a3dfe60e-df9d-4bf1-92dc-4da16c2bd647 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algimantas

Smolskas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-114-2013;

Teisėja: Judita Sungailaitė    Â

                                      Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00265-2012-0;

                                      Â

                                               Procesinio sprendimo

kategorijos: 1.1.8.; Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1.2.14.1.;2.4.6.;

2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2.4.6.4.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,  nuteistajam A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Å akių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi įskaitytas laikas, bei laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-06-04 iki 2012-06-05.

A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymo, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš A. M. priteistas 800 Lt A. I. turtinės žalos atlyginimui.

Automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti teisėtam savininkui G. K..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku bendraudamas telefonu ir betarpiškai susitikęs su A. I. prie (duomenys

neskelbtini), apgaule, tai yra, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini), J. M. priklausančioje atviroje daržinėje esančios savadarbės

priekabos, priklausančios G. A., vertė 3000 Lt, ir J. M., 2000 Lt vertės, priklauso jam, išmainė jas į A. I. priklausantį automobilį „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini), 800

Lt vertės, ir tokiu bÅ«du įgijo minėtÄ automobilį, nukentėjusiajam A. I. padarydamas 800 Lt turtinę žalÄ , A.

G. padarydamas 3000 Lt vertės, ir J. M. padarydamas 2000 Lt vertės turtinę žalÄ .

A. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo tuo, jog 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ J. M. priklausančios atviros daržinės pagrobė A. G. priklausančiÄ savadarbę priekabÄ 3000 Lt vertės, ir J. M. priklausančiÄ savadarbę priekabÄ â€“ 2000 Lt vertės, tuo nukentėjusiesiems A. G. padarė 3000 Lt vertės, ir J. M. padarė 2000 Lt vertės turtinę žalÄ .

Šakių rajono apylinkės teismas 2012-12-18 nuosprendžiu A. M. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, jog kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. numatytų požymių. Vagystėje turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, mechanizmais ir netgi jo vietos pakeitimas, tai yra neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valia, o A. M. neatliko veiksmų, būdingų vagystės objektyviajai pusei.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o: panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A.

M. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu

2 metams; pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirtilaisvės atėmimÄ 2 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. pagrindu, iÅ¡ dalies sudedant bausmę subendrinti su Å akių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartimi subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę - 3 metų laisvės atėmimÄ . Bausmę atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo

A. I. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo

A. M. priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , bei A. I., kaip teisėtam savininkui, grÄ Å¾inti automobilį Audi 80,

v.n. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad teismas neteisingai kaltinamojo A. M. veiksmus kvalifikavo tik pagal LR BK 182 str. 1 d., o ne pagal dviejų nusikaltimų- BK

178 str. 1 d. ir 182 str. 1 d, sutaptį. Apelianto nuomone, teismas teisingai

kvalifikavo kaltinamojo A. M. veiksmus nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, tačiau paliko akivaizdžiÄ spragÄ vertinant

jo veiksmus nukentėjusiųjų A. G. ir J. M. atžvilgiu. A. M. veiksmų kvalifikavimas neatitinka objektyvių aplinkybių, kadangi vadovaujantis teismo logika, nusikaltimas buvo įvykdytas tik nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, o nukentėjusiųjų A. G. ir J. M.- teisėtų savadarbių priekabų savininkų, atžvilgiu nebuvo įvykdytas joks nusikaltimas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme, nustatyta, kad 2012-05-29 A. G. ir J. M. pastebėjo, kad iÅ¡ atviros daržinės, priklausančios J. M., (duomenys neskelbtini) dingo A. G. priklausanti savadarbė priekaba, 3000 Lt vertės ir J. M. priklausanti savadarbė priekaba, 2000 Lt vertės. Å ie asmenys su atitinkamais pareiÅ¡kimais kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Å akių RPK ir pranešė apie turto vagystę. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo institucija 2012-05-29 pradėjo ikiteisminį

tyrimÄ Nr. 91-1-00265-12 pagal LR BK 178 str. 1 d. Vėliau, tyrimo eigoje, A. I. atvykus į Å akių RPK ir paaiÅ¡kinus aplinkybes, buvo

nustatyta, kad minėtas priekabas paėmė A. I., nes buvo suklaidintas A. M. ir jam priklausantį automobilį Audi 80 išmainė į minėtas priekabas.

Å ios aplinkybės rodo, kad A. G. ir J. M. savo turto (savadarbių priekabų) neteko prieÅ¡ savo valiÄ , dėl jiems nežinomų kitų asmenų veiksmų. Teismo iÅ¡dėstytas A. M. veiksmų kvalifikavimas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. yra akivaizdžiai nepakankamas, kadangi kaltinamasis A. M. prieÅ¡ A. G. ir J. M. jokios apgaulės, siekiant užvaldyti priekabas, nenaudojo, apskritai, jis netgi nežinojo, kas yra priekabų savininkai ir su jais nekontaktavo, o naudojo apgaulę, kaip ir pats teismas pripažino, tik nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu, tikslu užvaldyti jo automobilį Audi 80. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo, kad BK 178 str. 1 d. numatytas nusikaltimas asmeniui inkriminuojamas tik tuomet, kai jis tiesiogiai prisiliečia prie daikto, paima rankomis, įrankiais, mechanizmais, pakeičia jo buvimo vietÄ . Kadangi baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad minėtus veiksmus atliktų betarpiÅ¡kai pats kaltinamasis. BK 24 str. 3 d. nurodo, kad nusikaltimo vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis

A. M. turtui pagrobti pasitelkė apgaule suklaidintÄ A. I., kuriam tuo pačiu momentu ir realizavo pagrobtÄ turtÄ -

iÅ¡mainė į Å¡iam priklausantį automobilį. Nukentėjusysis A. I. už minėtų priekabų paėmimÄ baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, kadangi jo veikoje nėra subjektyvinės pusės požymio kaltės - jis veikė įtakotas apgaulės, bÅ«damas įsitikinęs, kad turtÄ paima teisėtai, vykdydamas teisėtÄ mainų sandorį. Kaltinamojo A. M. veiksmai apima ir minėtų priekabų užvaldymÄ , kadangi jis prieÅ¡ svetimu turtu disponuodamas (atlikdamas mainus) pirma turėjo jį užvaldyti ir pasisavinti. IÅ¡ kaltinamojo A. M. parodymų bei kitų objektyvių bylos aplinkybių atskleidžiama jo veiksmų subjektyvinė pusė: jis, suprasdamas, kad svetimas turtas-atviroje daržinėje laikomos priekabos jam nepriklauso, siekė jas pasisavinti ir parduoti ar iÅ¡mainyti į automobilį ir tuo tikslu tyčia, apgaudamas A. I.,

nurodė šiam paimti minėtas priekabas, kaip jam teisėtai priklausančias. A. M. suprato, kad dėl jo veiksmų teisėti priekabų

savininkai praras galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu ir to savanaudiškais tikslais siekė.

Taip pat

skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo nukentėjusiojo A. I. civilinio ieškinio, patikslinto bylos nagrinėjimo

teisme metu. Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 800 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas teisme jis savo ieÅ¡kinį patikslino - reikalavo jam grÄ Å¾inti automobilį Audi 80, kuris tuo metu buvo saugomas individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)", bei priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kadangi automobilis buvo apgadintas. BPK 112 str. nenumato apribojimo civiliniam ieÅ¡kovui keisti civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ jau pradėjus įrodymų tyrimÄ teisme. Toks ydingas įstatymo aiÅ¡kinimas neatitinka tesimų suformuotos praktikos ir nepagrįstai riboja civilinio ieÅ¡kovo teises baudžiamajame procese - ieÅ¡kovui atimama galimybė mažinti ieÅ¡kinio dydį, kai kaltinamasis savanoriÅ¡kai atlygina dalį žalos, atimama galimybė atsisakyti ieÅ¡kinio ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo nagrinėti nukentėjusiojo A. I. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Apeliantas

nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu grÄ Å¾ino G.

K., laikydamas jį teisėtu savininku. Tokį sprendimÄ teismas priėmė nenuosekliai ir prieÅ¡taringai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, neįsigilindamas į sandorių esmę, bet apsiribodamas tik formaliais sutarties požymiais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. I. automobilį Audi 80 įsigijo iÅ¡ J. G. ir kaltinamojo A.

M. apgaulės įtakotas jį išmainė į dvi kaltinamojo pasisavintas savadarbes priekabas. Kadangi tuo metu dar A. I. nebuvo įforminęs automobilio pirkimo-pardavimo sutarties tarp jo ir J. G., jis buvusios savininkės J. G. paprašė pirkimo-pardavimo sutartį surašyti su A. M.. Tai A. I. darė

įtakotas kaltinamojo apgaulės. Vėliau, policijos pareigūnams sulaikius A. M., automobilis patalpintas į individualios įmonės „(duomenys

neskelbtini)" saugomÄ aikÅ¡telę, kaltinamasis automobilį pardavė minėtos įmonės praktikantui G. K., atitinkamai suraÅ¡ydamas pirkimo-pardavimo sutartį tarp jų. Akivaizdu, kad vienintelis teisėtas ir

atitinkantis sandorio Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ buvo pirkimo-pardavimo sandoris tarp J. G. ir A. I.. Antrasis sandoris tarp A. I. ir A. M., teismo, sprendžiant

baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , pagrįstai ir teisingai buvo įvertintas kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir konstatuota, kad automobilis priklausė A. I., dėl kurio praradimo Å¡is patyrė 800 Lt turtinę žalÄ . Å io niekinio sandorio metu A. M. netapo teisėtu savininku, todėl ir negalėjo teisėtai disponuoti automobiliu, todėl jo sudaryta sutartis su G. K. taip pat yra niekinė ir nesukelianti teisinių pasekmių- G. K. netapo teisėtu savininku. CK 4.96 straipsnis numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, o nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė R. Atkočaitienė prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ .

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. M. išteisinimo pagal LR BK 178 str. 1 d. naikinama ir priimamas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , jog A. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. požymių, nes jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo požymių, kadangi jis svetimo turto - savadarbių priekabų nebuvo paėmęs, tačiau tokios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog A. M. 2012 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ J. M. priklausančios atviros daržinės pagrobė A. G. priklausančiÄ savadarbę priekabÄ 3000 Lt vertės, ir J. M. priklausančiÄ savadarbę priekabÄ â€“ 2000 Lt vertės, tuo nukentėjusiesiems A. G. padarė 3000 Lt vertės, ir J. M. padarė 2000 Lt vertės turtinę žalÄ .

Pagal LR BK

178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Å ios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiams bÅ«dinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtÄ slaptÄ arba atvirÄ svetimo turto paėmimÄ ir neatlygintinÄ turto pasisavinimÄ . Pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 1 d. asmeniui inkriminuojamas tik tuomet, kai jis tiesiogiai prisiliečia prie daikto, paima rankomis, įrankiais, mechanizmais, pakeičia jo buvimo vietÄ , yra neteisinga. Kadangi baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad minėtus veiksmus atliktų betarpiÅ¡kai pats kaltinamasis, nes LR BK 24 str. 3 d. nurodo, kad nusikaltimo vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. parodė, kad važiuodamas pro atvirÄ daržinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) pamatė priekabas ir sugalvojo, kad reikėtų jas parduoti, ar iÅ¡mainyti į automobilį. Ä®dėjo į „Valstiečių laikraÅ¡tis“ skelbimÄ , kad parduoda priekabas arba keičia į automobilį. Jam paskambino žmogus ir pasiÅ«lė keisti automobilį Audi 80. Jis Priekabas iÅ¡keitė į minėtÄ automobilį, o vėliau jį sustabdė policijÄ ir automobilį iÅ¡vežė į „(duomenys neskelbtini)s“ aikÅ¡telę. Po to automobilį pardavė aikÅ¡telėje savininkams. Tas priekabas jis matė ne vienÄ kartÄ , nežinojo, kam priekabos priklauso. Priekabų dokumentų neturėjo.

 Taip pat nukentėjusiųjų A. G., J. M. bei A. I. parodymais nustatyta, kad 2012-05-29 A.

G. ir J. M. pastebėjo, kad iš atviros daržinės,

priklausančios J. M., (duomenys neskelbtini) dingo A. G. priklausanti savadarbė priekaba, 3000 Lt vertės ir J. M. priklausanti savadarbė priekaba, 2000 Lt vertės. Šie

asmenys su atitinkamais pareiÅ¡kimais kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Å akių RPK ir pranešė apie turto vagystę. 2012-05-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1 d. Tyrimo eigoje, A. I. atvykus į policijÄ ir paaiÅ¡kinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad minėtas priekabas paėmė A. I., nes buvo suklaidintas A. M. ir jam priklausantį automobilį Audi 80 iÅ¡mainė į minėtas priekabas.

IÅ¡ to seka, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. turtui pagrobti pasitelkė apgaule suklaidintÄ A. I., kuriam tuo pačiu momentu ir realizavo pagrobtÄ turtÄ - iÅ¡mainė į Å¡iam priklausantį automobilį Audi 80. Kaltinamojo A. M. veiksmai apima ir priekabų užvaldymÄ , kadangi jis prieÅ¡ svetimu turtu disponuodamas (atlikdamas mainus) pirma turėjo jį užvaldyti ir pasisavinti. Taip pat kaltinamojo A.

M. parodymai bei nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytinai duomenys neabejotinai patvirtina, kad  A. M., suprasdamas, kad svetimas turtas, atviroje daržinėje laikomos priekabos jam nepriklauso, siekė jas pasisavinti ir parduoti ar išmainyti į automobilį ir tuo tikslu tyčia, apgaudamas A. I., nurodė šiam paimti minėtas priekabas, kaip jam teisėtai priklausančias. Kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų teisėti priekabų savininkai praras galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu ir to savanaudiškais tikslais siekė. Taigi, iš to daroma išvada, kad A. M. veiksmai dėl A. G. ir

J. M. priekabų atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. požymius.

IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmės trukme už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d. Nors prokuroras dėl Å¡io skundo reikalavimo neiÅ¡dėstė iÅ¡samių argumentų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. M. turi bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau neįsigilino į visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybės ir paskyrė nepakankamÄ laisvės atėmimo bausmė dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 2 p. numatytu pagrindu.

LR BK 61 str.

1 d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik jÄ sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį. Atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę teismas skiria skaičiuodamas jÄ nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str.

1 d., 2 d. nuostatose iÅ¡vardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tik reikalaujama motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodoma, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmė yra teisinga tik tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ LR BK 41 str. 2 d., kur iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme iÅ¡vardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Â

Nors A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net tris kartus. Nusikalstamas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Anksčiau jis teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neiÅ¡nykę, todėl A. M. laikomas recidyvistu. Jis ne kartÄ yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad Å akių rajono savivaldybės administracijos GelgaudiÅ¡kio seniÅ«nijos seniÅ«nas A. M. charakterizuoja neigiamai. Nors A. M. atžvilgiu yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis sistemingai daro teisės pažeidimus ir iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, apibÅ«dina jį kaip pavojingÄ visuomenei asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas. Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus neigiamÄ nuteistojo asmenybę,

kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. turi bÅ«ti paskirtos apeliaciniame skunde praÅ¡omos

laisvės atėmimo bausmės, nes tik tokia bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir LR BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. I. buvo pareiškęs 800 Lt civilinį

ieÅ¡kinį, nes jam nėra grÄ Å¾intas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio vykusios

apklausos metu nukentėjusysis patikslino savo civilinį ieÅ¡kinį ir prašė jam grÄ Å¾inti automobilį Audi 80 ir dar priteisti 500 Lt už automobilio sugadinimÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis reikalavimÄ dėl automobilio grÄ Å¾inimo pateikė jau įrodymų tyrimo metu, nusprendė Å¡io reikalavimo nenagrinėti, o automobilį, vadovaudamasis LR BPK 94 str. nuostatomis  grÄ Å¾ino G. K. kaip teisėtam savininkui. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio ir automobilio grÄ Å¾inimu G. K.. Apeliacinės instancijos teismas įvertinę bylos duomenis sprendžia, kad prokuroro skundo argumentai yra tik iÅ¡ dalies teisingi.

IÅ¡ byloje

esančių duomenų matyti, jog automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas daiktu, turinčiu

reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl jo grÄ Å¾inimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas LR BPK 94 str. numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio grÄ Å¾inimo klausimÄ , nurodė, jog A.

I. nepateikė jokių dokumentų, kad jis yra automobilio savininkas, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jį automobilio savininku ir grÄ Å¾inti jam automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentai nesutinka.                 LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. numato, kad priimant nuosprendį turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jei Å¡ie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilęs ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

LR CPK 4.69 str. 1 d. numato, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas. Å iuos reikalavimus savininkas gali pareikÅ¡ti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Å io straipsnio 2 d. numatyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Be to, Å¡io straipsnio 3 d. numatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ visais atvejais. Å i taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.

Taigi, nors A. I. nepateikė automobilio nuosavybės dokumentų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis buvo teisėtas automobilio Audi 80 valdytojas ir savininkas (nors ir prikimo – pardavimo sutarties nebuvo įregistravęs VÄ® „(duomenys neskelbtini)“), nes jis transporto priemonę įgijo iÅ¡ J. G.. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pastaroji teisme apklausta liudytoja. A. I. automobilį Audi 80 prarado dėl kaltinamojo A. M. panaudotos apgaulės jo atžvilgiu, todėl jam ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intas automobilis Audi 80. IÅ¡sprendus

automobilio grÄ Å¾inimo klausimÄ ir įvertinus, tai, kad automobilis grÄ Å¾intas A. I., pastarojo ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tas

civilinis ieškinys dėl 800 Lt turtinės žalos atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti A. I. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl automobilio grÄ Å¾inimo ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis A. I. nesilaikė LR BPK 112 str. reikalavimų civilinį ieškinį

pareikÅ¡ti iki įrodymo tyrimo pradžios. Be to, A. I. tik nukentėjusiojo apklausos metu iÅ¡sakė savo nuomonę apie civilinio ieÅ¡kinio keitimÄ , tačiau toks jo nuomonės iÅ¡sakymas neatitinka civiliniam ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų. Taip pat jis nepateikė ir civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Lt turtinės žalos pagrindžiančių įrodymų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo tokio patikslinto civilinio ieÅ¡kinio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,4 d., 329 str. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.

n u s p r e n d ė:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti

Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal LR BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisintas ir priimti naujÄ

nuosprendį: A. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Pakeisti

Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d.

paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir A. M. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

Å iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams.

Å iÄ bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Å¡uo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi įskaitytÄ laikÄ , bei laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-06-04 iki 2012-06-05.

Panaikinti 2012 m. gruodžio 18 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis nukentėjusiojo A. I. civilinis ieÅ¡kinys dėl 800 Lt tenkintas ir priteistas iÅ¡ A. M. bei automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intas G. K..

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p. automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti nukentėjusiajam A. I..

Nukentėjusiojo

A. I. civilinį ieškinį dėl 800 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                        Algimantas

Smolskas

Teisėjai                                                                                               Regina

Cemnolonskienė

                                                                                                           Viktoras

Preikšas