a3d446a7-b5e4-49f3-a5cc-ff42dcf4551f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-2137/2013Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

S. , I. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies atleisti atsakovai R. S. ir I. S. nuo žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-3336-450/2013 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, pareikÅ¡tÄ atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SALOVĖ“, uždarajai akcinei bendrovei „SALOVĖS LOGISTIKA“, I. S. R.

S. ir pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „SALOVĖS LOGISTIKA“, R. S. , I. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Atsakovai UAB „SALOVĖS LOGISTIKA“, R. S., I. S. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2009 m. gegužės 28 d. laidavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo R.

S. ir 2010 m. kovo 19 d. laidavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „SALOVĖS LOGISTIKA“. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovams buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti - už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo nutartis iÅ¡ dalies buvo pakeista - nustatytas terminas iki 2013 m. liepos 18 d. už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti žyminį mokestį: atsakovui UAB „SALOVĖS LOGISTIKA“ 42475,50 Lt, atsakovui R.

S. 21237,75 Lt ir atsakovei I. S. 21237,75 Lt. Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prieÅ¡ieÅ¡kinį; atmetus šį praÅ¡ymÄ , bet atsižvelgiant į itin didelę žyminio mokesčio sumÄ , nustatyti naujÄ terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino atsakovų R. S. , I. S. praÅ¡ymÄ - nustatė atsakovams R. S. ir I. S. terminÄ iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. sumokėti kiekvienam po 10618,87 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovo UAB „SALOVĖS LOGISTIKA“ praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį apmokėjimo atmetė. Teismas, įvertinęs įrodymus byloje, pripažino, jog atsakovų R. S. , I. A. finansinė padėtis buvo komplikuota, jie neteko darbo, nes UAB „SALOVĖ“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „SALOVĖS LOGISTIKA“ veikla laikinai buvo sustabdyta, jų valdomas nekilnojamas turtas suvaržytas. Pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikti visi duomenys apie atsakovų turtinę padėtį (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitų apie bankų sÄ skaitas, duomenys, iÅ¡ kokių lėšų atsakovai pragyveno ir t. t.).

Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovų nurodytas aplinkybes, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisminės gynybos prieinamumo principus, iÅ¡ dalies tenkino atsakovų praÅ¡ymÄ ir nuo pusės jiems priklausančios sumokėti žyminio mokesčio dalies atleido. Žyminio mokesčio dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovai valdė daug nekilnojamo turto. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovai R. S.ir I. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkino atsakovų R.

S. , I. S. praÅ¡ymÄ - nustatė terminÄ iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. sumokėti už prieÅ¡ieÅ¡kinį kiekvienam po 10618,87 Lt žyminio mokesčio, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovus R. S. ir I. A. atleisti nuo dalies žyminio mokesčio – po 21238,75 Lt kiekvienam – mokėjimo CPK 83 str. 3 d. numatytu pagrindu. Atmetus praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, atsižvelgiant į didelę žyminio mokesčio sumÄ , nustatyti naujÄ terminÄ Å¾yminiam mokesčiui sumokėti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog didelis žyminis mokestis yra reali kliÅ«tis atsakovams pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir ginti savo teisėtus interesus teisme nagrinėjamoje byloje. Atsakovų nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas ir nėra jokios galimybės jo realizuoti. Atsakovai nepateikė banko iÅ¡rašų, kadangi atsakovai Å¡iuo metu nedirba ir gyvena iÅ¡ santaupų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalis, kuria atsakovai R.

S.ir I. S. iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas; prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinama turtinė praÅ¡ančiojo asmens padėtis, todėl pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , tai yra reikalingumÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumÄ . Å io instituto tikslas – atleidimas nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį, jei asmuo dėl turtinės padėties neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę tik iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Su praÅ¡ymu atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliantų pateiktų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų bei Turto areÅ¡to registro iÅ¡rašų matyti, jog apeliantams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas (182-236, 243-248 l.). Apeliantai atskirajame skunde nurodė, jog Å¡iuo metu nedirba ir gyvena iÅ¡ santaupų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantai nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie tikrÄ apeliantų turtinę padėtį, todėl daryti iÅ¡vadÄ pagal pateiktus duomenis, kad apeliantų turtinė padėtis yra sunki ir dėl to reikėtų juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra galimybės (CPK 12 straipsnis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantai neįrodė, jog jų turtinė padėtis sunki, kad negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytos mokėti dalies žyminio mokesčio, ir dėl to sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėti kiekvienam po 10618,87 Lt dydžio žyminį mokestį.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantams nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovai R. S. ir I. S. iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, palikti nepakeistÄ .Nustatyti apeliantams R. S. ir I. S. terminÄ iki 2013 m. spalio 30 d. sumokėti kiekvienam po 10618,87 Lt dydžio žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymÄ . Teisėja                                                                                                                                           Marytė Mitkuvienė