a3d96ffb-a046-43ee-83f4-e41684d198f8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas Ž. Bertašius                                         Civilinė byla Nr. e2A-16-479/2016Teisėja D. Vercinskė                                      Proceso Nr. 2-25-3-00872-2013-5                                        Procesinio sprendimo kategorijos (S)                           2.3.2.8.; 3.4.4.15.2.; 3.3.4.4.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016-02-17Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A.

N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. Å . 2013-07-23 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001-01-22 sprendimu pareiÅ¡kėjo tėvui A. Å . buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,05 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant šį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad žemės sklypas buvo grÄ Å¾intas kartu su jame esančiu ir niekam nepriklausančiu statiniu – siloso tranšėja. PareiÅ¡kime nurodoma, kad A. Å . žemės sklypÄ 2011-02-13 įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir nuo tada pareiÅ¡kėjo Å¡eima naudojosi tiek žemės sklypu, tiek jame esančia siloso tranšėja.

PareiÅ¡kime nurodoma ir tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo tėvui A. Å ., pareiÅ¡kėjas paveldėjo 1,05 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir tęsė žemės sklypo bei jame esančios siloso tranšėjos faktinį valdymÄ bei naudojimÄ . 2011-09-19 pareiÅ¡kėjo lėšomis buvo atlikti nekilnojamojo daikto - siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo darbai, pagal kuriuos 2011-09-21 statinys buvo inventorizuotas ir suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, taip pat buvo parengta statinio kadastro duomenų byla ir Å¡is turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad yra visos įstatyme nurodytos sÄ lygos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į siloso tranšėjÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas teismo prašė nustatyti faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į siloso tranšėjÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu pareiÅ¡kėjo M. Å . pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė, kad M.

Å . įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į siloso tranšėjÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo A. N. 2014-08-19 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2014-05-05 jis kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti, kad jis nuosavybės teisėmis valdo siloso tranšėjÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad gavęs Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ sužinojo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimu buvo nustatyta, jog M.

Å . įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į Å¡iÄ siloso tranšėjÄ . Suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad Å¡is statinys jam buvo perduotas pagal tuometinės Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės perdavimo-priėmimo aktÄ , tačiau daiktinės teisės į statinį nebuvo įregistruotos vieÅ¡ajame registre. Suinteresuotas asmuo teigė, kad M. Å . žinojo, kad A. N. valdo siloso tranšėjÄ , nes 2012 metais buvo atliekamas tyrimas dėl Å¡ios tranšėjos naudojimo.

PareiÅ¡kime nurodoma, kad A. N. yra teisėtas siloso tranšėjos valdytojas, todėl Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu nepagrįstai pripažino M. Å . nuosavybės teisę į šį turtÄ ir tuo pažeidė A. N. teises. Dėl to suinteresuotas asmuo teismo prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje ir pareiÅ¡kėjo M. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2014-11-19 nutartimi byla perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.Palangos miesto apylinkės teismas 2015-06-29 sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjo M. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmetė.

Teismas nustatė, kad statinys – siloso tranšėja anksčiau priklausė Kretingos Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovei. Teismas taip pat nustatė, kad Kretingos Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija šį statinį perdavė A. N. kaip atlyginimÄ už darbÄ bendrovėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. N. buvo informavęs M. Å . apie tai, jog siloso tranšėja yra jam priklausantis statinys. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas M. Å . negalėjo manyti, jog niekas už jį neturi daugiau teisių į ginčo objektÄ .

Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. Å . neteisėtai nebuvo įtrauktas į bylÄ nagrinėjant M. Å . pareiÅ¡kimÄ , o priimtas teismo sprendimas pažeidė suinteresuoto asmens A. N. teises. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad M. Å . pagal įgyjamÄ jÄ senatį neįgijo nuosavybės teisės į siloso tranšėjÄ , todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimÄ panaikino ir M. Å . pareiÅ¡kimÄ atmetė. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas M. Å . praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jis ginčo statinį įgijo sÄ Å¾iningai, šį turtÄ valdė atvirai, nepertraukiamai daugiau nei deÅ¡imt metų ir buvo įsitikinęs, kad niekas į šį statinį neturi teisių daugiau už pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir tai, kad A. N. neįgijo nuosavybės teisės į siloso tranšėjÄ , nes nuosavybės teisės įgijimas nebuvo tinkamai įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir teismas Å¡ias aplinkybes turėjo įvertinti.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotu asmeniu neįtraukė V. Å ., kuriai pagal 2014-03-31 panaudos sutartį pareiÅ¡kėjas perdavė naudoti ginčo statinį ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo A. N. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie A.

N. teises į ginčo statinį, todėl pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. Suinteresuotas asmuo teigė, kad jis siloso tranšėjÄ valdė nuo 1994 metų ir teismas Å¡ias aplinkybes įvertino tinkamai. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismas nesprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, todėl teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo netenkino.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jis ginčo statinį įgijo sÄ Å¾iningai, daugiau nei deÅ¡imt metų šį turtÄ valdė atvirai bei nepertraukiamai ir buvo įsitikinęs, kad niekas į šį statinį neturi teisių daugiau už pareiÅ¡kėjÄ . Su Å¡ia skundo nuostata sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.68 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 str.);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui M. Å . nuosavybės teise priklauso 1,05 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į Å¡io žemės sklypo teritorijÄ patenka dalis statinio – siloso tranšėjos. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos 2012-11-28 raÅ¡to matyti, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype yra 20,70 m ilgio siloso tranšėjos dalis, o likusi Å¡io statinio dalis patenka į laisvos valstybinės žemės teritorijÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad iki pareiÅ¡kimo pateikimo Å¡is statinys bei daiktinės teisės į jį vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruotos. PareiÅ¡kėjas byloje įrodinėjo, kad siloso tranšėja kartu su žemės sklypu pareiÅ¡kėjo Å¡eimai buvo perduota nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo procese, todėl niekas neturėjo teisių į šį statinį daugiau, nei pareiÅ¡kėjas. Suinteresuotas asmuo A. N. byloje įrodinėjo, kad jis yra teisėtas siloso tranšėjos valdytojas, todėl pareiÅ¡kėjas M.

Å . negalėjo įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti šį turtÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ginčo statinys – siloso tranšėja anksčiau priklausė Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovei ir buvo įtraukta į Å¡ios bendrovės turto balansÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad Kretingos rajono valdybos 1994-06-16 potvarkiu Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovei suteiktas likviduojamos įmonės statusas. 1994 metais Kretingos rajono Kretingsodžio žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija turto perdavimo – priėmimo aktu siloso tranšėjÄ perdavė A.

N. ir A. L.. Suinteresuotas asmuo A. N. paaiÅ¡kino, kad statinys jam buvo perduotas kaip atlyginimas už jo darbÄ bendrovėje. Å ias aplinkybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir liudytojai A. P. bei P. J.. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti ir tai, kad A. N. 2012-04-17 kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įregistruoti ginčo statinį Nekilnojamojo turto registre, tačiau siloso tranšėja nebuvo įregistruota, nes nebuvo atlikti žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastriniai matavimai.

A. N. praÅ¡ymu buvo atlikti Å¡io statinio kadastriniai matavimai bei suteiktas adresas ginčo objektui. Be to, A. N. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti, kad jis nuosavybės teise valdo siloso tranšėjÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus kolegija konstatuoja, kad A. N. įrodė, kad ginčo statinys jam buvo perduotas teisėtai, todėl jis turėjo daugiau teisių į ginčo statinį nei pareiÅ¡kėjas M.

Å .. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ Å¾iningas daikto valdymas reiÅ¡kia tai, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (LR CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Kolegija atsižvelgia į tai, kad apie A.

N. pretenzijas į ginčo turtÄ pareiÅ¡kėjui buvo žinoma jau 2012 metais, kai tarp Å¡alių buvo kilęs konfliktas dėl neteisėto pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo naudojimo. Akivaizdu, jog A. N. reiÅ¡kiant pretenzijas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinį, pareiÅ¡kėjas M. Å . negalėjo bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau teisių į daiktÄ už jį. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas M. Å . neįrodė, kad jis sÄ Å¾iningai įgijo ginčo statinį ir jį sÄ Å¾iningai valdė visÄ valdymo laikÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir tai, kad A.

N. neįgijo nuosavybės teisės į siloso tranšėjÄ , nes Å¡io statinio nuosavybės teisės įgijimas nebuvo tinkamai įformintas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir teismas Å¡ias aplinkybes turėjo įvertinti. Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad siekiant taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, turi bÅ«ti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgÄ laikÄ ir iÅ¡likti sÄ Å¾iningu, teisėtu, atviru, todėl laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančiÄ nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taigi apeliantas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis sÄ Å¾iningai ir teisėtai pradėjo valdyti daiktÄ ir niekas neturi teisių į šį daiktÄ daugiau nei pareiÅ¡kėjas (LR CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas teisėtai pradėjo valdyti siloso tranšėjÄ . Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad Å¡is statinys pareiÅ¡kėjo tėvui buvo perduotas kartu su žemės sklypu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tačiau bylos duomenys Å¡ių aplinkybių nepatvirtina.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001-01-22 sprendimu pareiÅ¡kėjo tėvui A. Å . buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,05 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant šį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad kartu su sklypu A. Å . bÅ«tų perduotos teisės į ginčo statinį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui A. N. dar 1994 metais buvo teisėtai perduotas ginčo statinys.

Kolegija pažymi, kad teisių į daiktÄ turėjimas įstatyme nėra siejamas iÅ¡imtinai su nuosavybės teise, nes daiktas gali bÅ«ti valdomas ne tik nuosavybės, bet ir kitais įstatyme numatytais pagrindais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjo neturėjo daugiau teisių į ginčo objektÄ už suinteresuotÄ asmenį A. N. ir dėl to negali bÅ«ti laikomas įgijusiu nuosavybės teisę į ginčo statinį įgyjamosios senaties bÅ«du. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotu asmeniu neįtraukė   V.

Å ., kuriai pareiÅ¡kėjas pagal 2014-03-31 panaudos sutartį perdavė naudoti ginčo statinį ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Su Å¡ia skundo nuostata sutikti negalima. LR CPK 266 str. nustato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais - teismo sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys. Nusprendimas yra suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su                        V.

Å . teisėmis ir pareigomis. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad V. Å . yra pareiÅ¡kėjo M. Å . sutuoktinė. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. Å . buvo apklausta kaip liudytoja. Taigi akivaizdu, kad apie vykstantį teismo procesÄ V. Å . buvo žinoma, tačiau nei pareiÅ¡kėjas, nei V. Å . teismo neprašė įtraukti jos į bylÄ suinteresuotu asmeniu bei nepagrindė jos dalyvavimo procese tikslingumo. Ä®vertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje nesprendė dėl V.

Å . teisių ir pareigų nustatymo, pasikeitimo ar pabaigos, todėl priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.Ä®vertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Byloje yra pateikti įrodymai, kad A. N. sumokėjo 1 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos rekomenduojamų dydžių nevirÅ¡ija, yra pagrindas jas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti (LR CPK 98 str.).Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo M. Å . suinteresuotam asmeniui A. N. 1 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegijos pirmininkas                                                                                    ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Kolegijos teisėjai                                                                                          Albina Pupeikienė                                                      Alvydas Žerlauskas                              Â