2022-02-23 Nr. AB-4209-3-61-3-03763-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1285-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03763-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. A. A. (M. A. A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. A. (M. A. A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 21S29121 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1100 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą (toliau – ir Departamentas) iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Savo prašymą grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės atstovas. (Duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sunku įsidarbinti, nes dėl išpažįstamos religijos jis susiduria su diskriminacija. Siekdamas išvengti diskriminacijos ir ieškodamas saugumo, paliko savo kilmės šalį ir atvyko į Lietuvą. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija 2021 m. spalio 25 d. Komisijos Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento išvada, kad atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, kadangi (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu. Pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybė, jog religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pavyzdžiui, vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini)ra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė – kultūrinė aplinka, akivaizdu, kad pareiškėjo išsakyta baimė grįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta. Be to, tai atsiliepia ir visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent religiniais motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, tame tarpe – beatodairiško smurto – veiksmais.

4. Pareiškėjas teigė, jog Migracijos departamentas tik formaliai laikėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairių, tačiau neindividualizavo asmeniškai pareiškėjui kylančios grėsmės ir pavojaus patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad EPPB 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. spalio mėn., taigi informacija yra mažiausiai 10 mėnesių senumo. Turint omenyje, kad saugumo situacija greitai ir dažnai kinta, EPPB ataskaita neturėjo būti pagrindiniu, vieninteliu ir kertiniu informacijos šaltiniu nusprendžiant nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas manė, jog draudimas pareiškėjui atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

6. Pareiškėjas teigė, kad Komisija pareiškėjo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Akcentavo, jog nebuvo išsamiai ir objektyviai analizuojama ir nustatinėjama, ar ne dėl pareiškėjo priklausomybės(duomenys neskelbtini)bendruomenei pareiškėjas savo kilmės šalyje negalėjo rasti darbo ir / ar iš darbo nors minimaliai pragyventi, ar nebuvo taip, kad būtent dėl šios priklausomybės buvo sunaikintas ekonominis pareiškėjo egzistavimas. Byloje vyravo formalus požiūris į tai, kad geresnio gyvenimo siekis negali būti pagrindas prieglobsčiui, tačiau aiški takoskyra tarp šių kategorijų byloje neatlikta. Nebuvo surinkta jokios informacijos apie ekonominę (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo situaciją; sąsają tarp pareiškėjo priklausymo(duomenys neskelbtini) bendruomenei ir jo ekonominės padėties; ir tai, ar ji gali sudaryti prielaidą prieglobsčio suteikimui.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pripažino, jog jo išvykimo iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė sunki materialinė padėtis, nedarbas, kad kaip (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje jam niekas negresia. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir savo skunde.

10. Atsakovas akcentavo, jog Departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jis dirbo, tačiau jo netenkino gaunamas darbo užmokestis, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nėra diskriminuojamas kilmės valstybėje ir prieš jį nėra nukreipta neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pripažino, jog jam nieko nenutiktų, jeigu jis grįžtų į (duomenys neskelbtini), ir kad jam, kaip(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šiuo metu niekas negrėstų. Taigi, priešingai, negu deklaruojama skunde, pareiškėjas apklausos metu teigė, kad dėl savo išpažįstamos religijos nėra diskriminuojamas ir dėl to grėsmių kilmės valstybėje neįžvelgia.

11. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko bei įvertino aktualią bei naujausią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Tai, kad, anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Remiantis EPPB duomenimis, nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo ir tyrimo metu nenustatyta (pats pareiškėjas neįvardijo) tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo individualių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilusi padidinta grėsmė patirti beatodairiško smurto veiksmus. Tuo tarpu 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Be to, Sprendime, aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas remiasi ne tik EPPB gairėmis, bet ir kitais aktualiais šaltiniais, pavyzdžiui, informacija iš žiniasklaidos priemonių.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio ir nagrinėjamu atveju laikytinas proporcingu.

13. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

14. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas ar diskriminacija, todėl Departamentas ir Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ekonominė situacija nesąlygoja pabėgėlio statuso taikymo nuostatoms.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo M. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. A. A. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti ir 2021 m. spalio 25 d. Komisijos sprendimo dalį; kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.

18. Teismas savo sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, taip pat bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas, ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) bei Europos prieglobsčio paramos biuro gairėmis.

19. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė:

19.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) nieko neturi, bei įvykiais 2014 m., kai (duomenys neskelbtini) buvo užpulti ISIS ir dėl to prieglobsčio prašytojui teko mesti mokyklą ir pradėti dirbti siekiant išlaikyti savo šeimą. Anot pareiškėjo, jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jo gyvenimas buvo sunkus, tačiau išvyko ne tik dėl finansinės padėties, bet dėl to, kas praeityje įvyko su (duomenys neskelbtini).

19.2. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. spalio 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19.3. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas apskundė jį Komisijai, kuri 2021 m. spalio 25 d. Komisijos Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tiek 2021 m. liepos 13 d. pirminės apklausos metu, tiek 2021 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu nurodė, jog jo išvykimo iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė sunki materialinė padėtis, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje pareiškėjui niekas negresia. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jis dirbo, tačiau jo netenkino gaunamas darbo užmokestis, ir tai leido daryti išvadą, jog pareiškėjas nėra diskriminuojamas kilmės valstybėje ir prieš jį nėra nukreipta neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Taip pat apklausų metu pareiškėjas pripažino, kad jam nieko nenutiktų, jeigu jis grįžtų į (duomenys neskelbtini), ir kad jam, kaip(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šiuo metu niekas negrėstų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog jis yra diskriminuojamas dėl savo išpažįstamos religijos, tačiau priešingai, negu deklaruojama skunde, pareiškėjas apklausos metu teigė, kad dėl savo išpažįstamos religijos nėra diskriminuojamas ir dėl to grėsmių kilmės valstybėje neįžvelgia.

21. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog nebuvo surinkta jokios informacijos apie ekonominę (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo situaciją; sąsają tarp pareiškėjo priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir jo ekonominės padėties; ir tai, ar ji gali sudaryti prielaidą prieglobsčio suteikimui, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog buvo ištirtos visos su pareiškėjo individualia situacija susijusios aplinkybės.

22. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

23. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su minėtomis priežastimis, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, tačiau nepateikė jokios informacijos apie jam asmeniškai kylančią grėsmę. Taip pat nepaaiškino, koks konkrečiai pavojus jam gresia, kodėl jam nėra saugu gyventi (duomenys neskelbtini), priešingai, pripažino, kad jokių konkrečių grasinimų ar persekiojimo nėra sulaukęs.

24. Teismas konstatavo, kad Departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos ekonominio pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, bei pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

26. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – Ninevijos provincijoje – beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas pažymėjo, kad priešingai, negu skunde teigia pareiškėjas, Sprendime, aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas remiasi ne tik EPPB gairėmis, bet ir kitais aktualiais šaltiniais, - pavyzdžiui, informacija iš žiniasklaidos priemonių.

27. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčas ikiteisminėje instancijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo, o šiuo atveju Komisijai nenustačius aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, pareiškėjui nenurodžius, kokios informacijos jis negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, tačiau būtų galėjęs pateikti žodiniais paaiškinimais, atmetė pareiškėjo teiginius dėl žodinio skundo nagrinėjimo kaip nepagrįstus.

28. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad pagal Tvarkos dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 punktas).

29. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus (byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų; nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas, vertindamas Departamento sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvertino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), 15 punkto nuostatas, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus, pažymėjo, kad pareiškėjų atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jam ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šių asmenų duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

31. Teismas nurodė, kad Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinus iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 33. Pareiškėjas M. A. A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. A. A. skundą patenkinti visa apimtimi.

34. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas taip pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

34.1. Atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo būdą, nesurinko jokios medžiagos apie (duomenys neskelbtini)tikėjimo asmenų tiesioginės diskriminacijos problematiką.(Duomenys neskelbtini) kaip genocidą patyrusių asmenų, integracijos į darbo rinką bei visuomenę problemos vis dar ypač aktualios (duomenys neskelbtini), bet atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie (duomenys neskelbtini) teisinę padėtį reglamentuojančių įstatymų taikymą praktiką, neįvertino (duomenys neskelbtini) atskirtį mažinančių priemonių stokos aspekto (duomenys neskelbtini) šalyje. Atsakovas neištyrė ir nenustatė, koks yra tiesioginės diskriminacijos laipsnis ir intensyvumas pareiškėjo kilmės šalyje. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėjas vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priverstas palikti kilmės šalį. Pareiškėjas nurodė, kad didesnėje (duomenys neskelbtini) šalies teritorijoje vis dar yra taikoma tiesioginė (duomenys neskelbtini) diskriminacija: vien dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo ypatumų vietiniai musulmonai engia(duomenys neskelbtini), visais įmanomais būdais ir priemonėmis stengiasi išstumti (duomenys neskelbtini) iš darbo ar prekybos rinkos. (Duomenys neskelbtini) praktiškai neįmanoma susirasti gerai apmokamo darbo, (duomenys neskelbtini) šalies musulmonai yra priešiški (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenų atžvilgiu, o tiesioginės diskriminacijos intensyvumas yra toks aukštas, kad vietiniai musulmonai yra nebaudžiami net prievartos taikymo prieš(duomenys neskelbtini) atvejais.

34.2. Teismas konstatavo, jog 2014 metais (duomenys neskelbtini) buvo užpulti ISIS, remiantis Žmogaus teisių apsaugos organizacijų duomenimis šis užpuolimas yra vertinamas kaip(duomenys neskelbtini) genocidas, kurio metu buvo nužudyta tūkstančiai (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų. Po (duomenys neskelbtini) genocide praėjo bemaž 8 metai, o musulmonų priešiškumas transformavosi į tiesioginę diskriminaciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Kaip ir holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, taip ir 2014 metais įvykdytas (duomenys neskelbtini) genocidas yra tiek (duomenys neskelbtini), tiek pasaulio bendruomenės tragedija, o Lietuva turi prisidėti prie diskriminaciją patyrusių asmenų apsaugos.

34.3. Atsakovo Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją, atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu; atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

34.4. Pagal LVAT praktiką, tam tikrais atvejais turi būti parengta ir informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį; taip pat Departamentas privalo sutrinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju minėti veiksmai Departamento nebuvo atlikti, nors ir turėjo būti atlikti, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

34.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes atsakovas aplaidžiai įvykdė savo pareigą tinkamai surinkti informaciją apie kilmės šalį, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko esminių keliamų kriterijų, o bylą nagrinėjant pirmąja instancija, šis trūkumas nepagrįstai nebuvo pašalintas, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti atsakovui.

35. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame rašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

35.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad jo išvykimo iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė sunki materialinė padėtis, nedarbas, kad kaip (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje jam niekas negresia. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir savo skunde. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (toliau – JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – JTPA vadovas) nurodoma, kad pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės.

35.2. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o ISIS, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jis dirbo, tačiau jo netenkino gaunamas darbo užmokestis, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nėra diskriminuojamas kilmės valstybėje ir prieš jį nėra nukreipta neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Taip pat pareiškėjas pripažino, kad jam nieko nenutiktų, jeigu jis grįžtų į (duomenys neskelbtini), ir kad jam, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šiuo metu niekas negrėstų. Taigi, priešingai, negu deklaruojama skunde, pareiškėjas apklausos metu teigė, kad dėl savo išpažįstamos religijos nėra diskriminuojamas ir dėl to grėsmių kilmės valstybėje neįžvelgia.

35.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad Migracijos departamentas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatspindėjo visos situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje, bei nurodo, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas nenurodo, kokią informaciją, jo manymu, galėtų pateikti diplomatinės institucijos, kurios negalėtų turėti ir paskelbti ESPA – už kilmės valstybės informacijos rinkimą ir skelbimą atsakinga agentūra. Nepagrįsti yra ir skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas turėjo parengti informacinę pažymą apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, o neparengęs šios pažymos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi teisės aktai nenumato pareigos atsakovui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje rengti pažymas apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

35.4. Tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. ESPA gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini)susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. spalio 13 d. nutartyje (adm. bylos Nr. eA-3776-415/2021). Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu jį asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Netgi priešingai, pareiškėjas nenurodė jokių jam asmeniškai kylančių grėsmių dėl jo išpažįstamos religijos. Įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

35.5. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, tyrimo metu nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Tokių aplinkybių nepateikė ir pareiškėjas skunde.

35.6. Atsakovas nurodo, kad ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

35.7. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas sprendimu išsiųsti jį iš kilmės valstybės ir uždrausti atvykti, nepaneigė Sprendimo argumentų, pagrindžiančių išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, jis taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

35.8. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 21S29121, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

39. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

40. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.

41. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. pirminės apklausos metu ir 2021 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu nurodė, jog jo išvykimo iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą lėmė sunki materialinė padėtis, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje pareiškėjui niekas negresia. Jis dirbo, tačiau jo netenkino gaunamas darbo užmokestis. Pareiškėjas pripažino, kad jam nieko nenutiktų, jeigu jis grįžtų į (duomenys neskelbtini), ir kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) šiuo metu niekas negrėstų.

45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis yra diskriminuojamas dėl savo išpažįstamos religijos, pagrįstai rėmėsi paties pareiškėjo apklausos metu pateiktais paaiškinimais, jog dėl savo išpažįstamos religijos jis nėra diskriminuojamas ir dėl to grėsmių kilmės valstybėje neįžvelgia.

46. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas ir jam nėra pagrįstos diskriminacijos grėsmės kilmės valstybėje.

47. Pasisakydama dėl individualių aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad byloje nustatyta, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

48. 2021 m. ESPA gairėse apie (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, kad tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini)susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės. Tačiau vertinimai turi būti individualūs. Vien tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų.

49. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad prieš pareiškėją būtų panaudoti veiksmai, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Todėl konstatuotina, kad nėra prielaidų išvadoms, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia smurto ir / ar kitokio pobūdžio persekiojimo pavojus.

50. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, tyrimo metu nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Tokių aplinkybių nepateikė ir pareiškėjas skunde.

51. Atsakovas nurodo, kad ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

52. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatspindėjo visos situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje. Sprendime, aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas remiasi ESPA, agentūros, atsakingos už kilmės valstybės informacijos rinkimą ir skelbimą, gairėmis. Tai patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. Aplinkybė, kad nerinkti duomenys iš diplomatinių institucijų, savaime nepaneigia ginčijamo atsakovo sprendimo pagrįstumo. Specializuotos agentūros parengtose 2021 m. gairėse yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuria pagrįstai remiasi atsakovas. O nenustačius individualių aplinkybių, kurios turėtų būti tiriamos ir vertinamos, kaip rodančios potencialius pavojus pareiškėjui, pasitelkti kitus duomenų rinkimo būdus ir šaltinius atsakovas neturėjo pagrindo.

53. Tai, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) buvo užpulti ISIS ir, remiantis Žmogaus teisių apsaugos organizacijų duomenimis, šis užpuolimas vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) genocidas, kurio metu buvo nužudyta tūkstančiai (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų, žinoma ir teismo be išlygų pripažįstama aplinkybė. Tačiau ESPA duomenimis situacija (duomenys neskelbtini) vertinama kaip nuolat kokybiškai gerėjanti. Todėl dabarties ir perspektyvos įvertinimo kontekste teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui gali kilti realios grėsmės būti persekiojamam, patirti smurtą ar diskriminaciją dėl religijos, rasės ir tautybės.

54. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. A. A. (M. A. A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys