Legislator Case Law & Legislation
a3d3bcc9-279e-4e1e-8ef2-acaa15f5ed47 AI generated

a3d3bcc9-279e-4e1e-8ef2-acaa15f5ed47 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a3d3bcc9-279e-4e1e-8ef2-acaa15f5ed47
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-759-71/2010 pagal ieÅ¡kovo Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovui individualiai įmonei „Šiaurys“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Legislator headnote

AI generated

a3d3bcc9-279e-4e1e-8ef2-acaa15f5ed47 · Lietuvos apeliacinis teismas: birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-759-71/2010 pagal ieÅ¡kovo Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovui individualiai įmonei „Šiaurys“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-1555/2010

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Euler Hermes

Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d.

nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-759-71/2010 pagal ieÅ¡kovo Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovui individualiai įmonei „Šiaurys“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

         Ieškovas

Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui IÄ® „Šiaurys“

bankroto bylÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimo suma yra 46 335,31 Lt. Atsakovas nevykdo prisiimtų skolinių įsipareigojimų, didelė dalis atsakovo turto yra areÅ¡tuota, atsakovo turto nepakanka patenkinti atsakovo kreditorių reikalavimus. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas yra nemokus, todėl teismas atsakovui gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

         Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė atsakovui IÄ® „Šiaurys“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nustatė, kad pagal atsakovo 2010 m. vasario 28 d. balansÄ atsakovo turtas sudarė 1 486 191 Lt, o įsipareigojimai – 1 330 031 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –

800 201 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –

529 830 Lt. Kadangi atsakovas atsiskaitinėja su savo kreditoriais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas aktyviais veiksmais siekia iÅ¡vengti įmonės nemokumo. Teismas pažymėjo, jog atsakovo įsiskolinimai nėra tokie dideli, kad jis nebegalėtų atsigauti ir toliau vykdyti savo veiklÄ . Teismas sprendė, kad nėra Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodytų nemokumo sÄ vokÄ atitinkančių aplinkybių visumos.

         Atskiruoju skundu ieškovas Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio

23 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡kelti atsakovui IÄ® „Šiaurys“ bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. IeÅ¡kovas dėjo pastangas susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ atsakovo neinicijuojant jam bankroto bylos. SkolÄ iÅ¡ atsakovo buvo bandoma susigrÄ Å¾inti: pirma, nesikreipiant į teismÄ ar antstolius (nuo 2008-06-28 iki 2008-09-03); antra, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ per antstolius (nuo 2008-09-03 iki 2010-03-08); trečia, pareiÅ¡kus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2010-03-08). Taigi, atsakovui buvo suteiktos visos galimybės beveik dvejus metus apmokėti dar 2008 m. jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstas atsižvelgė tik į atsakovo nemotyvuotÄ ir apelianto paneigtÄ teiginį, kad atsakovas ketina skolÄ grÄ Å¾inti ir deda tam pastangas. PrieÅ¡ingai, dalį skolos (apie 10 proc.) iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojo antstolis, o ne geranoriÅ¡kai grÄ Å¾ino pats atsakovas. Be to, iÅ¡ antstolio praneÅ¡imų bei Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡rašų matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ atsakovo turto yra vykdomi daugiau kaip dvejus metus.

         2. Teismas vadovaujasi atsakovo 2010 m. vasario 28 d. sudaryto balanso duomenimis. Suprantama, teismas nekvestionuoja Å¡alies pateiktų finansinių dokumentų teisingumo, tačiau privalo sugretinti kitus byloje surinktus įrodymus, kurie atskleidžia tikrÄ jÄ atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo pateiktame 2010 m. vasario 28 d. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e nurodoma, kad turtas, kurio vertė 334 297,87 Lt, nepriklauso atsakovui, o yra lizinguojamas iÅ¡ UAB „DnB NORD lizingas“. Nors pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarkÄ toks turtas įtrauktinas į ilgalaikio turto eilutę, tačiau vertinant atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais reikia priimti domėn aplinkybę, kad Å¡iuo turtu negalės bÅ«ti tenkinami kitų kreditorių, iÅ¡skyrus lizingo davėjÄ , reikalavimai. Be to, 2010 m. vasario 28 d. atsakovo sudarytame ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e nėra lengvųjų automobilių, kai tuo tarpu antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje, areÅ¡tavo lengvuosius automobilius. Esant byloje prieÅ¡taringiems įrodymams, teismas turėjo atsižvelgti ir vertinti atsakovo pateikto balanso duomenų patikimumÄ , bÅ«ti aktyvus ir reikalauti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, kitų įrodymų, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo finansinės padėties atskleidimÄ . Net darant prielaidÄ , kad visas ilgalaikis atsakovo nurodytas turtas galėtų bÅ«ti skiriamas visų kreditorių reikalavimams patenkinti, o debitorių skolos (120 588 Lt) yra realios ir gali bÅ«ti atgautos, akivaizdu, jog atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos (800 201 Lt) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (1 486 191 Lt). Darytina iÅ¡vada, kad teismas neiÅ¡tyrė visų su byla susijusių įrodymų, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovo mokumÄ .

         Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas IÄ® „Šiaurys“ praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti, o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad tinkamai ir laiku nepateikė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo direktorė buvo kasmetinėse atostogose, o įmonėje dirbančio teisininko nėra. Atsakovas pažymi, kad pradedant bankroto procesÄ yra svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovas yra iÅ¡ tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant atsakovÄ , kaip veikiantį rinkos dalyvį. Atsakovas savo įsipareigojimus stengiasi vykdyti pagal galimybes, siekdamas nepažeisti nei vieno iÅ¡ kreditorių interesų, stengiasi iÅ¡vengti nemokumo. Nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovui kelti bankroto bylÄ , teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė kelti bankroto bylÄ .

         Atskirasis skundas tenkintinas.

         Dėl termino atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti atnaujinimo

         Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Svarbiomis Å¡io procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ padavimo terminas yra praleistas nedaug, sÄ Å¾iningai procesiÅ¡kai elgęsis proceso dalyvis teisės pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ neturėtų prarasti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas bylÄ vedė be advokato teisinės pagalbos per įmonės savininkę. Ä®monės savininkei išėjus kasmetinių atostogų, kiti įmonės darbuotojai neturėjo kompetencijos parengti teismui atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, kad terminas praleistas nežymiai. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjo kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad terminÄ atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atsiliepimui paduoti atnaujinamas.

         Dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

         Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iÅ¡keliama, kai yra bent viena Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ; įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovo 2010 m. vasario 28 d. balansÄ atsakovo 2010 m. vasario 28 d. balansÄ atsakovo turtas sudarė 1 486 191 Lt, o įsipareigojimai – 1 330 031 Lt, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 800 201 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 529 830 Lt, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nurodytų nemokumo sÄ vokÄ atitinkančių aplinkybių visumos ir atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, kuris turi esminę reikÅ¡mę, nustatant įmonės (ne)mokumÄ . Teismas, spręsdamas apie įmonės mokumÄ , apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas (CPK 178 str., 185 str., 263 str.), dėl ko, spręsdamas, ar nėra įstatyme numatyto pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymÄ ir materialinės teisės normas (CPK 329 str.,

330 str., ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Ä®monės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimÄ dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. VieÅ¡asis interesas bankroto bylose bei Ä®BÄ® normos įpareigoja teismÄ imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi iÅ¡naudoti visas galimybes, nurodytas Ä®BÄ® bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę bÅ«klę bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo metu bei duomenis apie jo vykdomÄ veiklÄ ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

         Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertę, vadovavosi atsakovo 2010 m. vasario

28 d. balanso duomenimis, tačiau neatsižvelgė į atsakovo pateiktÄ ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad beveik visas į atsakovo balansÄ Ä¯trauktas ilgalaikis turtas yra atsakovo įsigytas lizingo sutarčių pagrindu. Pagal bendrÄ taisyklę įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirkta vertė, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtraukas į įmonės balansÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės turimo turto vertės, nevertino aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl neteisingai nustatė atsakovo turimo turto vertę. Be to, iÅ¡ byloje esančių Centrinės hipotekos įstaigos Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡samios informacijos matyti, kad antstoliai yra areÅ¡tavę atsakovui priklausančias lengvÄ sias transporto priemones, nors atsakovo pateiktame ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e lengvųjų transporto priemonių nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, esant byloje prieÅ¡taringiems įrodymams, turėjo reikalauti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, kitų įrodymų, kurie užtikrintų tikrosios atsakovo turtinės padėties atskleidimÄ .

         Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytÄ teiginį, kad atsakovas atsiskaitinėja su kitais kreditoriais, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas aktyviais veiksmais siekia iÅ¡vengti įmonės bankroto. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, neturėdamas įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsiliepime nurodytÄ teiginį apie atsiskaitymÄ su kitais kreditoriais.

         Minėta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovo finansinės ir turtinės padėties, jo (ne)mokumo, nes, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įraÅ¡yto į įmonės balansÄ realios vertės, bei pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų, neatliktų darbų ir kt.) dydžio ir jų santykio su įmonės realia turto verte.

         Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 8 d.).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

         Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo individualiai įmonei „Šiaurys“ klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

Danutė Gasiūnienė

Danutė Milašienė