a3e4e8e3-74a8-4359-b6fb-7560fec0f475 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3484-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00512-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorjai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo G. K. atstovui advokatui A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3). Neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, jog nuo 2018-06-12 iki 2019-08-07 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN 1, 2 ir 3 sektoriuose netinkamomis, žeminančiomis sÄ lygomis.

Skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko ploto, jos buvo apleistos, drėgnos, sienos ir lubos apipelijusios, veisėsi buitiniai parazitai, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo. Teigė, jog pataisos namuose klesti smurtas, pažeminimai, subkultÅ«ros. Siekdamas iÅ¡vengti smurto ir patyčių, pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymais jį izoliuoti, tačiau jo praÅ¡ymai ne tik nebuvo tenkinami, bet apskritai nebuvo registruojami.

PareiÅ¡kėjas taip pat žodžiu kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , tačiau Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus taip pat ignoravo. Be to, pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo, tačiau buvo priverstas gyventi drauge su rÅ«kančiais nuteistaisiais vienoje patalpoje. Papildomai pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, todėl juose tebuvo galima stovėti, bet ne vaikščioti. Taip pat nurodė, kad atliekų konteineriai buvo pastatyti per arti gyvenamųjų patalpų, todėl jose nuolat jautėsi nemalonus kvapas.

Dėl visų minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , emocinį stresÄ , sveikatos sutrikdymÄ , kurių bÅ«tų nepatyręs, jei atsakovės atstovas jį bÅ«tų kalinęs tinkamomis sÄ lygomis ir užtikrinęs jo saugumÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20-27) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta visÄ ginčo laikotarpį. Be to, pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl galėjo laisvai vaikščioti lokalinio sektoriaus teritorijoje ir užsiimti kita leistina veikla, dienotvarkėje numatytu laiku.

Pareiga valyti gyvenamÄ sias patalpas yra numatyta patiems jose gyvenantiems nuteistiesiems, tam jiems yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus. Atliekų konteineriai yra tvarkingi, higieniÅ¡ki, atliekos iÅ¡vežamos pagal nustatytÄ grafikÄ . Ä®staigoje užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, gavus praneÅ¡imus apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Patalpos remontuojamos pagal poreikį bei atsižvelgiant į skiriamus asignavimus.

Pataisos namų kiemuose įrengtos specialios rÅ«kymo vietos, o gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti negalima. Už rÅ«kymÄ neleistinose vietose nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus plotas vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl Å¡s pareiÅ¡kėjo argumentas nepagrįstas. Savo argumentų dėl kastų bei subkultÅ«rų susidarymo ir pareigÅ«nų netinkamo elgesio pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, nedetalizavo, kur, kada ir kaip pasireiÅ¡kė Å¡ie veiksniai, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ .

Nėra ir duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus dėl skundo dalyko. PareiÅ¡kėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-06-12 iki 2019-08-07. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 Dėl gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN patalpose neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktai nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 35-37, 41), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: karantino patalpoje, kurios plotas buvo 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,6 kv. m ploto; 5 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 60,29 kv. m, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, faktiškai gyveno 16 asmenų, todėl pareiškėjui teko 3,7 kv. m ploto; 1 būrio 6 patalpoje, kurios plotas – 26,97 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, faktiškai gyveno 7 asmenys, pareiškėjui teko 3,8 kv. m ploto; 1 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 37,03 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, faktiškai gyveno 9 asmenys, todėl pareiškėjui teko 4,11 kv. m ploto; 16 būrio 12 patalpoje, kurios plotas – 13,95 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,65 kv. m ploto; 6 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 15,61 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,20 kv. m ploto; 2 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 11,64 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,82 kv. m ploto; 11 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 15,46 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,15 kv. m ploto.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl karantino patalpoje gyvenusių asmenų skaičiaus atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis, todėl šioje dalyje ginčo nėra. Tačiau pareiškėjas teigia, jog gyveno 1 būrio 2 patalpoje (nenurodo tikslaus laikotarpio) su dar 6 asmenimis, todėl ji buvo perpildyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kalinamas minėtoje patalpoje. Iš atsakovės atstovės pateiktos Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pažymos (b. l.

35) matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-10-29 iki 2019-03-15 pareiškėjas buvo kalinamas tik 1 būrio 6 ir 3 patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas jokių objektyvių juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Skunde taip pat teigiama, jog 1 būrio 3 patalpoje pareiškėjas buvo laikomas su dar 12 asmenų, tačiau minėtoje atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje yra tiksliai nurodytas faktinis nuteistųjų skaičius, ginčo laikotarpiu buvęs pareiškėjo gyvenamosiose patalpose (1 būrio 3 patalpoje – 9 asmenys).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, su kokiais konkrečiais asmenimis buvo kalinamas. PareiÅ¡kėjo pateikti kitų nuteistųjų raÅ¡tiÅ¡ki paliudijimai yra abstraktÅ«s, aplinkybės juose nurodomos nedetalizuotai, vien konstatuojant, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis ir kad jo skundas yra pagrįstas. Å ie liudijimai nelaikytini objektyviais skundÄ pagrindžiančiais įrodymais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuos asmenis ir pareiÅ¡kėjÄ sieja ta pati teisinė padėtis (nuteistieji).

Preziumuotina, šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negalėtų būti laikomi patikimais bei objektyviais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose ir ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto karantino patalpoje, todėl minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas. Teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalaus ploto reikalavimas vienam asmeniui pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl buitinių kenkėjų Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys (b. l. 43-50) patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl Å¡ios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas neteigė, kad bÅ«tų kreipęsis į gydytojÄ su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų sukeltos žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti. Dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji gali rÅ«kyti pataisos namų kiemeliuose (b. l. 41-42), tačiau gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti draudžiama. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme į vietų, kuriose uždrausta rÅ«kyti, sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukti pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai.

Tačiau, Å¡iuo atveju taip pat vertinama, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, praÅ¡ydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo. Nenustačius tokių aplinkybių, vertinama, jog pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ sveikatai aplinkÄ nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo (žr., pvz., LVAT 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl kitų asmenų rÅ«kymo neleistinose vietose ar bÅ«tų prašęs jį perkelti gyventi su nerÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas Kauno tardymo izoliatoriui, kuriame pareiÅ¡kėjas parÅ¡o jį apgyvendini su nerÅ«kančiais asmenimis, nelaikytinas aktualiu nagrinėjamu atveju, kadangi minėtas praÅ¡ymas buvo reikÅ¡tas ne PravieniÅ¡kių PN administracijai.

Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad kitų nuteistųjų rÅ«kymas pasivaikščiojimo kiemelyje paveikė pareiÅ¡kėjo sveikatÄ ar sukėlė kokius kitus padarinius, t. y. ar dėl pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimų metu kartu su kitu rÅ«kančiu nuteistuoju pablogėjo jo sveikata, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo buvimu kartu su rÅ«kančiu asmeniu. Byloje pateiktoje pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje tokių duomenų nėra.

Be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo, kur, kada, kuriose patalpose ir kokie nuteistieji rūkė neleistinoje vietoje, nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes jam tai galėjo sukelti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai šioje dalyje nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo ir atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Dėl subkultūrų ir pareigūnų elgesio Pareiškėjas teigė, jog pataisos namuose klesti subkultūros, kiti nuteistieji iš pareiškėjo tyčiojasi, smurtauja prieš jį, o pareigūnai nereaguoja į pareiškėjo nusiskundimus ir prašymus jį izoliuoti, neleistinai naudoja prieš jį fizinio poveikio priemones.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, o priskiriami grupėms, numatytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl kastų susidarymo, jų toleravimo iÅ¡ pataisos namų administracijos pusės, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos administracija toleravo kalinių subkultÅ«rÄ , netinkamai su juo elgėsi.

Pareiškėjas nedetalizavo, kada, kokie konkretūs nuteistieji ar pareigūnai prieš jį smurtavo, nenurodė jokių konkrečių įvykių aplinkybių, o tik deklaratyviai konstatavo patiriantis subkultūrų egzistavimo neigiamas pasekmes. Taip pat deklaratyviai pažymėjo, kad pareigūnai prieš nuteistuosius neteisėtai naudoja fizinio poveikio priemones („Tazer“), bet nepaaiškino, kur, kada ir koks pareigūnas taip su pareiškėju pasielgė. Teismo vertinimu, atsakovės atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius ir nedetalizuotus pareiškėjo argumentus.

Byloje nėra jokių Å¡ias skundo aplinkybes patvirtinančių duomenų. PrieÅ¡ingai, pateiktame Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-01-18 raÅ¡te Nr. 2S-326, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas, konstatuojama, kad nėra faktinių duomenų, jog pataisos namų pareigÅ«nai pažeidė pareiÅ¡kėjo teises ir prieÅ¡ jį smurtavo, o 2019-08-21 raÅ¡te Nr. 2S-3568 konstatuota, kad pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi jokių duomenų apie realiÄ pareiÅ¡kėjui kylančiÄ grėsmę pataisos namuose, dėl ko jį bÅ«tų bÅ«tina izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimų teismui neskundė. Pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo saugumo neužtikrinimo ar pareigÅ«nų netinkamo elgesio. Papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog dėl galimo pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imo buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tačiau jų metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl padarytos nusikalstamos veikos prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .

Taigi, ir Å¡ių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad pataisos namų administracija pareiÅ¡kėjui sudarė netinkamas kalinimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl kitų higienos ir buities sÄ lygų Skunde nurodoma, kad gyvenamosios patalpos buvo apleistos, netvarkingos, drėgnos, sienos ir lubos apipelijusios, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo. Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (34 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-02-08 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-1091 ir 2018-12-21 raÅ¡tÄ Nr. (2.22 4.80)2-55988, kuriuose užfiksuoti patikrinimų, atliktų pataisos namuose pagal pareiÅ¡kėjo skundus, rezultatai. Nustatyta, kad 11 bÅ«rio 1 patalpoje drėgmės lygis ir apÅ¡vietimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad elektros Å¡viestuvų gaubtai buvo neÅ¡varÅ«s, kas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimo, o nuteistiesiems, atsakingiems už patalpų valymÄ , nebuvo iÅ¡duodami valikliai. Nustatyta, kad patalpos buvo neÅ¡varios, sklido nemalonus kvapas. Taip pat užfiksuota, jog 1 bÅ«rio pastatas senas, neremontuotas, inventorius susidėvėjęs. Nors patikrinimų metu taip pat buvo užfiksuota, kad 1 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje veisėsi pelėsiai, o apÅ¡vietimas nesiekė 200lx, byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje patalpoje gyveno.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ios patikrinimų metu nustatytos aplinkybės nagrinėjamam ginčui nėra aktualios. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog ginčo laikotarpiu jam iÅ¡ dalies nebuvo užtikrinamos tinkamos higienos sÄ lygos (patalpų Å¡vara, techniÅ¡kai tvarkingas inventorius). Teismas pripažįsta, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje yra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo kreipęsis į gydytojÄ dėl nemigos, dirglumo, tačiau iÅ¡ minėtų įrašų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog Å¡ios pasekmės pareiÅ¡kėjui atsirado bÅ«tent dėl nustatytų Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas PravieniÅ¡kių PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista skirtingais laikotarpiais nuo 2018-06-12 iki 2019-08-07, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė