a3da6893-ee6b-43e9-b99d-e7b6c9ce8d56 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-8061-599/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03171-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. R. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad 2018-09-03 d. buvo aplietas butas, esantis adressu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prasiskverbiant vandeniui pro pastato iÅ¡orines konstrukcijas ir patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo apdraustos pas ieÅ¡kovÄ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. SB00388, draudimo apsauga galiojo įvykio metu).

IeÅ¡kovas dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo 542,28 EUR sumai draudimo iÅ¡mokÄ apdraustųjų patalpų savininkei, be to, vykdant draudiminio įvykio tyrimÄ , remiantis ieÅ¡kovo surinkta informacija ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrÄ sias namo konstrukcijas yra atsakingas atsakovas, be to, ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiÅ«ros akto, sÄ matos, draudimo iÅ¡mokos skaičiavimo iÅ¡vados, draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nurodymo ir kt. dokumentų kopijos.

Atsakovui, t. y. kaip atsakingam už žalÄ asmeniui, buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau atsakovas geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje administratorius, kuris yra atsakingas už namo bendrÄ sias konstrukcijas, be to, atsakovas, t. y. kaip namo administratorius prižiÅ«rintis namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamÄ vamzdžių funkcionavimÄ . IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ ir nurodė, jog už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrÄ sias konstrukcijas yra atsakingas pastato administratorius, t. y. atsakovas, ir nagrinėjamu atveju už padarytÄ Å¾alÄ dėl įvykusio užliejimo yra atsakingas ir kaltę turi prisiimti bÅ«tent atsakovas, kadangi atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, yra atsakingas už bendrÄ sias pastato konstrukcijas, o nagrinėjamu atveju – už namo iÅ¡orinę sienÄ .

Be to, atsakovas Å¡iuo atveju buvo nepakankamai apdairus bei nepakankamai vykdė savo pareigas ir jokių veiksmų dėl bendrosios namo sienos tvarkymo nesiėmė. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė atsakovo pareigų tinkamu neatlikimu, t. y. atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, turėjo ne tik patikrinti namo sienos bÅ«klę, bet ir laiku jÄ suremontuoti, kad neįvyktų jokia avarija, tačiau Å¡iuo atveju atsakovas neveikė pakankami apdairiai, t. y. kaip priklauso verslo subjektui, jog bÅ«tų apsaugotas administruojamas turtas.

Be to, atsakovas, t. y. kaip verslo subjektas, gauna atlygį už vykdomÄ priežiÅ«rÄ ir žala Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo aplietas nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir padarytos žalos dydis sudaro 542,28 EUR sumÄ bei Å¡iai žalai pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje yra nurodyti visi darbai ir medžiagos, kurių reikėjo buto užliejimo padariniams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju deliktinė civilinė atsakomybė atsakovui kyla be kaltės, tačiau ieÅ¡kovas pažymi, jog atsakovo kalti veiksmai yra akivaizdus, kadangi atsakovas, t. y. kaip namÄ administruojanti įmonė, netinkamai teikė administravimo paslaugas ir laiku nesuremontavo namo sienos, be to, trÅ«kusi namo siena yra priskirtina prie bendrųjų pastato konstrukcijų, todėl darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent atsakovas, t. y. kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, ir turėjo vykdyti organizacines bei technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektams iÅ¡saugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti ir ne butų savininkai privalėjo prižiÅ«rėti namo iÅ¡orines sienas.

Be to, yra laikoma, jog asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievoles esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamoms sÄ lygoms buvo bÅ«tina ir Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų, t. y. kaip daugiabučio namo administratoriaus funkcijų tinkamo neatlikimo, kadangi atsakovas netinkamai atliko jam priskirtas administravimo ir priežiÅ«ros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo bei nesiėmė avarinio gedimo, t. y. pastato iÅ¡orinės sienos keitimo, paÅ¡alinimo, dėl ko trÅ«kus sienai ir buvo apgadintas nukentėjusiosios turtas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsikertant į atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl neva netinkamo bei neteisingo ieÅ¡kovo žalos dydžio nustatymo, ieÅ¡kovas pabrėžia, jog žala padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, o tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju įgijo atgręžtinio reikalavimo (t. y. subrogacijos) teisę į atsakovÄ , todėl prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ 542,28 Eur sumai draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡o įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu.

Atsakovas nurodė, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nuostatų nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, viena iÅ¡ daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ bei bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

Atsakovas nurodė, jog daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti bei atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimÄ , fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griÅ«ties pavojus ir numatomas priemones jiems paÅ¡alinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę bÅ«klę, be to, atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas bei negali jam daryti Å«kinio ar fizinio poveikio, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su Å¡iuo pastatu, priima pastato savininkai.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas buvo paskirtas ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, bet tai nereiÅ¡kia, jog atsakovui buvo perduotas ir bendros nuosavybės valdymas, be to, atsakovas nesinaudojo pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga, konstrukcijomis, o tik teikė administravimo paslaugas už nustatytÄ atlygį, be to, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, todėl atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti kokios nors žalos atsiradimÄ , nepadarė ir nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu Å¡iuo atveju negali kilti.

Be to, ieÅ¡kovas nenurodė kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, o taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas bÅ«tų pažeidęs teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovo civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju yra negalima. Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas ir buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 146 p. nuostatomis, apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ turi bÅ«ti vertinamas ir metinis pastatų, daiktų, medžiagų nusidėvėjimo laipsnis, tačiau Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar nusidėvėjimas visgi buvo įvertintas.

Atsakovas pateikė triplikÄ ir nurodė, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltės ir nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti kokios nors žalos atsiradimÄ , atsakovas nepadarė, be to, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali ir kilti.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, o taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas bÅ«tų pažeidęs teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovo civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju yra negalima. Atsakovas taip pat pateikė ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kad viena iÅ¡ daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ , todėl daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti ir atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimÄ , fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griÅ«ties pavojus ir numatomas priemones jiems paÅ¡alinti, tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę bÅ«klę ir atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas ir negali jam daryti Å«kinio ar fizinio poveikio, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su Å¡iuo pastatu, prima pastato savininkai.

Atsakovas nurodė, jog dėl minimo įvykio ieÅ¡kovas 2019-01-14 kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas 2019-01-24 pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , kad dėl minimo įvykio niekas nesikreipė ir minėtu laiku jokių avarijų nebuvo fiksuota. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovas buvo paskirtas ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovui buvo perduotas bendrosios nuosavybės valdymas, be to, atsakovas nesinaudojo pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga ir konstrukcijomis, o tik teikė administravimo paslaugas už nustatytÄ atlygį, be to, atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas, o bÅ«tent, tik savininkai priima visus su valdymu ir remontu susijusius sprendimus, dėl kurių ir atsirado žala.

Be to, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal LR CK 6.266 str. nuostatas. Atsakovas nurodė, kad atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, vadovaujasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, ir pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.).

Atsakovas pažymėjo, kad dar 2017-09-25 buvo organizuojamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo butų savininkų susirinkimas, kuris neįvyko. Be to, atsakovas 2018-05-24 atlikdamas statinio apžiÅ«rÄ pastebėjo naujai atsiradusius iÅ¡orinės sienos ir fasado defektus bei aktyviais veiksmais siekė vėl suorganizuoti gyventojų susirinkimÄ aktualiais klausimais ir organizuojamas susirinkimas 2018-07-19 įvyko bei buvo pritarta dėl iÅ¡trupėjusių sienų remonto ir darbai buvo predėti nedelsiant bei užbaigti 2018-09-28 (imtinai).

Atsakovas taip pat nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 146 p. nuostatomis, apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ turi bÅ«ti vertinamas metinis pastatų, daiktų, medžiagų nusidėvėjimo laipsnis, tačiau Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar buto nusidėvėjimas visgi buvo įvertintas. Atsakovas prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ trečiajam asmeniui yra praneÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apdraustas pas ieÅ¡kovÄ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. SB00388, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2018-09-03 d. buvo aplietas butas, esantis adressu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prasiskverbiant vandeniui pro pastato iÅ¡orines konstrukcijas, ir ieÅ¡kovas dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo 542,28 EUR sumai draudimo iÅ¡mokÄ apdraustųjų patalpų savininkei.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2018-11-16 ieÅ¡kovas surašė turto apžiÅ«ros aktÄ , kuriame yra nurodyta, jog patalpas administruoja atsakovas (atliko fasado darbus), be to, ieÅ¡kovas pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuoklę, kuria apskaičiavo 542,28 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2019-01-14 iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ dėl 542,28 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2019-01-24 pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , kad jis administruoja daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Viniuje ir dėl ginčo įvykio niekas į atsakovÄ nesikreipė bei minėtu laiku avarijų nebuvo fiksuota.

Pažymėtina tai, kad LR CK 6.266 str. 1 d. nuostatose yra nustatyta, jog statinių savininkai (valdytojai) žalÄ , atsiradusiÄ dėl statinių trÅ«kumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Å ioje normoje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti yra bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau yra nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

LR CK 6.263 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad skolininku pagal LR CK 6.266 str. nuostatas gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas, be to, statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. nuostatas yra suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę dalyti jam Å«kinį ir fizinį poveikį ir valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (LAT 2007-10-11 nutartis Nr. 3K-7-365/2007).

Be to, netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda neivykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (LR CK 4.82 str. 1 d.). LR CK 4.83 str. 3 d. nuostatose yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Be to, vadovaujantis LR CK 4.84 str. 1 d. nuostatomis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

LR Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatose yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. LR Aplinkos ministro 2002-07-01 Ä®sakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ ir pagal Å¡io Reglamento 9 p. nuostatas, gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. 2001-05-23 Ä®sakymo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3 p. nuostatose yra numatyta, jog pastato administratorius privalo vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010;

LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015). Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK nuostatas Å¡alys turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti savo reiÅ¡kiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , t. y.

Å¡alys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos į civilinę bylÄ privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis LR CPK nuostatomis bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rugtyniÅ¡kumo principais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-02 nutartimi, skirdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ raÅ¡ytiniam nagrinėjimui jau po pasiruoÅ¡imo Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėti teisme (t. y. po dubliko ir tripliko) pakartotinai pasiÅ«lė Å¡alims iki teismo nustatyto procesinio termino (t. y. iki 2020-06-16 (imtinai)) papildomai suteikti galimybę raÅ¡tu pateikti Å¡alių galutinius paaiÅ¡kinimus (argumentus, samprotavimus, baigiamÄ sias kalbas ir kt.), o taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (t. y. jeigu papildomai tokių bÅ«tų) (LR CPK 42 str.. 1 d.).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Å¡alys į Å¡iÄ civilinę bylÄ jau yra pateikusios visus savo turimus įrodymus dėl Å¡ios civilinės bylos esmės ir teismas juos vertins pagal LR CPK nuostatose nustatytas įrodinėjimo taisykles ir teismas negali tapti vienos ar kitos Å¡alies advokatu dar kartÄ papildomai siÅ«lant Å¡alims pateikti visus turimus įrodymus į civilinę bylÄ (LR CPK 176 str. – 179 str.). IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui buvo pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektais, jais rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti, kadangi tai iÅ¡ esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, ir atsakovas, įgyvendindamas namo savininkų teises bei pareigas, susijusias su Å¡ios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, turėjo organizuoti įrangos priežiÅ«ros bei remonto darbus (Å¡iuo atveju namo iÅ¡orinės sienos remonto darbus).

Atsakovas nurodė, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti kokios nors žalos atsiradimÄ nepadarė, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu Å¡iuo atveju negali kilti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visgi atsakovas Å¡iuo atveju jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) neatliko, kadangi ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė tos aplinkybės, kokius visgi neteisėtus veiksmus yra atlikęs atsakovas, o taip pat nėra įrodyta ir aplinkybė, jog atsakovas Å¡iuo atveju bÅ«tų pažeidęs teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs, todėl darytina iÅ¡vada, kad nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovo civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju yra negalima ir ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Sutinkamai su LR CK 6.246 str. 1 d. nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant atsakovo, t. y. kaip namo administratoriaus, atsakomybės klausimÄ yra svarbu nustatyti atsakovo atsakomybės apimtį bei ribas ir įvertinti, kaip atsakovas atliko (ar neatliko) jam teisės aktais pavestas funkcijas.

Sutinkamai su Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtinais LR Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus LR CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.).

Be to, atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, vykdydamas savo pareigas bei funkcijas, taip pat vadovaujasi ir kitais teisės aktais - LR Aplinkos ministro 2016-12- 30 Ä®sakymu Nr. D1 -971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka“, LR Statybos įstatymu ir kt. Teismas, iÅ¡tyręs Å¡ioje civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad norminių aktų pagrindu atsiradusios prievolės atsakovui nėra tokios apimties, jog atsakovas Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti laikomas statinių faktiniu bei realiu valdytoju, t. y. kad atsakovas savarankiÅ¡kai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės ekspoatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimÄ , fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griÅ«ties pavojus ir numatomas priemones jiems paÅ¡alinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę bÅ«klę, ir atsakovas neturi galimybės valdyti pastato, t. y. kaip savininkas, bei negali jam daryti Å«kinio ar fizinio poveikio be butų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai.

Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nors ir buvo paskirtas pastato bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, jog atsakovui buvo perduotas ir faktinis bendros nuosavybės valdymas, kadangi teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui pagal LR CK 6.266 str. nuostatas, todėl ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio matyti, kad dar 2017-09-25 buvo organizuojamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo butų savininkų susirinkimas, kuris neįvyko, be to, atsakovas 2018-05-24, atlikdamas statinio apžiÅ«rÄ , pastebėjo naujai atsiradusius iÅ¡orinės sienos ir fasado defektus bei aktyviais veiksmais siekė vėl suorganizuoti gyventojų susirinkimÄ aktualiais klausimais ir organizuojamas susirinkimas 2018-07-19 įvyko bei buvo pritarta dėl iÅ¡trupėjusių sienų remonto ir darbai buvo predėti nedelsiant bei jie buvo užbaigti 2018-09-28 (imtinai).

IÅ¡ byloje esnčių raÅ¡ytinių įordymų turinio taip pat matyti, kad dėl ginčo įvykio (t. y. buto apliejimo) ieÅ¡kovas 2019-01-14 kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas 2019-01-24 pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , kad dėl minimo įvykio niekas nesikreipė ir minėtu laiku jokių avarijų nebuvo fiksuota. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad prieÅ¡ ginčo įvykį atsakovas buvo informuotas apie visame pastate įvykusias avarijas, butų savininkų pareikÅ¡tus skundus, pretenzijas ir kt. (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Be to, byloje taip pat nėra jokių įrodymų ir apie tai, kada bÅ«tent atsirado ar buvo pastebėti ginčo fasado įtrÅ«kimai, kadangi Å¡i aplinkybė yra taip pat svarbi, nustatant atsakovo pareigų atlikimo (neatlikimo) ribas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant jokių duomenų apie atsakovo neteisėtÄ neveikimÄ , t. y. netinkamÄ atsakovo pareigų vykdymÄ , bei nesant jokių namo butų savininkų sprendimų (skundų, pretenzijų ir kt.) dėl įtrÅ«kusio fasado remonto, ir nesant jokių duomenų apie tai, kada visgi tie fasado įtrÅ«kimai (avarija) atsirado (pasireiÅ¡kė) ir ar atsakovas savalaikai reagavo (nereagavo) į atsiradusius fasado defektus savo kompetencijos ribose, Å¡iuo atveju negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados apie atsakovo atsakomybės klausimÄ (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Be to, taip pat sutiktina ir su atsakovo argumentais Å¡ioje dalyje, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nekonkretizavo, t. y. kokius veiksmus bÅ«tent atsakovas atliko (neatliko) netinkamai, nors ieÅ¡kovas ir turėjo pareigÄ byloje įrodyti Å¡iÄ aplinkybę (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl atlyginant nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ , jis turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į prieÅ¡ žalos atsiradimÄ buvusiÄ padėtį, bet ne į geresnę turtinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatvęs, kad jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas ir pakenkimo metu jo esama bÅ«klė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Be to, atkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti ir tai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkÅ«rimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnių už buvusį, o jeigu pagal tokį skaičiavimÄ atkÅ«rimo iÅ¡laidas visa apimtimi padengs žalÄ padaręs asmuo, tai teisiÅ¡kai reikÅ¡ turto praturtėjimÄ skolininko sÄ skaita (LAT 2001-09-19 nutartis Nr. 3K-3-763).

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas apskaičiavo žalos dydį vadovaudamasis įrodymų visuma, t. y. 2018-11-14 praneÅ¡imu apie įvykį, 2018-11-16 turto apžiÅ«ros aktu, padarytomis nuotraukomis iÅ¡ karto po įvykio, 2018-11-24 Smart Claims žalos administravimo suvestine bei kartu su ieÅ¡kiniu pateikta turto įvertinimo skaičiuote. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tų ieÅ¡kininių reikalavimų dydžiu, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, ar apskaičiuojant padarytos žalos dydį buvo vertintas buto nusidėvėjimas, kadangi vadovaujantis Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 146 p. nuostatomis, apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ turi bÅ«ti vertinamas ir metinis pastatų, daiktų, medžiagų nusidėvėjimo laipsnis, tačiau Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar nusidėvėjimas visgi buvo įvertintas.

Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais apie tai, kad iÅ¡ pateiktų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų turinio Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas paskaičiuojant žalos dydį visgi taikė (ar netaikė) buto nusidėvejimo laipsnį, todėl yra darytina iÅ¡vada, kad žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo klausimas Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo taip pat yra pilnai neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltės ir nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str.

– 179 str.) (LR CK 6.246 - 6.249 str.). Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Erika Stočkienė