Legislator Case Law & Legislation
a3d26725-2d2a-4bb0-a092-18167eb07b7e AI generated

a3d26725-2d2a-4bb0-a092-18167eb07b7e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a3d26725-2d2a-4bb0-a092-18167eb07b7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Procesinio sprendimo kategorija:42.9; 44.5.1; 60; 73.2.6.2;99.5; 114.4; 126.3;   dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovės atstovei E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų

Legislator headnote

AI generated

a3d26725-2d2a-4bb0-a092-18167eb07b7e · Panevėžio apygardos teismas: 976,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-10-15 ieÅ¡kovės darbuotojui L. S. vilkiku VOLVO, valst. Nr. COU 955/BM 298, pervežant užsakovo krovinį  iÅ¡kilo nenumatytų aplinkybių, dėl ko ieÅ¡kovo savininkė priėmė sprendimÄ sukeisti ieÅ¡kovo pervežamÄ krovinį su kito vilkiko kroviniu PrancÅ«zijos mieste Metz, kad tretysis asmuo galėtų su Lietuvai skirtu kroviniu grįžti namo. Vežamų naujų automobilių užvedimo rakteliai buvo laikomi užrakintoje ir su įjungta signalizacija tralo kabinoje. Perkeliant automobilius suveikė L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas

Nuorašas

Civilinė byla Nr. 2-886-544-10

Proceso Nr. 2-59-3-00391-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija:42.9; 44.5.1; 60; 73.2.6.2;99.5; 114.4; 126.3; Â Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                           LIETUVOSÂ

RESPUBLIKOSÂ VARDU

SÂ PÂ RÂ E NÂ DÂ IÂ MÂ AÂ S

2010 m. lapkričio 26 d.

Panevėžys

         Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovės atstovei E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų

reikalavimų L. S.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-886-544-10 pagal ieÅ¡kovės BIÄ® „Automobilių pervežimai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB DK „PZU

Lietuva“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. S., dėl 53 976,44 Lt draudimo išmokos, metinių palūkanų

priteisimo ir

NUSTATĖ:

Ieškovė BIĮ

„Automobilių pervežimai“  prašė priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 53

976,44 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-10-15 ieÅ¡kovės darbuotojui L. S. vilkiku VOLVO, valst. Nr. COU 955/BM 298, pervežant užsakovo krovinį  iÅ¡kilo nenumatytų aplinkybių, dėl ko ieÅ¡kovo savininkė priėmė sprendimÄ sukeisti ieÅ¡kovo pervežamÄ krovinį su kito vilkiko kroviniu PrancÅ«zijos mieste Metz, kad tretysis asmuo galėtų su Lietuvai skirtu kroviniu grįžti namo. Vežamų naujų automobilių užvedimo rakteliai buvo laikomi užrakintoje ir su įjungta signalizacija tralo kabinoje. Perkeliant automobilius suveikė L.

S. vairuoto tralo kabinos signalizacija, po ko vienas iÅ¡ perkrauti laukiančių automobilių VW Tiguan, vin. kodas WVGZZZ5NZ9W050784, buvo nuvarytas. Buvo rasta iÅ¡laužta tralo keleivio pusės durų spynelė ir pasigesta nuvaryto automobilio raktelių. Kadangi L. S. užsienio kalbomis nekalba, apie įvykį buvo informuotas vadybininkas, kuris įvykio apraÅ¡ymÄ anglų kalba telefono žinute atsiuntė L. S., o Å¡is praneÅ¡imÄ nuvežė į policijÄ . Policininkai praneÅ¡imÄ iÅ¡ anglų kalbos iÅ¡vertė į prancÅ«zų kalbÄ .

Vertėjo nebuvo, todėl L. S. pasirašė ant teksto nesuprasdamas jo turinio. Apie draudiminį įvykį  atsakovė buvo informuota. Pervežimo užsakovas Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica, S. L. už pavogtÄ automobilį atlikdamas vienaÅ¡alį įskaitymÄ nuo ieÅ¡kovei skirto atlygio už atliktas pervežimo paslaugas iÅ¡skaičiavo pavogto automobilio vertės 24 208 EUR patirtus nuostolius. Kreipėsi į atsakovę dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau  buvo nurodyta, kad sprendimas nepriimtas, kol negauta visa informacija apie įvykį iÅ¡ policijos. 2009-08-25 raÅ¡tu Nr. 04-15C-52390 atsakovė informavo, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 str. 3 p. (kompensacija negalėtų bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio), vežėjo maksimali atsakomybė dėl prarasto dalies krovinio - automobilio VW Tiguan - sudaro 53 976,44 Lt (prarasto a/m bruto svoris sudaro 1 679,00 kg).

Taip pat buvo praneÅ¡ta, kad atsakovė priėmė sprendimÄ nutraukti žalos bylos administravimÄ ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kadangi  teisėsaugos institucijoje nėra patvirtintas 2008-10-15 vagystės faktas, ieÅ¡kovė pateikė neteisingus duomenis ir informacijÄ apie įvykio aplinkybes. Tačiau netikslumai galėjo atsirasti tik dėl to, kad L. S. nemokėjo užsienio kalbos. Atsakovė 2009-08-25 raÅ¡tu 04-15C-52390 nurodė, kad maksimali atsakovo atsakomybė už prarastÄ krovinio dalį  galėtų bÅ«ti tik 53 976,44 Lt (15 632,65 EUR).

Draudimo sutartis draudimo iÅ¡mokos mokėjimo nesiejo su krovinio vagystės iÅ¡aiÅ¡kinimu ir kaltininko suradimu. Ä®vykis užregistruotas, teisėsaugos institucijos tyrimÄ atliko, kaltininko neiÅ¡aiÅ¡kino, todėl   nėra pagrindo nemokėti atsakovei draudimo iÅ¡mokos. Eksperto praneÅ¡ime Nr. 090293 žalos atsiradimo priežastimi nurodyta tai, kad krovinio dalis iÅ¡ didžiakrÅ«vio automobilio priekabos buvo pavogta nenustatytų nusikaltėlių nenustatytoms aplinkybėms ir kad Å¡is praneÅ¡imas nenulemia Å¡alių atsakomybės laipsnio.

Todėl šis ekspertų pranešimas negali būti  pagrindiniu įrodymu byloje. L. S. neatliko jokių vairuotojui draudžiamų veiksmų, nenutolo nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų gelbėjimo priemonių, sustojimas buvo neišvengiamas, nes iškilo būtinybė sukeisti krovinius, sustojimo aikštelėje buvo įrengta vaizdo kamera, o jei vaizdo įrašas nepadėjo, tai trečiojo asmens kaltės nėra (b. l. 2-4, 140-142).

Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarp Å¡alių tikrai buvo sudaryta draudimo sutartis. Joje yra numatyta besÄ lyginės 1500,00 Lt franÅ¡izės suma pretenzijoms dėl vežamų automobilių, todėl Å¡i suma turi bÅ«ti atimama nuo apskaičiuotos (nustatytos) galutinės draudimo iÅ¡mokos sumos. Pagal bylos įrodymus ir CMR konvencijos nuostatas maksimali atsakomybė dėl prarasto krovinio dalies Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti tik 53 976,44 Lt.

Nurodė, jog 2008-10-23 gavo ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ apie 2008-10-15 įvykį. 2008-12-31, 2009-01-22, 2009-02-11, 2009-04-08 raÅ¡tais kreipėsi į PrancÅ«zijos teisėsaugos institucijÄ praÅ¡ydama pateikti informacijÄ bei dokumentus, bÅ«tinÄ tolimesniam žalos bylos administravimui dėl 2008-10-15 įvykio pripažinimo draudžiamuoju. 2009-01-23 pateikė raÅ¡tÄ PrancÅ«zijos Wolkswagen grupės įmonei, iÅ¡ kurios 2009-02-10 gavo papildomus duomenis ir dokumentus. 2009-05-06 UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į LR AmbasadÄ PrancÅ«zijos Respublikoje praÅ¡ydama padėti gauti atsakymÄ Ä¯ iÅ¡siųstus užklausimus. 2009-05-25 pateikė užsakymÄ nepriklausomiems ekspertams OOO „Lars Krogius“ dėl įvykio aplinkybių ir 2009-08-25 gavo atsakymÄ .

Apie žalos administravimo bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovė buvo informuota. Ä®vertinus gautus įrodymus, draudimo sutarties bei Taisyklių nuostatas 2009-08-25  priėmė sprendimÄ nutraukti Å¡ios bylos žalos administravimÄ ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kadangi 2008-10-15 įvykio faktas nėra patvirtintas teisėsaugos institucijos, be to, nustatyta, jog ieÅ¡kovė pateikė neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes. OOR „Lars Krogius“ ataskaitoje Nr. 090293 nurodyta, kad 2008-10-15 vagystės fakto nurodomoje vietoje tyrimas nepatvirtino, manoma, jog vagystė buvo įvykdyta anksčiau ir kitoje vietoje arba vairuotojas buvo vagystę  padariusių asmenų bendrininkas.

Be to, ieÅ¡kovė atsakovei pateikė vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , kad krovinys buvo pavogtas sugadinus vilkiko durų užraktÄ bei vairuotojui vykdant krovinio perkrovimÄ . Gautose policijos pažymose nurodoma, jog nebuvo nustatyta jokių įsilaužimo į vilkikÄ požymių, be to, įvykį užregistravusiai teisėsaugos institucijai vairuotojas nurodė, jog krovinys pavogtas vakarieniaujant stovėjimo aikÅ¡telės kavinėje. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos ir todėl, kad vairuotojas nesilaikė draudimo sutarties Priede Nr. 2 nustatytų reikalavimų rÅ«pintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga.

OOO „Lars Krogius“  nepriklausomų ekspertų ataskaitoje, kuri yra viena iÅ¡ pagrindinių įrodymų, teigiama, jog vienintelė eksperto apžiÅ«ros metu aptikta vaizdo kamera yra iÅ¡orinėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telės pusėje, žymiai toliau nuo nurodytos įvykio vietos ir kad visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nepritaikyta didžiakrÅ«viams automobiliams statyti ir perkrauti. Automobilio sustojimas Å¡iuo atveju nebuvo neiÅ¡vengiamas ir privalomas, nes jis nebuvo padarytas dėl techninių gedimų negalint toliau važiuoti.

Vairuotojai, norėdami susikeisti pervežamu kroviniu, turėjo tai atlikti saugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje ar netoli stacionaraus milicijos posto. IeÅ¡kovo darbuotojų veika neatitiko apdairaus ir protingo asmens elgesio standartų, todėl yra ieÅ¡kovo kaltė. Todėl atsakovė teigia, kad turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .    Atsakovė taip pat nurodė, kad 2010-09-08 gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinės ryÅ¡ių valdybos 2010-09-06 raÅ¡tÄ Nr. TR/06134/076/LU10, kuriame nurodoma, jog valdyboje gautas Interpolo Liuksemburgo nacionalinio biuro praneÅ¡imas apie rastÄ automobilį „Volkswagen Tiguan“ Vin:WVGZZZ5NZ9W050784 ir praÅ¡oma praneÅ¡ti, ar UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo nuosavybės teisę į minėtÄ automobilį.

Atsakovė pateikė atsakymÄ apie priimtÄ sprendimÄ , o apie minėtÄ praneÅ¡imÄ buvo informuotas ieÅ¡kovės atstovas. Taigi automobilis, dėl kurio vagystės reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , buvo rastas, atitinkamai iÅ¡nyko ir bylos objekto dalykas, o ieÅ¡kovė gali jį susigrÄ Å¾inti.

   Tretysis asmuo L. S. ieÅ¡kinį siÅ«lė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Jis paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju jo krovinys buvo nauji automobiliai. IÅ¡kilus bÅ«tinumui reikėjo perkrauti krovinius, tačiau saugomų aikÅ¡telių ir aikÅ¡telių prie policijos postų PrancÅ«zijoje faktiÅ¡kai nėra arba jos yra prie didžiųjų miestų. Å iuo atveju perkrovimui reikėjo didelės aikÅ¡telės, todėl sustojo aikÅ¡telėje prie marketo. AikÅ¡telėje nebuvo ženklo, kad negalima važiuoti sunkiasvoriams automobiliams.  Joje buvo įrengta kamera. PerkrovimÄ vykdė dienos metu, tačiau baigiantis darbams sutemo. Jis transporto priemonę pastatė aikÅ¡telės pakraÅ¡tyje. Perkeliant 5 automobilį įvyko vagystė. Vilkiko spynelė buvo iÅ¡laužta (prasukta), ko iÅ¡ karto nepastebėjo, o iÅ¡ kabinos pavogti  krovinio (naujo automobilio) užvedimo rakteliai, kuriais automobilis užvestas ir nuvarytas. PrieÅ¡ ta ibuvo bandyta nuvaryti kitÄ automobilį, bet nepavyko jo užvesti. Policijos pareigÅ«nai negreit atvažiavo ir nieko nepažiÅ«rėjo, tik surašė dokumentus ir pavaikščiojo aplink tralÄ . Policijai spynelės iÅ¡laužimo žymių neparodė. Vėliau jai pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kurį žinute anglų kalba atsiuntė vadybininkas iÅ¡ Lietuvos, nes jis pats anglų kalbos nemoka. Policininkas be vertėjo iÅ¡vertė tekstÄ Ä¯ prancÅ«zų kalbÄ , ir jis po juo pasirašė teksto nesuprasdamas.

Ieškinys atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2009-11-17 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovei bankrutavusiai IĮ „Automobilių pervežimai“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Restrus“ (b. l. 31-33). Administratoriaus ieškinys atsakovei pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2008-05-22 ieÅ¡kovė IÄ® „Automobilių pervežimai“ su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė Vežėjo automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (polisÄ ) Nr. PZU Nr. 1093885, pagal kuriÄ buvo apdrausta ieÅ¡kovės atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal CMR konvencijÄ laikotarpiu nuo 2008-05-25 iki 2009-05-24. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu draudimo apsauga galiojo, nėra (b. l. 6-11, 12-14). Byloje nustatyta, kad krovinių pervežimas buvo vykdomas kelių transporto priemone už užmokestį, o krovinio iÅ¡siuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir Å¡ios valstybės yra CMR konvencijos narės (Konvencijos 1 str. 1 p.). 2008-10-15 tretysis asmuo L. S., dirbdamas IÄ® „Automobilių pervežimai“  vairuotoju, vilkiku VOLVO, valst. Nr. COU 955/BM 298, vežė iÅ¡ Ispanijos į VokietijÄ užsakovo Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. krovinį (naujus automobilius) pagal 2008-10-22 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT-P Nr. 0000671 (b. l. 15-16, 28-30). Dėl vairuotojui iÅ¡kilusių problemų ieÅ¡kovės savininkė priėmė sprendimÄ sukeisti  vilkikais vežamus krovinius artimiausiame PrancÅ«zijos mieste Metz, kad tretysis asmuo galėtų su Lietuvai skirtu kroviniu grįžti namo. Perkeliant automobilius stovėjimo aikÅ¡telėje Cora, esančioje 11 Rue des Saules,

a Mondelange PrancÅ«zijos mieste Metz nuo vieno vilkiko į kitÄ suveikė L. S. vairuoto tralo kabinos signalizacija ir vienas iÅ¡

perkrauti laukiančių automobilių VW Tiguan, vin. kodas WVGZZZ5NZ9W050784, buvo nuvarytas. Tretysis asmuo L. S. 2008-10-15 pateikė vietos policijai praneÅ¡imÄ apie minėtÄ Ä¯vykį (b. l. 19). Pervežimo užsakovas Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica, S. L. už pavogtÄ automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovės atlygio iÅ¡skaičiavo pavogto automobilio vertės 24 208 EUR dydžio patirtus nuostolius (b. l. 21). 2008-10-16 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (b. l. 20-23, 132).

Atsakovė dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu sprendimo nepriėmė, kol negavo visos informacijos apie įvykį iÅ¡ policijos ir dokumentų, bÅ«tinų sprendimui priimti, o apie atliekamo tyrimo rezultatus informuodavo ieÅ¡kovę (b. l. 24-26, 118, 119, 121-131). 2008-12-31, 2009-01-23, 2009-02-11, 2009-04-08, 2009-05-06 atsakovė kreipėsi į PrancÅ«zijos teisėsaugos institucijÄ , PrancÅ«zijos Volkswagen grupės įmonę, LR AmbasadÄ PrancÅ«zijoje dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tolesniu žalos administravimu gavimo dėl 2008-10-15 įvykio (b. l. 91-113, 120). 2009-05-25 atsakovė pateikė užsakymÄ ekspertams OOO „Lars Krogius“ dėl policijos pažymos dėl minėto įvykio gavimo bei įvykio aplinkybių nustatymo ir 2009-08-24 minėtų ekspertų iÅ¡vadÄ gavo.

Å ioje iÅ¡vadoje, be kita, ko nurodyta, kad parduotuvės Cora automobilių stovėjimo aikÅ¡telė nebuvo pritaikyta paÅ¡aliniams didžiakrÅ«viams automobiliams statyti bei perkrauti krovinius iÅ¡ vieno tokio automobilio į kitÄ , kad aikÅ¡telėje buvo tik viena vaizdo kamera, tačiau ji buvo iÅ¡orinėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telės pusėje, žymiai toliau nuo nurodytos įvykio vietos (b. l. 42-113). 2009-08-25 raÅ¡tu Nr. 04-15C-52390 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 str. 3 p., kompensacija bet kokiu atveju negalėtų bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio - 53 976,44 Lt.

Ekspertų OOO „Lars Krogius“ ataskaitoje Nr. 090293 nurodžius, kad 2008-10-15 vagystės fakto nurodomoje vietoje tyrimas nepatvirtino, kad manoma, jog vagystė buvo įvykdyta anksčiau ir kitoje vietoje arba vairuotojas buvo vagystę padariusių asmenų bendrininkas, bei  paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovė draudikui pateikė neteisingus duomenis ir informacijÄ apie įvykio aplinkybes, 2009-08-25 UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimÄ nutraukti Å¡ios bylos žalos administravimÄ ir nemokėti draudimo (b. l. 27, 41-113, 116-117).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinės ryšių valdybos 2010-09-06 rašto Nr. TR/06134/076/LU10 matyti, kad Interpolo

Liuksemburgo nacionalinis biuras pranešė, jog automobilis „Volkswagen Tiguan“,Vin:WVGZZZ5NZ9W050784,

surastas (b. l. 152, 153).  IeÅ¡kovė automobilio susigrÄ Å¾inimo procedÅ«ros neinicijavo, nes įmonė yra bankrutuojanti,  dideli automobilio gabenimo kaÅ¡tai, automobilis yra po autoįvykio ir neaiÅ¡ki jo bÅ«klė.

LR CK 6.987 str. numatyta, kad draudikas turi sumokėti draudėjui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, sutartyje ar įstatyme numatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar sutartyje nustatyta tvarka tik jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Byloje surinktų virÅ¡ nurodytų įrodymų pagrindu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta reikalingų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti sÄ lygų visuma ir yra pagrindas nagrinėjamÄ Ä¯vykį pripažinti draudžiamuoju. Atsakovei prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsirastų tik esant draudžiamajam įvykiui. Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu, o 82 str. 2 d. numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Â

Å iuo atveju  šalių sudaryta draudimo sutartimi apdraustas interesas buvo ir atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal 1958 m. CMR konvencijÄ (b. l. 6). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad CMR konvencijos 29 str. 1 d. nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip:

1) žalos padarymas tyčia;

2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylÄ nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-11 nutartis Nr. 3K-3-172/2009 ir kt.). Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimÄ , jo pervežimÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų užtikrintas krovinio iÅ¡saugojimas. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007 ir kt.).

Vagystė teismų praktikoje laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybe tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis) bei laikoma, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtÄ vežamo krovinio užvaldymÄ , reiÅ¡kia vežėjo neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams. Krovinio vežimo automobilių keliais tarptautiniu marÅ¡rutu sutarties sÄ lygų pažeidimas, kai vežėjo kaltė pagal CMR konvencijÄ preziumuojama, bei civilinės atsakomybės draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimas, kaip pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nevertinami vienodai, nes civilinės atsakomybės draudimo esmę sudaro tai, kad draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda dėl kaltų vežėjo veiksmų, kuriais pažeidžiamos vežimo sutarties sÄ lygos.

Konkrečių vežėjo veiksmų atitikimas draudimo sutarties sÄ lygoms, sudarančioms pagrindÄ draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, vertintinas pagal Å¡ioje byloje nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į Å¡alių sudarytos draudimo sutarties tikslÄ , konkrečias draudimo sutarties sÄ lygas, apibrėžiančias draudimo rizikos laipsnį, draudimo sutartyje nustatytÄ draudiminę apsaugÄ draudimo objektui, draudiminių įvykių, nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä bei kitas draudimo sutarties sÄ lygas, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (CK 6.994 str.).

Å ioje byloje atsakovės argumentai dėl atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžiami Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 nuostatomis, pagal kurias draudėjas ir draudikas iÅ¡ anksto susitarė dėl to, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas privalo iÅ¡samiai informuoti draudikÄ apie įvykio aplinkybes (2.3.10 p.), turi padėti draudikui iÅ¡siaiÅ¡kinti draudiminio įvykio aplinkybes, pateikti iÅ¡samius ir teisingus praneÅ¡imus apie visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu, pateikti reikÅ¡mingus dokumentus (2.3.11 p.), krovinio vagystės, apiplėšimo ar dingimo atveju nedelsiant informuoti policijÄ ir pateikti policijai bei draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie įvykio aplinkybes bei dokumentus (2.3.19 p.. 2,3,20 p.), taip pat nuostatomis, pagal kurias draudikas neįsipareigojo patenkinti pretenzijos bei  nurodė, kad gali nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jei nuostoliai atsiranda dėl draudėjo arba jo vadovaujančių darbuotojų tyčios, iÅ¡skyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (14.1,2 p., 24.1.1 p.), kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir/arba krovinio dokumentų vagystė, sÄ lygota transporto priemonės su kroviniu ir/arba dokumentų ir/arba dokumentų palikimo be priežiÅ«ros, pažeidžiant draudimo sutarties nurodymus (14.1.17 p.), taip pat nuostatomis, pagal kurias sutarties Å¡alys susitarė, kad draudikas nemokės draudimo iÅ¡mokos, jei draudėjas bandys suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, kurie turi įtakos draudimo iÅ¡mokos pagrindui (24.1.4 p.), taip pat draudikas bus klaidinamas pateikiant klaidingus duomenis (2.,5.4 p.).

Atsakovės pozicija nemokėti draudimo taip pat grindžiama draudimo sutarties poliso PZU Nr. 1093885  ir Priedo Nr. 2 nuostatomis, pagal kurias vairuotojas privalėjo poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, iÅ¡skyrus neiÅ¡vengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, pasirinkti vietÄ saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie stacionarių milicijos postų, rÅ«pintis automobilio ir jo vežamo krovinio apsauga. Vairuotojui buvo draudžiama neiÅ¡vengiamų ir privalomų sustojimų atvejais nutolti nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų galimų gelbėjimo priemonių.

Å iuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovė turi teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos už žalÄ , atsiradusiÄ neįvykdžius minėtų nurodytų vairuotojams reikalavimų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios (b. l. 10). Ä®statymai nedraudė draudimo sutarties sÄ lygose nustatyti iÅ¡imtis, kada draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . VirÅ¡ minėti draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo atvejai yra pakankamai konkretÅ«s ir nėra tokie, kad jie paneigtų civilinės atsakomybės draudimo esmę, draudimo sutarties tikslus.

Teismo nuomone, draudikas (atsakovė) įrodė virš sutartyje, taisyklėse ir įstatymuose nurodytas aplinkybes, atleidžiančias jÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo bei įrodė Å¡alių sudarytos draudimo sutarties su priedais pažeidimÄ (Taisyklių 24.6 p., b. l. 12-14). Nepriklausomų ekspertų pateiktos tyrimo iÅ¡vados yra vienas pagrindinių įrodymų tiriant šį įvykį, ir jų įrodomosios reikÅ¡mės nepaneigia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nors ieÅ¡kovė nesutiko su šiomis iÅ¡vadomis, tačiau savo argumentams pagrįsti objektyvių ir patikimų įrodymų nepateikė. VirÅ¡ aptarta įrodymų visuma patvirtina atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį, o ne ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . IÅ¡ Å¡ios bylos duomenų matyti, kad krovinių perkėlimÄ iÅ¡ vieno automobilio į kitÄ ieÅ¡kovės administracija nusprendė atlikti gavusi trečiojo asmens L. S. praÅ¡ymÄ . Todėl sustojimas nelaikytinas neiÅ¡vengiamu ir privalomu, nes jis buvo atliktas ne dėl staiga atsiradusių techninių kliūčių, vairuotojo ligos ar pan., dėl kurių privalu sustoti ir buvo negalima toliau važiuoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apie tai, kad bus sustojimas kroviniams perkrauti, buvo žinoma iÅ¡ anksto, sustojimÄ planavo ir suorganizavo ieÅ¡kovės įgalioti asmenys. Todėl buvo galimybės krovinių perkrovimÄ vykdyti pagal draudimo sutarties poliso PZU Nr. 1093885 priedo Nr. 2 reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalėjo poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, iÅ¡skyrus neiÅ¡vengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, pasirinkti vietÄ saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse arba prie stacionarių milicijos postų. Saugiu krovinio vežimu privalėjo rÅ«pintis krovinio vežėjas, t. y. ieÅ¡kovė, todėl vairuotojas turėjo numatyti ir įvertinti pakelyje esančios aikÅ¡telės saugumÄ . Tačiau vairuotojas, žinodamas, kad veÅ¾Ä vertingÄ krovinį – naujus automobilius, kad juos reikės perkrauti iÅ¡ vienos priekabos į kitÄ ir tam reikės laiko, sustojo tam nepritaikytoje aikÅ¡telėje, neįsitikino, kad ji saugi ir stebima vaizdo kameromis, automobilius pradėjo perkrauti iÅ¡ vienos

priekabos į kitÄ Â 19-20 val. tamstant (b. l. 18, 70). Tretysis asmuo L. S. pripažįsta, kad automobilį pastatė aikÅ¡telės kraÅ¡te, o

jei bÅ«tų pastatęs tarp kitų automobilių, tai tralo spynelė gal nebÅ«tų buvusi iÅ¡laužta. Krovinio (naujų automobilių) užvedimo rakteliai buvo palikti tralo kabinoje ir iÅ¡ jos buvo pavogti. L. S. paaiÅ¡kino, kad  buvo bandoma nuvaryti du automobilius, tačiau vienas neužsivedė. Vadinasi, krovinys pakankamai ilgÄ laikÄ buvo tokiu atstumu  ir tokioje vietoje nuo vairuotojo, kai Å¡is negalėjo jo stebėti ir kontroliuoti. Policijai pateiktame praneÅ¡ime yra įraÅ¡as, kad vairuotojas nurodė, kad sunkvežimio kabinos durelės buvo iÅ¡laužtos (b. l. 19), tačiau policijos pareigÅ«nai po tyrimo vietoje konstatavo, kad „ mÅ«sų tarnybų atlikto tyrimo metu sunkvežimio kabinoje nebuvo nustatyti jokie įsilaužimo požymiai ... tarpas tarp dviejų priekabos platformų neleido nuvaryti transporto priemonės“ (b. l. 78-79, 80).

Ekspertai nustatė, kad Prancūzijos žandarmerijos pareigūnai buvo įvykio vietoje ir apklausė abu vairuotojus, tarp kurių paaiškinimų išaiškėjo prieštaravimų (b. l. 71, 73). Nors tretysis asmuo nurodo, kad stovėjimo aikštelė buvo saugi, nes yra apšviesta ir ji buvo prie prekybos centro, tačiau minėta teritorija  nebuvo saugoma, vaizdo kamera buvo viena ir išorinėje automobilių aikštelės pusėje, žymiai toliau nuo vietos, kur stovėjo tralai (b. l. 71). Trečiojo asmens argumentai apie tai, kad saugomų stovėjimo aikštelių arba aikštelių prie stacionarių milicijos postų nėra arba yra tik prie didžiųjų miestų, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, nes tinkamu krovinio vežimu turėjo apsirūpinti vežėjas.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės vairuotojas, krovinių perkraustymui pasirinkęs minėtÄ stovėjimo aikÅ¡telę, neatliko veiksmų, kurie sudarytų realias kliÅ«tis neteisėtai užvaldyti krovinį, t. y. buvo nerÅ«pestingas, neatsargus ir neatidus, nesivadovavo krovinio iÅ¡saugojimo prioritetu. Todėl laikytina, kad dalis krovinio buvo prarasta dėl vežėjo aplaidumo, kuris prilygsta tyčiniams veiksmams ir sudaro teisėtÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ draudikui įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Be to, jau bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, jog automobilis yra surastas ir ieÅ¡kovė turi galimybę jį susigrÄ Å¾inti pagal minėtos Konvencijos nuostatas. Dėl iÅ¡dėstyto daroma iÅ¡vada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymÄ (b. l. 6-8, CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, tai iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės pajamas priteisiamos iÅ¡laidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), o atsakovei - bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidarę dėl naudojimosi vertėjų paslaugomis (b. l. 167, 172, 173, CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.,Â

NUSPRENDŽIA:

 Â

IeÅ¡kovės bankrutavusios IÄ® „Automobilių pervežimai“ ieÅ¡kinį dėl 53 976,44 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmesti.Â

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios IĮ „Automobilių pervežimai“ (į. k. 300501854): į valstybės pajamas - 35 (trisdešimt penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) - 657

(šešis šimtus penkiasdešimt septynis) Lt 76 ct bylinėjimosi išlaidų už vertėjų paslaugas.

Sprendimas per

30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per šį tesimÄ . Â

Teisėja          (parašas)                                                                       Ramunė

Čeknienė