Legislator Case Law & Legislation
a3cfe446-c587-419a-ad02-c251d3386c1b AI generated

a3cfe446-c587-419a-ad02-c251d3386c1b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a3cfe446-c587-419a-ad02-c251d3386c1b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PaaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovas, UAB „Verantas“ ir atsakovas sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas ir UAB „Verantas“ įsipareigojo už 4 570 000 Lt įsigyti iÅ¡ atsakovo negyvenamÄ sias patalpas. Pirkėjai sumokėjo sutartÄ sumÄ (po 2 285 000 Lt), tačiau atsakovas patalpų neperleido, o pinigų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovo bankroto administratorius kreipėsi į atsakovÄ dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo, nepateikė įrodymų, kad jos nėra, o tai pagrįstai leidžia manyti, jog atsakovas yra nemokus.Atsakovas UAB „LNTV“ atsiliepimu prašė teismo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Legislator headnote

AI generated

a3cfe446-c587-419a-ad02-c251d3386c1b · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas taip pat iÅ¡ trumpalaikio turto iÅ¡braukė ir tas debitorines skolas, dėl kurių teismuose vyksta ginčai, t.y. atsakovo reikalavimai UAB „Norfos mažmena“ (834 309,80 Lt), UAB „Palink“ (1 851 160 Lt), UAB „Robinta“ (1 672 210,19 Lt). Atkreipė dėmesį, jog atsakovo debitorinių reikalavimų buvimÄ minėtos įmonės neigia, o tÄ patvirtina tiek UAB „Norfos mažmena“ 2012 m. liepos 27 d. raÅ¡tas, tiek BUAB „Palink“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tas, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1641-273/2012, kuriuo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ UAB „Robinta“ 1 672 210,19 Lt nuostolių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-869/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03387-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 126.2.; 126.3.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „LNTV“ bei trečiųjų asmenų UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla UAB „LNTV“, civilinėje byloje Nr. B2-647-115/2013 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovui UAB „LNTV“ iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „LNTV“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finresta“.

PaaiÅ¡kino, kad 2007 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovas, UAB „Verantas“ ir atsakovas sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas ir UAB „Verantas“ įsipareigojo už 4 570 000 Lt įsigyti iÅ¡ atsakovo negyvenamÄ sias patalpas. Pirkėjai sumokėjo sutartÄ sumÄ (po 2 285 000 Lt), tačiau atsakovas patalpų neperleido, o pinigų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovo bankroto administratorius kreipėsi į atsakovÄ dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo, nepateikė įrodymų, kad jos nėra, o tai pagrįstai leidžia manyti, jog atsakovas yra nemokus.Atsakovas UAB „LNTV“ atsiliepimu prašė teismo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas yra moki bendrovė. Atsakovas turi 16 072 722 Lt vertės turto, pradelstų įsipareigojimų neturi. Ä®monė tinkamai tvarko savo buhalterinę apskaitÄ . Be to, atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovas negali kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. UAB „Verantas“, ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007 m. spalio 10 d. sudarė preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų pardavimo už 4 570 000 Lt, kurios pagrindu UAB „Verantas“ ir ieÅ¡kovas įsipareigojo įsigyti, o atsakovas - parduoti, turtÄ .

Pirkėjai atsakovui sumokėjo 4 570 000 Lt. Atsiradus galimybei sudaryti pagrindinę sutartį, ieÅ¡kovas atsisakė. Atsakovas dėl to patyrė mažiausiai 3 070 000 Lt nuostolį negautų pajamų pavidalu, kadangi turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims už mažesnę kainÄ . Atsakovas įskaitė 3 070 000 Lt reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo atsakovui pervestÄ 2 285 000 Lt sumÄ , ir ieÅ¡kovas liko skolingas atsakovui 785 000 Lt. Atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovo bankroto administratorių, praÅ¡ydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , tačiau administratorius nereagavo.

IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ , vėliau 2012 m. kovo 20 d. nutartimi 2012 m. kovo 5 d. nutartį pasinaikino ir atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1345/2012, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį ir perdavė atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012m. gruodžio 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „LNTV“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“. Dėl ieÅ¡kovo teisės inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovuiPirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovas argumentu, jog ieÅ¡kovas neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui. Teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1398/2012, pripažino, jog ieÅ¡kovo bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neturi 785 000 Lt reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ , ir atmetė atsakovo reikalavimÄ patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje.

Apeliacinis teismas taipogi pažymėjo, kad yra nustatyta, jog BUAB „Verantas“ ir ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 2007 m. spalio 10 d. preliminarioje sutartyje numatytÄ nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ - 4 570 000 Lt, t.y. po 2 285 000 Lt. Apeliacinis teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos nebuvo sudaryta bÅ«tent dėl atsakovo kaltės. Nors atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumas nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų turėjęs 2 285 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , kuriÄ bÅ«tų galėjęs įskaityti, kad įskaitymÄ bÅ«tų atlikęs dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui (Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ios faktinės aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovo kaip atsakovo kreditoriaus statusÄ , kuris suteikia procesinę teisę jam inicijuoti skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Dėl atsakovo ilgalaikio materialaus turto – žemės, vertėsPirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi ar atsakovo 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse įraÅ¡yti duomenys yra teisingi, t.y. ar jie atspindi tikrÄ jÄ atsakovo turto vertę. Teismas konstatavo, kad atsakovo balanse apskaitomo nekilnojamojo turto – žemės, vertė neatitinka realios Å¡io turto vertės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui priklauso ½ žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 107 000 Lt, taigi atsakovui priklausančios sklypo dalies vertė yra 53 500 Lt (107 000 Lt / 2), tačiau 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas žemės sklypo vertę nurodo esant 7 400 000 Lt. Siekdamas pagrįsti, kodėl balanse apskaitydamas žemės sklypÄ jo vertę nurodo ženkliai didesnę nei nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, atsakovas į bylÄ pateikė 2010 m. rugsėjo 10 d.

Turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. DG100910 bei 2012 rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. DG120806, parengtas to paties vertintojo. Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba 2012 m. spalio 4 d. iÅ¡vadoje nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. DG120806 buvo parengta, o žemės sklypo vertinimas atliktas nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 5, 7, 9, 10 ir 14 p., Turto ir verslo vertinimo metodikos 37 ir 38 p. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes remtis atsakovo pateiktomis žemės sklypo vertinimo ataskaitomis nėra pagrindo, nes jos kelia pagrįstų abejonių dėl savo objektyvumo.

Nors atsakovui buvo pasiÅ«lyta atlikti pakartotinį žemės sklypo vertinimÄ ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ vertinimo ataskaitÄ , Å¡ia jam suteikta teise atsakovas nepasinaudojo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrindė, kodėl 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaitydamas žemės sklypÄ jo vertę nurodo 7 400 000 Lt, todėl atsakovo apskaitytos žemės vertę laikė esant 53 500 Lt, ir atitinkamai viso ilgalaikio turto vertę – 57 332 Lt (53 500 Lt + 3 732 Lt).

Dėl atsakovo trumpalaikio turto (per vienerius metus gautinų sumų) vertėsTeismo vertinimu netiksli ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto, t.y. per vienerius metus gautinų sumų, vertė – 21 675 137 Lt. Minėta suma gaunama sudėjus atsakovo debitorių įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį iÅ¡ minėtos sumos bÅ«tina iÅ¡braukti atsakovo 4 000 542 Lt reikalavimÄ Ä¯ BUAB „Tradicija“.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo nurodomi skolininkai BUAB „Kontrastų biuras“ (25 000 Lt skola) ir BUAB „Alramsta“ (460 112 Lt skola) yra bankrutavusios įmonės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie atsakovo reikalavimai joms taip pat yra tikėtinai beverčiai. Teismas motyvavo, kad beviltiÅ¡ki debitoriniai įsiskolinimai, net jei yra pagrįsti atsakovo turimais dokumentais, negali bÅ«ti įskaičiuoti į turto vertę vertinant atsakovo mokumÄ , prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų sudaromos sÄ lygos balanse apskaitant faktiÅ¡kai beverčius debitorinius įsiskolinimus taip nepagrįstai didinant įmonės aktyvų vertę.

Teismas taip pat iÅ¡ trumpalaikio turto iÅ¡braukė ir tas debitorines skolas, dėl kurių teismuose vyksta ginčai, t.y. atsakovo reikalavimai UAB „Norfos mažmena“ (834 309,80 Lt), UAB „Palink“ (1 851 160 Lt), UAB „Robinta“ (1 672 210,19 Lt). Atkreipė dėmesį, jog atsakovo debitorinių reikalavimų buvimÄ minėtos įmonės neigia, o tÄ patvirtina tiek UAB „Norfos mažmena“ 2012 m. liepos 27 d. raÅ¡tas, tiek BUAB „Palink“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tas, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1641-273/2012, kuriuo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ UAB „Robinta“ 1 672 210,19 Lt nuostolių.

Kadangi ieÅ¡kovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, teismas iÅ¡ atsakovo balanse apskaitomo trumpalaikio turto atėmė ir 785 000 Lt reikalavimÄ ieÅ¡kovui. Teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovo trumpalaikio turto vertės turėtų bÅ«ti atimtas ir 7 596 160 Lt reikalavimas OOO „MS - kompany“, kuri minėtÄ sumÄ Ä¯sipareigojo atsakovui sumokėti pagal pareikalavimÄ 2012 m. sausio 10 d. paprastuoju vekseliu. Tokį sprendimÄ teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad minėta atsakovo reikalavimo teisė tikėtinai yra fiktyvi, o tÄ patvirtina aplinkybės, kad nebuvo pateikta jokių vekselio davėjo patikimumÄ bei galėjimÄ Ä¯vykdyti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ patvirtinančių duomenų, taip pat nebuvo pateikta jokių atsakovo ir OOO „MS - kompany“ susitarimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti betarpiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad OOO „MS - kompany“ galėjo kilti prievolė sumokėti 7 596 160 Lt dydžio baudÄ atsakovui, ar įrodymų apie OOO „MS - kompany“ prievolės atsakovui, kurios įvykdymas bÅ«tų užtikrintas minėtu vekseliu, egzistavimÄ .

Teismas, remdamasis išdėstytu, apskaičiavo, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto, t.y. per vienerius metus gautinų sumų, reali vertė, atėmus iš jo nepagrįstai apskaitytas debitorines skolas, yra ne 21 675 137 Lt, bet 4 450 643,20 Lt. Taigi atsakovo balanse apskaitomas trumpalaikis turtas susideda iš UAB „Mr. Hoto“ 41 262 Lt ir UAB „Bordolina“ 4 409 381,20 Lt debitorinių įsiskolinimų. Dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumosTeismas konstatavo, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 1 d. balanse nurodo, jog jo skolos yra 9 720 649 Lt.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas yra pradelsęs vykdyti savo įsipareigojimus UAB „Finiens“ (204 188 Lt), BUAB „Tradicija“ (660 000 Lt) ir UAB „Norfos mažmena“ (204 558,86 Lt + 1 210 Lt). Taigi neabejotinai atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydis yra 1 069 956,86 Lt, tačiau pagal bylos medžiagÄ galima teigti, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma yra aiÅ¡kiai didesnė.Teismo nuomone atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų nepagrįstai neapskaitė 2 285 000 Lt dydžio BUAB „Verantas“ reikalavimo teisės. Byloje yra pateiktas 2012 m. vasario 20 d. suderinimo aktas, sudarytas atsakovo, jo vienintelio akcininko UAB „Serneta“ ir BUAB „Verantas“, kuriuo konstatuota, kad ieÅ¡kovo akcininkas perėmė iÅ¡ UAB „Verantas“ 2 285 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , vėliau ja padidins ieÅ¡kovo įstatinį kapitalÄ ir ieÅ¡kovas nebus laikomas skolingu savo akcininkui (t. 2, b. l. 222).

Teismas šį sandorį vertino kaip fiktyvų, kadangi byloje nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, kurie betarpiÅ¡kai patvirtintų, kad iÅ¡ tiesų BUAB „Verantas“ pagal 2012 m. vasario 20 d. suderinimo aktÄ buvo sumokėta 798 802,64 Eur. Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįstai atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų neapskaitė ir 2 285 000 Lt skolos ieÅ¡kovui BUAB „Balsių vystymo grupė“. Nors atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimo teise, tačiau, teismo vertinimu, nustatinėjant tikrÄ jį atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį buvo bÅ«tina atsižvelgti ir į ieÅ¡kovo turtinį reikalavimÄ .

Sprendžiant atsakovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje buvo nustatyta, kad BUAB „Verantas“ ir ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 2007 m. spalio 10 d. preliminarioje sutartyje numatytÄ nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ - 4 570 000 Lt, t.y. po 2 285 000 Lt, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta bÅ«tent dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pripažino, kad BUAB „Verantas“ buvo skolingas 2 285 000 Lt, t.y. sumÄ , kuriÄ pastaroji buvo sumokėjusi atsakovui remiantis 2007 m. spalio 10 d. preliminariÄ ja sutartimi.

Kadangi atsakovas neįrodė, jog bÅ«tų patyręs dėl ieÅ¡kovo kaltės nuostolių, kad bÅ«tų grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui pastarojo sumokėtus 2 285 000 Lt, taip pat nebuvo pateikta daugiau jokių kitų įrodymų apie atsakovo 2 285 000 Lt dydžio reikalavimo teisių į ieÅ¡kovÄ buvimÄ , kurios bÅ«tų galėjusios bÅ«ti užskaitytos, nėra priežasties, dėl kurios ieÅ¡kovo reikalavimo teisė neturėtų bÅ«ti priskaitoma prie atsakovo įsiskolinimų. Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu, apskaičiavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai faktiÅ¡kai yra 5 639 956,86 Lt.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra akivaizdu, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ija į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (5 639 956,86 Lt ir 4 450 643,20 Lt). Taip pat pažymėjo, kad yra pagrįstų prielaidų abejoti ir minėta į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yta turto verte, nes reikalavimo teisės į UAB „Bordolina“ gali bÅ«ti bevertės arba apskritai niekinės. Dėl pagrindų kelti atsakovui bankroto bylÄ Teismas motyvavo, kad nors atsakovas Å«kinę veiklÄ vykdo, gauna pajamų (duomenys apie gaunamas pajamas netikslÅ«s, prieÅ¡taringi), neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės (savivaldybių) biudžetams, tačiau siekiant apsaugoti kreditorių interesus nuo didesnių nuostolių yra tikslinga atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Teismas nurodė, kad: atsakovo realiai turimo turto vertė yra itin maža, o pagrindinė turto masė yra ginčytino pobÅ«džio reikalavimo teises; atsakovas nevykdo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams; atsakovo finansinės veiklos vykdymo praktika, kai balanse sistemingai yra apskaitomas fiktyvus turtas (neegzistuojančios reikalavimo teisės), dalis įsiskolinimų galimai yra nuraÅ¡omi tarpusavyje susijusių įmonių tariamais sandoriais (2012 m. vasario 20 d. suderinimo aktas), kai tuo tarpu kitų asmenų finansiniai reikalavimai, atsiradę tuo pačiu pagrindu kaip ir tariamai nuraÅ¡yti, yra neigiami ir nevykdomi, suponuoja, jog delsimas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ vien tuo pagrindu, kad atsakovas vykdo Å«kinę veiklÄ , gauna pajamų, pažeistų esamų kreditorių interesus, kurie bÅ«tų priversti inicijuoti galimai ilgus ir brangius procesus dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo arba apskritai negalėtų kreiptis dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo neturėdami reikalavimo teisių pagrindžiančių dokumentų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „LNTV“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bankroto byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus, ko pasekoje pažeidė Civilinio proceso kodekso įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo tariamos reikalavimo teisės į atsakovÄ , privalėjo atsižvelgti į atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kuris kaip vienaÅ¡alis sandoris, yra galiojantis, nes nebuvo nuginčytas teisme, ir įrodo, jog ieÅ¡kovas nėra atsakovo kreditorius.

Tačiau teismas į Å¡ias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir netinkamai vertindamas įrodymus priėmė nepagrįstÄ nutartį, kuri, remiantis Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., turėtų bÅ«ti panaikinta.Teismas pripažino, jog atsakovas yra veiklÄ vykdanti ir pajamas gaunanti bendrovė, tačiau nepaisant Å¡ių iÅ¡vadų, kurios akivaizdžiai įrodo, jog atsakovui bankroto byla negali bÅ«ti keliama, skundžiama nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ . VisiÅ¡kai nepagrįstai vietoj to, kad bÅ«tų vadovavęsis atsakovo pateiktais galiojančiais ir nenuginčytais finansiniais dokumentais, rėmėsi nieko nepagrįstomis prielaidomis, kurių pagrindu, atsižvelgiant į bankroto procese vyraujantį reabilitacinį tikslÄ , atsakovui bankroto byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta.

Atsakovas yra mokus subjektas, kadangi pagal atsakovo balanso duomenis, kurie yra teisėti ir nenuginčyti, atsakovo pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turimo turto vertės. Atsakovo mokumÄ paneigiančių neabejotinų faktų ir įrodymų bankroto byloje nebuvo pateikta.Atsižvelgiant į teisės normas, Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ bei į tai, jog ieÅ¡kovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, teismas spręsdamas atsakovo mokumo klausimÄ bei siekdamas nustatyti atsakovui priklausančio turto realiÄ rinkos vertę, turėjo vadovautis nenuginčyto atsakovo balanso duomenimis, kadangi bÅ«tent su jame nurodyto turto verte įstatymo leidėjas sieja įmonės mokumo klausimo nustatymÄ , bei konstatuoti, jog atsakovui priklausančio ilgalaikio turto vertė yra 7 403 732 Lt (7 400 000 Lt vertės žemės sklypas bei kitas atsakovo ilgalaikis turtas, kurio vertė 3 732 Lt), o jei vadovautis ne balansine žemės sklypo verte, o 2012 m. rugpjūčio 6 d. atliktu sklypo vertinimu, 7 203 732 Lt (7 200 000 Lt vertės žemės sklypas bei kitas atsakovo ilgalaikis turtas, kurio vertė 3 732 Lt).

Tačiau teismui nesivadovavus atsakovo pateiktais dokumentais ir tinkamai tokių savo veiksmų nutartyje nemotyvavus, nors tokiÄ pareigÄ Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d. teismui numato, nepagrįstai buvo nustatyta ženkliai mažesnė ilgalaikio atsakovo turimo turto vertė, ko pasekoje buvo nepagrįstai konstatuotas atsakovo nemokumas. Dėl tokių nepagrįstų iÅ¡vadų nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta, o atsakovas, atsižvelgiant į bankroto byloje esančių įrodymų visumÄ , pripažintas mokiu subjektu.

Teismas, nustatydamas sklypo realiÄ rinkos vertę nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nors į bankroto bylÄ buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie įrodo realiÄ sklypo rinkos vertę. Nutartyje pats teismas pripažino, jog turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos pateikta iÅ¡vada negali paneigti ataskaitoje nustatytos sklypo vertės, tačiau vis vien nepateikdamas aiÅ¡kių motyvų nesivadovavo ataskaitoje pateikta sklypo verte.Atsakovo turimo trumpalaikio turto vertė yra apskaityta atsakovo balanse - 21 675 137 Lt, tačiau teismas savo iniciatyva modifikavo atsakovo balanso duomenis ir iÅ¡ atsakovo apskaityto trumpalaikio turto iÅ¡braukė BUAB „Tradicija”, BUAB „Kontrastų biuras” bei BUAB „Alramsta” įsiskolinimus, motyvuodamas tuo, jog Å¡ių skolininkų įsiskolinimai yra beviltiÅ¡ki.

Atsakovo įsitikinimu, tokie teismo veiksmai yra neteisingi. Skolų pripažinimas beviltiÅ¡komis yra teisiÅ¡kai reglamentuotas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40, patvirtintose Skolų beviltiÅ¡kumo bei pastangų susigrÄ Å¾inti Å¡ias skolas įrodymo ir beviltiÅ¡kų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėse, kuriose yra numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti skola, kad bÅ«tų pripažinta beviltiÅ¡ka. Å iuo konkrečiu atveju, teismas minėtu teisiniu reglamentavimu akivaizdžiai nesivadovavo ir remdamasis tik savo subjektyviais ir jokiais pagrįstais argumentais ar įrodymais neparemtais samprotavimais pripažino minėtų skolininkų skolas beviltiÅ¡komis.

Atsakovo įsitikinimu, akivaizdu, jog teismas nepagrįstai nutartimi nusprendė iÅ¡ atsakovo trumpalaikio turto iÅ¡braukti UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” skolas, o tai reiÅ¡kia, jog teismas nepagrįstai nevertino 4 357 679,99 Lt atsakovo turimo reikalavimo sumos (bendras UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” skolų dydis) kaip atsakovo turto. Atsakovo nuomone, teismas neturėjo jokios teisės iÅ¡ atsakovo trumpalaikio turto vertės atimti 7 596 160 Lt reikalavimÄ OOO „MS - kompany”.

Vekselis buvo iÅ¡duotas kaip nuostolių (žalos) atlyginimas, todėl vekselyje nurodyta suma atsakovo finansiniuose dokumentuose turi bÅ«ti apskaitoma prie pagautės, kuria pripažįstamos atsitiktinės pajamos ar pelnas, kurie negali bÅ«ti priskirti įprastinei įmonės veiklai (10 verslo apskaitos standarto „Pajamos” 8 d.). Vekseliu įgytas reikalavimas buvo pagrįstas įrodymais ir nenuginčytas, todėl teismas privalėjo vekselyje nurodytÄ sumÄ vertinti kaip atsakovo turtÄ . Nutartyje teismas taip pat iÅ¡kėlė abejones dėl atsakovo turimos reikalavimo teisės į UAB „Bordolina” egzistavimo ir dydžio.

Pasak teismo, atsakovas ir UAB „Bordolina” yra potencialiai susiję asmenys, UAB „Bordolina” atsakovo skolininke tapo tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties priėmimo, be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Å¡iuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Bordolina”, kas sudaro pagrindÄ abejoti atsakovo galimybėmis patenkinti savo reikalavimÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi tik prielaidomis ir savo iÅ¡ankstiniu nusistatymu.

Dėl Å¡ios priežasties nutartyje teismo įvardintos abejonės dėl atsakovo galimybių atgauti įsiskolinimÄ iÅ¡ UAB „Bordolina” yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, todėl atsakovo 4 409 81,20 Lt reikalavimo teisė į UAB „Bordolina” turėtų bÅ«ti laikoma pagrįsta ir sudarančiÄ dalį atsakovo trumpalaikio turto. Visų paminėtų skolininkų atžvilgiu atsakovas turi reikalavimo teises, kurios nėra nuginčytos teismine tvarka, todėl trumpalaikio atsakovo turto vertė turėtų bÅ«ti laikoma ne 4 450 643,20 Lt, kaip nurodyta nutartyje, bet 21 675 137 Lt.Teismas nutartyje konstatavo, jog atsakovas yra praleidęs atsiskaitymo terminus su UAB „Finiens”, o pradelsti įsipareigojimai UAB „Finiens” atžvilgiu sudaro 204 188 Lt sumÄ .

Apeliantas nurodo, kad tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga, kadangi 2012 m. lapkričio 27 d. atsakovas ir UAB „Finiens” sudarė susitarimÄ dėl skolos padengimo, kuriuo susitarė atidėti skolos grÄ Å¾inimo terminus, t.y. pagal sudarytÄ susitarimÄ atsakovas 204 188 Lt įsiskolinimÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nutartyje teigiama, jog teismui akivaizdu, jog atsakovas yra pradelsęs vykdyti savo įsipareigojimus BUAB „Tradicija”. Tačiau apeliantas su tokia iÅ¡vada nesutinka.

Pažymi, jog atsakovas ne tik nelaikytinas pradelsusiu grÄ Å¾inti BUAB „Tradicija” 660 000 Lt sumÄ , bet ir nelaikytinas BUAB „Tradicija” skolininku 660 000 Lt apimtyje. Nutartyje konstatuota, jog atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų nepagrįstai neapskaito 2 285 000 Lt dydžio BUAB „Verantas” reikalavimo teisės. Atsakovo įsitikinimu, atsakovo pateiktų įrodymų visetas įrodo, jog BUAB „Verantas” neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ . Pasak teismo, nepagrįstai atsakovas prie pradelstų įsipareigojimų neapskaito ir 2 285 000 Lt skolos ieÅ¡kovui.

Tačiau atsakovas nesutinka ir su Å¡ia teismo nutarties dalimi. Pirmosios instancijos teismas bendrÄ 4 774 188 Lt sumÄ nepagrįstai įskaičiavo į pradelstus atsakovo įsipareigojimus, ko pasekoje nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus juridinis asmuo.Atsakovo nuomone, tai, jog atsakovo bankroto administratoriumi buvo paskirtas galimai su ieÅ¡kovu susijęs asmuo, pagrįstai leidžia teigti, jog nebus užtikrintas skaidrus ir objektyvus atsakovo bankroto procesas. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog bankroto bylÄ atsakovui inicijavo nesÄ Å¾iningas subjektas, kuris galimai galėjo daryti įtakÄ teismui, kas nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, atsakovo įsitikinimu, nutartis privalo bÅ«ti panaikinta, tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias ieÅ¡kovo piktnaudžiavimui, o veiklÄ vykdantis ir pajamas gaunantis mokus atsakovas galėtų ir toliau tęsti savo veiklÄ . Tretysis asmuo UAB „Emilė“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį, o nusprendus, kad bankroto byla iÅ¡kelta pagrįstai, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirtÄ administratorių ir vietoj paskirto UAB „Finresta“ UAB „LNTV“ administratoriumi paskirti UAB „Geraldis“.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ nesant bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, t.y. kaip nurodyta nutartyje, atsakovui vykdant Å«kinę veiklÄ , gaunant pajamas, neturint įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės (savivaldybių) biudžetams.Tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį, toje dalyje, kurioje UAB „LNTV“ administratoriumi paskirtas UAB „Finresta“ ir UAB „LNTV“ bankroto administratoriumi paskirti R.

Å .IeÅ¡kovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ atsiliepimu į atskiruosius skundus praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo ilgalaikio turto vertė yra ženkliai mažesnė nei nurodoma UAB „LNTV“ finansinės atskaitomybės dokumentuose. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 6 d. balanse apskaityto trumpalaikio turto vertė (21 675 137 Lt) yra netiksli ir reali Å¡io turto vertė yra 4 450 643,20 Lt.

Teismas pagrįstai pripažino, kad faktiÅ¡kai pradelsti atsakovo įsipareigojimai siekia 5 639 956,86 Lt. Taigi pradelsti įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ija pusę įmonės turimo turto vertės, todėl galima laikyti, kad atsakovas yra nemokus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Sisteminė Ä®monių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų - ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatymo įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

Tai reiÅ¡kia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Ä®monė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tuomet, kai atsakovas ginčija vieno ar kelių kreditorių nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-743/2011).Taigi, nors pagal teismų praktikÄ , bankroto byla įmonei gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nelieka abejonių, kad įmonė nebegalės veikti kaip rinkos dalyvis, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovas Å«kinę veiklÄ vykdo, gauna pajamų, neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės (savivaldybių) biudžetams, tačiau siekiant apsaugoti kreditorių interesus nuo didesnių nuostolių, atsakovui keltina bankroto byla.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas yra veikianti ir pajamas gaunanti įmonė, bei į tai, jog pagal atsakovo balanso duomenis atsakovo pradelsti įsipareigojimai galimai nevirÅ¡ija pusę į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turimo turto vertės, o Å¡ie faktai nėra akivaizdžiai nuginčyti, pirmosios instancijos teismas negalėjo prioriteto taikyti iÅ¡imtinai likvidaciniam tikslui, o turėjo suteikti galimybę atsakovui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pagrįsti neginčijamais įrodymais abejones keliančias bylos aplinkybes.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo bankroto bylÄ iÅ¡kėlė remdamasis ta aplinkybe, jog bÅ«tina apsaugoti kitų atsakovo kreditorių interesus.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, vienintelis kreditorius, reiÅ¡kiantis pretenzijas atsakovui yra ieÅ¡kovas, kuris yra bankrutuojanti įmonė. Tuo tarpu kiti atsakovo kreditoriai (UAB „Emilė“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Norfos mažmena“ ir kt.) nekelia klausimo dėl atsakovo nemokumo ir derybų bÅ«du toliau tęsia bendradarbiavimÄ ir nėra suinteresuoti atsakovo bankrotu. Ä® bylÄ yra pateiktas 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susitarimas dėl termino pratęsimo, kuriuo atsakovui pratęstas terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 3 500 211 Lt skolai grÄ Å¾inti.

Å ios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi atsakovo bankroto byla turėtų bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti visų kreditorių interesus ir jų buvimÄ verslo rinkoje. Tačiau iÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ , realiai bÅ«tų patenkinami tik bankrutuojančios įmonės (ieÅ¡kovo), kuri bus likviduota (įsiteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-232-267/2013, BUAB „Balsių vystymo grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojam dėl bankroto), interesai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų 2013 m. sausio 18 d.

UAB „Norfos mažmena“ raÅ¡to, iÅ¡ kurio matyti, kad atsisakoma nuo 186 537,73 Lt skolos ir 18 020,13 Lt palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese, taip pat iÅ¡ 2012 m. lapkričio 27 d. susitarimo dėl skolos padengimo su UAB „Finiens“, kuriuo atsakovui pratęstas terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d. 204 188 Lt skolai grÄ Å¾inti, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų atsakovo pradelstų įsiskolinimų suma yra gerokai sumažėjusi.Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis pariteto principu iÅ¡ atsakovo trumpalaikio turto iÅ¡braukė atsakovo reikalavimus UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” atžvilgiu, dėl kurių Å¡iuo metu vyksta ginčai teismuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog remiantis Audito ir apskaitos tarnybos patvirtinto 18 verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai” 24 p. finansinis turtas apskaitoje turi bÅ«ti registruojamas tada, kai įmonė gauna arba įgyja teisę gauti pinigus ar kitÄ finansinį turtÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo bei Å¡iuo metu nėra paneigta atsakovo teisė įgyti pinigus iÅ¡ UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta”.

Aplinkybė, jog tarp atsakovo ir minėtų subjektų vyksta teisminiai ginčai, taip pat savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” atžvilgiu. Kadangi ginčai kol kas dar nėra iÅ¡spręsti ir nėra priimta įsiteisėjusių teismų sprendimų, akivaizdu, jog atsakovo turimos teisės nėra paneigtos, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovo reikalavimai UAB „Norfos mažmena”, UAB „Palink” ir UAB „Robinta” atžvilgiu į atsakovo balansÄ Ä¯traukti pagrįstai ir pirmosios instancijos teismas negalėjo savo nuožiÅ«ra atsakovo turimų reikalavimų iÅ¡braukti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1641-273/2012 buvo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ UAB „Robinta” 1 672 210,19 Lt nuostolių, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienÄ Å¡is sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl teismas negalėjo juo vadovaudamasis iÅ¡braukti iÅ¡ atsakovo trumpalaikio turto paminėtos sumos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad yra priimtas atsakovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atėmė ir 7 596 160 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo trumpalaikio turto vertės, motyvuodamas tuo, jog nebuvo pateikta jokio vekselio davėjo patikimumÄ bei galėjimÄ Ä¯vykdyti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ patvirtinančių duomenų.

Teismas tik priimdamas skundžiamÄ nutartį iÅ¡kėlė klausimÄ dėl minėtų dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti betarpiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl reikalavimo teisės turėjimo, bÅ«tinybės, o Å¡ių dokumentų nepateikimÄ bankroto byloje nepagrįstai vertino atsakovo nenaudai. Pažymėtina, kad teismui kilus abejonių dėl OOO „MS - kompany” patikimumo ir galimybių atsiskaityti, teismas galėjo pareikalauti papildomų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, tačiau teismui neiÅ¡naudojus savo procesinių teisių, įtvirtintų Ä®monių bankroto įstatymo 9 str., buvo užkirstas kelias atsakovui pateikti teismui paaiÅ¡kinimus dėl teismui kilusių klausimų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakovo reikalavimo teisė į OOO „MS - kompany” tikėtinai yra fiktyvi, tačiau tokios savo subjektyvios nuomonės nepagrindė jokiais pagrįstais argumentais ir įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad vekselis - tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas ir iÅ¡ jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas galimai neturės galimybių susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ UAB „Bardolina“, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-6044-115/2012 dėl bankroto bylos Å¡iai įmonei iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Bardolina“, tačiau dėl Å¡ios nutarties yra paduotas atskirasis skundas, todėl spręsti, kad atsakovas neturės galimybės susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ UAB „Bardolina“ Å¡iuo metu dar nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Ä®monė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). IÅ¡keliant bankroto bylÄ , yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumu kurie gali bÅ«ti iÅ¡spęsti, iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 609/2010; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 2-887/2008; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1666/2012).

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas yra veiklÄ vykdantis subjektas, atsakovui bankroto byla buvo iÅ¡keliama remiantis prielaidomis ir tikimybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau cituojamÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ , esant abejonėms, bankroto byla negali bÅ«ti keliama, Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui turėjus bent menkiausių abejonių dėl atsakovo nemokumo, atsakovui bankroto byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , neatskleidė bylos esmės dėl ko priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 330 str., Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi tinkamai įvertinti atsakovo pateiktus Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d. nurodytus dokumentus, kartu atsižvelgdamas į apelianto finansinių sunkumų pobūdį (ilgalaikiai ar trumpalaikiai) bei veiklos perspektyvas.Atsakovui neiškėlus bankroto bylos nėra pagrindo nagrinėti atskirųjų skundų dėl bankroto administratoriaus paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismas nepasisako dėl atskiruosiuose skunduose bei atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytų argumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiAlė Bukavinienė Konstantinas Gurinas Gintaras Pečiulis