei atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (Įstatymo 15 str. 2 d. 1–2 p.), teisės aktų nuostatos turi būti vertinamos ir taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į visumą faktinių aplinkybių bei logikos dėsnius. Teismo eksperto sutikimas atlikti teismo ekspertinį tyrimą yra vertinamas kaip tam tikras tarpinis veiksmas, kurio tikslas yra preliminariai nustatyti ekspertizės ribas ir gauti preliminarų teismo eksperto sutikimą atlikti ekspertizę. Eksperto sutikimas atlikti ekspertinį tyrimą turi būti suprantamas taip, kad jis pateiks išvadas į galutinai suformuotus klausimus, kurie yra jo turimos kvalifikacijos bei kompetencijos ribose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 214 str. 3 d., 216 str. 2 d.). Eksperto sutikimas negali būti traktuojamas, kaip absoliutus sutikimas atsakyti į visus pateiktus klausimus, nevertinant to, ar teismo ekspertas turi pakankamas specialiąsias žinias bei atitinkamą kvalifikaciją. Ekspertas 2022 m. sausio 5 d. rašte „Paaiškinimai dėl 2021 m. gruodžio 3 d. skundo“ (toliau – ir Paaiškinimai) nurodė, kad pateiks atsakymus į klausimus, kurie yra tik jo specialiųjų žinių ribose. Aplinkybė, jog dėl tų pačių klausimų yra pateikta kito teismo eksperto nuomonė, šiuo atveju neturi reikšmės, nes atlikdamas teismo ekspertizę, teismo ekspertas yra nepriklausomas: savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (Įstatymo 16 str.), ir tik teismo ekspertas atsako už savo surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą (Įstatymo 17 str.). Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje teismo ekspertizė apibrėžiama kaip teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte.

4.2. Teismo eksperto veiksmai, susiję su ekspertizės atlikimu, be kita ko, ir metodų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu, yra laikytini procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju tik teismas gali vertinti, ar teismo ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, tinkamai atsakė į pateiktus klausimus. Taigi šiuo atveju siekiant įvertinti teismo eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, būtina vertinti ekspertizės akto išvadas bei teismo eksperto atliktus procesinius veiksmus, kurių vertinimo išimtinė prerogatyva priklauso teismui ir tik, atsižvelgiant į teismo vertinimą, galima įvertinti teismo eksperto veiksmus etikos požiūriu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo numatyti menamus teismo eksperto veiksmus (atsakymus į klausimus) remiantis kitos civilinės bylos medžiaga, kai nėra objektyvių aplinkybių patvirtinančių skirtingų bylų sąsajumą, tapatumą ar kitokį tarpusavio ryšį. Ekspertas Tarybos Sprendimo priėmimo dienai nebuvo pateikęs ekspertizės akto, kuriame būtų atsakyta į jo kompetenciją nepatenkančius klausimus, taip pat nebuvo jokio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų neigiamai įvertintas Eksperto elgesys, todėl Taryba pagrįstai atmetė skundą.

4.3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1066-642/2021 nurodė, kad Bendrovė apeliaciniame skunde nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, kadangi „ekspertui formuojami klausimai buvo akivaizdūs ir neginčijami arba reikalaujantys ne specifinių techninių žinių, o teisinių žinių – teisės aktų analizės“. Teismas konstatavo, kad teismo eksperto parengtos Teismo ekspertizės akto išvados yra profesionalios ir kvalifikuotos, taip pat nenustatė ekspertizės akto turinio trūkumų. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo reiškiami prieštaravimai ekspertizės akto išvadoms, nebuvo prašoma atlikti pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės ir nebuvo prašoma apklausti Eksperto. Teismas pabrėžė, kad prašymų ir prieštaravimų dėl ekspertizės nebuvo pateikta. Nutartyje nurodyta, kad apeliaciniu skundu ginčijant atliktą Teismo ekspertizę, nebuvo nurodyta jokių argumentų, pagrįstų motyvų, kurie suponuotų, kad ekspertizės akto išvados ir kiti duomenys būtų nepagrįsti, nepatikimi, prieštaringi, turintys esminių trūkumų. Todėl, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo eksperto atliktu vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo ekspertas savo veiksmais būtų pažeidęs Etikos kodekso reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas teigiamai įvertino Teismo ekspertizės akto turinį ir nenustatė jokių trūkumų bei prabrėžė, kad ekspertizės akto išvados yra profesionalios bei kvalifikuotos, Taryba neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą bei pateikdamas Teismo ekspertizės aktą, pažeidė kurį nors iš Etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos principų. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 3 d. skundą, visapusiškai ir objektyviai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstą Sprendimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo ekspertas A. S. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, tikėtina, neatliko Eksperto sutikime nurodytų preliminarių klausimų turinio analizės (iš esmės rėmėsi tik kito teismo eksperto subjektyvia nuomone), nepasidomėjo Eksperto turimomis kitomis (be inžinerijos specialisto) kompetencijomis, išsilavinimu kitose srityse. Ekspertas pateikė dokumentus, liudijančius įgytas specialiąsias žinias, susijusias su nekilnojamojo turto ekonomika, investicijomis, finansų ir komercijos sprendimais, taip pat su buhalterine apskaita. Ekspertas, prieš teikdamas sutikimą atsakyti į preliminarius klausimus, buvo atlikęs klausimų turinio analizę, kas leido tinkamai įvertinti ekspertizės objektų numatomą tyrimo eigą ir pateikti išvadas, vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio nuostatomis.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu atmetė Bendrovės skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė skundą Tarybai dėl teismo eksperto A. S. veiksmų. Pareiškėjas prašė atsakovo įvertinti: 1) Eksperto veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149-2021 sutikus atlikti techninę teismo ekspertizę ir atliktą 2021 m. sausio 28 d. teismo ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020; 2) nustačius Teismo ekspertizės įstatymo ir / ar Etikos kodekso pažeidimus, atitinkamai priimti Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytus sprendimus.

8.2. Taryba Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Taryba, be kita ko, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1066-642/2021 ir nenustatė, jog Ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą bei pateikdamas Teismo ekspertizę, pažeidė kurį nors iš Etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos principų. Taryba pažymėjo, jog teismo ekspertas nėra pateikęs ekspertizės akto, kuriame būtų atsakyta į jo kompetenciją nepatenkančius klausimus, nenustatė pagrindo pripažinti, jog Ekspertas, sutikdamas atlikti teismo pavestą ekspertizę, pažeidė Etikos kodekse įtvirtintas nuostatas.

8.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos Sprendimu, kreipėsi į teismą.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo, Etikos kodekso, CPK nuostatomis, aptarė kasacinio teismo praktiką eksperto teisės pateikti išvadą aspektu, nurodė, kad byloje iš esmės yra sprendžiamas klausimas, ar Eksperto išreikštas sutikimas atsakyti į klausimus Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 iš esmės reiškia sutikimą atsakyti į visus klausimus, net ir tuos, kurie nepatenka į teismo eksperto turimų specialiųjų žinių ribas.

10. Teismas analizavo Paaiškinimų turinį ir priėjo prie išvados, jog bylos duomenys patvirtina, kad Ekspertas sutiko atsakyti į jam pateiktus preliminarius klausimus, tačiau su galutinai suformuotais Klaipėdos apylinkės teismo klausimais susipažino vėliau nei davė sutikimą atlikti ekspertizę nurodytoje byloje, nes klausimus teismas suformulavo, kai buvo gautas Eksperto preliminarus sutikimas atlikti ekspertizę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija šios aplinkybės.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė, kokių argumentų ir motyvų pagrindu teismo suformuluoti klausimai teismo ekspertizei laikyti išimtinai teisinio pobūdžio, nepaneigė ir Paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad į kai kuriuos klausimus galima atsakyti iš dalies, naudojant tik statybos inžinerijos specialiąsias žinias. Aptaręs CPK įtvirtintas eksperto teises (214 str. 3 d., 214 str. 2 d., 216 str. 2 d.), teismas nurodė, jog teismo nustatyti pavedimai teismo ekspertui nėra imperatyvaus pobūdžio: teismo ekspertas, susipažinęs su ginčo esme ir visa dokumentacija, ir manydamas, kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją, turi teisę atsisakyti duoti išvadą; teismo ekspertas atsisakyti pateikti atsakymą į tam tikrus klausimus, kurie nepatenka į jo kompetencijos ribas, iš esmės gali netgi teikdamas ekspertizės išvadą, kai bus susipažinęs su bylos medžiaga, atlikęs tyrimą. Teismas priėjo prie išvados, kad Taryba pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Eksperto sutikimas atlikti ekspertizę, t. y. vien tik sutikimas atsakyti į tam tikrus preliminarius klausimus, kurių išreikšto sutikimo metu dar nebuvo galutinai suformulavęs teismas, bei Ekspertui dar (ginčijamo Tarybos Sprendimo priėmimo metu) nepateikus galutinio ekspertizės akto su galutiniais atsakymais, nereiškia, jog Ekspertas sutiko atsakyti ar atsakė į specialių žinių reikalaujančius klausimus, kurie nėra priskirtini jo kompetencijai.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra tai, ar Ekspertas neviršijo savo kompetencijos ribų, išreikšdamas sutikimą atlikti ekspertizę, todėl vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai, susiję su kito teismo eksperto pateikta nuomone dėl suformuluotų klausimų, į kuriuos Ekspertas nėra atsakęs ekspertizės akte, neturi esminės reikšmės sprendžiant šią bylą. Teismas taip pat nurodė, kad minėto teismo eksperto pateiktas klausimų vertinimas nėra prilyginamas ekspertizės aktui ir jo išvadoms, nėra privalomas nei Tarybai, nei teismui, o pareiškėjo skundo argumentai dėl abiejų teismo ekspertų kompetencijos, darbinės patirties, turimų sertifikatų, įgytų išsilavinimų ir turimų žinių yra nevertintini, kadangi toks vertinimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, be to, nepatenka į šios administracinės bylos dalyką.

13. Dėl skundo argumentų, susijusių su Eksperto pateiktais atsakymais į klausimus kitoje civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020, teismas nustatė, kad Ekspertas yra pateikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams 2021 m. sausio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 21-01/01 civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020. Teismo ekspertizė vertinta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1066-642/2021, tačiau teismas nenustatė Teismo ekspertizės akto trūkumų. Aptaręs CPK 218 straipsnį, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1066-642/2021 nenustatė Teismo ekspertizės trūkumų, teismas sprendė, jog Taryba neturėjo pagrindo pripažinti Ekspertą pažeidusį Etikos kodekso nuostatas. Teismas pažymėjo, jog visai kitoje byloje pateikta to paties Eksperto Teismo ekspertizė nereiškia, kad civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 bus pateiktas analogiškas situacijos vertinimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nurodytos bylos būtų tapačios, jose būtų analogiška situacija bei aplinkybės. Papildomai teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 teismas, pateikdamas ekspertizės klausimus, teismo ekspertui išaiškino, kad jis turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktas klausimas viršija jo kompetenciją ar kvalifikaciją, nurodė, kad ekspertas turi teisę prašyti papildomos jam reikalingos medžiagos ar duomenų, atlikdamas ekspertizę ir nustatęs turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, ekspertas turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Teismas įvertino šias aplinkybes kaip patvirtinančias, kad teismo ekspertas atliekamos ekspertizės metu (vėliau nei duodamas sutikimą) gali nustatyti, kad tam tikri klausimai viršija jo kompetencijos ribas, ir jų neatsakinėti, todėl duotas preliminarus sutikimas nereiškia įsipareigojimo būtinai atsakyti į visus ekspertizei pateiktus klausimus.

14. Kadangi Taryba Sprendime pasisakė apie tai, jog siekiant įvertinti Eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, būtina vertinti ekspertizės akto išvadas bei teismo eksperto atliktus procesinius veiksmus, kurių vertinimo išimtinė prerogatyva priklauso teismui, teismas sprendė, jog Sprendimo priėmimo metu nesant pateiktam galutiniam ekspertizės aktui civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 ir teismui neįvertinus tokio ekspertizės akto teisėtumo bei pagrįstumo, nėra pagrindo daryti išvados dėl Eksperto sąžiningumo principo pažeidimo pagal Etikos kodekso nuostatas.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl savarankiško atsakovo vertinimo, motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1066-642/2021 nenustatė Teismo ekspertizės trūkumų, nurodė, jog teismo paskirtą teismo techninę statybos ekspertizę atliko Ekspertas, esantis teismo ekspertų sąraše, kurio kvalifikacija nėra pagrindo abejoti, todėl jo pateiktos ekspertizės išvados yra profesionalios ir kvalifikuotos. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina Teismo ekspertizės išvados, nereiškia, jog Teismo ekspertizė turi būti pripažinta netinkamai atlikta ar pažeistas kuris nors profesinės etikos principas, nustatytas Etikos kodekse.

16. Teismas teisėtu ir pagrįstu pripažino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. KT-125, nepasisakė dėl kitų neesminių šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, atmetė pareiškėjo skundą, netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Tarybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 3 d. skundą iš naujo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, aptaria skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir akcentuoja, kad:

18.1. Teismas netinkamai interpretavo argumentus dėl Eksperto veiksmų civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 sutikus atlikti techninę teismo ekspertizę ir atliktą 2021 m. sausio 28 d. teismo ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog Ekspertas sutiko atsakyti į jam pateiktus preliminarius klausimus. Aptarus Įstatymo 1 straipsnį, 3 straipsnio 2, 4 punktus, 25 straipsnio 1, 2 dalis, Etikos kodekso 7, 9.2 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2484-1062/2020 pateiktą išaiškinimą, teigiama, jog minėta praktika aiškiai įtvirtino, kad tokio pobūdžio klausimus, į kurį yra jau atsakęs ar sutikęs atsakyti Ekspertas, nepatenka į Eksperto turimų specialiųjų žinių sritį. Ekspertas negalėjo ir negali atsakinėti į teisinio pobūdžio klausimus, nes tai ne tik, kad nepatenka į jo turimų specialių žinių spektrą, bet vadovaujantis Įstatymu bei Etikos kodeksu – draudžiama.

18.2. Nors teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, kokių argumentų ir motyvų pagrindu teismo suformuluoti klausimai teismo ekspertizei laikytini išimtinai teisinio pobūdžio, tačiau kito teismo eksperto, S. M., išsakyta pozicija dėl tų pačių klausimų, į kuriuos atsakinėjo Ekspertas, juos vertinant kaip teisinius klausimus, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl Eksperto veiksmų.

18.3. Nepagrįsta teismo išvada dėl nagrinėjamos bylos dalyko – ar Ekspertas neviršijo savo kompetencijos ribų, išreikšdamas sutikimą atlikti ekspertizę, todėl kito teismo eksperto pateikta nuomonė dėl suformuluotų klausimų, į kuriuos Ekspertas nėra atsakęs ekspertizės akte, neturi esminės reikšmės sprendžiant šią bylą. Eksperto S. M. pozicija sukėlė pagrįstų abejonių dėl Eksperto veiksmų atitikties Etikos kodeksui, todėl Taryba turėjo aiškiai pasisakyti dėl Eksperto atsakytų klausimų pobūdžio, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės.

18.4. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustačius Teismo ekspertizės trūkumų, tai nereiškia, jog Ekspertas negali būti pažeidęs Etikos kodekso nuostatų. Bendrosios kompetencijos teismas vertina ekspertizės akto teisėtumą ir pagrįstumą. Taryba yra atsakinga už ekspertų veiksmų vertinimą Etikos kodekso aspektu. Atsakovas turėjo individualiai ir atskirai įvertinti Eksperto atliktą ekspertizę išimtinai išsiaiškinant, ar nėra atsakyta į teisinį klausimą, ką draudžia Įstatymas bei, ar nėra atsakyta į ne teismo eksperto specialiųjų žinių kompetencijos ribas patenkančius klausimus civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai akcentuoja, kad:

20.1. Preliminarus sutikimas atlikti teismo ekspertizę (atsakyti į klausimus) nėra galutinis ir esant būtinybei (paaiškėjus, jog turima kompetencija nėra pakankama) teismo ekspertas gali atsisakyti teikti išvadas.

20.2. Tai, kad dėl tų pačių klausimų yra pateikta kito teismo eksperto S. M. nuomonė, šiuo atveju neturi reikšmės, nes atlikdamas teismo ekspertizę teismo ekspertas yra nepriklausomas, o išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (Įstatymo 16 str.). Tik teismo ekspertas atsako už savo surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą (Įstatymo 17 str.). Teismo eksperto veiksmai, susiję su teismo ekspertizės atlikimu, taip pat ir metodų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu, yra laikytini procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teismas pagrįstai sprendė apie nagrinėjamos bylos dalyką (ar teismo ekspertas A. S. neviršijo savo kompetencijos ribų, išreikšdamas sutikimą atlikti ekspertizę), priėjo prie pagrįstos išvados, kad kito teismo eksperto pateiktas klausimų vertinimas nėra prilyginamas ekspertizės aktui ir jo išvadoms, nėra privalomas nei Tarybai, nei teismui.

20.3. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Įstatymo 5 str. 2 d.). Tarybos pareiga nagrinėti skundus pagal jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus negali būti suprantama plečiamai ir paneigti išimtinę teismo kompetenciją vertinti ekspertizės aktą ir ekspertinio tyrimo eigą (procesą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Įstatymą nors Tarybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti eksperto proceso veiksmus, tačiau Taryba, vertindama teismo ekspertų veiklą, susijusią su Etikos kodekso laikymusi, turi galimybę remtis teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytais motyvais dėl ekspertizės akto turinio ir teismo eksperto proceso veiksmų (2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1108-815/2021). Atsižvelgiant į tai, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai remtis teismų procesiniais sprendimais, vertinant argumentus, susijusius su ekspertizės akto turiniu ir teismo eksperto proceso veiksmais, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas nenustatė pažeidimų dėl Teismo ekspertizės turinio, o Taryba neturėjo pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas kuris nors profesinės etikos principas įtvirtintas Etikos kodekse. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nėra tikslinga siekti administracinio teismo pagalba Taryboje, o ne bendrosios kompetencijos teisme, kuriame pateiktas tyrimo rezultatas, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojamą konstitucinę teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus (2023 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-176-1188/2023).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. KT-125, kuriuo AB „Klaipėdos vanduo“ skundas dėl teismo eksperto A. S. veiksmų atmestas kaip nepagrįstas, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Bendrovės skundas dėl teismo eksperto A. S. veiksmų, kuriais buvo atlikta ekspertizė teisiniais klausimais civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020 ir yra duotas sutikimas atlikti kitą ekspertizę analogiškais klausimais kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021, nepagrįstai įvertintas ir atmestas atsakovo Sprendimu, kuriame nenustatyti minėto teismo eksperto padaryti teisės aktų pažeidimai, už kuriuos turėtų būti taikomos teisės aktuose numatytos administracinio poveikio priemonės.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas, kad: 1) pareiškėjo atsakovui skųstas Ekspertas yra pateikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams tokį ekspertizės aktą civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020, kuris jau įvertintas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1066-642/2021, nenustatant ekspertizės akto trūkumų, todėl Taryba neturėjo pagrindo nustatyti tokiame ekspertizės akte esą pasireiškiantį Etikos kodekso nuostatų pažeidimą; 2) pareiškėjo skundžiamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu nebuvo įvykęs galutinis ekspertizės akto pateikimas civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149/2021 ir tokio ekspertizės akto teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas teisme, kuriam priskirtina išimtinė prerogatyva vertinti ekspertizės akto išvadų pagrindą sudarančius teismo eksperto atliktus procesinius veiksmus, todėl Taryba neturėjo pagrindo pagal Etikos kodekso nuostatas nuspręsti, ar Ekspertas, vien sutikdamas atlikti kitą ekspertizę kitoje civilinėje byloje, padarė sąžiningumo principo pažeidimą.

23.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinamas teisės aktuose numatytas teismo eksperto negalėjimas atsakinėti teisinio pobūdžio klausimus, nes tokių klausimų atsakinėjimas yra draudžiamas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinama kito teismo eksperto S. M. kitokia pozicija dėl tų pačių klausimų, į kuriuos atsakinėjo Ekspertas ir kurie toje kitokioje pozicijoje įvertinti kaip teisiniai klausimai, o tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl Eksperto atliktų veiksmų.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

26. Ginčijamame Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendime Nr. KT-125, kuris išdėstytas trijuose puslapiuose ir kuriuo AB „Klaipėdos vanduo“ skundas dėl teismo eksperto A. S. veiksmų atmestas kaip nepagrįstas, nurodyti, be kita ko: 1) AB „Klaipėdos vanduo“ skundo argumentai, kad Ekspertas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo ir Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatas, nes pateikė teisinio pobūdžio žiniomis grindžiamą ekspertizės aktą į civilinę bylą Nr. e2-364-824/2020 ir sutiko atsakyti į panašius ir teisinių žinių reikalaujančius klausimus kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149-2021; 2) skundžiamo teismo eksperto rašto argumentai dėl skundo nepagrįstumo, nes skundžiamame ekspertizės akte nagrinėjami ne teisiniai ekonominiai ar buhalteriniai klausimai, bet įvairiuose norminiuose dokumentuose traktuojamų sąvokų sąsajų su geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra aspektai; 3) faktinės aplinkybės, susijusios su civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020 priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pavesti atlikti ekspertizę teismo ekspertui A. S.; 4) su skundžiamo teismo eksperto 2021 m. sausio 29 d. pateiktu ekspertizės aktu susijusi situacija, kai teismo pavestos ekspertizės atlikimą ir ekspertinio tyrimo metodų pasirinkimą įgyvendinantys teismo eksperto veiksmai laikyti procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai, kurią įgyvendindamas teismas konstatavo, kad teismo eksperto parengtos ekspertizės akto išvados yra profesionalios ir kvalifikuotos; 5) skundžiamo teismo eksperto sutikimo atlikti ekspertizę situacija, kai teismo ekspertas nėra pateikęs ekspertizės akto, kuriame būtų atsakyta į jo kompetenciją nepatenkančius klausimus, ir todėl Taryba neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo ekspertas, sutikdamas atlikti ekspertizę, pažeidė Etikos kodekse įtvirtintas nuostatas.

27. Pirmiausia pažymėtina, kad Teismo ekspertizės įstatyme (ginčui aktuali redakcija), kuris nustato, be kita ko, teismo ekspertų veiklos principus ir atsakomybę už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus (1 str. 1 d.), įtvirtinta, be kita ko, tai, kad teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (3 str. 3 d.); teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte (3 str. 4 d.); teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais;

šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse; Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą tvirtina Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (5 str. 1 d.); atlikdamas teismo ekspertizę, teismo ekspertas yra nepriklausomas; savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (16 str. 1 d.); teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis; teismo eksperto išvados turi atitikti jo srities specialias žinias; su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti įrodomosios reikšmės (25 str. 1 d.); teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis; teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (25 str. 2 d.); teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą (27 str. 1 d.); teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (27 str. 4 d.); fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu;

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (5 str. 2 d.); Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus:

1) pareikšti įspėjimą;

2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus;

3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo (5 str. 5 d.); nurodyti sprendimai nepriimami, jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (5 str. 6 d.); Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (5 str. 9 d.).

28. Be to, pažymėtina, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse nustatyta, be kita ko, tai, jog sąžiningumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (7.3 p.).

29. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas ir ginčijamas atsakovo Sprendimas yra pagrįsti ir teisingi, nes Tarybos Sprendimo priėmimo metu buvo susidariusi Tarybos administracinę diskreciją neabejotinai ribojusi situacija, kai: 1) skundžiamo teismo eksperto procesiniai veiksmai atliekant teismo pavestą ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020 jau yra įvertinti teismo, konstatavusio teismo eksperto parengtų ekspertizės akto kvalifikuotų išvadų profesionalumą; 2) vien skundžiamo teismo eksperto sutikimas atlikti ekspertizę kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6865-1149-2021, kai teismo ekspertas dar nėra pateikęs ekspertizės akto, kuriame galėtų būti atsakyta ar neatsakyta į eksperto kompetenciją nepatenkančius klausimus, nesudaro pagrindo Tarybai vertinti ir konstatuoti teismo eksperto sąlygišku sutikimu atlikti ekspertizę esą pažeistas Etikos kodekse įtvirtintas nuostatas.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertinta tai, jog ekspertas negalėjo atsakinėti į teisinio pobūdžio klausimus, nes tokių klausimų atsakinėjimas yra draudžiamas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog pažeistos Teismo ekspertizės įstatymo nuostata „teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (25 str. 2 d.) ir Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostata „teismo ekspertas privalo atsisakyti <...> pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais <...>“, nes ekspertinė išvada įvertinta teismo, be to, įrodymai byloje patvirtina, kad klausimas buvo „mišrus“, turintis teisinių inžinerinių (techninių) aspektų, pvz., pareiškėjo skunde atsakovui ir pastarojo Sprendimo 1 puslapio apačioje nurodytais teisinio pobūdžio žiniomis grindžiamais ir teisinių žinių reikalaujančiais inžineriniais klausimais, susijusiais su geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros inžinerinių aspektų samprata pagal atitinkamą reglamentavimą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinama kito teismo eksperto, S. M., kitokia pozicija dėl tų pačių klausimų, į kuriuos atsakinėjo Ekspertas ir kurie toje pozicijoje įvertinti kaip teisiniai klausimai, o tai esą sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl Eksperto netinkamų veiksmų, pažymėtina, kad byloje esantis kito teismo eksperto, t. y. statybos ir statybos techninės veiklos (statinio ir statinio projekto) teismo ekspertizės rūšių teismo eksperto S. M. 2021 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 7-049, kuris išdėstytas viename puslapyje ir kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 3 d. paklausimą, abstrakčiai nurodo preliminarų asmeninį to eksperto vertinimą ir galimos detalesnės ekspertizės už nurodytą kainą perspektyvą tam tikrose ribose („Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad negalėčiau atsakyti į teisinius klausimus ir į klausimus, kuriems atsakyti reikalingos ne statybos inžinerijos, bet kitokios specialiosios žinios. Iš Jūsų paklausime nurodytų klausimų negalėčiau atsakyti į šiuos klausimus <...>. Nurodyti klausimai galėtų būti performuluojami, paliekant tik statybos inžinerijos specialiųjų žinių reikalaujančią klausimo dalį“). Toks kito teismo eksperto raštas neabejotinai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

32. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. KT-125 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis