Legislator Case Law & Legislation
a3db5891-8daa-4970-aa75-904671de885d AI generated

a3db5891-8daa-4970-aa75-904671de885d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a3db5891-8daa-4970-aa75-904671de885d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei, uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

Legislator headnote

AI generated

a3db5891-8daa-4970-aa75-904671de885d · Klaipėdos apygardos teismas: numovė kelnes ir kelnaites bei atėmęs galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamete V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“., prieÅ¡ jos valiÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas

Remigijus Preikšaitis                                  Baudžiamoji byla

Nr.1A-256-462/2011

Teisėja Rūta Laurinonienė                                           Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2.2.;

                                                                                    Â

2.1.15.1.2.  Â

                                                                                 Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Valentino Janonio ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistajam R. L.

gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei, uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

149 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos

bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės

atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams ir trims mėnesiams (6 m. 3 mėn.), bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 7 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. imtinai ir atlikta bausmės dalis pagal Klaipėdos

apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Nuspręsta iÅ¡ R. L. priteisti 30000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt neturtinę žalÄ nukentėjusiajai

V. N.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

R. L. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, pavartodamas fizinį smurtÄ , grasindamas tuoj pat jį pavartoti ir kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis:

jis 2010 m. gegužės 20 d., apie 24 val., Tauragės mieste, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, I. S. priklausančiame bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, pavartodamas jėgÄ ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. N., tai yra parvertęs jÄ kambaryje ant grindų, ranka užspaudęs burnÄ , padarydamas poodines kraujosruvas ant abiejų kelių sÄ narių ir žaizdelę deÅ¡inės ausies spenelyje

auskaro įvėrimo angoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasakė „cypsi–užmuÅ¡iu“,

numovė kelnes ir kelnaites bei atėmęs galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamete V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“., prieÅ¡ jos valiÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendį ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę

suÅ¡velninti bei svarstyti iÅ¡ naujo ir sumažinti priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji lytinio akto pradžioje nieko nesakė ir neÅ¡aukė. Vėliau akto metu ji ėmė Å¡aukti, jog jai skauda, ir jis tuomet delnu uždengė jos burnÄ . IÅ¡ karto nukentėjusiÄ jÄ paleido, prieÅ¡ jÄ jokio smurto nevartojo. Kaip buvo sužalota V. N., paaiÅ¡kinti negali. Po to, kai buvo sulaikytas ir paleistas, buvo nuėjęs pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, atsiprašė, tačiau jam buvo pasakyta, kad jeigu jis nenori sėdėti, tai turi sumokėti 50 000 Lt. Sumokėjus jam Å¡iÄ sumÄ , nukentėjusioji žadėjo pasakyti tiesÄ , kad lytinis aktas tarp jų buvo atliktas abipusiu sutikimu. Prievartinis lytinis aktas yra siejamas su fizinio ar psichinio smurto

panaudojimu. Nustatyti sveikatos sutrikdymai –ausies ir kojų kelių sužalojimai – yra nebūdingi prievartinio,

smurtinio lytinio akto atlikimui. Ant jo (nuteistojo) kÅ«no jokių sužalojimų nenustatyta. Nukentėjusioji aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė savo nenoro su juo atlikti lytinį aktÄ . Kai tik nukentėjusioji ėmė prieÅ¡tarauti lytiniams santykiams, teigdama, kad jai skauda, jis tuoj pat nutraukė lytinį aktÄ .

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas priteisė 30000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt dydžio neturtinę žalÄ nukentėjusiajai. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nebuvo pateikti jokie įrodymai apie nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus, sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ ir kitus požymius, kuriems esant tokios žalos priteisimas

yra galimas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios žodžius. Tiek ikiteisminio tyrimo

institucijos, tiek teismas turėjo nustatyti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai po Å¡io įvykio pati nukentėjusioji ar jos sesuo ir kiti giminaičiai telefonu su juo bendravo ir kokius turtinius reikalavimus jam kėlė. Todėl galima teigti, kad Å¡iuo tariamu išžaginimu nukentėjusioji ir jos Å¡eimos nariai norėjo pasipelnyti jo sÄ skaita. Teismas, skirdamas jam labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus tokia laisvės atėmimo bausme, be jokios materialinės ir moralinės paramos lieka trys jo iÅ¡laikomos dukros K. ir

G. N. bei D. L.

Nuteistasis

R. L. ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. L. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jokio smurto nevartojo, nukentėjusioji aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė savo nenoro su juo atlikti lytinį aktÄ . Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir net prieÅ¡taringi, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta visiÅ¡kai.

Nuteistojo R. L. kaltė yra įrodyta visumos surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir iÅ¡tirtų teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Nukentėjusioji V. N. aiÅ¡kai nurodė, kad kaltinamasis R. L. pavartojo prieÅ¡ jÄ jėgÄ ir fizinį smurtÄ pargriaudamas jÄ ant grindų, užspausdamas ranka jai burnÄ ir taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei taip atimdamas galimybę jai prieÅ¡intis (b. l. 17–19, 25, 164). Pažymėtina, kad nukentėjusioji turi neįgalumÄ , jai nustatytas kompleksinis sutrikimas: intelekto (nežymus protinis atsilikimas) lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai. Jai paralyžiuota deÅ¡inė koja (b. l. 27, 30–31). Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo aktyviai prieÅ¡intis nuteistajam, nors nuteistasis ir pats negalėjo nesuprasti bei nežinoti, kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad daug metų

pažįsta V. N. Kiek nukentėjusiajai V. N. tiksliai yra metų, nežinojo, manė, kad septyniolika (b. l. 48).

Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis žinojo apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę bei amžių, t. y. kad ji yra nepilnametė, ir tuo pasinaudojo, pavartodamas prieÅ¡ jÄ jėgÄ .Â

Byloje esanti 2010-05-21 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Tauragės skyriaus specialisto išvada Nr. G161/10 (11) patvirtina, kad rasti sužalojimai

V. N. kÅ«ne atitinka lengvÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 27). Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo padaryti Å¡ie sužalojimai – poodinės kraujosruvos ant abiejų kelių sÄ narių ir žaizdelė deÅ¡inės ausies spenelyje auskaro įvėrimo angoje. Å ie sužalojimai galėjo atsirasti kaip pakraujavimas iÅ¡ auskaro įvėrimo angos tempiant auskarÄ , kraujosruvos ant abiejų kelių galėjo bÅ«ti padarytos į Å¡ias vietas suduodant kietais bukais daiktais arba atsitrenkiant į tokius. Be to, Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aplinkybėmis nurodytu laiku ir yra vienodo senumo (b. l. 27).

Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s ir vienodi, tai yra ikiteisminio tyrimo pradžioje jis buvo prisipažinęs padaręs nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 48–49), vėliau pakeitė savo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigdamas padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl teisėjų kolegija juos vertina kritiÅ¡kai kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ ir juos atmeta.

Nuteistojo R. L. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo laikytini nepagrįstais. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. L., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. R. L. nuteistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl laikyti nuteistajam R. L. paskirtÄ bausmę per griežta kolegija nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, artimÄ padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 metų iki deÅ¡imties metų), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. reikalavimų nepažeidė, nes atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 44) ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d., 9 p.).

Be to, R. L. Tauragės rajono apylinkės teismo 2002-03-20 nusprendžiu jau buvo kartÄ nuteistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad pavartodamas fizinį smurtÄ , prievarta lytiÅ¡kai santykiavo su nepilnamete (b. l. 81–83). Teisėjų kolegija mano, kad tai charakterizuoja apeliantÄ kaip asmenį, linkusį daryti tokio pobÅ«džio nusikaltamas veikas. Taigi galima teigti, kad nuteistasis jokių iÅ¡vadų nepadarė, savo elgesio kritiÅ¡kai neįvertino ir vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Å velninti nuteistajam R. L. paskirtÄ bausmę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis

ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau,

kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas R. L. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad nepateikti jokie įrodymai apie nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus, sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ ir kitus požymius, kuriems esant tokios žalos priteisimas yra galimas. Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (b. l. 32–33). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus darbinei veiklai, Å¡eimyniniam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistojo 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametei nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27) ir todėl ji patyrė fizinį skausmÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad prievartaudamas nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ , kuri turi neįgalumÄ , nuteistasis jai sukėlė kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , baimę, nes po patirtų iÅ¡gyvenimų ji jautėsi blogai, verkė, turėjo lankytis pas savo gydytojÄ , vartojo raminamuosius vaistus. Teisėjų kolegija sutinka su Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais, t. y., jog neturtinė žala nepilnametei padaryta dvasinio pobÅ«džio pakenkimais. Nukentėjusioji patyrė pažeminimÄ , nes seksualinį nusikaltimÄ atliko jai gerai pažįstamas asmuo, kurio namuose ji ne kartÄ lankėsi, nes bendravo su nuteistojo žmonos dukra (b. l. 32). Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ .

Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

           Kolegijos pirmininkas                                                           Remigijus

Preikšaitis

Teisėjai                                                                        Valentinas

Janonis

                                                                                               Dalius

Jocys