Legislator Case Law & Legislation
a3e0035f-e9c4-41c9-8423-58294b222a5e AI generated

a3e0035f-e9c4-41c9-8423-58294b222a5e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a3e0035f-e9c4-41c9-8423-58294b222a5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), H. E. E., A. G., apie planuojamÄ nužudymÄ nežinojusiais M. T., K. Å ., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymÄ ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumÄ , dalyvavo organizuojant D. B. nužudymÄ kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo Å¡aunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei Å¡audmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

a3e0035f-e9c4-41c9-8423-58294b222a5e · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT (pavyzdžiui, byla Stogmuller prieÅ¡ AustrijÄ ). Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikÅ¡tų ženklų turto dalies netekimÄ , yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Už kaltinamÄ jį R. B. galimam užstato užtikrinimui į Generalinės prokuratÅ«ros sÄ skaitÄ yra įmokėta 20 000 Eur suma, tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , dėl Å¡ios aplinkybės vėlgi visiÅ¡kai nepasisakė, apie jÄ nutartyje net neužsiminė ir, akivaizdu, jos nevertino, kaip ir galimybės taikyti kaltinamojo atžvilgiu kitas kardomÄ sias priemones, BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1S-192-449/2020 Proceso sprendimo kategorijos 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Å iukÅ¡tos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Redui Savickui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

1. R. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), H. E. E., A. G., apie planuojamÄ nužudymÄ nežinojusiais M. T., K. Å ., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymÄ ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumÄ , dalyvavo organizuojant D. B. nužudymÄ kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo Å¡aunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei Å¡audmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER Å¡ovinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat R. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., H. E. E., visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ir sugadino svetimÄ turtÄ , t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2018 m. rugpjūčio 29 d. R. B. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvas kaltinamasis R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir gali daryti naujus sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones negali bÅ«ti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, kadangi Å¡velnesnės poveikio priemonės nepadėtų apsaugoti nuo bandymo iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir netrukdomo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

5. Kaltinamojo R. B. gynėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį, paskirti suimtajam kardomÄ jÄ priemonę – 20 000 Eur užstatÄ bei kitas už suėmimÄ Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra formalizuota, priimta tinkamai neįvertinus visų kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) sprendime, priimtame byloje Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ , pabrėžė ne tik tai, kad „pagrįsto įtarimo, jog sulaikytasis padarė nusikaltimÄ , buvimas yra bÅ«tina (sine qua non) suėmimo teisėtumo sÄ lyga“, bet ir tai, kad teismas privalo nustatyti ar kiti teisminių institucijų pateikti pagrindai yra „reikÅ¡mingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymÄ .

BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba kitokiu būdu trukdys procesui.

EŽTT yra ne kartÄ nurodęs, jog inkriminuojamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo/ termino pratęsimo pagrindu. Teismas dominuojančiÄ reikÅ¡mę pratęsiant ilgalaikį suėmimÄ suteikė bÅ«tent kaltinamajam pareikÅ¡tų kaltinimų sunkumui ir gresiančios bausmės griežtumui, taip pat jo tariamiems ryÅ¡iams užsienyje. Spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ teismas nepagrįstai sumenkino R. B. socialinius ryÅ¡ius ir jų tvirtumÄ , remdamasis jo darbu užsienyje, Jungtinėje Karalystėje, bei jam pareikÅ¡tais kaltinimais.

Pažymėtina, kad jo darbas užsienyje ir buvo nulemtas jo socialinių ryÅ¡ių – jis, dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, iÅ¡laikė savo Å¡eimÄ â€“ sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, su kuriais palaikė glaudžius ryÅ¡ius ne tik atvykdamas į LietuvÄ , tačiau ir Å¡eimos nariams atvykstant pas jį į Jungtinę Karalystę, kas teismo liko neįvertinta. Tuo tarpu tai, kad R. B. yra pareikÅ¡ti atitinkami kaltinimai, kurių pagrįstumas dar tik nagrinėjamas, apskritai neturi įtakos vertinant jo socialinių, Å¡eiminių ryÅ¡ių tamprumÄ ir neleidžia jų menkinti.

Be to, kaip minėta, iki suėmimo kaltinamasis dirbo, turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, anksčiau nebuvo teistas, iÅ¡ pareikÅ¡tų kaltinimų, kurių kaltinamasis nepripažįsta, turinio matyti, kad R. B. vaidmuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, jis tiesiogiai nedalyvavo nusikalstamų veikų įvykdyme, atliko tik kai kuriuos parengiamuosius veiksmus Lietuvos Respublikoje. Taigi, be R. B. pareikÅ¡tų kaltinimų sunkumo byloje nėra kitų objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų šį suėmimo taikymo pagrindÄ , „realiÄ â€œ kaltinamojo intencijÄ ir galimybę pasislėpti nuo proceso.

Kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas – manymas, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis R. B. darys naujus nusikaltimus yra deklaratyvus ir įraÅ¡ytas nepagrįstai. Pažymėtina tai, kad Å¡is suėmimo pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie bÅ«simÄ Ä¯tariamojo/kaltinamojo elgesį, t. y. byloje turi bÅ«ti konkretÅ«s duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tokių iÅ¡vadų negalima daryti vien iÅ¡ buvusio elgesio, kaip kad daro teismas nurodydamas, kad kaltinamasis gali „ir toliau“ daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Tokios teismo formuluotės ne tik nepagrindžia Å¡io suėmimo pagrindo buvimo, bet atsižvelgiant į tai, kad R. B. yra neteistas, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, o Å¡ioje byloje jis dar tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, t. y. nėra įrodytas ir pripažintas joks jo nusikalstamas elgesys, nedera su kaltinamajam garantuojama nekaltumo prezumpcija ir suponuoja iÅ¡ankstinį teismo nusistatymÄ dėl jo kaltumo. Gynėjas skunde akcentuoja tai, kad asmeniui pareikÅ¡ti kaltinimai, iÅ¡ jų ir dėl labai sunkių nusikaltimų įvykdymo, savaime dar nėra pagrindas, lemiantis bÅ«tinybę taikyti jam suėmimÄ visÄ bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį, ypač nesant jokių kitų Å¡ios kardomosios priemonės taikymo bÅ«tinybę pagrindžiančių aplinkybių, ir negali paneigti jo teisės bÅ«ti paleistam iÅ¡ suėmimo, kuriÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvienam suimtajam, jo paleidimÄ sÄ lygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismÄ .

Ypatingai pratęsiant suėmimo terminÄ ilgesniam laikotarpiui (suėmimas taikomas jau daugiau kaip pusantrų metų), turi bÅ«ti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl Å¡velnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ä®mokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamÄ jį ar kaltinamÄ jį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sÄ lygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos.

Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT (pavyzdžiui, byla Stogmuller prieÅ¡ AustrijÄ ). Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikÅ¡tų ženklų turto dalies netekimÄ , yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Už kaltinamÄ jį R. B. galimam užstato užtikrinimui į Generalinės prokuratÅ«ros sÄ skaitÄ yra įmokėta 20 000 Eur suma, tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , dėl Å¡ios aplinkybės vėlgi visiÅ¡kai nepasisakė, apie jÄ nutartyje net neužsiminė ir, akivaizdu, jos nevertino, kaip ir galimybės taikyti kaltinamojo atžvilgiu kitas kardomÄ sias priemones, BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Manytina, kad netgi nepaisant teismo taip akcentuojamų kaltinimo sunkumo, gresiančios bausmės, Å¡iuo metu įmokėta užstato suma, taikant jÄ kartu su kitomis už suėmimÄ Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, leidžiančiomis kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietÄ , jo elgesį, pavyzdžiui, intensyvia priežiÅ«ra, tinkamai parinkus jos sÄ lygas, pilnai užtikrintų pakankamÄ kaltinamojo kontrolę proceso metu bei eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens kaltinamojo intencijas, o taip pat ir galimybes slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo, daryti naujas nusikalstamas veikas ar kitaip trukdyti proceso sėkmei.

Esant nurodytoms aplinkybėms, jog R. B. anksčiau neteistas, susaistytas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , legalų pragyvenimo Å¡altinį, už jį jau yra sumokėtas 20 000 Eur užstatas, jis neatliko jokių veiksmų, galinčių trukdyti procesui, ar rodančių jo intencijas vengti proceso, nėra pagrindo sutikti su deklaratyviu skundžiamos nutarties argumentu, jog paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje proceso stadijoje pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti taikant kitas, už suėmimÄ Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti.

7. Kaltinamojo R. B. gynėjo skundas atmetamas.

8. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminÄ trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamÄ jį ar iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nagrinėjamame kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. AukÅ¡tesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais bÅ«dais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Å ie duomenys neiÅ¡nyko ir priimant skundžiamÄ nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų parodymuose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje.

10. Kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. kaltinamas kartu su kitais asmenimis galimai padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, už kurį įstatymas numato labai griežtÄ laisvės atėmimo nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikÅ¡to kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ paskirti bei pratęsti suėmimo terminÄ , vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Teismas pabrėžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis), dėl to nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti objektyvÅ«s faktai, kurie leistų prognozuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

PrieÅ¡ingai negu teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, Kauno apygardos teismas įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y., kad R. B. galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, kuri galimai veikė su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais; kaltinamasis iki sulaikymo dirbo ir gyveno Jungtinėje Karalsytėje, turi sugyventinę ir tris nepilnamečius vaikus, tačiau Lietuvoje lankydavosi itin retai. Vertinant jo pasislėpimo rizikÄ bÅ«tina pastebėti, kad galimai jo padarytų nusikaltimų aplinkybės leidžia spręsti, jog R.

B. turi ryÅ¡ių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, jam gresia labai griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad yra pagrindas manyti, jog, bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Remiantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Sunkus ir apysunkis nusikaltimai, kuriuos padaręs R. B. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad kaltinamojo galbÅ«t padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iÅ¡ anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, padaryti veikiant organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais.

PrieÅ¡ingai, negu teigiama gynėjo skunde, R. B. vaidmuo juose galimai buvo aktyvus, t. y. jis galimai nustatė D. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo dienotvarkę, judėjimo marÅ¡rutus, naudojamas transporto priemones; parinko nužudymui tinkamÄ vietÄ , surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones, teikė kitÄ reikiamÄ pagalbÄ nusikaltimo vykdytojams pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos. Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis Å¡iuo metu planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, bÅ«damas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Skunde teisingai nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo R. B. teises, tačiau, atsižvelgiant į pareikÅ¡tų kaltinimų pobÅ«dį, sunkumÄ , kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Å iuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo R. B. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobÅ«dis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nei skunde nurodomu įneÅ¡tu užstatu, nei kitomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti.

Gynėjas skunde remiasi EŽTT sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali bÅ«ti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisintas. BÅ«tent tai akcentuoja EŽTT praktika (Lukovič prieÅ¡ SerbijÄ , Milankovič ir BoÅ¡njak prieÅ¡ KroatijÄ , Å tvrtecky prieÅ¡ SlovakijÄ ir kt.).

Nei bendra suėmimo taikymo R. B. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam R. B. nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei vieÅ¡ojo intereso apsaugos užtikrinimui. R. B. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK nustatytas Å¡ios kardomosios priemonės taikymo sÄ lygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie Å¡iuo metu neiÅ¡nykę.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis neteistas, turi glaudžius Å¡eiminius bei socialinius ryÅ¡ius, savaime nepaÅ¡alina nustatytų suėmimo pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju net ir ilgai trunkantis R. B. suėmimas pateisina suėmimo laiko trukmę ir atitinka skunde minimos Konvencijos nuostatas ir EŽTT suformuluotus kriterijus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo R. B. gynėjo skundÄ atmesti. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi kaltinamajam R.

B. trims mėnesiams pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Linas Å iukÅ¡ta Linas Žukauskas