a3e2d684-9976-46cd-a972-4aad49d554fb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1176-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03627-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ar Inspekcija) 2020 m. spalio 7 d. praneÅ¡imÄ apie įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ Nr. (17.12-40) RES-169466;

2) panaikinti pareiÅ¡kėjo R. V. automatinį įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ kaip vykdantį individualiÄ veiklÄ pateikus 2018 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2007 m. gruodžio 18 d. jo sutuoktinė V. V. iÅ¡ savo tėvo gavo dovanų žemės sklypus, įskaitant žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2016 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi padovanotus žemės sklypus pardavė.

Pirkėjai už žemės sklypus sutarė atsiskaityti pastatant Žemės sklype butÄ (kotedÅ¾Ä ). 2018 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, Žemės sklypo pirkėjams pastačius kotedÅ¾Ä Å½emės sklypo dalyje, jie perleido pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 1), 1/40 dalį Žemės sklypo (toliau – Daiktas 2) ir 289/1211 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas 3). Bendra įgytų nuosavybėn nekilnojamojo turto objektų kaina buvo 45 000 Eur, t. y. suma, kuriÄ Å½emės sklypo pirkėjams buvo likę sumokėti pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei už žemės sklypus.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad 2018 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi DaiktÄ 1, DaiktÄ 2, DaiktÄ 3 jis ir jo sutuoktinė pardavė. Bendra pardavimo sandorio vertė buvo 70 001 Eur, o įsigijimo vertė – 45 156,46 Eur, todėl abu sutuoktiniai savo pajamų deklaracijose lygiomis dalimis (po 35 000,50 Eur) deklaravo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, iÅ¡ kurių nuo įsigijimÄ virÅ¡ijančios 12 422 Eur sumos sumokėjo mokesčius. Pažymi, kad jis ir jo sutuoktinė pajamas iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo gavo kartu, kaip sutuoktiniai, disponavę turtu bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau į Mokesčių mokėtojų registrÄ Ä¯registruotas buvo tik pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad VMI sprendimas, kuriuo jis buvo įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrÄ , jam nebuvo įteiktas, apie jį jis informuotas PraneÅ¡imu. Remdamasis suformuota teismų praktika analogiÅ¡ko pobūžio bylose, pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad ginčo atveju jis ginčija ne tik PraneÅ¡imÄ , bet ir jo automatinio įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre pagrįstumÄ . Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 45 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, jog mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo Å¡io Ä®statymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų.

Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami. IÅ¡ PraneÅ¡imo turinio pareiÅ¡kėjas sprendžia, jog VMI taip pat remiasi Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ /iÅ¡registravimo iÅ¡ mokesčių Mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2013 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. VA-36 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo VA-37 redakcija) (toliau – Taisyklės) 34.1 punktu, numatančiu, jog į registrÄ turi bÅ«ti įregistruota mokesčių mokėtojo vykdyta individuali veikla, jei jis savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, kad gavo pajamų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos, bet mokesčių administratorius nustato, kad Å¡ių taisyklių nustatyta tvarka mokesčių mokėtojas nėra jos įregistravęs. Apie įregistravimÄ mokesčių mokėtojas informuojamas Taisyklių 36-37 punktuose nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, skundžiamas VMI sprendimas yra nepagrįstas dėl to, jog, pirma, jis nevykdė individualios veiklos ir neatliko individualiai veiklai bÅ«dingų veiksmų, antra, mokesčių administratorius priėmė Taisyklių 34.1 ir 37 punktų reikalavimų neatitinkantį PraneÅ¡imÄ . PaaiÅ¡kina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 2 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, iÅ¡skyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklÄ , taip pat finansinių priemonių sandorius.

Pažymi, kad administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ yra konstatuota, jog, vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims (nagrinėjamu atveju – savarankiÅ¡kai bet kokio pobÅ«džio komercinei arba gamybinei veiklai (GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas)).

GPMÄ® prasme savarankiÅ¡ka veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikytina tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas. SavarankiÅ¡kai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas. Be to, tam, kad atitinkamÄ veiklÄ galima bÅ«tų pripažinti individualia, turi bÅ«ti nustatytas ir Å¡ios veiklos tęstinumas (žr.

LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3501- 438/2019). Nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (žr. LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A5-902/2006; LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-693/2007; 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1489/2011 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jo sudaryti sandoriai neatitinka tęstinumo požymio. Nekilnojamojo turto pardavimas neturėjo ir versliÅ¡kumo elemento. Pažymi, kad jis Å¡iuos sandorius vykdė ne vienas, o kartu su sutuoktine disponuodami turtu bendrÄ ja jungtine nuosavybe. PareiÅ¡kėjas su sutuoktine neįgijo kelių žemės sklypų ir pastatė juose gyvenamuosius namus ar butus, kuriuos pardavė siekdami ekonominės naudos. PareiÅ¡kėjas su sutuoktine įgyvendino vienÄ nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, kuris susidėjo iÅ¡ kelių elementų, t. y. pareiÅ¡kėjas su sutuoktine nusprendė parduoti Žemės sklypÄ , tačiau vietoje atsiskaitymo buvo sutarta, kad jie pastatys Žemės sklypo dalyje kotedÅ¾Ä â€“ sukurs naujÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kurį perleidus su Žemės sklypo dalimi atgal pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei, bus atsiskaityta už Žemės sklypo pardavimÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas su sutuoktine tiesiog atgavo jiems priklausančiÄ kainÄ už parduotus žemės sklypus ne mokėjimu, o naujai sukurtu Daiktu kartu su Daiktu 2 ir Daiktu 3. Jiems perleistÄ DaiktÄ l, DaiktÄ 2 ir DaiktÄ 3 pareiÅ¡kėjas su sutuoktine pardavė ir tai iÅ¡ esmės buvo vienintelis sandoris, iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas gavo ir planavo gauti pajamų. Pažymi, kad vieno nekilnojamo turto objekto pardavimas, iÅ¡ kurio gauta pajamų, negali bÅ«ti traktuojamas kaip tęstinė ir versliÅ¡ka ekonominė veikla, nukreipta pajamoms gauti.

Šiuo atveju tai buvo pavienis nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, iš kurio pareiškėjas su sutuoktine gavo pajamų, jas deklaravo ir sumokėjo nuo jų mokesčius. Pareiškėjas pažymi, kad GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto komentaro 2 punkte nurodoma, jog gyventojų nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla nelaikoma individualia veikla. Šiu atveju jis su sutuoktine sandorį sudarė 2018 m. gruodžio 14 d. ir mokesčių administratorius būtent 2018 m. laiko individualios veiklos vykdymo laikotarpiu, todėl jo ir jo sutuoktinės nekilnojamojo turto pardavimas vienu sandoriu (nepriklausomai nuo to, jog parduoti buvo 3 daiktai) negali būti pripažįstama individualia veikla.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad VMI PraneÅ¡imas neatitinka Taisyklių 34.1 ir 37 punktų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyti įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ motyvai ir priežastys, individualios veiklos pobÅ«dis. PareiÅ¡kėjas skunde cituoja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (toliau – VAÄ®) nustatatas, įtvirtinančias reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, bei LVAT praktikÄ . Atsižvelgdamas į minėtÄ aplinkybę, kad VMI sprendimo jis negavo, o PraneÅ¡ime nėra nurodyti jo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ motyvai, nurodo, kad PraneÅ¡imas, kaip neatskiriama sprendimo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrÄ dalis, neatitinka ir VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Dėl to, kad jam nėra žinomi nei įtraukimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ motyvai ir priežastys, nei faktinės aplinkybės, dėl kurių jis buvo įtrauktas į šį registrÄ , teigia, kad tuo buvo apsunkinta jo teisė kreiptis į teismÄ ir ginčyti jo atžvilgiu priimtÄ individualų administracinį aktÄ . Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad skunde iÅ¡dėstyti faktai ir su jais susiję argumentai apie nekilnojamojo turto įgijimÄ ir pardavimÄ yra visiÅ¡kai nesusiję su skundžiamu VMI veiksmu – pareiÅ¡kėjo įregistravimu į Mokesčių mokėtojo registrÄ , kaip asmens vykdančio individualiÄ veiklÄ , nes nuo 2010 m. pagal GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas prekyba nekilnojamuoju turtu nelaikoma individualia veikla, atitinkamai ir pajamos iÅ¡ tokios veiklos nėra priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pagal Ūkininkų Å«kių registro duomenis pareiÅ¡kėjas Mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruotas kaip Å«kininkas (203 mokėtojo tipas) ir pagal Å¡iuos duomenis visÄ Ä¯registravimo laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. jam buvo priskirta ekonominė veikla – Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (EVRK 55.20.00). Pagal Å¡iuos duomenis pareiÅ¡kėjui buvo suformuota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 409050, o taip pat Å¡ie duomenys buvo įtraukti į Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymÄ bei preliminariojoje 2018 m. pajamų deklaracijoje buvo suformuotas GPM308V priedas su įraÅ¡u, kurio V1 „Pajamų rÅ«Å¡ies kodas“ laukelyje įraÅ¡yta 93 kodas, o V6 „Pajamų suma, Eur“ laukelis neužpildytas.

Papildomai pažymi, jog pagal GPMÄ® 27 straipsnio 3 dalį, gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įregistravęs individualiÄ veiklÄ , privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo, t. y. teikdamas deklaracijÄ , gyventojas (negavęs individualios veiklos pajamų, tačiau įregistravęs veiklÄ ) deklaracijos GPM308V priede turi nurodyti, jog gavo 0 Eur individualios veiklos pajamų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pildydamas savo pajamų deklaracijos GPM308V priedÄ V1 „Pajamų rÅ«Å¡ies kodas“ laukelyje nurodė 93 kodÄ , kas atitinka pajamų rūšį „Kitos individualios veiklos pajamos, iÅ¡skyrus žymimas 35, 92, 94, 95 ir 96 kodais“, o į V6 laukelį „Pajamų suma, Eur“ įrašė 0 Eur, tai yra deklaravo nulines individualios veiklos pajamas.

Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos PraneÅ¡imo apie įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ Nr. (17.12-40) RES-169466, 2 pastraipoje nurodyta, jog „jei mokesčių mokėtojas savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, kad gavo pajamų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos, tačiau nustatyta tvarka nėra jos įregistravęs, jo vykdyta individuali veikla turi bÅ«ti įregistruota (2) į RegistrÄ â€œ.

Pažymi, jog pagal MAĮ 73 straipsnio 1 dalį, priklausančios mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai (išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus) bei preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Vadovaujantis minėta nuostata, VMI savo santykius su mokesčių mokėtojais grindžia pasitikėjimu, t. y. kol nenustatyta priešingai, pasitiki mokesčių mokėtojo pateiktoje pajamų deklaracijoje apie savo pajamas pateiktais duomenims – deklaruotomis individualios veiklos pajamomis.

VMI paaiÅ¡kina ir tai, kad pagal MAÄ® 45 straipsnio 4 dalies nuostatas mokesčių administratorius, remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju bei patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo MAÄ® 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Todėl mokesčių administratorius, remdamasis pareiÅ¡kėjo pateiktos deklaracijos duomenimis bei Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ / iÅ¡registravimo iÅ¡ mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – Taisyklės) 34.1 papunkčiu, į Mokesčių mokėtojų registrÄ Ä¯registravo pareiÅ¡kėjo individualiÄ veiklÄ , nes buvo nustatyta, jog jis jos nebuvo įregistravęs taip, kad galėtų bÅ«ti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo ir (ar) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Papildomai nurodo, jog gyventojas, savarankiÅ¡kai įregistravęs individualiÄ veiklÄ (mokėtojo tipas 215, registruojama pagal praÅ¡ymÄ REG812), ir gyventojas, kuriam individuali veikla įregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva (mokėtojo tipas 251), laikomas savarankiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiu asmeniu ir jam yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kai tuo tarpu Å«kininkas (mokėtojo tipas 203) nėra laikomas savarankiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiu asmeniu.

Veiklos laikotarpis nustatomas pagal pajamų deklaracijos duomenis, t. y. jei 2018 m. pajamų deklaracijoje nėra pateiktas GPM308M priedas – pajamų detalizavimas pagal kalendorinius mėnesius, veikla yra įregistruojama visiems kalendoriniams metams (jei bÅ«tų Å¡is priedas, veikla bÅ«tų įregistruota tik jame nurodytiems mėnesiams). Veiklai įregistruotai administratoriaus iniciatyva (251 mokėtojo tipu) nenurodomos veiklos rÅ«Å¡ys (veiklos pobÅ«dis), veiklos vieta ir kita papildoma informacija, kuri bÅ«na nurodyta asmeniui savarankiÅ¡kai įregistravus individualiÄ veiklÄ (215 mokėtojo tipu) pagal paties mokėtojo pateiktÄ praÅ¡ymÄ REG812.

PareiÅ¡kėjo veikla bÅ«tent taip ir buvo įregistruota nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl pareiÅ¡kėjo informavimo ir įregistravimo dokumento formos atsakovė paaiÅ¡kina, kad gyventojų įregistravimÄ Ä¯ Mokesčių mokėtojų registrÄ reglamentuoja Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ / iÅ¡registravimo iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro taisyklės, patvirtintos VMI prie FM virÅ¡ininko 2013-06-25 d. įsakymu Nr. VA-36 (toliau – Taisyklės).

BÅ«tent Å¡ių Taisyklių nuostatos numato, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva įregistravęs mokesčių mokėtojus, ar pagal turimus duomenis, atnaujinęs mokesčių mokėtojų kontaktinę informacijÄ , privalo informuoti mokesčių mokėtojÄ apie atliktus pakeitimus per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ . VMI vieninteliu įregistravimo dokumentu laiko „PraneÅ¡imÄ apie įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ â€. Joks kitas įregistravimo dokumentas (skunde vadinamas sprendimu) nėra priimamas.

Tuo pačiu dokumentu asmuo iÅ¡samiai informuojamas apie tokį įregistravimÄ . Ä®registravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ veiksmas atliekamas tuo pačiu metu (galimi maži technologiniai laiko nesutapimai dėl įregistravimo ir informavimo procesų vykdymo keliose informacinėse sistemose: Mokesčių mokėtojų registre ir Mano VMI) kaip ir įregistravimo dokumento įraÅ¡ymas Mano VMI, t. y. nesukÅ«rus įregistravimo dokumento, neatliekamas individualios veiklos įregistravimas. Taip pat akcentuoja, jog ne dokumento pavadinimas, o turinys sukelia tam tikras teisines pasekmes mokesčių mokėtojui.

Be kita ko, pažymi, kad MAÄ® 144 straipsnis numato mokesčių mokėtojo teisę apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) veiksmÄ ar neveikimÄ . Todėl bet koks veiksmas (Å¡iuo atveju informacinių technologijų bÅ«du priimtas sprendimas įregistruoti mokesčių mokėtojÄ Ä¯ Mokesčių mokėtojų registrÄ ) bei praneÅ¡imas apie įregistravimÄ Ä¯ Mokesčių mokėtojo registrÄ gali bÅ«ti skundžiamas, jeigu mokesčių mokėtojas nesutinka su priimtu individualiu administraciniu aktu.

Nurodo, kad automatizuotus sprendimus mokesčių administratoriui suteikia teisę priimti MAÄ® 33 straipsnio 21 punktas. Mokesčių mokėtojas pasinaudodamas MAÄ® 36 straipsnio 14 punkto nuostatomis turi teisę pareikÅ¡ti savo požiÅ«rį dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, kurie grindžiami automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimÄ , ir reikalauti, kad tokius sprendimus peržiÅ«rėtų ir motyvuotus paaiÅ¡kinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas.

BÅ«tent Å¡ių nuostatų taikymas užtikrina tinkamÄ mokesčių mokėtojo teisę į gynybÄ bei pareiÅ¡kimÄ dėl priimto sprendimo nesutikimo. PaaiÅ¡kina, kad informavimo praneÅ¡ime, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , pateikiama tik įregistravimo dokumento esmė „PraneÅ¡imas apie fizinio asmens įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ mokesčių administratoriaus iniciatyva“ ir neatskleidžiamas joks kitas turinys (toks principas taikomas daugelyje dokumentų informacinių sistemų, kai asmuo gauna tik žinutę, o su turiniu turi susipažinti informacinėje sistemoje).

Mano VMI informacinėje sistemoje užfiksuota praneÅ¡imo įkėlimo į Mano VMI (portalÄ ), jo perskaitymo ir įteikimo data: „2020-10-07”. Apie šį praneÅ¡imÄ pareiÅ¡kėjui el. p. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųsta žinutė, todėl VMI mano, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie jo įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ . VMI teigia, kad įregistravimo dokumentas atitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administracinio sprendimo reikalavimus – jame nurodyti faktai ir jų Å¡altinis: pajamų deklaracijoje deklaruotos individualios veiklos pajamos; nurodyta priežastis: asmuo nustatyta tvarka nėra įregistravęs individualios veiklos; nurodyti motyvai: duomenys bus perduoti Sodrai socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų skaičiavimui; nurodyti teisės aktai (iÅ¡naÅ¡ose); nurodytas rezultatas: individuali veikla įregistruota visiems kalendoriniams 2018 metams.

Papildomai atsakovė informuoja, kad VMI kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iÅ¡nagrinėjo visų gyventojų, deklaravusių nulines pajamas, situacijas (įskaitant atvejus kai asmenys į pajamų deklaracijas įraÅ¡o 0 (nulį) pajamų, nes veiklos faktiÅ¡kai nevykdė, veiklÄ vykdė ir negavo pajamų arba veiklÄ vykdė, pajamų gavo, tačiau pagal apskaitos reikalavimus pajamas perkėlė į kitÄ mokestinį laikotarpį) ir jiems galimai kilsiančias mokestines ir nemokestines pasekmes.

Nurodo, kad asmenys, deklaravę nulines individualios veiklos pajamas, nebebus registruojami kaip asmenys vykdę individualiÄ veiklÄ (251 mokėtojo tipu). Visų asmenų toks įregistravimas bus panaikintas. Å iuo metu vykdomas programinės įrangos pakeitimų testavimas, kad bÅ«tų užtikrintas toks registravimo panaikinimas ir bÅ«tų iÅ¡vengta pakartotino tokio įregistravimo ateityje. PareiÅ¡kėjas apie tokį įregistravimo panaikinimÄ bus informuotas analogiÅ¡ku bÅ«du, kaip buvo informuotas apie įregistravimÄ , – įregistravimo panaikinimo dokumentu Mano VMI ir praneÅ¡imu – žinute apie naujÄ dokumentÄ el. paÅ¡tu.

Kadangi VMI panaikins skundžiamÄ individualios veiklos įregistravimÄ , atsakovė siÅ«lo pareiÅ¡kėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti skundo kartu su visais jame pateiktais reikalavimais. Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriaus iniciatyva įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrÄ , teisėtumo. MAÄ® 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo Å¡io Ä®statymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų.

Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. spalio 7 d. pareiÅ¡kėjas automatizuotu bÅ«du buvo įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrÄ , kaip vykdantis individualiÄ veiklÄ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Apie tai pareiÅ¡kėjas informuotas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 7 d.

PraneÅ¡imu apie įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ Nr. (17.12-40) RES-169466 (toliau – PraneÅ¡imas). PraneÅ¡imas 2020 m. spalio 7 d. įkeltas į Mano VMI informacinę sistemÄ , kurios duomenys patvirtina, kad jis perskaitytas ir įteiktas 2020 m. spalio 7 d. Apie Å¡io praneÅ¡imo įkėlimÄ Ä¯ Mano VMI informacinę sistemÄ pareiÅ¡kėjas informuotas elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 7 d. automatizuotu bÅ«du buvo įregistruotas į Mokesčių mokėtojų registrÄ , nėra.

PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su jo įregistravimu į RegistrÄ grindžia tuo, kad jo ir jo sutuoktinės 2018 metais įvykdyti nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandoriai nėra individuali veikla. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad PraneÅ¡ime nenurodyti įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ motyvai ir priežastys, individualios veiklos pobÅ«dis, tuo pažeistos Taisyklių 34.1 ir 37 punktų bei VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti PraneÅ¡imÄ .

Susipažinus su PraneÅ¡imo turiniu bei atsakovės atsiliepimo argumentais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl jo ir jo sutuoktinės vykdytų nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorių nėra susijusios su pareiÅ¡kėjo įregistravimu į RegistrÄ , todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako. PraneÅ¡ime nurodyta, kad vadovaudamasis MAÄ® 45 straipsnio 4 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva įregistruoti mokesčių mokėtojÄ , kuris vykdo individualiÄ ar kitÄ veiklÄ , į Mokesčių mokėtojų registrÄ (toliau – ir Registras) ir / ar patikslinti jo veiklos duomenis.

Taip pat, vadovaujantis Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrÄ / iÅ¡registravimo iÅ¡ mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36, 34.1 punktu, mokesčių mokėtojui paaiÅ¡kinta, kad, jei jis savo pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo, jog gavo pajamų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos, tačiau nustatyta tvarka nėra jos įregistravęs, jo vykdyta individuali veikla turi bÅ«ti įregistruota į RegistrÄ .

PraneÅ¡ime taip pat paaiÅ¡kinta, kad individualios veiklos vykdymo laikotarpis nustatomas pagal Metinėje pajamų mokečio deklaracijoje nurodytus laikotarpius arba turėtų verslo liudijimų, iÅ¡ kurių gautos pajamos virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , galiojimo laikotarpius. Taisyklių 37 punkte nustayta, jog praneÅ¡ime turi bÅ«ti nurodomi įregistravimo į RegistrÄ ir / ar duomenų papildymo ar pakeitimo motyvai ir priežastys, įregistravimo data, individualios ar kitos veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos datos, vykdomos ar vykdytos individualios ar kitos veiklos pobÅ«dis.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bÅ«ti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju VMI atsiliepime nurodo, kad siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , PraneÅ¡ime pateikiama tik įregistravimo dokumento esmė „PraneÅ¡imas apie fizinio asmens įregistravimÄ Ä¯ mokesčių mokėtojų registrÄ mokesčių administratoriaus iniciatyva“ ir neatskleidžiamas joks kitas turinys.

Taigi, atsakovė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad PraneÅ¡ime nėra nurodytos faktinės aplinkybės, turėjusios reikÅ¡mės sprendimo įregistruoti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ RegistrÄ mokesčių administratoriaus iniciatyva priėmimui. Taip pat PraneÅ¡ime nėra nurodytas pareiÅ¡kėjo vykdomos ar vykdytos individualios ar kitos veiklos pobÅ«dis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų matyti, kad Å¡ie trÅ«kumai sutrukdė jam suvokti tikruosius jo atžvilgiu priimto individualaus administracinio akto pagrindus ir motyvus, tuo pačiu apsunkino jo teisę į teisminę gynybÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovė detalizavo, kad pagal Ūkininkų Å«kių registro duomenis pareiÅ¡kėjas Registre buvo įregistruotas kaip Å«kininkas (203 mokėtojo tipas) ir pagal Å¡iuos duomenis visÄ Ä¯registravimo laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. jam buvo priskirta ekonominė veikla – Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (EVRK 55.20.00). PareiÅ¡kėjas pildydamas savo Metinės gyventojo pajamų deklaracijos GPM308V priedÄ V1 „Pajamų rÅ«Å¡ies kodas“ laukelyje nurodė 93 kodÄ , kas atitinka pajamų rūšį „Kitos individualios veiklos pajamos, iÅ¡skyrus žymimas 35, 92, 94, 95 ir 96 kodais“, o į V6 laukelį „Pajamų suma, Eur“ įrašė 0 Eur, tai yra deklaravo nulines individualios veiklos pajamas.

Kadangi buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas individualios veiklos nebuvo įregistravęs taip, kad galėtų bÅ«ti skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo ir (ar) valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokesčių administratorius į RegistrÄ Ä¯registravo jo individualiÄ veiklÄ Metinėje gyventojo pajamų mokečio deklaracijoje nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ , administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte.

Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad VMI panaikino 2020 m. spalio 7 d. PraneÅ¡imÄ . Apie tai pareiÅ¡kėjas informuotas atsakovės 2020 m. gruodžio 18 d. PraneÅ¡imu apie individualios veiklos įraÅ¡o panaikinimÄ Nr. 17.17-40) RES-298491.

Tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmės įvykdė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus. VMI panaikinus PraneÅ¡imÄ , iÅ¡nyko Å¡ios administracinės bylos ginčo objektas ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų, todėl jie atmestini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam Å¡ioje byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė geruoju patenkino jo reikalavimus tik po bylos iÅ¡kėlimo teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjo teisė reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas atsisako skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimÄ padavus skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) teismui. Nagrinėjamu atveju teismas skundÄ atmetė pareiÅ¡kėjo reikalavimui esant patenkintam ir įvykdytam. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė panaikino pareiÅ¡kėjo įregistravimÄ Registre po bylos iÅ¡kėlimo teisme, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės buvo atsakovės patenkintas geruoju.

Pastebėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturi esminės reikÅ¡mės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovÄ geruoju patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ (pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-818/2014). Pareiškėjas atsisakymo skundo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Proceso Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Kaip jau minėta, atsakovė pareiÅ¡kėjo skunde keliamus reikalavimus įvykdė po pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Apie atsakovės geruoju patenkintus reikalavimus pareiÅ¡kėjas informuotas VMI 2020 m. gruodžio 18 d. PraneÅ¡imu apie individualios veiklos įraÅ¡o panaikinimÄ Nr. 17.17-40) RES-298491. Pagal ABTÄ® 50 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjas turi teisę atsisakyti skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas iÅ¡eina į pasitarimų kambarį.

Byla teismo posėdyje iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta 2021 m. sausio 25 d. PareiÅ¡kėjas, turėdamas teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobÅ«dį bei apimtį, skundo iki teismas iÅ¡eina į pasitarimų kambarį neatsisakė, o siekė tęsti procesÄ pagal teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. iÅ¡ esmės siekė kitokios proceso baigties. Todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo skundo atmetimas atsakovei patenkinus ir įvykdžius jo reikalavimus negali bÅ«ti vertinamas kaip pareiÅ¡kėjui palanki teisminio proceso baigtis.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, kad jis tik po kreipimosi į teismÄ sužinojo skundžiamo akto priėmimo motyvus, nagrinėjamu atveju jokios reikÅ¡mės neturi. Kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjo atstovas su atsiliepimu į skundÄ , kuriame nurodyti sprendimo įregistruoti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ RegistrÄ motyvai, susipažino 2020 m. gruodžio 1 d. Taigi, bÅ«tent dėl paties pareiÅ¡kėjo, atstovaujamo profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbÅ«t pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimus padavus skundÄ teismui, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir ABTÄ® 40 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atmesti. PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė