2018-05-23 Nr. AB-10214-3-62-3-01646-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-800-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01646-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 5–7), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime (b. l. 32–33) nurodė, kad nuo 2014 iki 2015 metų buvo kalinamas Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, t. y. patalpos plotas neatitiko galiojančių minimalių ploto normų, todėl buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad, apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus kamerose visą parą turėjo būti kameroje, išskyrus vieną valandą turėjo teisę pasivaikščioti lauke. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o Alytaus PN pateikti duomenys apie higienos normų reikalavimų laikymąsi pataisos įstaigoje yra netikslūs. Nerūkantys nuteistieji buvo laikomi kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Atvykus ir išvykstant į pataisos namus asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pažeidė jo teisę į orumą, buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 9–13) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tam tikrais laikotarpiais bausmę atliko baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 10, Nr. 15, Nr. 17. Nurodė, kad pataisos namai vadovaujasi teisės aktais ir užtikrina, kad patalpose būtų tinkama temperatūra, drėgmė, ventiliacija, apšvietimas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pabrėžė, kad pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Alytaus PN teigė, kad neteisėtų veiksmų pareiškėjui nepadarė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 37–40) pareiškėjo skundą atmetė.

6. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas kamerose buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

7. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, jog asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Teismas nustatė, kad būriuose įrengtos skirtos rūkymui vietos, o uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo nustatyti, jog Alytaus PN nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl nekenksmingos sveikatai aplinkos užtikrinimo.

8. Nors pareiškėjas nurodė, kad atvykus ar išvykstant iš pataisos namų asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau, teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, pareiškėjas nenurodė, kada jo apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, kokie daiktai buvo dedami į nešvarias dėžes. Todėl teismas konstatavo, kad šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrindė ir nurodytos aplinkybės, jog pataisos namų pareigūnai su juo netinkamai elgėsi. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo tamsu, drėgna, šalta.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos įstaigoje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms jo fizinėms arba psichinėms savybėms. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtino nei neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, – nei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o kartu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą (b. l. 44), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, atsikirtime (b. l. 55) nurodo, kad nuo 2014 iki 2015 metų buvo kalinamas Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose. Teigia, kad kamerose jam trūko ploto, jų erdvę mažino ir ten buvę baldai. Pabrėžia, kad kai buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, kada buvo sumažinta iki 3 miegamųjų vietų, pasakyti negali. Pareiškėjas nurodo, kad kalint baudos izoliatoriaus kamerose buvo apribota jo teisė bendrauti su artimaisiais, rašyti laiškus, negalėjo pasinaudoti jam suteikta skambučio teise. Pažymi, kad pataisos namų pareigūnai į jo skundus nereagavo, dėl to buvo priverstas save žaloti. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė susirgęs depresija, patyręs sunkius dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas.

12. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 47–49) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie jo patirtą žalą yra nepagrįsti įrodymais. Nėra pagrindo nustatyti, kad Alytaus PN nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarė neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose laikotarpiu nuo 2014 iki 2015 metų.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. nagrinėdama tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

18. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad baudos izoliatoriaus kamerose jam teko per mažas plotas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Alytaus PN pateiktus duomenis apie baudos izoliatoriaus kamerų, kuriose pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų ir užimtų vietų skaičių (b. l. 9–13), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas šiose kamerose buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Teisėjų kolegija minėtų Alytaus PN pateiktų duomenų teisingumu neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad apie tai, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17 buvo ne 3 miegamosios vietos, o 4 miegamosios vietos, pareiškėjas nurodė tik apeliaciniame skunde, nors duomenys apie miegamųjų vietų skaičių buvo pateikti pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktu atsikirtimu į šį atsiliepimą pareiškėjas šių duomenų neginčijo. Todėl šie pareiškėjo teiginiai nevertintini kaip pagrįsti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (t. y., kad, kalint baudos izoliatoriaus kamerose buvo apribota jo teisė bendrauti su artimaisiais, rašyti laiškus, negalėjo pasinaudoti jam suteikta skambučio teise; Alytaus PN pareigūnai į jo skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nereaguodavo, dėl to buvo priverstas save žaloti).

21. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą.

22. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių nenagrinėja.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad prielaida konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą yra tik tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens kalinimo sąlygos buvo netinkamos. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nenustatyta, priešingai, konstatuota, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pabrėžtina, kad net atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui kamerose teko ne mažiau kaip 3 kv. m ploto, o baldų užimamas plotas, vertinant, ar buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką neišskaičiuotinas iš kameros ploto (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Todėl, įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

24. Nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan