Legislator Case Law & Legislation
a3dc0c72-54aa-4ece-b122-39066d47da18 AI generated

a3dc0c72-54aa-4ece-b122-39066d47da18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a3dc0c72-54aa-4ece-b122-39066d47da18
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2009 m. spalio 8 d. sprendimÄ Nr. 2009/04-4R-267;  2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sustabdyti neteisėtÄ poilsio namelių (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) statybÄ ;

Legislator headnote

AI generated

a3dc0c72-54aa-4ece-b122-39066d47da18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ skundÄ atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai, J. B., J. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-747/2011

Procesinio sprendimo kategorija 26, 13.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jovitai Rinkevičiūtei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ skundÄ atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai, J. B., J. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė

I.

PareiÅ¡kėjas UAB „Belvilis“ skundu (t. I, b.l. 3–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2009 m. spalio 8 d. sprendimÄ Nr. 2009/04-4R-267;

 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sustabdyti neteisėtÄ poilsio namelių (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) statybÄ ;

 3) įpareigoti InspekcijÄ kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti statytojus per nustatytÄ terminÄ savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus poilsio namelių (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , kuris ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniu J. B. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra du pastatai – poilsio nameliai (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 53,88 kv.m). Molėtų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Molėtų administracija) 2009 m. kovo 20 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. P5-20, suteikiantį teisę kiekvieno iÅ¡ poilsio namelių plotÄ padidinti iki 71,25 kv. m. Tokie veiksmai negalėjo bÅ«ti atlikti dėl dviejų aplinkybių:

1) nėra patvirtintas žemės sklypo, kuriame norima padidinti poilsio namelių plotÄ , detalusis planas;

2) ginčo statiniai statomi zonoje, kurioje statinius statyti draudžia teisės aktai. PareiÅ¡kėjo nuomone, poilsio namelių rekonstravimas, pristatant priestatus, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 8.2 punktÄ , turėtų bÅ«ti įvardijamas kaip „nauja statyba“, tad jų statyba be detaliojo plano yra neteisėta. Taigi didinat esamų poilsio namelių plotÄ , keičiasi žemės sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, detalusis planas privalėjo bÅ«ti parengtas.

PareiÅ¡kėjo manymu, argumentas, kad poilsio namelių su priestatais užimamas plotas nesiekia nei pusės maksimalaus 30 procentų žemės sklypo užstatymo tankumo pagal 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.01:2004) 1 priedo 1 lentelę ir todėl nauja statyba, didinanti užstatymo plotÄ , yra galima, yra nepagrįstas, kadangi žemės sklypui turi bÅ«ti taikomi ne bendri maksimalÅ«s užstatymo rodikliai, leidžiami minėto STR 2.02.01:2004, o rodikliai, konkrečiai nustatyti Å¡iam žemės sklypui detaliuoju planu.

Dėl antros aplinkybės pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad visas žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonÄ , kurioje

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 punktÄ vandens

telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos. Taigi adresas iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro kuriame nurodyta, kad ginčo objektai yra Molėtų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime nereiÅ¡kia, jog jis iÅ¡ tiesų yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Kad bÅ«tų galima konstatuoti tokį faktÄ , buvo privalu įsitikinti, ar teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytos (duomenys neskelbtini) kaimo ribos ir ar žemės sklypas į Å¡ias ribas patenka, o tai nebuvo padaryta. PareiÅ¡kėjo duomenimis, (duomenys neskelbtini) kaimo ribos apskritai nėra nustatytos, todėl darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas nepatenka į teisės aktų nustatytas (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Jis patenka į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonÄ ir nuo

jo iki vandens telkinio kranto linijos yra mažesnis nei 100 m atstumas, todėl jame negali būti vykdomi jokie naujų pastatų statybos darbai.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundÄ (t. I, b.l. 63–66) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalį ir 23 straipsnio l dalies 1 punktÄ ir 2002 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto techninio reglamento STR l.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir STR l.01.07:2002) 1 priedo 1 lentelę, poilsio nameliai yra nesudėtingi statiniai (II grupės), kuriems neprivalomas statybos leidimas, todėl, vadovaujantis TPÄ® 22 straipsnio 4 dalimi, jiems nereikia rengti detaliojo plano. Atsakovas pažymėjo, jog tai, kad vietoje raÅ¡tiÅ¡ko savivaldybės tarnautojo pritarimo buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, kurio STR 1.01.07:2002 normos nereikalauja, laikytina formaliu pažeidimu, kuris nepažeidžia vieÅ¡ojo ar pareiÅ¡kėjo interesų. Dėl argumento, kad statiniai statomi zonoje, kurioje statinius statyti draudžia teisės aktai, paaiÅ¡kino, jog ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribos nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neįrodo, kad žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. kovo 24 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, jog žemės sklypas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas,

nurodant jo adresÄ â€žMolėtų rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaimas“. Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių

duomenų, įrodančių, kad žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl jis reikalauja, kad Inspekcija atliktų veiksmus, nustatytus Statybos įstatymo

28 straipsnio 2 dalies 2 punkte (t. y. kreiptųsi į teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti statytojus per nustatytÄ terminÄ savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus (statomus) Poilsio namelių priestatus), o ne 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte (t. y. pareikalautų iÅ¡ statytojo (užsakovo) per nustatytÄ terminÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ar savavaliÅ¡kai pastatytÄ jo dalį ir sutvarkyti statybvietę).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepime (t. I, b.l. 111–112) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas remiasi TPÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamas leistinas sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas, tuo tarpu ginčo atveju leistinumo ribos nebuvo pažeistos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – ir Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos) 127.9.1 punkto nuostata, kuria remiasi pareiÅ¡kėjas, taip pat netaikoma, vykdant statybas kaimo teritorijoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu (t. II, b. l. 4–12) skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas nurodė, kad remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 ir 17 dalimis (2009-09-22 įstatymo Nr. XI-421 redakcija) ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 7 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad pagal ištirtus bylos įrodymus kiekvieno poilsio namelio plotas iki rekonstrukcijos buvo - 53,88 m2, po rekonstrukcijos tapo - 71,25 m2, t. y. kiekvieno jų plotas padidėjo 17,37 m2 (71,25-53,88), t. y. daugiau nei 10 procentų, statyba turėjo būti kvalifikuojama kaip nauja statyba. Tačiau statybos leidimas statinio statybai privalomas tik Statybos įstatymo 23 straipsnio

1 dalyje (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) numatytais atvejais. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad projektuojami priestatai priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams, o statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 7-8 punktuose, numatyta kad tokiu atveju statybos leidimo nereikia.

Pažymėjo, kad 2004 m. sausio 15 d. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai yra rengiami

detalieji planai. Atsižvelgiant į minėtÄ nuostatÄ poilsio namelių priestatų, kaip II grupės nesudėtingų statinių,

statybai nereikalingas statybos leidimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal TPÄ® 22 straipsnio 3 dalį detalusis planas taip pat neturi bÅ«ti rengiamas. Dėl Å¡ios normos prieÅ¡taravimo TPÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktui (detalusis planas yra rengiamas, kai keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo bÅ«das ir (ar) pobÅ«dis, leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas) kolegija pasisakė, kad Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingos dvi aplinkybės - a) keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų; b) keičiamas leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Todėl, nagrinėjant atidalinto 872 m2 kitos (rekreacinės) paskirties žemės sklypo užstatymÄ , buvo galima pagal analogijÄ taikyti kitos (gyvenamosios) paskirties žemės sklypų užstatymo normas, pagal kurias poilsio namelių su priestatais užimamas plotas nesiekia nei pusės maksimalaus 30 procentų sklypo užstatymo tankumo, nurodyto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 1 priedo 1 lentelėje.

Nustatė, jog pagal byloje esančius įrodymus nebuvo pagrindo manyti, kad ginčo teritorija nepatenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, nes pagal VÄ® Registrų centro 2009 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tÄ Nr. (l.l.30.-7120)s-5216 (duomenys

neskelbtini) kaimo ribos yra nustatytos (išbraižytos), atlikus Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių

valstybės registro parengiamuosius darbus, Å¡is kaimas su nustatytomis jo ribomis yra įregistruotas VÄ® Registro centro adresų registre (toliau – ir Adresų registras), o sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Adresų registro duomenų bazėje saugomas (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribas ir bÅ«tent Å¡ių duomenų pagrindu registre yra nurodytas sklypo adresas. Todėl kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus patvirtinti kiti duomenys apie ginčo žemės sklypo buvimo vietÄ (ribas), kolegijos nuomone, pakanka duomenų konstatuoti, kad de facto ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose.

III.

PareiÅ¡kėjas UAB „Belvilis“ apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 18-20) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ patenkinti. Pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokie statybos darbai nėra priskiriami statinio rekonstravimo darbams, nes projekte numatytų poilsio namelių priestatų statyba poilsio namelių bendrÄ plotÄ virÅ¡ija daugiau nei 10 procentų, o tokie darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį laikomi naujo statinio statyba.

2. Naujo statinio statyba atsakovo ginčo žemės sklype yra negalima, nes žemės sklypas patenka į vandens telkinių apsaugos zonÄ , o Specialiosiose žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygose nustatytas draudimas vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus pastatus už kaimo teritorijos ribų. Adresas, kuriame vykdomi statybos darbai, sietinas ne su žemės sklypo paÅ¡tiniu adresu, kuris kitoks nei miestas, miestelis ar kaimas, pagal galiojančius teisės aktus yra negalimas, bet su faktinėmis kaimo, kaip gyvenamosios teritorijos, ribomis, į kuriÄ patenkančių žemės sklypų dominuojanti pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita (gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti), bet ne žemės Å«kio paskirties žemė, kaip kad yra ginčo atveju.

3. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčo žemės sklypas de facto patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, nes tokios ribos privalo būti patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnis), o šio ginčo atveju (duomenys neskelbtini) kaimo ribos nėra patvirtintos.

4. Ginčo žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o Nr. 62/9613 9.2 punkte nurodytas žemės sklypui taikomas specialias naudojimo sÄ lygas patenka į (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonÄ , kuriai taikomi visi Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127 punkte nustatyti apribojimai, įskaitant ir 127.9.1 punkte nustatytÄ apribojimÄ vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus

gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu (t. II, b. l. 25-27) į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ esmės atsakovas palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ pirmosios instancijos teisme. Pateikiami tokie pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

1. Byloje esančiame VĮ Registrų centro rašte pateikta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra įregistruotas Adresų registre, kad Adresų registro duomenų bazėje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribos išbraižytos pagal Valdymo reformos ir savivaldybių reikalų ministerijos užsakymu atliktus Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybės registro parengiamuosius darbus, kurių metu jos buvo nustatytos taip, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, Molėtų rajono savivaldybė) patenka į Adresų registro duomenų bazėje saugomas (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribas.

2. Atsiliepime pažymima, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTÄ®) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės tam tikriems įrodymams. UAB „Belvilis“ teikiama įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N261-2335/2009).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl J. B. priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių poilsio

namelių (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 53,88 kv.m) ploto padidinimo. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti InspekcijÄ imtis su tokiomis statybomis susijusių veiksmų – sustabdyti neteisėtÄ poilsio namelių statybÄ bei kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti statytojus per nustatytÄ terminÄ savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus poilsio namelių priestatus. Taip pat prašė panaikinti Komisijos 2009 m. spalio 8 d. sprendimÄ Nr. 2009/04-4R-267.Â

Byloje nustatyta, jog ginčo statybos pagrindu yra Molėtų rajono savivaldybės 2009 m. kovo 20 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. P5-20, suteikiantis teisę kiekvieno iÅ¡ poilsio namelių plotÄ padidinti iki 71,25 kv. m. PareiÅ¡kėjas teigia, jog teisė atlikti tokius statybos veiksmus J. B. negalėjo bÅ«ti suteikta, nes tokia statyba vertintina kaip nauja statyba, todėl turėjo bÅ«ti rengiamas detalusis planas, be to, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti statoma vandens telkinio apsaugos zonoje.Â

PareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog Å¡iuo atveju statyba turi bÅ«ti vertinama kaip nauja, remiasi STR 1.01.08:2002 (redakcija, galiojusi statybos leidimo iÅ¡davimo metu) 8.2 punktu, kuris naujÄ statybÄ apibrėžia kaip statybÄ , kurios tikslas pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatÄ , neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne. Priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukÅ¡tų, taip pat rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat bÅ«du apskaičiuotÄ statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumÄ . Tuo tarpu Molėtų rajono savivaldybės 2009 m. kovo 20 d. iÅ¡duotame statybos leidime Nr. P5-20 ginčo statyba įvardinta kaip rekonstrukcija. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog statyba Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nauja statyba, tačiau vien tokia aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir įpareigoti InspekcijÄ atlikti jo praÅ¡omus veiksmus.

STR 1.07.07:2002 (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 7 punktas numatė, jog nesudėtingi statiniai skiriami į I ir II grupės nesudėtingus statinius. Kaip matyti iš to paties teisės akto 1 priede pateiktos 1 lentelės, ginčo statiniai šiuo atveju priskirtini II grupės nesudėtingiems statiniams. Remiantis ginčui išspręsti aktualios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu statybos leidimas nesudėtingų statinių statybai neprivalomas. Tokios išvados negali paneigti ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčo priestatų statybai buvo išduotas statybos leidimas. Ši aplinkybė vertintina, kaip trečiojo suinteresuotojo asmens pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas, kuris negali paneigti kituose teisės aktuose įtvirtintos ginčo priestatų statybos atžvilgiu taikytinos tvarkos.

Ginčui aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 3 dalis, inter alia, nustatė, jog detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas. Kadangi ginčo statiniams statybos leidimas nėra reikalingas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju detaliojo plano rengimas nebuvo privalomas. Pareiškėjo argumentai, kad neparengus detaliojo plano ginčo statyba negalima, vertintini kaip nepagrįsti.

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b.l. 11–12)

patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra Molėtų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime. Nekilnojamojo

turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčijami Nekilnojamojo turto registro duomenys, taip pat nenustatyta, kad minėti duomenys yra nuginčyti ar pakeisti, todėl konstatuotina, jog ginčo žemės sklypas ir statiniai yra (duomenys neskelbtini) kaime.

Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 punktas nustato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Kaip matyti iÅ¡ nurodytos nuostatos, vandens telkinių apsaugos zonose nurodyta statyba draudžiama nurodytais atstumais tuo atveju, jeigu statoma už miestų, miestelių ir kaimų ribų. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra (duomenys neskelbtini) kaime, tai Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 punkte numatyti ribojimai netaikytini. Atsižvelgiant į esamus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ginčo sklypÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, jog teismas turėjo vertinti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribos nėra nustatyta tvarka patvirtintos, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus teismo kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nėra pagrindo įpareigoti InspekcijÄ atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus, yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Roma Sabina Alimienė

Romanas Klišauskas