a3cdc4cd-b0c7-4fae-a1ff-72b76d45bba0 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                             Pirmosios instancijos teismo                            Civilinė byla Nr. 2A-552-278/2011Teisėjas A. Jasonas                                     Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04749-2010-0           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                           21.4.1.3; 30.3; 99.5; 114.4; 121.15; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                         NU T A R T I S                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2011 m. gruodžio 7 d.                                                            Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. A. , jo atstovui adv. Sauliui Kučiui,atsakovėms J. V. , A. G. , vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-837/2011 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovėms J. V. , D. J., A.

G. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B. Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , ieÅ¡kovo, jo atstovo ir atsakovių paaiÅ¡kinimus,n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. A. nurodė, kad nuo 1995 m. iki 2009 m. vidurio su atsakove J. V. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Teigia, kad už bendras lėšas įsigijo automobilius VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) . Prasidėjus teismo procesui dėl Å¡alių buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir dėl iÅ¡laikymo priteisimo, atsakovė J. V. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. J. , o automobilius Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - A. G. Teigia, kad minėtos pirkimo – pardavimo sutartys yra sudarytos dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Prašė teismÄ pirkimo – pardavimo sutartis panaikinti ir automobilius pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Å¡alys santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu gyveno 13 metų. Nurodė, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, tačiau sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Teismas nurodė, kad automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė J. V. . Konstatavo, jog be paaiÅ¡kinimų, kad turtas įgytas už bendras lėšas, ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo lėšomis prisidėjo prie atsakovės vardu registruotų automobilių įgijimo ir neįrodė aplinkybių, kurios patvirtintų įstatyme įtvirtintÄ teisinį pagrindÄ pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ nesant pagrindo pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei naikinti pirkimo – pardavimo sutartis.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. A. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį arba, panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo suraÅ¡ymÄ , t.y. neiÅ¡dėstė sprendimo motyvų, nenurodė, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, nustatytos ir kurios ne, neįvertino visų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados.

Teigia, kad kitoje civilinėje byloje yra nustatyta, jog Å¡alys kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, bendrai įsigijo butÄ , todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kartu pirko ir mažesnės vertės daiktus, t.y. automobilius. Pažymi, kad teismas nevertino fakto, jog automobilių įsigijimÄ atsakovė grindė gauta paskola iÅ¡ A. G. , nors liudytojas O. G. parodė, kad apie sutuoktinės suteiktas paskolas nieko nežinojo. Teigia, jog kaip įrodymus teismui pateikė foto nuotraukas, kurios patvirtina, jog automobiliu Volkswagen Passat, valst.

Nr.(duomenys neskelbtini) nuolat naudojasi J. V. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo automobilius privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausdavo bei automobilių techninę apžiÅ«rÄ atlikdavo jis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė J. V. praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, t.y., visiÅ¡kai nepagrindė, kad jis prisidėjo prie automobilių įsigijimo, o liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s, neobjektyvÅ«s, parodymai mačius jÄ naudojantis automobiliu VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , yra melagingi. Teigia, jog eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad minėtu automobiliu naudojasi ne tik D. J. , bet ir jos Å¡eimos nariai, o pinigų pasiskolinimo iÅ¡ A. G. fakto nepaneigia sutuoktinio O. G. parodymai, nes sutuoktiniai nekontroliuoja vienas kito piniginių reikalų. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ atsakovė D. J. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ J. V. įsigijo prastos bÅ«klės, pripažįsta, kad kelis kartus yra davusi juo pasinaudoti atsakovei, tačiau automobilis priklauso jai ir jos Å¡eimai, jį yra suremontavusi ir juo naudojasi.

Atsakovė A. G. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su sutuoktiniu disponuoja atskiromis piniginėmis lėšomis, todėl niekam neprivalo atsiskaityti dėl jų panaudojimo. Teigia, jog iki Å¡ios dienos negali atgauti iÅ¡ J. V. įsigyto automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes juo naudojasi ieÅ¡kovas A. A. . Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. A. ir atsakovė J. V. nuo 1995 m. iki 2009 m. gyveno faktinėje Å¡eimoje ir vedė bendrÄ Å«kį (1 t., b. l. 13). Å alims, gyvenant kartu, J. V. vardu buvo įregistruotos transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad minėtas transporto priemones J. V. perleido tretiesiems asmenims: 2009-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. J. , o 2010-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimis automobilius Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , - A. G. (1 t., b. l. 113, 116). IeÅ¡kovas nurodo, jog minėtas turtas buvo įgytas iÅ¡ bendrų lėšų ir pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtÄ Ä¯gijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui).

Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Ä®vertinus, jog ir sutuoktiniai gali įgyti tam tikrÄ turtÄ asmeninės nuosavybės teise, neabejotinai tokia teise turtÄ Ä¯gyti gali ir kartu gyvenantys bet santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.

Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Todėl byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ .

Kaip nurodyta aukščiau ieškovas A. A. nurodo, kad gyvenant kartu su atsakove J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise jie įsigijo tris automobilius, tačiau atsakovė šiuos teiginius neigia, nurodo, jog automobilius ji įsigijo už pasiskolintas bei savo tėvų ir asmenines lėšas, asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-02-20 iš V. S. atsakovė įsigijo automobilį Audi A4, 2008-08-14 iš D. U. nusipirko automobilį Ford Focus, o 2009-05-09 iš paties ieškovo A.

A. – VW Passat (1 t., b.l. 151, 2 t., b.l. 22-24). Minėti duomenys nėra paneigti. Įrodymų, kad automobiliai Audi A4 ir Ford Focus buvo įsigyti iš bendrų lėšų, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. įsigijimas iš ieškovo bei jo paties vardu įregistruoti automobiliai, leidžia konstatuoti, jog transporto priemones šalys pirko asmeninėn nuosavybėn (2 t., b.l. 37). Nors liudytojai V.

B. , R. P. , R. Š. nurodė, kad ginčo automobilius pirko ieškovas, tačiau duomenų kurio iš šalių lėšomis buvo įsigytos transporto priemonės, nenurodė. Aplinkybė, jog ieškovas rūpinosi automobilių draudimu, jų priežiūra neduoda pagrindo konstatuoti, jog automobiliai buvo įsigyti esant šalių susitarimui dėl minėto turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas gyveno su J. V. eilę metų, todėl, be abejo rūpinosi ir jos saugumu, todėl tai jog jis rūpinosi transporto priemonių įsigijimu, jų remontu, draudimu nepaneigia atsakovės teiginių, kad transporto priemonės buvo įsigytos jos asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas teigia, kad transporto priemonės yra įsigytos iš bendrų lėšų ir tai iš dalies patvirtina liudyt.

O. G. , kuriam nebuvo žinoma, jog žmona A. G. atsakovei skolino pinigines lėšas automobilio įsigijimui. Tačiau Å¡i aplinkybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog automobilį Ford Focus buvo Å¡alių susitarta įsigyti kaip bendrÄ dalinę nuosavybę (1 t., b.l. 138-139, 165-170, 189-194). Be to, iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-114-739/2010 duomenų matyti, kad 2009-09-17 raÅ¡ytame atsiliepime į J. V. ieÅ¡kinį dėl buto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, A.

A. nurodė, jog Å¡alys yra įsigiję ir ginčo automobilius, tačiau J. V. nurodžius jog automobiliai yra asmeninė nuosavybė, nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas. Bylos nagrinėjimo metu, praÅ¡ant patvirtinti taikos sutartį, A. A. ir jo atstovas nurodė, kad nepalaiko savo ankstesnių praÅ¡ymų ir praÅ¡o tvirtinti taikos sutartį. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad šalys atsisako visų kitų reikalavimų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys iÅ¡sprendė visus klausimus, susijusius su turto įsigijimu gyvenant kartu (civ. byla Nr. 2-114-739/2010, b.l. 35, 69, 77, 87-88).Kolegija konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų Å¡alių valiÄ jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti transporto priemones bendriems Å¡alių poreikiams tenkinti, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ ir keisti pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nėra pagrindo.

Kadangi asmeninės nuosavybės teise turimÄ turtÄ savininkas valdo, naudoja ir disponuoja savo nuožiÅ«ra, konstatuoti, jog J. V. priklausančios transporto priemonės yra parduotos neteisėtai, taip pat nėra pagrindo (CK 4.37, 4.39, 4.48 str. str.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ atsakovė J. V. yra sumokėjusi 800 Lt, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. A. (2 t., b.l. 10, CPK 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija N u t a r ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija                                                                                                Ramunė Čeknienė                                                                                           Zina MickevičiÅ«tė                                                                                    Birutė Valiulienė