a3e78ab2-72b7-4eac-a100-343d69dbab70 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                   Administracinė byla Nr. I-129-422/2013                                                                                        Proceso Nr. 3-62-3-00967-2012-1                                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d.Vilnius              Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Andželikai Kuicaitei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovei E. P. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,             n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti 100 000 Lt ( vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. buvo apribota jo laisvė, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojo LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurių 6.15 punktas numatė, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti 5 kv.m. kameros ploto.

Nurodė, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, todėl patyrė didelę neturtinę žalÄ . Pagal LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinė atsakomybė nustatyta CK 6.271 str. 1 d. Neturtinę žalÄ apibrėžia CK 6.250 str. 1 d. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės (b.l. 4-5).PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta, dalyvauti teismo posėdyje pageidavimo neiÅ¡reiÅ¡kė, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).

             Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus 169, 144, 207, 323, 214 ir 170 kamerose. Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 461, 6.15 punkto reikalavimas nustatė, kad vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv.m. ploto. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-27 „Dėl vietų skaičiaus nustatymo laisvės atėmimo vietų įstaigose“, atsižvelgdamas į turimÄ gyvenamÄ jį plotÄ , Kauno tardymo izoliatoriui nustatė 239 vietų skaičių. Kauno tardymo izoliatorius pradėjo funkcionuoti 2004 metais, jis yra viena moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiÅ¡kai atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Nurodė, jog nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas įvairiose kamerose, kuriose atskirais periodais pareiškėjui teko nuo 15,01 iki 3,1 kv.m. ploto. Tie atvejai, kai vienam kamerose laikomam asmeniui teko mažiau kaip 5 kv.m., objektyviai priklauso ne nuo Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos valios, todėl šie formalūs pažeidimai padaryti ne dėl administracijos pareigūnų kaltės. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.2 punktu nustatė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336, o šio įsakymo 1.3.1 punktu nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintos jo sÄ lygos, nebuvo. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurios sudarytų pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui. Nurodė, jog CK 1.125 str. 8 d. yra numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti.

             Skundas netenkinamas.              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., kai buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog moralinė žala atsirado dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų, nes buvo kalinamas patalpose, kuriose jam teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas plotas.

             Išrašas iš suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo knygos (b.l.

13) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas L. S. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. vienas buvo laikomas kameroje Nr. 169, kurios plotas 15,01 kv.m. Laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 141, iÅ¡ jų devynias paras kameroje praleido dviese su kitu nuteistuoju, tuo metu teko 7,1 kv.m. ploto kiekvienam, 44,5 paras buvo laikomi trys asmenys, kiekvienam teko po 4,7 kv.m. ploto, 99,5 paras – 4 asmenys, teko po 3,5 kv.m. ploto. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. vasario 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207, kurioje 0,5 paros praleido dviese, teko kiekvienam po 8,4 kv.m. ploto, 11 parų – 3 asmenys, teko po 5,6 kv.m. ploto, 13,5 parų – 4 asmenys, teko po 4,2 kv.m. ploto, 1 parÄ - 5 asmenys, teko po 3,4 kv.m. ploto.

Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. vasario 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 323 tris paras, dviem asmenims teko po 6,5 kv.m. ploto. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. buvo laikomas kameroje Nr. 214, iš jų 5 paras kartu buvo laikomi trys asmenys, teko po 5,2 kv.m. ploto, 31,5 paras – 4 asmenys, teko po 3,9 kv.m. ploto, 26,5 paras – 5 asmenys , teko po 3,1 kv.m. ploto kiekvienam. Ginčo teisiniams santykiams yra aktuali LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – Higienos norma), galiojusi pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu. Minėto poįstatyminio akto 6.15 punktas nustatė, kad vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv.m. ploto. Kaip matyti iš bylos medžiagos ( b.l. 13), pareiškėjas  laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. Kauno tardymo izoliatoriuje 216,50 parų buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punkto reikalavimus, todėl jo argumentai dėl minėto teisės akto reikalavimų pažeidimo yra pagrįsti. Byloje nesant jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimÄ nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, jo teiginiai dėl nurodytų aplinkybių pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 str.

 Minėtame straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( 1dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡ydamas priteisti 100 000 Lt nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau byloje nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių jam atsiradusiÄ psichologinę žalÄ , nėra duomenų, jog bÅ«tų kreipęsis į specialistus pagalbos ar dėl nepatogių kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administracijÄ .

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ tik po to, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus, be to, praėjus 5 metams po jo laikymo įkalinimo įstaigoje netinkamomis sÄ lygomis.             Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, t. y. tuo metu, kai buvo laikomas kartu su asmenimis, anksčiau atlikusiais su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nesikreipė dėl nepatogių kalinimo sÄ lygų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėtos jo laikymo sÄ lygos objektyviai nesukėlė neigiamų pasekmių, numatytų CK 6.250 straipsnyje, kurios sudarytų pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

 Be to, CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Kauno tardymo izoliatorius pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti senatį. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Konkrečiu atveju, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas apie netinkamas jo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti 2007-2008 metais, kai buvo laikomas minėtoje kalinimo įstaigoje.

Kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2012 m. rugsėjo 27 d., t.y. praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â (b.l. 7). Atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas pareiÅ¡kėjui ABTÄ® 10 str. pagrindu iÅ¡aiÅ¡kino teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl jos atnaujinimo ( b.l. 27), tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise nepasinaudojo. Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, atsakovo praÅ¡ymu taikytinas senaties terminas ir skundas atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

             Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a :              PareiÅ¡kėjo L. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                Janina Vitunskienė