a3de5f3a-e782-45e8-8e7b-5a4c5df3a007 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-152-404/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50559-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4. (S) PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Plungė Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rÅ«mų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iÅ¡­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tÅ«­ros (Plungė) pro­ku­ro­rės Vitalijos Gabartienės pa­reiÅ¡­ki­mÄ dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo metu surinktÄ me­džia­gÄ , ku­rio­je J.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti (registruota Užimtumo tarnyboje), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, faktiškai (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : 2019 m. lapkričio 23 d. apie 20.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamoji J.

M. tyčia sugriebusi rankomis J. V. už plaukų, tÄ sė jÄ Ä¯ Å¡onus, braižė rankų nagais kaklÄ . Po to, nukentėjusiajai J. V. viena koja įžengus į kaltinamosios kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), ji tyčia abiem rankomis jėga pastÅ«mė Å¡io kambario duris, dėl ko kambario durys trenkėsi į nukentėjusiosios J. V. kÅ«nÄ , dėl ko Å¡i nugriuvo bendro naudojimo koridoriuje ant grindų, o nukentėjusiai gulint ant grindų, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ koja spyrė jai į kairės pusės smilkinį/virÅ¡utinį žandikaulį.

Tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. V. padarė veido, kaklo, deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimus, deÅ¡inio Å¡launikaulio didžiojo gÅ«brio lūžimÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas). Kaltinamoji J. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., nuo 18.00 val., jos ir jos draugo D.

B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko iÅ¡gertuvės, kuriose dalyvavo ji, D. B. ir kaimynė J., kurios pavardės nepamena. J. gyvena tame pačiame bendrabutyje, trečiame aukÅ¡te. IÅ¡gertuvių metu, galėjo bÅ«ti apie 20.00 val., jie trise, t. y. ji, D. B. ir J. buvo išėję iÅ¡ jos namų į trečio aukÅ¡to balkonÄ parÅ«kyti. ParÅ«kę visi trys išėjo iÅ¡ balkono į trečio aukÅ¡to bendro naudojimo koridorių. Einant koridoriumi, ji susiginčijo su J. ir įvykusio ginčo metu, jei neklysta, ji pati pirmoji sugriebė savo abiem rankomis J. už plaukų ir tÄ sė jÄ Ä¯ Å¡onus bei savo abiejų rankų nagais braižė J. kaklÄ .

JÄ nuo J. į Å¡alį atitraukė draugas D. B. Å io įvykio metu trečio aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje kitų asmenų nebuvo, niekas Å¡io įvykio nematė, o Å¡i situacija susiklostė dėl asmeniÅ¡kumų. Po to, kai D. B. atskyrė jÄ Å¡alin nuo J., jiedu su D. B. nuėjo į savo namus. Kiek matė J. įėjo į savo namus. Po to, kai dviese su D. B. grįžo į namus, praėjus gal iki 10 minučių, jai bÅ«nant netoli durų, pamatė, kaip atsidaro buvusios neužrakintos namų durys, kurios darosi į kambario vidų, ir į kambario vidų viena koja įžengė J.

Kadangi ji dar nebuvo nusiraminusi po to koridoriuje įvykusio įvykio, pamačiusi į jos kambarį žengiančiÄ J., dar labiau įsiuto ir iÅ¡karto puolė prie kambario durų bei abiem rankomis jėga stÅ«mė duris, kad uždaryti duris ir į namus neįsileisti J. Ji nematė, kad jos stumiamos kambario durys bÅ«tų kliudžiusios J. kÅ«nÄ , nors kaip ji supranta, taip turėjo bÅ«ti, nes kitaip bÅ«ti negalėjo. Po to, kai užtrenkė kambario duris, jas iÅ¡karto atidarė ir, pažvelgusi į koridorių, pamatė, kad J. yra nugriuvusi ant koridoriaus grindų.

Kokia buvo nugriuvusios ant grindų J. kÅ«no padėtis įvardinti negali, nes tikrai nepamena. Pamena tik tai, kad J. Å¡aukė tokius žodžius: „skauda, labai skauda“. Atidariusi buto duris, ji vėl norėjo pulti prie J., tačiau jÄ sulaikė D. B., kuris savo abiem rankomis jÄ apglėbė ir neleido jai judėti, tačiau ji muistėsi ir iÅ¡silaisvino iÅ¡ D. B. rankų. Tada iÅ¡kart pro buvusias atidarytas savo buto duris iÅ¡bėgo į koridorių prie J., buvusios koridoriuje ant grindų, ir vienÄ kartÄ spyrė koja J.

į veidÄ . Po to prie jos priėjo D. B., kuris sugriebė jÄ ir atitraukė nuo J.. Daugiau ji jokių smÅ«gių J. nesudavė. Å io įvykio metu D. B. J. jokių smÅ«gių nesudavė. Tuo metu, kai ji spyrė koja J. į veidÄ , jokių paÅ¡alinių asmenų koridoriuje nebuvo. Å io įvykio metu tiek ji, tiek D. B., tiek J. buvo neblaivÅ«s. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, pasižada ateityje, kad toks jos poelgis nepasikartos (b. l. 80-81, 82, 83). IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L.

P. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2019 m. lapkričio 24 d. 4.20 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate iÅ¡ Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus gautas praneÅ¡imas apie 2019 m. lapkričio 23 d. 21.13 val. į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pristatytÄ J. V. J. V. po medikų apžiÅ«ros diagnozuotas deÅ¡inės kojos Å¡launikaulio gumburo lūžimas ir ji paguldyta į Plungės r. savivaldybės ligoninės traumatologijos skyrių tolimesniam gydymui.

Tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad J. V. 2019 m. lapkričio 23 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus pas naujai įsikÅ«rusius kaimynus, kurių vardų ir pavardžių nežino. IÅ¡gertuvių metu, vyrui su moterimi susipykus, J. V. bandė juos iÅ¡skirti, todėl vyriÅ¡kis, paėmęs į glėbį J. V., metė į koridorių ant grindų, dėl ko J. V. pajuto aÅ¡trų skausmÄ kojoje ir nebegalėjo pajudėti. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos J.

V. nugabenta į Plungės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio didžiojo gumburo lūžis be žymios dislokacijos, veido, kaklo, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, odos nubrozdinimai. J. V. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 7, 8, 9, 10). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. konstatuoti sužalojimai: veido, kaklo, deÅ¡inės alkÅ«nės odos nubrozdinimai, deÅ¡inio Å¡launikaulio didžiojo gÅ«brio lūžimas.

Veido, kaklo odos nubrozdinimus ji galėjo pairti paveikus šias kūno sritis kietais bukabriauniais daiktais, galimai nagais, o odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje bei dešinio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžimas galėjo gautis virstant ir kontaktuojant su kietu paviršiumi. Nustatytus sužalojimus J. V. patyrė 2019 m. lapkričio 23 d. iki 20.41 val. (GMP iškvietimo data ir laikas). Dėl šlaunikaulio gūbrio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, J.

V. sužalojimas – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 32-33). Liudytojas D. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, vakare, jau tikrai buvo po 18.00 val., jo ir jo sugyventinės J. M. nuomojamame bute, es. (duomenys neskelbtini), vyko iÅ¡gertuvės. IÅ¡gertuvėse dalyvavo jis, J. M. ir kaimynė J., pavardės nepamena. J. gyvena tame pačiame bendrabučio aukÅ¡te. Vykusių iÅ¡gertuvių metu jie trise – jis, J. ir J. buvo išėję į trečio aukÅ¡to balkonÄ parÅ«kyti.

ParÅ«kę iÅ¡ balkono, grįžo koridoriumi į judviejų su J. M. kambarį. Einant link kambario trečio aukÅ¡to koridoriumi, J. M. ir J. tarpusavyje žodžiu sukonfliktavo, tačiau dėl ko jos sukonfliktavo, jis nurodyti negali. IÅ¡girdęs žodinį konfliktÄ , jis atsisuko, nes J. M. ir J. ėjo jam iÅ¡ paskos, ir pamatė, kad J. M. ir J. yra kibusios viena kitai rankomis į plaukus ir tÄ so viena kitÄ bei braižo nagais. Jis, tai pamatęs, abi moteris atskyrė vienÄ nuo kitos. To įvykusio moterų susikibimo metu trečio aukÅ¡to koridoriuje nieko nebuvo, ir niekas Å¡io įvykio nematė.

Jam atskyrus moteris, jis su J. M. įėjo į savo kambarį, o J. ėjo link savo kambario durų. Jam ir J. grįžus į kambarį, jis ėmė jÄ raminti, kadangi Å¡i buvo įsiaudrinusi. Jam ir J. M. grįžus į kambarį ir praėjus gal iki 5 minučių laikotarpiui, į jų kambario duris iÅ¡girdo beldimÄ , po beldimo iÅ¡ karto atsidarė kambario durys, kurios darosi į kambario vidų, ir į kambario vidų viena koja įžengė ta pati J. J. M., tai pamačiusi, akimirksniu puolė prie kambario durų ir abiem rankomis stÅ«mė duris Å¡alin nuo savęs, tikslu jas uždaryti.

Matė, kad J. M. stumtos durys trenkėsi į J. kÅ«nÄ . Po to J. M. atidarė kambario duris, ir jis pamatė, kad J. yra nugriuvusi ant koridoriaus grindų. Kokia buvo nugriuvusios ant grindų J. kÅ«no padėtis, įvardinti negali, nes tikrai nepamena. Po to, kai J. M. atidarė duris, ji vėl puolė prie ant grindų gulinčios ar tai sėdinčios J., tačiau jis sugriebė J. M., bet Å¡i iÅ¡silaisvino iÅ¡ jo rankų ir vėl, pribėgusi prie J., ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė koja J. į veidÄ .

Po to jis vėl sugriebė J. M. ir jÄ nuvedė į kambarį, o jau tada laikė tol, kol ji apsiramino. Tuo metu, kai J. M. spyrė koja J. į veidÄ , jokių paÅ¡alinių asmenų koridoriuje nebuvo. Å io įvykusio įvykio metu tiek ji, tiek J. M., tiek J. buvo neblaivÅ«s. Jis J. atžvilgiu nesmurtavo (b. l. 67-68, 69, 70). Nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 20.00 val. vykusių iÅ¡gertuvių metu tarp nuomininkų, kaip dabar žino, kad tai K. M. ir D. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas.

Kad minėti nuomininkai bÅ«tų tarpusavyje susikibę/susistumdę, to fakto nepamena. Po to žodinis konfliktas tarp jų kaip ir baigėsi. Tada D. B. ėmė žodžiu kabinėtis prie jos, sakydamas jai, kad pastatys jÄ Ä¯ vietÄ bei padarys visame bendrabutyje tvarkÄ ir panaÅ¡iai, tai tarp jos ir D. B. įvyko žodinis konfliktas. Vykusio žodinio konflikto metu ji nepamena, ar tuo metu stovėjo ar sėdėjo, taip pat nepamena, tačiau prie jos priėjo D. B., kuris savo abiem rankomis paėmė jÄ Ä¯ savo glėbį, nunešė iki kambario Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo/išėjimo durų ir, atidaręs kambario duris, jėga stÅ«mė jÄ Å¡alin iÅ¡ savo glėbio, numesdamas jÄ koridoriuje ant grindų.

Ant koridoriaus grindų nukrito ant savo deÅ¡inės kojos į gulimÄ padėtį. Pagrindinis smÅ«gis nukritus ant grindų buvo ant deÅ¡inės kojos Å¡launies virÅ¡utinės dalies. Koridoriaus grindys yra uždengtos guminėmis plytelėmis. Po to, kai ji buvo D. B. jėga numesta ant grindų, ji iÅ¡kart pajuto labai stiprų smÅ«gį deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinėje dalyje, tas skausmas buvo tiesiog veriantis, neiÅ¡kenčiamas. Nuo jai sukelto skausmo ji net negalėjo pajudėti, ėmė lietis aÅ¡aros, ir ji ėmė pusbalsiu Å¡aukti:

„iÅ¡kvieskit man greitÄ ja pagalbÄ â€œ. Pamena, kad, jai Å¡aukiantis pagalbos, prie jos pribėgo K. M. ir ėmė abiejų rankų nagais jėga braižyti jai kaklÄ . Tada ji taip pat juto ne tik skausmÄ deÅ¡inėje kojoje, tačiau ir skausmÄ dėl jai tyčia braižomo kaklo. Kiek tiksliai kartų K. M. braižė jai per kaklÄ , ji įvardinti tikrai negali, nes tikrai nepamena. Po to, jei neklysta kažkas iÅ¡ asmenų, tačiau kas, įvardinti negali, nuo jos atitraukė K. M. Tačiau praėjus kelioms sekundėms, jai toliau gulint koridoriuje ant grindų ir Å¡aukiantis pagalbos, prie jos vėl pribėgo K.

M., ir ji pamena, kaip Å¡i ne mažiau vienÄ kartÄ koja, ant kurios nieko neavėjo, spyrė jai į veidÄ , tiksliau į kairės pusės smilkinį ir kairį virÅ¡utinį žandikaulį. Kas vyko toliau, ji nepamena, matyt buvo praradusi sÄ monę. Kaip per miglÄ pamena, kad prie jos buvo priėjusi kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, kurios duomenų nežino. KÄ toji kaimynė darė priėjusi prie jos, ji nepamena. Po to pamena tik tai, kad ji jau gulėjo Plungės ligoninės priėmimo skyriuje.

Jai medikai nustatė šlaunikaulio didžiojo gumburo lūžį. Šio įvykusio įvykio metu kambaryje, es. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo dar vienas vyriškis, kurio ji jokių duomenų nežino, nes jis yra D. B. draugas, tai jis, jos supratimu, matė šį įvykį. Taip pat namuose buvo K. M. vaikai, tačiau jie tuo metu tikrai miegojo ir turbūt įvykio nematė. Dėl šio įvykio jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Po šio įvykio jos nei D. B., nei K. M. neatsiprašė. Pageidauja, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, tačiau ji, bent jau Å¡iai dienai, civilinio ieÅ¡kinio teikti nenori (b. l. 15-16, 17-18, 19, 20). Papildomai parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. apie 20.00 val. dėl įvykusio įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, gali nurodyti tai, kad galimai dėl to, kad buvo neblaivi, nelabai tinkamai pamena to vakaro įvykusias aplinkybes. Ji neneigia to fakto, kad įvykio metu jÄ galėjo sužaloti vien tik J. M., o D. B. apskritai galėjo jos atžvilgiu neatlikti jokių aktyvių veiksmų (b. l. 21, 22, 23).

Visų Å¡ių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visiÅ¡kai įrodo kaltinamosios J. M. kaltę, kad ji nukentėjusiajai J. V. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , tokia jos veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Civiliniai ieÅ¡kiniai. Ikiteisminio tyrimo metu Å iaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamajai J. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamosios 774,20 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios J.

V. gydymo paslaugas (b. l. 40-41). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kaltinamajai J. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 44,42 Eur Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti (b. l. 54-55). Institucijų, vykdančių privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimÄ â€“ privalomÄ jį sveikatos draudimÄ â€“ vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetencijÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusįjį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiosios J. V. gydymo iÅ¡laidas padengė Å iaulių teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalÄ padariusiÄ J. M. tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Prie ieÅ¡kinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog nukentėjusiosios J.

V. gydymo iÅ¡laidos sudaro 774,20 Eur, po patirtų sužalojimų gydymas nukentėjusiajai buvo bÅ«tinas, todėl Å¡i suma Å iaulių teritorinei ligonių kasai priteistina iÅ¡ kaltinamosios J. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys taip pat pagrįstas, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai J. V. 44,42 Eur ligos iÅ¡mokÄ , kÄ patvirtina ieÅ¡kinio duomenys dėl iÅ¡mokų paskaičiavimo ir nedarbingumo pažymėjimo kopija (b. l. 54-55, 57), po patirtų sužalojimų J.

V. buvo nedarbinga, todėl ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinys tenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis). Kitų proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. J. M., nesunkiai sutrikdydama kito asmens sveikatÄ , padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, anksčiau neteista (b. l. 89), vienerių metų laikotarpiu vienÄ kartÄ bausta administracine nuobauda (b. l. 88), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajai už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 84-86), panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

J. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kuriÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintÄ laisvės apribojimo bausmę 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimÄ visÄ bausmės laikÄ nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Priteisti iÅ¡ J. M. 774,20 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 20 ct) Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iÅ¡ J. M. 44,42 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 42 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti J. M., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo Å¡io dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylÄ teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ar dydžiu, galės paskirti bet kokiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę.

Jei kaltinamoji Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Tei­sė­jas (paraÅ¡as) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis