2015-11-25 Nr. AB-24607-3-62-3-01050-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1649-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01050-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A1-753 „Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ ir jį patikslinantį Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-935 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-753 „Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ pakeitimo“; 2) pripažinti A. B. teisę gauti 27,78 Lt kompensaciją pagal pilnai neįvykdytą 1995 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. 204v-2 ir 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktą; 3) įpareigoti apskaičiuoti bei išmokėti piniginę kompensaciją gyvenamųjų patalpų vertės kainomis už neperduotas 23.90 kv. m. bendrojo ploto patalpas ūkiniame pastate „(duomenys neskelbtini)“, kaip kompensuotas už natūra negrąžintas 93.64 kv. m bendrojo ploto patalpas gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“, lygiaverte natūra pasirinktomis patalpomis ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“; 4) įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už 27,78 Lt susidariusį dar negrąžintą vertės skirtumą 1984 m. kainomis be indeksavimo (I t., b. l. 55,56, 63-67).

Pareiškėja nurodė, kad ji yra J. J. įstatyminė paveldėtoja. Pagal pateiktus prašymus, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. turtą Kauno miesto valdybos potvarkiais. Dalis potvarkių yra įvykdyti, dėl kitos dalies neįvykdytų potvarkių kyla ginčas. 2010 m. sausio 8 d. ji prašė išmokėti piniginę kompensaciją gyvenamųjų patalpų vertės kainomis už 23.90 kv. m bendrojo ploto patalpas ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymuose ji prašė pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir kompensuoti pinigais už dalį 93.64 kv. m bendrojo ploto patalpŲ gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovas 2013 m. liepos 31 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. A1-753, kuriuo netenkino pareiškėjos 2010 m. vasario 9 d. prašymo išmokėti piniginę kompensaciją gyvenamųjų patalpų vertės kainomis už 23.90 kv. m bendrojo ploto patalpas ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010 m. vasario 9 d. bei gegužės 24 d. prašymų pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir kompensuoti pinigais už dalį 93.64 kv. m bendrojo ploto patalpų gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A1-935 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d.

įsakymo Nr. A1-753 „Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista nuoroda į Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, įrašant vietoj žodžių „21 straipsnio 1 ir 3 dalimi“ – „21 straipsnio 1 dalimi“. Mano, kad 2013 m. liepos 31 d. įsakymas ir jį papildantis 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymas nepagrįsti ir naikintini. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjos prašymų išmokėti piniginę kompensaciją už 23.90 kv. m gyvenamųjų patalpų vertės kainomis, ignoravo ankstesnius Kauno miesto valdybos potvarkius, t. y. 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkį Nr. 1550-v ir 1995 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. 204-v, nes 44.42 kv. m rūsio patalpos jos tėvo turėtoje namų valdoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintos kaip grąžintinos natūra.

Pareiškėja mano, kad nuosavybės teisės liko pilnai neatkurtos. Pažymėjo, kad 1995 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 235-v buvo atstatytos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą „(duomenys neskelbtini)“ ir į negrąžintą pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalį (197.28 kv. m.), natūra jų negrąžinant, tačiau pastatų bendra verte – 337.78 Lt 1984 metų kainomis leista padengti pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies (105.78 kv. m.) pagerinimo darbų išlaidas 310 Lt. Daro išvadą, kad ir šis potvarkis liko dalinai neįvykdytas, nes jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės natūra už 27.78 Lt (337.78 – 310) 1984 metų kainomis.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko. Nurodė, kad 1991 m. vasario 12 d. pareiškėja A. B. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. J. iki nacionalizacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šio prašymo pagrindu atsakovas 1994-1995 metais priėmė administracinius aktus, kuriais buvo įforminti sprendimai atkurti nuosavybės teises bei išpirkti nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas nurodė, kad visi šie atsakovo sprendimai yra priimti dėl viso nekilnojamojo turto, į kurį pareiškėjai galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir yra visiškai įvykdyti.

Pabrėžė, kad nei vieno iš šių sprendimų pareiškėja neskundė, todėl jie yra galiojantys ir sukeliantys teisines pasekmes. Jokių sprendimų, kuriais būtų konstatuotas pareiškėjos reikalavimuose nurodytas neišmokėtos kompensacijos (27.78 Lt) dydis dėl pilnai neįvykdytų potvarkių ar neperduotų bendrojo ploto patalpų dydis jos nurodytais adresais, nebuvo priimta. Akcentavo, jog dėl kompensavimo būdo už nurodytas 93.64 kv. m bendrojo ploto patalpas buvo nuspręsta du kartus: priimant Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. 204-v (2 punktas), nusprendžiant už šias natūra negrąžinamas patalpas kompensuoti kitu pareiškėjos pasirinktu turtu (ekvivalentine natūra), t. y.

ūkio pastato 2J1/p patalpomis, ir 1995 m. vasario 21 d. potvarkį Nr. 235-v (1.2 punktas), kuriame nurodytos 197.28 kv. m patalpos, įvardintos kaip „negrąžintino pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalis“ (potvarkio priėmimo metu ją sudarė gyv. namo „(duomenys neskelbtini)“ 1 ir 2 butai). Atsakovo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas į visą 293.06 kv. m bendrojo ploto trijų aukštų pastatą „(duomenys neskelbtini)“ (po 1990 m. atlikto kapitalinio remonto) buvo visiškai išspręstas.

Teigia, kad 91.38 kv. m bendrojo ploto patalpos ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“ (tarp jų ir pareiškėjos skunde nurodytos 23.90 kv. m bendrojo ploto patalpos) nėra nekilnojamasis turtas, į kurį galėjo ar galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktu buvo atkurtos A. B. nuosavybės teisės į ūkio pastatą 2J1/p 44.42 kv. m bendrojo ploto rūsio patalpas, savininko turėtas iki nacionalizacijos, nes kitos šio pastato patalpos 91.38 kv. m bendrojo ploto – buvo įrengtos tik 1989 metais, taigi turtas sukurtas po nacionalizacijos.

Todėl tvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodytos tariamai jai neperduotos 23.90 kv. m ploto patalpos ūkio pastate 2J1/p nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, todėl į šias patalpas negalėjo ir negalėtų būti atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės, nustatant kompensavimo už šias patalpas būdą. Pabrėžė, kad 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punkte nėra nustatyta, jog 23.9 kv. m nurodyto ūkio pastato patalpos pareiškėjai turėtų būti perduotos vėliau. Pagal nurodytą potvarkį pareiškėjos teisė į 93.64 kv. m bendrojo ploto dalies pastato „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teisų atkūrimą buvo realizuota Atkūrimo įstatymo nustatytu būdu, o vėliau priimto 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktas rodo, kad pareiškėja išreiškė savo valią dėl kitokio kompensavimo būdo už natūra negrąžinamas patalpas, t. y. kaip tai nurodyta Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio 235-v 1.2 punkte.

Be to, atsakovo nuomone, A. B. jau kėlė analogiškus ir netgi savo apimtimi platesnius reikalavimus kitoje administracinėje byloje Nr. I-41-554/2012. Ši byla 2012 m. sausio 24 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi nutraukta, pareiškėjai atsisakius nuo pareikštų reikalavimų, todėl pareiškėja nebegali reikšti tapataus skundo išnagrinėtajam.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja A. B. galiojant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. priimtam įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), 1991 m. vasario 12 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. J. iki nacionalizacijos priklausiusį ir išlikusį nekilnojamąjį turtą „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“. Šis pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas Atstatymo įstatymo nustatyta tvarka, Kauno miesto valdybai priėmus individualius teisės aktus, kuriais buvo įforminti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 84-v, iš dalies pakeistu Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 175-v, A. B. atstatytos nuosavybės teisės į 473,83 kv. m bendrojo ploto gyvenamąjį namą „(duomenys neskelbtini)“; grąžinant natūra 385,05 kv. m bendrojo ploto tuščias patalpas (nuo 1 iki 7, nuo 8 iki 12 ir nuo 13 iki 23) ir grąžinant natūra 88,78 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9), papildomai nustatant, kad A. B. privalo kompensuoti pastato pagerinimo išlaidas. Potvarkyje nurodyto pastato „(duomenys neskelbtini)“ vertė po kapitalinio remonto (1989 m.) - 444 Lt, o jo vertė prieš kapitalinį 4 remontą - 147 Lt, todėl kompensuotina pastato 3B3/p pagerinimo darbų vertė - 297 Lt (1984 m. kainomis; pagrindas: Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (toliau - RVIPPB) 1995 m. sausio 9 d. pažyma „Namų valdoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pastatų 3B3/p ir 4A3/p vertės paskaičiavimas“). Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkis Nr. 84-v įvykdytas taip: šio potvarkio pagrindu pareiškėja A. B. įregistravo savo nuosavybės teisę į pastatą 3B3/p, o pastato pagerinimo išlaidų (297 Lt) atlyginimo klausimas išspręstas, pareiškėjai jas padengiant užskaitymo būdu pagal vėliau priimtą Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktą.

Kauno miesto valdybos 1994 m. gegužės 3 d. potvarkio Nr. 627-v 3 punktu pareiškėjai atstatytos nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo „(duomenys neskelbtini)“ - negyvenamąsias 105,78 kv. m bendrojo ploto patalpas nuo 1 iki 8 (1/36,93 kv. m, 2/16/53 kv. m, 3/1,44 kv. m, 4/8,79 kv. m, 5/10,02 kv. m, 6/4,83 kv. m, 7/21,00 kv. m, 8/6,24 kv. m) natūra, papildomai numatant nuosavybės teisių atstatymo į likusią namo dalį klausimą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius kompensavimo būdus ir tvarką. Šiame Kauno miesto valdybos potvarkyje Nr. 627-v nurodytos patalpos 7/21,00 ir 8/6,24 buvo eksplikuotos ūkio pastato 2jVp dalyje, statytoje iki nacionalizavimo, ir prijungtos prie kitų namo 4A3/p patalpų, su kuriomis yra funkciškai susijusios. Pastato 4A3/p vertė po kapitalinio remonto (1990 m.) - 281 Lt, o jo vertė prieš kapitalinį remontą - 244 Lt, todėl viso pastato 4A3/p pagerinimo darbų vertė - 37 Lt (1984 m. kainomis; pagrindas: RVIPPB 1995 m. sausio 9 d. pažyma). 105,78 kv. m patalpų vertė po kapitalinio remonto - 101 Lt, vertė prieš kapitalinį remontą - 88 Lt, todėl šių patalpų pagerinimo darbų vertė - 13 Lt (1984 m. kainomis; pagrindas: ta pati RVIPPB 1995 m. sausio 9 d. pažyma). Vykdant aptariamą Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 627-v 3 punktą, 105,78 kv. m patalpos perduotos A. B. pagal 1995 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą.

Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktu atstatytos nuosavybės teisės į 44,42 kv. m bendrojo ploto rūsio patalpas (R-l/5,25, R-2/19,40, R-3/19,77) pastate „(duomenys neskelbtini)“, grąžinant jas natūra. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos nustatyta, kad minėtos 44,42 kv. m rūsio patalpos buvo įrengtos iki nacionalizacijos, o kitos ūkio pastato 2J/p patalpos (91,38 kv. m) buvo įrengtos tik 1989 metais, todėl buvusiam savininkui nepriklausė ir negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Vykdant minėto Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktą, 44,42 kv. m patalpos ūkio pastato 2J1 /p rūsyje A. B. buvo perduotos pagal 1995 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą. Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punktu buvo papildytas Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktas, nusprendžiant A. B. kompensuoti už 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ 91,38 kv. m bendrojo ploto ūkio pastatu „(duomenys neskelbtini)“, laisvas 67,48 kv. m patalpas (9/2,19, 10/4,42, 18/5,87, 19/25,92, 20/29,08) grąžinant natūra. Atkreiptas dėmesys, jog prieš priimant šį potvarkį A. B. išreiškė savo valią ir pasirinko, kad už natūra negražinamas (valstybės išperkamas) 93,64 kv. m ploto patalpas (pastate „(duomenys neskelbtini)“) jai būtų atlyginta kitu lygiaverčiu turtu. Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkyje Nr. 204-v nurodytas ūkio pastatas 2J'/p (be 44,42 kv. m rūsio patalpų, į kurias pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės) buvo A. B. pasirinktas kaip kitas turtas - ekvivalentinė natūra, kuriuo jai atlyginama už nuosavybės teisių atkūrimo objektą - 93,64 kv. m patalpas, už kurias pagal Atstatymo įstatymą kompensuojama potvarkyje nurodytu būdu. Pažymėta, jog nors Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 204-v priėmimo metu laisvos 67,48 kv. m patalpos ūkio pastate 2J1/ p įvardintos kaip natūra „grąžintinas“ turtas (kaip tokį turtą apibrėžia Atstatymo įstatymas), tačiau tai padaryta netiksliai, nes šias patalpas pareiškėjos pageidavimu buvo nuspręsta perduoti kaip „lygiavertę natūrą“ už kitą, jai negrąžinamą ir tokiu būdu kompensuojamą turtą, į kurį turėjo būti atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės.

Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktu pareiškėjai atstatytos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą „(duomenys neskelbtini)“ ir į negrąžinto 5 pastato „(duomenys neskelbtini)“dalį (197,28 kv. m), jų natūra negrąžinant, o šių pastatų verte (jų bendra vertė - 337,78 Lt 1984 m. kainomis) leidžiant A. B. padengti pastato „(duomenys neskelbtini)“ ir anksčiau grąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies (105,78 kv. m) pagerinimo darbų išlaidas, t. y. 310 Lt 1984 m. kainomis. Šiame potvarkyje Nr. 235-v nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – „negrąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalį“ - tuomet sudarė tik 1 butas pastato II aukšte (93,64 kv. m) ir 2 butas pastato III aukšte (93,64 kv. m), nes kita pastato 4A3/p (kurio bendrasis plotas po kapitalinio remonto buvo 293,06 kv. m) dalis (105,78 kv. m) pareiškėjai jau buvo grąžinta, todėl neteisingai buvo nurodyta, kad „negrąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalis“ yra „197,28 kv. m“. Negražinto pastato 4A3/p adresu „(duomenys neskelbtini)“ dalies plotas potvarkio priėmimo momentui buvo 187,28 kv. m. (293,06 - 105,78 = 187,28). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tai savo patikslintame skunde nurodo ir pati pareiškėja. Kolegijos vertinimu, Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 235-v buvo pakartotinai nuspręsta dėl kompensavimo už natūra negrąžintinas 93,64 kv. m ploto patalpas pastate „(duomenys neskelbtini)“, nes už šias patalpas kompensavimo būdas jau buvo nustatytas anksčiau paminėtame 1995 m. vasario 14 d. potvarkyje Nr. 204-v.

Teismas, vertindamas pareiškėjos keliamų reikalavimų pagrįstumą nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad nei vieno iš paminėtų sprendimų, priimtų nuosavybės teisų atkūrimo procese, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėja A. B. neskundė, todėl jie yra galiojantys ir sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. Al-753, iš dalies patikslintą 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. Al-935, pagrįstai netenkino pareiškėjos 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų. Teismas vertino, kad pareiškėja iš esmės siekia gauti papildomą atlyginimą už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių atkūrimo procese į jos tėvui J. J. iki nacionalizacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas nustatė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą 293,06 kv. m bendrojo ploto trijų aukštu pastatą „(duomenys neskelbtini)“, (po 1990 m. atlikto kapitalinio remonto) buvo visiškai išspręstas, o būtent: 105,78 kv. m bendrojo ploto (negyvenamosios) patalpos I aukšte - natūra grąžintos pagal Kauno miesto valdybos 1994 m. gegužės 3 d. potvarkio Nr. 627-v 3 punktą (tarp jų ir ūkio pastatui 2J1/ p priskirtos 27,24 kv. m patalpos 7/21,0 ir 8/6,24) ir perduotos pareiškėjai pagal 1995 m. kovo 1 d. perdavimo-priėmimo aktą; 93,64 kv. m bendrojo ploto patalpos (1 butas) II aukšte - klausimas dėl atkūrimo būdo į šias patalpas išspręstas du kartus: Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punkte, nusprendžiant už šias natūra negrąžinamas patalpas kompensuoti kitu pareiškėjos pasirinktu turtu (ekvivalentine natūra), t. y. ūkio pastato 2j1/p patalpomis; šios patalpos yra sudedamoji dalis Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punkte nurodytų 197,28 kv. m patalpų, įvardintų kaip „negrąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalis“ (potvarkio priėmimo metu ją sudarė gyvenamojo namo „(duomenys neskelbtini)“1 ir 2 butai).

Teismas sutiko su atsakovo teiginiais ir pažymėjo, jog 1 butas pastato II aukšte (93,64 kv.

m) ir 2 butas pastato III aukšte (93,64 kv.

m) taip pat buvo pagerinti po pastato „(duomenys neskelbtini)“ kapitalinio remonto (1990 m.), todėl, sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šias patalpas, turėjo būti įvertintos ir šių patalpų pagerinimo išlaidos (Atstatymo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Kadangi 93,64 kv. m patalpos sudaro 0,32 dalis viso pastato (293,06 kv. m), kurio pagerinimo darbų vertė - 37 Lt (1984 m. kainomis; pagrindas: RVIPPB 1995-01-09 pažyma), tai šių patalpų pagerinimo išlaidos yra 12 Lt (1984 m. kainomis), o visos 1 ir 2 buto (93,64 + 93,64 = 187,28 kv.

m) patalpų pagerinimo išlaidos - 24 Lt (1984 m. kainomis). Be kita ko, byloje pateikti dokumentai patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjos 1991 m. vasario 12 d. pateikto pirminio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo momentu, jai išreiškiant savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pagal šį prašymą ir Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v priėmimo metu pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma, kad nėra užimtos (yra laisvos) tik šio potvarkio 2 punkte nurodytos 67,48 kv. m patalpos (9/2,19, 10/4,42, 18/5,87, 19/25,92, 20/29,08) ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“.

Kompensavimas kitomis šio ūkio pastato patalpomis už pareiškėjai natūra negrąžinamą turtą tuomet galiojusių teisės normų nustatyta tvarka net nebuvo galimas, nes likusios ūkio pastato 2J1/p patalpos nebuvo laisvos. Akcentuota ir tai, kad 91,38 kv. m bendrojo ploto patalpos ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“ (tarp jų ir pareiškėjos skunde nurodytos 23,90 kv. m bendrojo ploto patalpos) nėra tas nekilnojamasis turtas, į kurį galėjo ar galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktu buvo atkurtos A. B. nuosavybės teisės į ūkio pastato 2J1/p 44,42 kv. m bendrojo ploto rūsio patalpas (R-l/5,25, R-2/19,40, R-3/19,77), savininko turėtas iki nacionalizacijos, nes kitos šio pastato patalpos - 91,38 kv. m bendrojo ploto - buvo įrengtos tik 1989 metais, t. y. šis turtas, sukurtas jau po nacionalizacijos. Tokiu būdu, A. B. skunde nurodytos jai tariamai neperduotos 23,90 kv. m ploto patalpos ūkio pastate 2J1/p nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas ir todėl į šias patalpas negalėjo ir negalėtų būti atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės, nustatant kompensavimo už šias patalpas būdą, todėl toks pareiškėjos skundo reikalavimas yra ydingas iš esmės ir prieštarauja Atstatymo įstatymo nuostatoms.

Pabrėžta, kad Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punkte nėra nustatyta, kad 23,9 kv. m nurodyto ūkio pastato patalpos pareiškėjai turėtų būti perduotos vėliau. P. K. miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punktą pareiškėjos teisė į 93,64 kv. m bendrojo ploto dalies pastato 4A7p „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teisių atkūrimą buvo realizuota Atstatymo įstatymo nustatytu būdu, o vėliau priimto Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktas rodo, kad pareiškėja išreiškė savo valią dėl kitokio kompensavimo būdo už natūra negrąžinamas patalpas, t. y.

„atstatyti nuosavybės teisės į <...> negrąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalį (197,28 kv. m)“, jų natūra negrąžinant, o „šių pastatų verte (jų bendra vertė - 337,78 Lt 1984 m. kainomis) leisti A. B. padengti pastato „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 anksčiau grąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies (105,78 kv.

m) pagerinimo darbų išlaidas, t.y. 310 Lt 1984 m. kainomis“. Pagal 1995 m. kovo 1 d. perdavimo-priėmimo aktą pareiškėjai buvo perduota dalis 67,48 kv. m bendrojo ploto patalpų ūkio pastate 2jVp (kaip ekvivalentinė natūra), o Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktu nuspręsta dėl likusios „negrąžintos“ pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėja kelia tapačius reikalavimus, kurie buvo išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I-41-554/2012.

III. Pareiškėja A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Kauno miesto valdybos potvarkiai dėl nuosavybės teisių atstatymo nėra pilnai įvykdyti. Remiasi 1995 m. sausio 9 d. Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažyma dėl pastatų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“vertės, Registrų centro duomenimis apie turto vertę.

Pareiškėja mano, kad atkurta nuosavybės teisė į 91,38 kv. m ūkinio pastato patalpų už 93,64 kv. m gyvenamajame name, realiai atiduotų tik 67,48 kv. m patalpų ūkiniame pastate, nėra ir negali būti „lygiavertė natūra“. Teismas laisvai interpretavo priimto potvarkio turinį, ir netinkamai taikė Atstatymo įstatymo nuostatas, nes taikant „lygiavertės natūros“ sąvoką ji turėtų būti adekvati savo turiniu, tai yra patalpos vienodos rūšies ar vertės, kaip reglamentuoja Atstatymo įstatymas. Pareiškėja teigia, kad ūkinio pastato grąžintų patalpų vertė sudaro 54 Lt 1984 m. kainomis, negrąžintų gyvenamųjų patalpų vertė – 89,89 Lt, todėl susidaro 35,89 Lt vertės skirtumas.

Nurodo, kad ūkio pastato (2J1/p) „(duomenys neskelbtini)“, 23,9 kv. m patalpomis buvo leista naudotis gretimų namų gyventojams kaip sandėliukais. Minimi gyventojai, su kuriais vėliau ir teisėsi dėl iškeldinimo iš šių patalpų savivaldybė nebuvo privatizavę butų, kuriuose jie visą laiką gyveno. Ir tik išleidus potvarkį Nr. 235-v jie gavo teisę privatizuoti butus prieš tai atsisakant teisės naudotis sandėliukais, bet savivaldybės darbuotojai nekontroliavo eiliškumo, ir gyventojai jau privatizavę butus atsisakė atlaisvinti sandėliukus, dėl ko vėliau savivaldybė norėdama perduoti pareiškėjai neperduotas 23,9 kv. m patalpas kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo.

Nurodo, kad ūkio pastate „(duomenys neskelbtini)“ 1995 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota tik dalis patalpų UAB „Prekybos namai Giro“ vardu, o likusios laisvos patalpos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš to darytina išvada, kad Kauno miesto valdyba, priimdama potvarkį Nr. 204-v, nedisponavo šiomis patalpomis ir nežinojo, kas jas valdo, ko pasėkoje buvo priimtas ydingas potvarkis, o paaiškėjus, šiai aplinkybei, pati savivaldybė taip pat nesiėmė koreguoti šį potvarkį, nors pagal įstatymą ir suformuotą teismų praktiką ji galėjo pati jį pakeisti.

Pareiškėja tvirtina prašiusi piniginės kompensacijos už natūra negražintas gyvenamąsias „(duomenys neskelbtini)“ 93,64 kv. m patalpas, kurias atidavė už pastato (2Jl/p) „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, bet jos negavo. Pareiškėja teigia, kad negrąžinamų pastatų vertė – 337,78 Lt buvo apskaičiuota neįtraukiant 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punkte nurodytų patalpų vertės, todėl nesutinka su išvada teismo sprendime, kad nuosavybės teisės į tą patį turtą buvo atkuriamos du kartus. Teigia, kad savivaldybės administracija atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-3845/2005 pripažino, kad pareiškėjai liko neperduota 23,9 kv. m patalpų.

Atsikirsdama į argumentą dėl dviejų butų pastate „(duomenys neskelbtini)“ pagerinimo po kapitalinio remonto, pažymi, kad pagerinimas buvo skaičiuojamas, kai turtas buvo gražinamas natūra.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai paremti prielaidomis ir jos subjektyvia nuomone. Pareiškėja neįrodė, kad Kauno miesto valdybos potvarkiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo apimtis ir atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Galiojant Lietuvos Respublikos įstatymui dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, pareiškėja A. B. 1991 m. vasario 12 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvui J. J. iki nacionalizacijos priklausiusį ir išlikusį nekilnojamąjį turtą „(duomenys neskelbtini)“, ir A„(duomenys neskelbtini)“. Šis pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas Atstatymo įstatymo nustatyta tvarka, Kauno miesto valdybai priėmus individualius teisės aktus, kuriais buvo įforminti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo

Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. 84-v (b.l. 11), iš dalies pakeistu Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 175-v (b.l. 12), A. B. atstatytos nuosavybės teisės į 473,83 kv. m bendrojo ploto gyvenamąjį namą „(duomenys neskelbtini)“; grąžinant natūra 385,05 kv. m bendrojo ploto tuščias patalpas (nuo 1 iki 7, nuo 8 iki 12 ir nuo 13 iki 23) ir grąžinant natūra 88,78 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9), papildomai nustatant, kad A. B. privalo kompensuoti pastato pagerinimo išlaidas, kurios sudarė 297 Lt 1984 m. kainomis (pagrindas: Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (toliau - RVIPPB) 1995 m. sausio 9 d. pažyma „Namų valdoje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pastatų 3B3/p ir 4A3/p vertės paskaičiavimas“). Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 18 d. potvarkis Nr. 84-v įvykdytas taip: šio potvarkio pagrindu pareiškėja A. B. įregistravo savo nuosavybės teisę į pastatą 3B3/p, o pastato pagerinimo išlaidų (297 Lt) atlyginimo klausimas išspręstas, pareiškėjai jas padengiant užskaitymo būdu pagal vėliau priimtą Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktą (b. l. 16).

Kauno miesto valdybos 1994 m. gegužės 3 d. potvarkio Nr. 627-v 3 punktu (b. l. 13) pareiškėjai atstatytos nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo „(duomenys neskelbtini)“ - negyvenamąsias 105,78 kv. m bendrojo ploto patalpas nuo 1 iki 8 (1/36,93 kv. m, 2/16/53 kv. m, 3/1,44 kv. m, 4/8,79 kv. m, 5/10,02 kv. m, 6/4,83 kv. m, 7/21,00 kv. m, 8/6,24 kv. m) natūra, papildomai numatant nuosavybės teisių atstatymo į likusią namo dalį klausimą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius kompensavimo būdus ir tvarką. 105,78 kv. m patalpų pagerinimo darbų vertė - 13 Lt 1984 m. kainomis (pagrindas: ta pati RVIPPB 1995 m. sausio 9 d. pažyma). Vykdant aptariamą Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 627-v 3 punktą, 105,78 kv. m patalpos perduotos A. B. pagal 1995 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 73).

Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktu (b. l. 14) atstatytos nuosavybės teisės į 44,42 kv. m bendrojo ploto rūsio patalpas (R-l/5,25, R-2/19,40, R-3/19,77) pastate 2J1/p „(duomenys neskelbtini)“, grąžinant jas natūra. Vykdant minėto Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktą, 44,42 kv. m patalpos ūkio pastato 2J1 /p rūsyje A. B. buvo perduotos pagal 1995 m. kovo 1 d. perdavimo - priėmimo aktą.

Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punktu (b. l. 15) buvo papildytas Kauno miesto valdybos 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 1550-v 1.6 punktas, nusprendžiant A. B. kompensuoti už 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ 91,38 kv. m bendrojo ploto ūkio pastatu 2J1/p „(duomenys neskelbtini)“, laisvas 67,48 kv. m patalpas (9/2,19, 10/4,42, 18/5,87, 19/25,92, 20/29,08) grąžinant natūra. Vykdant aptariamo potvarkio Nr. 204-v 2 punktą, laisvos 67,48 kv. m ploto patalpos ūkio pastate 2J1/p pareiškėjai A. B. buvo perduotos pagal jau minėtą 1995 m. kovo 1 d. perdavimo-priėmimo aktą. Duomenys nuosavybės teisių atkūrimo byloje patvirtina, kad minėtos 44,42 kv. m. rūsio patalpos buvo įrengtos iki nacionalizacijos, o kitos ūkio pastato 2J1/p patalpos (91,38 kv. m) buvo įrengtos tik 1989 metais ir buvusiam savininkui nepriklausė bei negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu, todėl, nepriklausomai nuo to, kad 1994 m. lapkričio 22 d. potvarkyje Nr. 1550-v nurodyta, jog patalpos grąžinama natūra, faktiškai jos buvo suteiktos ekvivalentine natūra.

Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktu (b.l. 16) pareiškėjai atstatytos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą „(duomenys neskelbtini)“ ir į negrąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“dalį (197,28 kv. m), jų natūra negrąžinant, o šių pastatų verte (jų bendra vertė - 337,78 Lt 1984 m. kainomis) leidžiant A. B. padengti pastato „(duomenys neskelbtini)“ ir anksčiau grąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies (105,78 kv. m) pagerinimo darbų išlaidas, t. y. 310 Lt 1984 m. kainomis.

Pareiškėja skundu administracinėje byloje ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A1-753„Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ ir jį patikslinantį Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-935 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-753 „Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ pakeitimo“.

Pareiškėja 2010 m. sausio 8 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama kompensuoti pinigais už gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ esančio buto, kurio plotas 93,64 kv. m. dalį, kuri liko nekompensuota dėl neperduotų patalpų ūkiniame pastate 2J1/p, esančiame adresu „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1995 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. 204-v, atsižvelgiant į negrąžinamo buto ir ūkinio pastato verčių skirtumą (nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 107).

2010 m. vasario 9 d. pateiktu prašymu pareiškėja pakartotinai kreipėsi dėl piniginės kompensacijos už neperduotas pagal 1995 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. 204-v 23,9 kv. m ploto ūkio pastato patalpas bei papildomai prašė spręsti dėl kompensacijos išmokėjimo pagal 1995 m. vasario 21 d. potvarkį Nr. 235-v už patalpų pagerinimo išlaidas viršijančią dalį (nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 199).

Pareiškėjos atstovė 2010 m. gegužės 24 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl tinkamo 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v ir 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v įvykdymo ir pareiškėjos prašymo dėl kompensacijų išmokėjimo Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavo, kad pareiškėja neskundė potvarkių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jie yra galiojantys, nurodė, kad 1995 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 204-v nuosavybės teisės už negrąžinamas 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas name „(duomenys neskelbtini)“ buvo atkurtas ekvivalentine natūra, todėl neperduotos 23,9 kv. m rūsio patalpos nėra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, jos buvo suformuotos tik 1989 m., o 1995 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 235-v už tą patį butą, kuris patenka į negrąžintą pastato „(duomenys neskelbtini)“dalį, buvo kompensuota dar kartą, sudarant galimybę padengti grąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ ir anksčiau grąžintos pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies (105,78 kv. m) pagerinimo darbų išlaidas, t. y. 310 Lt 1984 m. kainomis.

Pareiškėja su priimtu sprendimu nesutiko, apeliaciniu skundu prašė jį panaikinti argumentuodama, kad teismas nesigilino į aplinkybes, kurios reikšmingos nustatant nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra lygiavertiškumą, bei nepagrįstai konstatavo, kad už negrąžinamas 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas name „(duomenys neskelbtini)“ buvo kompensuota du kartus, nes nenagrinėjo turto vertę patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu priimti potvarkiai.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo apimties 1995 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 204-v

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991 m. birželio 18 d. Nr. I-1454) 8 straipsnis (1994 m. sausio 11 įst. Nr. I-366 red.) įtvirtino, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) atstatoma grąžinant gyvenamuosius namus (arba jų dalis) natūra arba kompensuojant jų vertę; jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys pageidauja, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) gali būti atstatoma lygiaverte natūra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ar visuomeninio fondo butus arba suteikiant sklypus namų statybai, arba išmokant kompensaciją už turėtus namus pinigais; šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims prašant, taip pat jų sutikimu ir tais atvejais, kai nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į jo dalį arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų teisės realizuojamos išmokant jiems atitinkamas kompensacijas. Kompensacijų dydį nustato valstybinio turto privatizavimo komisijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atstatymo įstatymo 17 straipsnis (1993 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. I-44 red.) nustatė, kad valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamas natūra turtas savo realia verte išpirkimo momentu turi būti lygiavertis išperkamam turtui.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Atkūrimo įgyvendinimo tvarkos (1994 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1177 red.) 52 punktas nustatė, kad gyvenamuosius namus ar butus atgaunantys savininkai privalo kompensuoti valstybei šių namų ar butų pagerinimo išlaidas; 53.2 punktas įtvirtino, kad gyvenamųjų namų ar butų pagerinimo išlaidų dydį pagal atliktus darbus 1984 metų kainomis (įvertinant nusidėvėjimą ir taikant įkainojimo akto surašymo dieną galiojantį Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vidutinį statybos ir montavimo darbų kainų padidėjimo indeksą) nustato miestų, rajonų valdybos. Šie duomenys įrašomi įkainojimo akte, nurodant valstybės ir kiekvieno asmens išlaidas namui ar butui pagerinti. Įkainojimo aktas turi būti įteiktas suinteresuotiems asmenims per 5 darbo dienas. Tvarkos 63.1. numatė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas gali būti išperkamas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra); taip pat 63.4. punkte buvo numatytas įskaitymas panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto (išskyrus žemę ir mišką) paėmimo. Tvarkos 65 punktas nustatė, kad valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamo natūra turto reali vertė išpirkimo metu turi būti lygi išperkamo turto vertei.

Aptartas teisinis reglamentavimas yra aktualus sprendžiant dėl pareiškėjos argumentų apie Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punktu pareiškėjai už negrąžinamas (t. y. valstybės išperkamas) 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ perduoto turto lygiavertiškumą (ekvivalentiškumą). Minėta, kad už 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas gyvenamajame name 4A3/p buvo kompensuota 91,38 kv. m bendrojo ploto ūkio pastatu „(duomenys neskelbtini)“, laisvas 67,48 kv. m patalpas (9/2,19, 10/4,42, 18/5,87, 19/25,92, 20/29,08) grąžinant natūra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nepaisant potvarkyje nurodomo nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra, faktiškai turtas buvo grąžinamas lygiaverte natūra. Ar nuosavybės teisės į aptariamą turtą – 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“buvo atkurtos visa apimtimi, galima nustatyti tik patikrinus, ar perduotas turtas buvo lygiavertis. Ginčo potvarkyje nėra nurodyta nei negražinamų gyvenamųjų patalpų, nei perduodamų laisvų 67.48 kv. m ūkio pastato patalpų vertė, todėl turi būti atsižvelgta į duomenis, kurių pagrindu buvo rengiamas potvarkis.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ūkinio pastato grąžintų patalpų vertė sudaro 54 Lt 1984 m. kainomis, negrąžintų gyvenamųjų patalpų vertė – 89,89 Lt, todėl susidaro 35,89 Lt vertės skirtumas. Šiuos duomenis ji grindžia nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. sausio 9 d. pateiktais paskaičiavimais (nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 34, 38). Apeliantės argumentų atsakovas niekuo nepaneigė, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo reikalavimą atlyginti už negrąžinamą turtą lygiaverčiu turtu, arba išmokant kompensaciją, daro išvadą, kad 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punktu pareiškėjai už negrąžinamas (t. y. valstybės išperkamas) 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlyginta lygiaverčiu turtu, jos nuosavybės teisės nėra atkurtos į minėtas patalpas visa apimtimi.

Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymais 2013 m. liepos 31 d. Nr. A1-753 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. A1-935 buvo neteisėtai atsisakyta spręsti kompensacijos už pareiškėjai neatkurtos nuosavybės į dalį 93,64 kv. m bendrojo ploto gyvenamųjų patalpų gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ klausimą.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo apimties 1995 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 235-v

Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 21 d. potvarkio Nr. 235-v 1.2 punktu (b.l. 16) pareiškėjai atstatytos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą „(duomenys neskelbtini)“ ir į negrąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalį (197,28 kv. m), jų natūra negrąžinant, o šių pastatų verte (jų bendra vertė - 337,78 Lt 1984 m. kainomis) leidžiant A. B. padengti pastato „(duomenys neskelbtini)“ ir anksčiau grąžinto pastato „(duomenys neskelbtini)“ dalies (105,78 kv. m) pagerinimo darbų išlaidas, t. y. 310 Lt 1984 m. kainomis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šiuo potvarkiu buvo antrą kartą išspręstas nuosavybės teisių į vieną išgyvenamųjų patalpų, esančių negrąžinamame gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“, nes vertino tik dalį potvarkyje nurodytų duomenų – bendrą pastato plotą (197,28 kv. m.), ir nenagrinėjo, kokios negrąžinamos patalpos buvo įtraukiamos į pastatų vertę. Pareiškėja tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad negrąžinamų pastatų vertė – 337,78 Lt buvo apskaičiuota neįtraukiant 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punkte nurodytų patalpų vertės, tokius jos teiginius patvirtina jau minėti nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. sausio 9 d. pateikti paskaičiavimai: patalpų pastate „(duomenys neskelbtini)“ vertė 212 Lt 1984 m. kainomis, vieno negrąžinto buto gyvenamajame name „(duomenys neskelbtini)“ vertė 89,89 Lt 1984 m. kainomis, bendra vertė – 337,78 Lt (nuosavybės teisių atkūrimo byla b. l. 36, 38). Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pateikiami paskaičiavimai patvirtina, kad potvarkyje nurodyta pastatų vertė neapima 1995 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 204-v 2 punkte nurodytų patalpų vertės, todėl nuosavybės teisės pareiškėjai ir šiuo atveju nebuvo atkurtos visa apimtimi, liko neatlyginta už dalį – 37,78 Lt vertės negrąžinto nekilnojamojo turto. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymais 2013 m. liepos 31 d. Nr. A1-753 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. A1-935 buvo neteisėtai atsisakyta spręsti dėl kompensacijos už pareiškėjai 1995 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 235-v neatkurtos nuosavybės į dalį.

Atsakovo argumentai, kad Kauno miesto valdybos 1995 m. vasario 14 d. potvarkis Nr. 204-v, 1995 m. vasario 21 d. potvarkis Nr. 235-v nebuvo skundžiami, nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl pareiškėja negali daugiau reikalauti atkurti nuosavybės teises, yra nepagrįsti ir atmestini. Minėti potvarkiai sukelia pareiškėjai materialines teisines pasekmes ta apimtimi, kuria yra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, todėl jų ginčyti nėra pagrindo. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl pareiškėjos teisių į likusią neatkurtą nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, minėtais potvarkiais tai nebuvo išspręsta, todėl atsakovui, kaip kompetentingai institucijai, išlieka pozityvi pareiga priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios grąžinimo nebuvo išspręsta.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, nenustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatsklaidė bylos esmės, priėmė formalų ir neteisėtą sprendimą, kurį teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą iš dalies, naikina ir priima naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkina iš dalies, panaikina ginčijamus Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymus 2013 m. liepos 31 d. Nr. A1-753 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. A1-935 (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.). Atsakovo naikinami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti iš esmės, nes neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktų faktinių duomenų bei priimti neatsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą vadovautis turto lygiavertiškumo principu (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija netenkina kitų pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų, nes pareiškėjos teises į nuosavybės teisių atkūrimą įtvirtina teisės aktai ir jos pripažinimui nėra reikalingas atskiras teismo sprendimas. Kai egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos, sprendimus pagal kompetenciją turi priimti viešojo administravimo subjektai, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą patvirtinančias aplinkybes, juos panaikina, tačiau netenkina pareiškėjos reikalavimų dėl atsakovo įpareigojimo apskaičiuoti bei išmokėti piniginę kompensacijas už neatkurtos nuosavybės dalį, nes sprendimus atkurti nuosavybės teises įstatyme įtvirtintais būdais, remiantis teisės aktuose apibrėžta kompetencija, privalo atsakovas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos A. B. skundą patenkinti iš dalies – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A1-753„Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ ir jį patikslinantį Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-935 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-753 „Dėl A. B. 2010 m. sausio 8 d., 2010 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. prašymų netenkinimo“ pakeitimo“.

Kitą pareiškėjos A. B. skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė