Legislator Case Law & Legislation
a3e2b99e-6c40-4284-b59b-d4d3cc31be55 AI generated

a3e2b99e-6c40-4284-b59b-d4d3cc31be55 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a3e2b99e-6c40-4284-b59b-d4d3cc31be55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Priteista iÅ¡ V. R. bei nuteistojo D. J. solidariai UAB (duomenys neskelbtini)

Legislator headnote

AI generated

a3e2b99e-6c40-4284-b59b-d4d3cc31be55 · Å iaulių apygardos teismas: Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, suÅ¡velninat jam paskirtÄ bausmę (sumažinant bausmės dydį), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo UAB (duomenys neskelbtini) priteista 12465,35 Lt žalos atlyginimo arba priteisti iÅ¡ jo UAB (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį Å¡ios sumos, atlikti byloje teisminį tyrimÄ ir apklausti nuteistÄ jį D. J..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kopija

Kopija

Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-300/2010

                                                                                    Procesinio

sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.2., 2.4.7.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 2 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Raimundo Jurgaičio, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

nuteistajam

V. R.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo

2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Priteista iš V. R. bei nuteistojo D. J. solidariai UAB (duomenys neskelbtini)

12 465,35 Lt žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

V. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 22.41 val. iki 22.45 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. J. bei asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, išlaužiant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio spaudos kiosko sandėlio duris, įsibrovė

į patalpÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ , UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį

14640 Lt vertės svetimÄ turtÄ . Â

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, suÅ¡velninat jam paskirtÄ bausmę (sumažinant bausmės dydį), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo UAB (duomenys neskelbtini) priteista 12465,35 Lt žalos atlyginimo arba priteisti iÅ¡ jo UAB (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį Å¡ios sumos, atlikti byloje teisminį tyrimÄ ir apklausti nuteistÄ jį D. J..

Skunde nurodo, kad 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismas priteisė iš D. J. UAB (duomenys neskelbtini) 13265,35 Lt turtinės žalos atlyginimo, o skundžiamu nuosprendžiu tai pačiai bendrovei teismas iš jo priteisė 12465,35 Lt, kadangi

800 Lt žalÄ jis jau yra atlyginęs. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, UAB (duomenys neskelbtini) gaus dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ , todėl apelianto nuomone, teismas, priteisęs žalos atlyginimÄ iÅ¡ D. J., kuriam nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, nebegalėjo antrÄ kartÄ Å¡ios žalos priteisti iÅ¡ jo. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, kad jis niekur nedirbo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir Å¡i iÅ¡vada galėjo pasunkinti jo, kaip kaltinamojo, padėtį. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į užsienį buvo užsiregistravęs darbo biržoje, dalyvavo darbo paieÅ¡kos programose, dirbo V. K. IÄ® „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡vykęs į užsienį jis lankė įvairius kursus ir legaliai dirbo (duomenys neskelbtini) kompanijoje vairuotoju. Todėl V. R. įsitikinimu, teismas, neįvertinęs Å¡ių aplinkybių, paskyrė jam savo dydžiu per griežtÄ bausmę. Pasak apelianto, jis, ruoÅ¡damasis daryti nusikaltimÄ , iÅ¡ anksto su niekuo nesitarė ir nieko apie tai nežinojo, papraÅ¡ytas G. B., nusikaltimo padaryme jis atliko tik vairuotojo vaidmenį. Teigia, jog už paslaugÄ pervežant prekes jam niekas nieko nežadėjo ir iÅ¡ pavogtų cigarečių jis naudos neturėjo, nes jas atidavė G. B.. Mano, kad skirdamas jam bausmę, teismas neįvertino to, kad jo veiksmai nusikaltimo padaryme buvo antraeiliai ir spontaniÅ¡ki, o ne iÅ¡ anksto suplanuoti. Taipogi nurodo, kad Å¡ias aplinkybes

galėtų patvirtinti tiesiogiai nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys – G. B., kurio atžvilgiu byla yra išskirta ir D.

J., kurio atžvilgiu iÅ¡skirtoje byloje 2010 m. vasario 3 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Mano, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje bÅ«tų tikslinga apklausti D. J., nes pastarasis patvirtintų, jo skunde nurodytas aplinkybes ir tai, kad jį (V. R.) apkalbėjo tikėdamasis jam palankesnio teismo sprendimo. Be kita ko apeliantas praÅ¡o panaikinti teismo pripažintÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Â Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. Taipogi nuteistojo nuomone, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, kadangi, pasak apelianto, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino, nurodė visas įvykio aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, parodymų patikrinimo vietoje patvirtino savo parodymus, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo artimieji rÅ«pinosi žalos atlyginimu. Mano, kad esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėtų bÅ«ti pripažintas ir jo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Be to, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam skirtinos bausmės dydį, neatsižvelgė ir į kitas jo padėtį lengvinančias aplinkybes, t. y. į jo Å¡eimyninę padėtį, glaudžius socialinius ryÅ¡ius, į tai, kad jo žmona legaliai dirba užsienyje, o nepilnametė dukra yra viena likusi be tėvų priežiÅ«ros, kas gali neigiamai atsiliepti jos moralei bei mokslams užsienyje.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. R. atžvilgiu, apylinkės

teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė iš dalies paties nuteistojo, liudytojų N. P., L. J. parodymais, įvykio vietos

apžiÅ«ros, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kitais iÅ¡tirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė apysunkį nusikaltimÄ , nusikalto bÅ«damas anksčiau ne kartÄ teistas, neiÅ¡nykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu.

Nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

PraÅ¡ydamas sumažinti jam paskirtos bausmės dydį apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis savo kaltę pripažino, nurodė visas įvykio aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo artimieji rÅ«pinosi žalos atlyginimu, ir praÅ¡o jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Asmuo laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamÄ veikÄ tada, kai jis savo noru, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) Taigi, norint pripažinti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimÄ , tiek nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ jį kartÄ apklausiamas įtariamuoju V. R. savo kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 89-90), o kitos apklausos metu bei teisiamajame posėdyje teigdamas, kad savo kaltę pripažįsta, nurodė ne visas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, taipogi nuteistasis jau ne kartÄ teistas, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro, dėl ko jo gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis su niekuo iÅ¡ anksto nesitarė daryti nusikaltimo, jo veiksmai nusikaltimo padaryme buvo antraeiliai ir spontaniÅ¡ki, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimÄ jis padarė bendrininkų grupėje.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008).

Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Kadangi byloje nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas buvo pagrobtas bendrais V. R., D. J. ir asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, veiksmais: V. R. savo vairuojamu automobiliu, ant kurio buvo uždėti skirtingi valstybiniai numeriai, nuvežė nusikaltimo bendrininkus prie mados ir laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini) esančio UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio spaudos kiosko sandėlio, laukė, kol pastarieji sudės pagrobtas dėžes su cigaretėmis į jo automobilį, pastebėjęs ateinantį apsaugos darbuotojÄ , dideliu greičiu iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, pagrobtas cigaretes nuvežė nusikaltimo bendrininkams, kurie, kaip teisiamajame posėdyje nurodė pats nuteistasis, jam už pagalbÄ davė keletÄ â€žblokų“ cigarečių, konstatuojama, jog V.

R. suprato D. J. ir asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, veiksmų esmę ir pats sÄ moningai dalyvavo padarant Å¡iÄ veikÄ , betarpiÅ¡kai prisidėdamas realizuojant nusikalstamÄ ketinimÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Kadangi V. R. veikė bendrais tyčiniais veiksmais, jis turi atsakyti kaip vagystės bendravykdytojas. Esant paminėtoms aplinkybėms, teigti, jog apelianto veiksmai nusikaltimo padaryme buvo antraeiliai, nėra pagrindo.

V. R. skunde nurodytas teiginys, jog nuteistasis D. J. jį apkalbėjo tikėdamasis sau palankesnio teismo sprendimo, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, minėtÄ nuteistojo teiginį kolegija laiko visiÅ¡kai nepagrįstu,

kadangi bendrininkavimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl D. J. prisipažinimas padarius bendrus nusikalstamus veiksmus

kartu su V. R. tik pasunkino jo teisinę padėtį, dėl ko D. J. neturėjo jokio pagrindo jį apkalbėti. Kolegijos

nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. R., nuteistasis D. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, veikė bendrais suderintais veiksmais, turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , t. y. kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius, teisingai

pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir minėtÄ aplinkybę pagrįstai pripažino V. R. atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

           IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. R. už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams – savo dydžiu yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Å¡ios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų) ir nėra aiÅ¡kiai per griežta. Apelianto skundo argumentai, kad jo žmona dirba užsienyje, o nepilnametė dukra yra viena likusi be tėvų priežiÅ«ros, kas gali neigiamai atsiliepti jos moralei bei mokslams užsienyje, nėra pakankamas pagrindas mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina Å¡eimos padėtį ir negali pakankamai pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

           Taipogi nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis niekur nedirbo ir taip pasunkino jo, kaip kaltinamojo, padėtį. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, V. R. - V. K. PPÄ® (duomenys neskelbtini) dirbo tik nuo 2001-02-19 iki 2001-04-04, o duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas dirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra. IÅ¡ Å iaulių darbo biržos pažymos matyti, kad V. R. joje buvo įregistruotas tik 2009 m. kovo 16 d., t. y. jau po nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (t. 1, b. l. 128; t. 2, b. l. 105). Tai, jog po nusikaltimo padarymo apeliantas iÅ¡vyko į užsienį ir ten įsidarbino (t. 2, b. l. 130, 131), esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms nėra pakankamas pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

           Dėl civilinio ieškinio.

           Nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo UAB (duomenys neskelbtini) priteista 12465,35 Lt žalos atlyginimo arba prašo priteisti iš jo UAB (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį šios sumos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti. Bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla iÅ¡skirta į atskirÄ procesÄ , veiksmais, visa žala priteisiama iÅ¡ nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo iÅ¡skirta, iÅ¡ jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Jeigu visi nuostoliai iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ vieno skolininko, Å¡is turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ visų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančiÄ dalį (CK 6.280 str.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimÄ UAB (duomenys neskelbtini) priteisė iÅ¡ nuteistojo D. J., kurio atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2010 m. vasario 3 d. ir yra įsiteisėjęs (t. 2, b. l. 142-147, 148-151) bei V. R. solidariai, o ne vien iÅ¡ apelianto, kaip pastarasis nurodė savo skunde. Todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n u t a r i a:

        Â

Nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                        Vidmantas

Mylė                                                                                                                                                                    Â

Teisėjai                                                                                               Irena

Ivanovienė

                                                                                                           Raimundas

Jurgaitis                                                                        Â

                                                                                                                                                                                                                    Â

Kopija tikra

Teisėjas

Vidmantas Mylė