a3dcd5eb-f8ab-4cda-85ef-587c0dcc5dc6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1018/2014Teisminio proceso Nr.2-55-3-00725-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 122.4.; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, Å¡io teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, Å¡io teismo teisėjai J.Å iÅ¡kinai atsisakyta priimti, nustatytas terminas ieÅ¡kinio kitos dalies trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo priimti ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutus, aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 855 850 Lt turtinę žalÄ ir 100 000 Lt neturtinę žalÄ , patirtÄ neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-5413-653/2013.

IeÅ¡kovas taip pat prašė teismo iÅ¡reikalauti civilinę bylÄ Nr. 2-5413-653/2013, atsakovais įvardino Lietuvos apeliacinį teismÄ Å¡io teismo teisėjus A.Bukavinienę, A.Jarackaitę, D.Martinavičienę, Vilniaus apygardos teismo teisėjÄ , Å¡io teismo teisėjÄ J.Å iÅ¡kinÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, Å¡io teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, Å¡io teismo teisėjai J.Å iÅ¡kinai atsisakė priimti, kita dalimi nustatė 10 (deÅ¡imties) terminÄ nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos ieÅ¡kinio kitos dalies trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui, Å¡io teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, Å¡io teismo teisėjai J.Å iÅ¡kinai, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė priimti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieÅ¡kinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik valstybei, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, Å¡io teismo teisėjos A.Bukavinienė, A.Jarackaitė, D.Martinavičienė, Vilniaus apygardos teismas, Å¡io teismo teisėja J.Å iÅ¡kinai negali bÅ«ti byloje atsakovais. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nesuformulavo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, kadangi apsiribojo tik apibendrintais teiginiais.

IeÅ¡kovas nenurodė, kaip konkrečiu atveju patirta turtinė ir neturinė žala, kas konkrečiai sudaro praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinę ir neturtinę žalÄ , priežastinį ryšį. Nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai taisytini ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A.

B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti klausimÄ kitam apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio, 115 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įrodymų nepateikimo, reikalavimų aiÅ¡kaus nurodymo, turtinės ir neturtinės žalos pagrindimo. Ä®rodymų nepateikimas nėra esminis trÅ«kumas, dėl kurio nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimus.

PraÅ¡omoje prijungti civilinėje byloje Nr.2-5413-653/2013 yra visi įrodymai, kurie pagrindžia padarytÄ turinę žalÄ , priežastinį ryšį. IeÅ¡kinyje nurodyta, kokiais neteisėtais solidariais teisėjų veiksmai pažeistos teisės padaryta turtinė ir neturinė žala;Dėl dalies pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstai buvo taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovui Lietuvos Respublikai yra nagrinėtini civilinio proceso tvarka, teismai ir teisėjai yra įtraukti ne atsakovais, o atsakovo atstovais;Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuoto privalomo precedento taikymo civiliniame procese, kadangi nesivadovavo įsiteisėjusiais kitų teismų procesiniais sprendimais dėl tų pačių aplinkybių ir faktų;Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Konstitucijos 109, 114 straipsnius, Konvencijos 6 straipsnį, kadangi teismas ir jo teisėjai negali bÅ«ti teisėjais savo paties civilinėje byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos nutartis, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, o kitai nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta, be to keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo.Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl ieÅ¡kinio priėmimoCPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas - kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å ia teise suinteresuotas asmuo turi naudotis sÄ Å¾iningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).Teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas.

Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalis 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Pirma, ieÅ¡kovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ teigdamas, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieÅ¡kinio.

IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, jog siekiama turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ . Pažymėtina, jog pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl Å¡ios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo A. B. atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisėto atsisakymo priimti ieÅ¡kinį atsakovų Lietuvos apeliacinio teismo, Å¡io teismo teisėjų A.Bukavinienės, A.Jarackaitės, D.Martinavičienės ir Vilniaus apygardos teismo, Å¡io teismo teisėjos J.Å iÅ¡kinos atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjų ir teismų imunitetui nuo civilinės atsakomybės už veiksmus, atliktus einant savo pareigas.Antra, ieÅ¡kovas nesutinka, jog teismas be pagrindo nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigojo patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir pateikti įrodymus.

Kaip jau buvo minėta tam, kad bÅ«tų apgintos pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, bÅ«tina sÄ lyga įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis). Besikreipiantis į teismÄ asmuo privalo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), todėl ieÅ¡kovas, siekdamas žalos dėl galimai neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlyginimo, privalo nurodyti, kas ir kokiu bÅ«du turi atlyginti žalÄ , nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iÅ¡ ko susideda 855 850 Lt turtinė ir 100 000 Lt neturtinė žala ir kokie įrodymai jÄ patvirtina (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog procesinio teisinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio formos nesilaikymas gali pažeisti dalyvaujančių byloje asmenų teises, nes nepateikus teismui tinkamai suraÅ¡yto ieÅ¡kinio kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims yra ribojama galimybė gintis nuo tokio ieÅ¡kinio. Be to, tai kliudo teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kadangi bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, remdamasis kuriomis siekia prisiteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, dėl ko negalima suprasti kokiais teismų veiksmais (teisėjų) buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai, todėl pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog turi bÅ«ti Å¡alinami (taisomi) ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.

Dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir perdavimo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti kitos apygardos teismui IeÅ¡kovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Å¡aliÅ¡kumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto (CPK 301 straipsnio 1 dalies, 334 straipsnio 1 dalis). Nebaigtoje nagrinėti byloje teisėjo Å¡aliÅ¡kumo klausimas sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, reiÅ¡kiant motyvuotÄ pareiÅ¡kimÄ atitinkamam teismui.Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Apeliacinės instancijos teismui, sprendžiant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymas perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti kitos apygardos teismui nenagrinėjamas. Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistÄ . TeisėjasKazys KailiÅ«nas