a3d5ba2b-e5ce-43f4-9f61-65afd66fbcf3 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-158-387/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12089-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. T. (A. T.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutarties, kuria atmestas A.

T. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikslo skyriaus vyresniojo specialisto (toliau - pareigÅ«no) 2013-10-01 nutarimo Nr. 10N-2997574-13 panaikinimo,n u s t a t ė : 2013-09-26 A. T. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 26 d., apie 15 val. 45 min., A. T., Vilniuje, Antakalnio g., vairuodamas automobilį „BMW 320“, valstybinis registracijos numeris BAK 005, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, persirikiuodamas staigiai stabdė, privertė kitÄ eismo dalyvį keisti važiavimo kryptį, bei vengiant susidÅ«rimo staigiai stabdyti, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, be to, vairavo automobilį, kuriam nėra atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106, 140.4, 238 punktų reikalavimus ir padarydamas pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 1242 str. 2 d.. 2013-10-01 pareigÅ«no nutarimu Nr. 10N-2997574-13 A.

T. už pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 1242 str. 2 d., padarymÄ buvo paskirta 1800 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių. 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė A. T. skundÄ dėl 2013-10-01 nutarimo, nurodydamas, kad jis yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 1242 str. 2 d., paskiriant 1800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.

Apeliaciniu skundu A. T. praÅ¡o pakeisti 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikyti jam pažeidimo numatyto ATPK 1242 str. 2 d.. Teismui netenkinus jo skundo, A. T. praÅ¡o iÅ¡dėstyti jam paskirtos baudos mokėjimÄ 20 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 1242 str. 2 d., kadangi nepadarė Å¡iame straipsnyje numatyto pažeidimo. Pasak A. T., jis, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 134 p., buvo priverstas aplenkti prieÅ¡ jį sankryžoje užgesusį, o vėliau labai lėtai pradėjusį važiuoti automobilį.

Be to, prieÅ¡ jį važiavusio automobilio vairuotojas A. B. buvo priverstas stabdyti tik dėl savo kaltės, kadangi pradėjęs važiuoti, važiavo labai lėtai, trukdė eismÄ kitiems, dairėsi į Å¡alis (nes pamatė, kad A. T. lenkimo metu žiÅ«rėjo į jo pusę) bei vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį. Paties A. B. teigimu, jo vairuojamas automobilis užgeso dėl sankabos. Kilus įtarimams dėl sankabos, vairuotojas turėjo bÅ«ti ypatingai atidus kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir laikydamasis bÅ«tinų atsargumo priemonių atsargiai važiuoti ir juolab užleisti jį aplenkiančias transporto priemones.

A. T. pažymi, kad aplenkdamas prieÅ¡ais jį sustojusį, o paskui lėtai važiavusį automobilį, elgėsi pagal KET reikalavimus ir tikrai ne taip, kad jo elgesį galima bÅ«tų apibÅ«dinti kaip chuliganiÅ¡kÄ . Taip pat traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ bÅ«tina nustatyti chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ , KET pažeidimo faktÄ bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Tuo tarpu jo kaltė yra įrodinėjama tik liudytojų parodymais, kurie kartais prasilenkia su elementaria logika.

A. T. teigimu, byloje neįrodyta jo kaltės forma, chuliganiškos paskatos. Nenustatyta kodėl ir dėl ko būtent jis savo veiksmais privertė staiga keisti iš paskos važiavusio automobilio judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų jam savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. A. T. pažymi, kad jis žinodamas, jog prieš jį važiavęs automobilis buvo užgesęs, neturėjo šio automobilio vairuotojo atžvilgiu jokio niekinančio požiūrio, t. y. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų.

Jis neturėjo tyčios pademonstruoti savo iÅ¡skirtinumÄ ar niekinantį požiÅ«rį į kitus. Atvirkščiai, per 3 metus kasdienio vairavimo patirtį niekada nebuvo baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimų padarymÄ . Be to, A. T. akcentuoja, jog dėl jo veiksmų niekas nepatyrė jokios žalos. Teismo praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, A. T. galimai neteks darbo, kas neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį. Taip pat dėl to nukentėtų ir jo Å¡eima, nes iÅ¡ gaunamo atlyginimo A.

T. padeda seniems tėvams, moka kreditÄ . Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.T. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.ATPK 1242 str. 2 d. įtvirtinta, kad chuliganiÅ¡kas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A.

T. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .Apeliaciniu skundu A. T. nesutiko su jam inkriminuojamu ATPK 1242 str. 2 d. numatytu pažeidimu ir nurodė, kad vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 134 p., buvo priverstas aplenkti prieÅ¡ jį sankryžoje užgesusį, o vėliau labai lėtai pradėjusį važiuoti automobilį. Be to, pasak A. T., prieÅ¡ jį važiavusio automobilio vairuotojas A. B. buvo priverstas stabdyti tik dėl savo kaltės, kadangi pradėjęs važiuoti, važiavo labai lėtai, trukdė eismÄ kitiems, dairėsi į Å¡alis (nes pamatė, kad A.

T. lenkimo metu žiÅ«rėjo į jo pusę) bei vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. A. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 4), tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 7, 8, 9) ir liudytojų A.

B. bei D. K. (b. l.

29) parodymais.2013-09-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2985276-13, užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1242 str. 2 d., kurį padarė A. T., nurodyta Å¡io pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių matyti, kad A. T. vairuojamas automobilis užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, autobusų juosta aplenkė prieÅ¡ jį prie Å¡viesoforo stovėjusį, užgesusį, o vėliau lėtai važiuoti pradėjusį automobilį VW „Golf“, o paskui staigiai persirikiavo atgal bei pradėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį.

Tokiu bÅ«du A. T. sukėlė avarinę situacijÄ , kadangi automobilio VW „Golf“ vairuotojas, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, buvo priverstas staiga keisti savo važiavo kryptį. PastarÄ sias aplinkybes patvirtino ir liudytojais teismo posėdyje apklausti automobilio VW „Golf“ vairuotojas A. B. bei kartu su juo važiavusi keleivė D. K.. A. T. nurodytas argumentas, jog Å¡ių liudytojų parodymai prasilenkia su elementaria logika, apeliacinės instancijos teismo laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu, todėl atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek A. B., tiek D. K. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad A. B. ar D. K. norėtų apkalbėti A. T. ar norėtų jam pakenkti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu. Taip pat nepagrįstu laikytinas A. T. skundo argumentas, kad jis buvo priverstas aplenkti prieš jį sankryžoje užgesusį, o vėliau labai lėtai pradėjusį važiuoti automobilį, kadangi vadovavosi KET 134 p. reikalavimais.

Pažymėtina, kad pagal pastarojo KET punkto reikalavimus tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi iš aptariamos teisės normos turinio matyti, jog ji yra taikytina tais atvejais, kai vairuotojas staiga pastebi kliūtį transporto priemonės judėjimo metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, jog abi transporto priemonės (BMW 320 bei VW „Golf“) buvo sustojusios prie šviesoforo, tad užgesus automobiliui VW „Golf“, joks pavojus kitiems eismo dalyviams iškilęs nebuvo, o A.

T. atitinkamai nebuvo jokio bÅ«tinumo autobusų juosta lenkti automobilį VW „Golf“. A. T. teiginio, jog dėl lėtai važiavusio pastarojo automobilio, galėjo susidaryti automobilių spÅ«stys, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. teisės pažeidimas buvo įvykdytas 2013-09-26 (ketvirtadienį), 15.45 val., t. y. ne piko valandÄ .     Negalima sutikti su skundo argumentu, jog vairuotojas A. B. buvo priverstas stabdyti tik dėl savo kaltės, kadangi pradėjęs važiuoti, važiavo labai lėtai, trukdė eismÄ kitiems, dairėsi į Å¡alis (nes pamatė, kad A.

T. lenkimo metu žiÅ«rėjo į jo pusę) bei vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį. Pradedant judėjimÄ , automobiliui, priklausomai nuo jo variklio galingumo, reikalingas tam tikras laiko tarpas, kad iÅ¡sivystytų pakankamai didelis greitis, tad akivaizdu, jog po užgesimo pradėjęs važiuoti automobilis VW „Golf“ negalėjo judėti iÅ¡ karto labai greitai. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du buvo trukdomas eismas kitiems eismo dalyviams. Apeliacinio skundo argumentas, jog A.

B. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį, taip pat laikytinas niekuo nepagrįstu. Skirtingai nei teigiama skunde, tai, kad pasak A. B., jo vairuojamas automobilis užgeso dėl sankabos, nepatvirtina, jog automobilis VW „Golf“ buvo techniÅ¡kai netvarkingas. Ta aplinkybė, jog pradedant judėjimÄ ir per staigiai atleidus sankabos pedalÄ , automobilis užgesta, yra visuotinai žinoma. A. T. skundo argumentas, jog jo elgesys negali bÅ«ti vertintinas kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas, kadangi nebuvo iÅ¡kilęs pavojus eismo ar žmonių saugumui, nepagrįstas.

Akivaizdu, kad A. T. persirikiavus atgal į automobilio VW „Golf“ važiavimo eismo juostÄ bei pradėjus staigiai stabdyti, toks pavojus buvo iÅ¡kilęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pavyko iÅ¡vengti sunkesnių padarinių yra tik laimingas atsitikimas. Apeliacinės instancijos vertinimu, aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. T., nesant svarbių priežasčių, t. y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko iÅ¡kilo pavojus eismo, jo ir kitų žmonių saugumui.

Å iais savo veiksmais pažeidėjas įvykdė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 str. 2 d., už kurį jam buvo paskirta teisinga bei proporcinga padarytam pažeidimui nuobauda.  Apygardos teismas atkreipia pažeidėjo dėmesį į tai, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda tai poveikio priemonė, kurios vienas iÅ¡ tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvÅ«s, nepalankÅ«s nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neiÅ¡vengiami, bet tuo pačiu ir bÅ«tini, nes prieÅ¡ingu atveju nuobaudos bÅ«tų beprasmiÅ¡kos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t.y. neatliktų savo prevencinio vaidmens.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad A.

T. papildomai prašė teismo iÅ¡dėstyti jam paskirtos baudos mokėjimÄ . ATPK 313 str. 4 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas, priėmęs nutarimÄ , ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti. Pažymėtina, kad praÅ¡ydamas iÅ¡dėstyti jam paskirtos baudos mokėjimÄ , A. T. net nenurodė priežasčių, kodėl Å¡is jo praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti tenkintinas.

Teismas tik gali numanyti, jog praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ pažeidėjo yra teikiamas dėl sunkios materialinės padėties, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pastarÄ jÄ aplinkybę, byloje nėra. Be to, pažeidėjo dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad nuobauda jam buvo paskirta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikslo skyriaus vyresniojo specialisto 2013-10-01 nutarimu, tad teismas Å¡iuo atveju nėra organas, priėmęs nutarimÄ A. T. atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. teismas, n u t a r ė : A. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                   Algimantas Valantinas             Â